„Zenitinių raketų kompleksai S-400 „Triumf“ buvo dislokuoti pozicijose ir pradėjo saugoti Kaliningrado srities oro erdvę“, – sakoma Baltijos laivyno pranešime.

„Nauja zenitinių raketų sistema į nuolatinės dislokacijos vietą Kaliningrado srityje atgabenta iš Kapusti Jaro poligono (Rusijos pietinėje) Astrachanės srityje sėkmingai atlikus pirminius kovinius paleidimus“, – pridūrė kariškiai.

Anksčiau Karaliaučiaus krašto oro erdvės gynybai Rusija taip pat naudojo senesnes modernizuotas sistemas S-300.

Šiame regione taip pat laikoma didelio nuotolio priešlaivinių raketų sistemų „Bal“ ir „Bastion“, taip pat taktinių raketų sistemų „Iskander-M“.

Zenitinių raketų sistema S-400 „Triumf“, kurią sukūrė priešlėktuvinės gynybos koncernas „Almaz-Antei“, yra skirta ginti politinius, administracinius, ekonominius ir karinius objektus nuo aviacijos, strateginių, sparnuotųjų, taktinių ir operatyvinių taktinių balistinių raketų, taip pat balistinių vidutinio nuotolio raketų smūgių.

S-400 gali smogti taikiniams, esantiems už 400 km; sistema vienu metu gali atakuoti kelis taikinius.

Anot vieno šaltinio Indijoje, Delis per Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitą įsipareigojo įsigyti grėsmingų rusiškų oro erdvės gynybos sistemų S-400, kainuojančių 5,2 mlrd. dolerių (4,5 mlrd. eurų).

Rusijos ginklų eksporto agentūros "Rosoboroneksport" vadovas Aleksandras Michejevas sakė, kad šis sandoris bus pradėtas įgyvendinti nuo penktadienio ir kad jis yra didžiausias per agentūros istoriją.

Kiti susitarimai – paskelbti po V. Putino ir Indijos premjero Narendros Modi (Narendros Modžio) susitikimo, kurio pradžioje jiedu apsikabino – susiję su geležinkelių, trąšų ir kosmoso sektoriais. Be kita ko, Rusija įsipareigojo parengti astronautų Indijos pirmajam pilotuojamam skrydžiui į kosmosą, planuojamam surengti 2022 metais.

„Priimame jus kaip šalies, su kuria palaikome unikalius santykius, lyderį, – per bendrą spaudos konferenciją sakė N. Modi. – Šiandien priėmėme sprendimą, padarysiantį mūsų ilgalaikius santykius dar tvirtesnius.“

Vėliau paskelbtame bendrame pareiškime Rusija „dar kartą išreiškė tvirtą paramą Indijos siekiams užsitikrinti nuolatinę narystę išplėstoje JT Saugumo Taryboje“, taip pat Indijos ketinimui prisijungti prie Branduolinių tiekėjų grupės, kurios narės kontroliuoja prieigą prie branduolinių technologijų.

Per derybas taip pat buvo užsiminta, kad Rusija gali pastatyti Indijoje naują branduolinę elektrinę. Be to Indija svarsto galimybę įsigyti iš Rusijos fregatų už 2 mlrd. dolerių (1,73 mlrd. eurų) ir sraigtasparnių už 1 mlrd. dolerių (870 mln. eurų), bet šios dvi galimybės nebuvo paminėtos komunikate.

Indija apsisprendė pirkti S-400 sistemų, galinčių numušti priešų orlaivius ir raketas, nors Vašingtonas paskelbė sankcijas rusišką ginkluotę perkančioms šalims.

Indija prašė Jungtinių Valstijų netaikyti jai sankcijų, numatomų Kongreso 2017-aisiais priimtu įstatymu „Dėl atoveikio Amerikos priešininkams per sankcijas“ (Countering America's Adversaries Through Sanctions Act, CAATSA). Šia priemone Vašingtonas ketina nubausti Maskvą už Krymo aneksiją ir įtariamą kišimąsi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus.

Tokiomis sankcijomis JAV rugsėjo mėnesį nubaudė ir Kiniją, taip pat įsigijusią iš Rusijos zenitinių raketų „žemė–oras“ kompleksų S-400 ir naikintuvų.

Jei Vašingtonas įves sankcijas ir Indijai, būtų neaišku, kaip Delis atsiskaitys už rusišką ginkluotę, nes pagal CAATSA būtų uždraustas atsiskaitymas doleriais.

JAV ir Rusijos santykiai pastaruoju metu pasiekė žemiausią nuo Šaltojo karo laikų lygį ir net labiau paaštrėjo šią savaitę, Vakarams apkaltinus Maskvą, kad rusų karinė žvalgyba surengė virtinę įžūlių kibernetinių atakų visame pasaulyje.

Vis dėlto Vašingtonas atsidūrė keblioje padėtyje, nes amerikiečiai siekia sutvirtinti ryšius su šia Azijos milžine Indija, kad atsvertų didėjančią Kinijos įtaką, kai kada keliančią nerimą Deliui.

Praeitais metais įvyko Indijos ir Kinijos kariuomenių priešprieša dėl vieno Himalajų plokščiakalnio, į kurį pretenzijas reiškia tiek Pekinas, tiek artimas Delio sąjungininkas Butanas.

Be to, Kinija kėlė nerimą Indijai, skolindama dideles sumas Indijos vandenyno regiono šalims, kurioms anksčiau didelę įtaką darydavo Delis.

„Indijai svarbu palaikyti draugiškus santykius su rusais, kad jie ne visiškai pereitų į kinų stovyklą“, – sakė Delyje įsikūrusio analitinio centro „Observer Research Foundation“ ekspertas Manojas Joshi (Manodžas Džošis).

„Be to, faktas, kad kitaip negu JAV, Rusijos regioniniai interesai didele dalimi persidengia su Indijos regionine politika“, – jis sakė naujienų agentūrai AFP.

Vašingtonas ir Delis praeitą mėnesį paskelbė planuojantys surengti bendras karines pratybas, tai pat susitarė keistis jautria karine informacija. Šiuo metu Jungtinės Valstijos yra antros svarbiausios ginklų Indijai tiekėjos.

Taigi, Indija gali tikėtis palaikymo, jeigu sieks, kad Jungtinės Valstijos netaikytų jai sankcijų. Vis dėlto JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija pasiuntė signalą, kad toks Indijos noras vargu ar būtų patenkintas.

Irano nafta

Rusija ir Indija glaudžius ryšius palaiko nuo praeito amžiaus 6-o deršimtmečio. Maskva tebėra pagrindinė ginkluotės tiekėja Indijai, besistengiančiai būti pasiruošusia atremti grėsmę, keliamą Kinijos ir Pakistano.

Delį taip pat suerzino D. Trumpo sprendimas pasitraukti iš 2015 metais sudarytos galingųjų valstybių sutarties su Iranu, tiekiančiu daug naftos sparčiai augančiai Indijos ekonomikai.

Kita vertus, Indijos ir Rusijos prekybos metinė apyvarta nuo 2014 metų nusmuko žemiau 10 mlrd. JAV dolerių lygio, N. Modi mezgant glaudesnius diplomatinius ir ekonominius ryšius su Vašingtonu, o Rusijai demonstruojant draugiškumą Pakistanui ir Kinijai.

Rusijos valstybinio banko VTB valdybos pirmininkas Andrejus Kostinas penktadienį Delyje sakė, kad abi šalys sieks trigubai padidinti abipusius prekių ir paslaugų srautus iki 30 mlrd. dolerių per metus.

„Palaikome strateginę partnerystę ir labai darnų dialogą politiniu lygiu, – žurnalistams sakė A. Kostinas. – Tačiau turime tai papildyti stiprindami ekonominius ryšius.“

Kinija dislokavo raketų „žemė–oras“ sistemą vienoje iš ginčijamų salų Pietų Kinijos jūroje, antradienį paskelbė žiniasklaida, o JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) paragino imtis „konkrečių žingsnių“, kad būtų sumažinta įtampa regione.

Televizija „Fox News“ nurodė, kad civilinės bendrovės „ImageSat International“ palydovinės nuotraukos rodo, jog per pastarąją savaitę į Miškingąją salą, priklausančią Paraselio salynui, buvo atgabentos dvi raketų baterijos, kurias sudaro po aštuonis paleidimo įrenginius ir radarų sistema.

Vienas JAV karo laivas praėjusį mėnesį praplaukė šalia kitos salos tame salyne, į kurį pretenzijas reiškia Kinija, Taivanas ir Vietnamas. Vašingtonas pareiškė, kad tokiu būdu norėta pabrėžti laivybos laisvę tame regione, tačiau Pekinas dėl to žingsnio nedelsiant pareiškė protestą.

Pranešimas apie dislokuotas raketų baterijas buvo paskelbtas tuo metu, kai B.Obama užbaigė dvi dienas Kalifornijoje trukusį Pietryčių Azijos viršūnių susitikimą, kuriame dalyvavę lyderiai išreiškė susirūpinimą dėl Pekino karinių pajėgų stiprinimo minėtame strategiškai svarbiame ir išteklių turtingame regione.

„Aptarėme konkrečių žingsnių reikalingumą Pietų Kinijos jūroje, kad būtų sumažinta įtampa“, – sakė B.Obama, ragindamas „sustabdyti ginčijamų teritorijų tolesnį įsisavinimą, naujas statybas ir militarizaciją“.

Vis labiau kategoriškas Kinijos elgesys tuose tarptautinei laivybai itin svarbiuose vandenyse buvo viena iš pagrindinių temų per diskusijas Pietryčių Azijos šalių asociacijos (ASEAN) viršūnių susitikime, vykusiame didelėje Kalifornijos dykumų viloje „Sunnylands“.

Bendrame pareiškime B.Obama ir 10 ASEAN lyderių pareikalavo „taikaus sprendinio“ daugybei teritorinių ginčų dėl salų, atolų ir rifų Pietų ir Rytų Kinijos jūrose.

JAV prezidentas stengėsi suburti neformalią Ramiojo vandenyno regiono sąjungininkų koaliciją, kuri spaustų Pekiną laikytis įstatymų viršenybės, viliantis, kad Kinija nenorės būti vaizduojama kaip regioninė peštukė.

Rusija stengsis užtikrinti kovinėse operacijose Sirijoje dalyvaujančių oro pajėgų saugumą, todėl vienoje karinėje bazėje bus dislokuotas zenitinių raketų kompleksas S-300, trečiadienį pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas, reaguodamas į ankstesnę dieną įvykusį incidentą, kai Turkija numušė vieną Rusijos karo lėktuvą prie sienos su Sirija.

„Kalbant apie skrydžių saugumo užtikrinimą per mūsų kovines operacijas Sirijoje, vakar paskelbtų pasiūlymų nepakanka. Mes tai jau ryte aptarėme su Gynybos ministerija, – žurnalistams sakė V.Putinas. – Mūsų oro pajėgų bazėje Sirijoje bus dislokuotas oro erdvės gynybos kompleksas S-300. Tikiuosi, kad tai kartu su kitomis priemonėmis, kurių imsimės, pakaks skrydžių saugumui užtikrinti.“

„Noriu pasakyti, kad mes, be abejo, kuo rimčiausiai vertinsime tai, kas įvyko, o visi mūsų ištekliai bus naudojami saugumui užtikrinti“, – pabrėžė jis.

Turkija susirūpinusi, kad į šalį gali plūstelėti dar daugiau pabėgėlių iš Sirijos, kur Rusija pradėjo intensyvią bombardavimo kampaniją, penktadienį nurodė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Tanju Bilgicas (Tanžus Bilgičas).

Jis taip pat sakė žurnalistams, kad Ankara, jau priėmusi apie 2 mln. migrantų, tęsia derybas su NATO ir dvišaliais partneriais dėl šalies gynybos pajėgumų sustiprinimo, įskaitant zenitinių raketų sistemų „Patriot“ dislokavimą, bet neprašė Aljanso atsiųsti į Turkiją karinių pajėgų.

Rusijos vakarų karinės apygardos zenitininkai pradėjo pratybas kompiuteriniais treniruokliais naujame kovinio parengimo centre Mulino mieste, Naugardo srityje, pranešė apygardos štabas.

„Zenitinio pabūklų ir raketų komplekso (ZPRK) „Tunguska“, zenitinio raketinio komplekso (ZRK) „Strela“ ir portatyvaus zenitinio raketinio komplekso (PZRK) „Igla“ zenitininkai mokosi aptikti, sulaikyti ir sunaikinti pilotuojamus ar nepilotuojamus skraidymo aparatus iki 10 km aukštyje“, – sakoma pranešime, kurį naujienų agentūra „Interfax“ gavo antradienį.

Taip pat pažymima, kad naująją kovinio parengimo sistema apmokomi apie 2000 Vakarų apygardos karių.

Maskva ir Teheranas baigė derybas dėl Rusijos gamybos zenitinių raketų kompleksų S-300 perdavimo Iranui, kuris turėtų įvykti per „gana trumpą“ laiką, pirmadienį pareiškė Irano užsienio reikalų viceministras Hosseinas Amiras Abdollahianas (Hoseinas Amiras Abdolajanas).

„Derybos šia tema baigėsi sėkmingai. Numatau, kad S-300 perdavimas įvyks per gana trumpą laiką“, – H.Amiras Abdollahianas sakė Maskvoje.

„Tai bus atlikta pasitaikius artimiausiai galimybei“, – pridūrė jis po susitikimo su Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotoju Michailu Bogdanovu.

Rusijos URM nepatvirtino šio pareiškimo, bet pirmadienį paskelbtame pranešime pažymėjo, kad „svarbu palaikyti nuolatinį Rusijos ir Irano dialogą“.

Teheranas anksčiau yra sakęs, kad tos raketos bus pristatytos iki šių metų pabaigos.

S-300 kompleksų pardavimą 2010 metais blokavo tuometis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, bet šių metų balandį dabartinis Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas leido vykdyti tą sandorį, kai Teheranas per derybas Lozanoje užsitikrino istorinę sutartį su Vakarų šalimis dėl savo branduolinės programos.

Maskva sakė, kad pažanga derybose su pasaulio galybėmis dėl Irano branduolinės programos reiškia, kad galima atšaukti draudimą eksportuoti į Iraną raketas „žemė–oras“.

Tą sandorį griežtai pasmerkė Izraelis, o Vašingtonas dėl jo išsakė susirūpinimą.

Aukšto rango Irano pareigūnas antradienį pareiškė, kad Rusija, kuri pirmadienį panaikino draudimą tiekti ginklus šiitiškai respublikai, turi pristatyti Teheranui modernias zenitines raketų sistemas dar šiais metais.

„Manau, kad jos bus pristatytos šiais metais“, – Rusijos naujienų agentūros citavo sakant Irano Aukščiausiojo nacionalinio saugumo komiteto sekretorių Ali Shamkhani (Alį Šamchanį).

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasirašė įsaką, atšaukiantį draudimą parduoti Iranui raketų sistemas S-300. Toks sprendimas buvo primtas po to, kai pasaulio galybės sudarė pagrindų susitarimą dėl šiitiškos respublikos branduolinės programos apribojimo.

Iranas šį sprendimą pasveikino, bet jis susilaukė griežto Izraelio pasmerkimo, o Vašingtonas dėl jo išsakė susirūpinimą.

Rusijos nacionalinio saugumo sekretorius Nikolajus Patruševas, kurį citavo naujienų agentūra „Interfax“, antradienį pažymėjo, kad šalies ginklų gamintojai bus pasirengę raketų pristatymui „mažiausiai per pusmetį“.

Maskva sustabdė raketų S-300 perdavimą Teheranui 2010 metais, kai Jungtinės Tautos paskelbė Iranui sankcijas dėl jo branduolinės programos, kurios apėmė draudimą parduoti šiitiškai respublikai modernią ginkluotę.

Iranas tada dėl 800 mln. sandorio nutraukimo kreipėsi į Ženevos arbitražo teismą su 4 mlrd. ieškiniu dėl patirtos žalos.

A.Shamkhani antradienį Maskvoje pareiškė, kad šis ieškinys bus atšauktas tik tada, kai Teheranas galiausiai gaus raketas.

Sistema S-300 yra šiuolaikinis raketų žemė-oras kompleksas, kuris gali numušti lėktuvus arba valdomas raketas.

Kremlius antradienį patvirtino, kad Irano ir Rusijos susitarimas dėl naftos mainų į prekes yra įgyvendinamas, ir nurodė, jog buvo pašalintos visos teisinės kliūtys tiekti Teheranui zenitinių raketų kompleksus S-300.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsisakė pateikti kokių nors detalių apie mainų susitarimą.

Tačiau paklaustas, ar teisingą informaciją pateikė aukšto rango Užsienio reikalų ministerijos pareigūnas, pirmadienį pareiškęs, kad mainai jau prasidėjo, D.Peskovas atsakė: „Visiškai. Žinoma“.

Kremliaus atstovas taip pat pabrėžė, jog nebeliko jokių teisinių kliūčių tiekti Iranui modernias oro gynybos raketų sistemas S- 300, kai prezidentas V.Putinas pirmadienį pasirašė dekretą, atšaukiantį raketų tiekimo draudimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasirašė įsaką, atšaukiantį draudimą pateikti Iranui zenitines raketų sistemas S-300, pranešė Kremlius.

Rusija tvirtina, kad kontraktas tiekti Iranui šiuolaikines raketų sistemas buvo sustabdytas 2010 metais, kai, Vakarams spaudžiant, Jungtinės Tautos paskelbė sankcijas Iranui dėl pastarajame vykdomos branduolinės programos, tačiau dabar pasaulio galiūnės ir Teheranas jau turi tarpinį susitarimą dėl tos branduolinės programos apribojimo.