-
Šuns skriaudėjo paieškų drama: nors vieni nerado kaltų, kiti nė neketino nuleisti rankų 5
Dažnai į GGI kreipiasi gyvūnų gerovei neabejingi žmonės, pastebėję viešoje erdvėje gyvūnų su patrumpintomis ausimis nuotraukas. Gyvūnų ausų ir uodegų trumpinimo procedūra Lietuvoje yra uždrausta ir laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnu už kurį gresia įstatymuose numatyta atsakomybė.
Vienas tokių atvejų – nustebino, kadangi VMVT teigė, kad neturi įrodymų, kurį vieną iš dviejų įtariamųjų nubausti, kai, tuo tarpu, GGI dėl to paties atvejo pateikus dokumentus į policiją, gyvūno šeimininkas buvo nubaustas.
Už žiaurų elgesį su gyvūnu asmenys VMVT nenubausti, nes neaišku, kuris iš dviejų atliko nusikaltimą.
GGI nuotr.
Neseniai GGI interneto portale Skelbiu.lt pastebėjo įrašą, kuriame pateikiama informacija apie dovanojamą amerikiečių stafordšyro terjerų veislės šunį. Iš įraše esančios nuotraukos matyti, kad šuo dovanojamas po atliktos ausų trumpinimo procedūros ir šuns ausys dar net nėra iki galo sugijusios.
GGI atstovai kreipėsi į VMVT dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, prašydami išnagrinėti šį atvejį. VMVT atliko patikrinimą ir nustatė, kad gyvūnas priklauso A. Ž., kuris šunį įsigijo iš neregistruoto gyvūnų augintinių veisėjo A. E., užsiimančio gyvūnų dauginimu ir pardavinėjimu nelegaliai su jau patrumpintomis ausimis.
Vėliau socialiniame tinkle „Facebook” grupėje „Šilalės turgelis“ buvo pastebėtas dar vienas skelbimas, kuriame taip pat pateikiama šuns su karpytomis ausimis nuotrauka. GGI į VMVT kreipėsi ir dėl šio atvejo, prašydami išsiaiškinti dėl galimo jau kito asmens – A. B. neteisėto gyvūnų veisimo. GGI pranešime VMVT net pateikė pardavėjo ir interesanto susirašinėjimo ekrano kopiją, kurioje pardavėjas pats pripažįsta/sako, jog nuotraukoje vaizduojamo šuns ausys dar nesugijusios.
Iš VMVT GGI gavo atsakymą, kad skelbimą įdėjęs A. B. yra nesusijęs su nuotraukoje skelbiamu gyvūnu. Anot VMVT, „Patikrinimo metu išsiaiškinta, kad A. B. neturėjo nieko bendra su pranešime nurodytu skelbimu „Facebook“ platformoje „Šilalės turgelis“, kur prie šuns nuotraukos nurodytas telefono numeris priklauso A. E“.
Vykdant tolimesnį tyrimą nustatyta, kad pranešime nurodytas „Facebook“ platformoje eksponuotas šuo, priklausė A. Ž., kuris jį įsigijo iš neregistruoto gyvūnų augintinių veisėjo A. E. VMVT Tauragės departamento Šilalės skyriuje, šių abiejų aukščiau paminėtų asmenų atžvilgiu dėl patikrinimų metu nustatytų, gyvūnų augintinių veisimo, ženklinimo ir registravimo, vakcinavimo nuo pasiutligės bei pavojingų šunų laikymo pažeidimų pradėta administracinė teisena.
VMVT savo atsakyme rašė: „Atliekant tolimesnį jūsų pranešimo tyrimą, 2023 metų spalio 10 dieną atliktas patikrinimas veterinarijos paslaugų teikėjo patalpose. Pagal vedamą veterinarijos paslaugų teikėjo dokumentaciją ar kitus požymius, deja, nepavyko nustatyti žiauraus elgesio su gyvūnais, t. y. draudžiamų veterinarinių procedūrų atlikimo faktų, tokių kaip šunų ausų trumpinimas ar kt. Tačiau dėl patikrinimo metu nustatytų teisės aktų pažeidimų, veterinarijos gydytojui pradėta administracinė nusižengimų teisena“.
GGI dar kartą el. paštu paklausė VMVT dėl atliktos ausų karpymo procedūros – ar buvo patrauktas atsakingas asmuo atsakomybėn, ir sulaukė tokio atsakymo: „Jums buvo pateikta visa informacija, kas buvo nustatyta kolegų iš VMVT Tauragės departamento“. Tiek patikrinimų metu, tiek renkant papildomą informaciją, nepavyko surinkti svarių įrodymų, ar minėtam šuniui ausis patrumpino A. E., ar ši draudžiama ausų trumpinimo procedūra buvo atlikta jau A. Ž. įsigijus šunį. <...>”.
Dėl šių abiejų asmenų veiklos pradėta administracinė teisena dėl patikrinimo metu nustatytų gyvūnų augintinių veisimo, ženklinimo ir registravimo, vakcinavimo nuo pasiutligės be pavojingų šunų laikymo pažeidimų, tačiau minėti asmenys dėl atliktos ausų trumpinimo procedūros, nenubausti.
VMVT savo sprendimą dėl ausų trumpinimo nebausti argumentavo tuo, kad „<..> tiek patikrinimų metu, tiek renkant papildomą informaciją, nepavyko surinkti svarių įrodymų ar minėtam šuniui ausis patrumpino A. E, ar ši draudžiama ausų trumpinimo procedūra buvo atlikta jau A. Ž. įsigijus šunį“.
Gyvūnui ausis trumpino neva siekiant išvengti ausų ligų
GGI gavus tokį VMVT atsakymą, kreipėsi į policiją, kuri, išnagrinėjusi GGI pateiktą medžiagą ir įvykdžiusi apklausą, nustatė, kad ausis šuniui trumpino gyvūno savininkas A. Ž. Šiam žiauriai su gyvūnu pasielgusiam asmeniui pritaikyta administracinė atsakomybė.
A. Ž. apklausos metu prisipažino, kad šuniui atliko Lietuvoje neteisėtą gyvūno ausų trumpinimo procedūrą neva dėl to, kad yra skaitęs, jog pašalinus ausis sumažinama ausų ligų rizika.
Anot GGI vadovės Beatričės Vaitiekūnaitės, informacija apie tai, kad pašalinus ausis šuniui, bus išvengta infekcijų – yra klaidinanti ir visiškai neatitinkanti realybės. „Atvirkščiai, šuniui pašalinus ausis, infekcijų rizika padidėja, kadangi yra pašalinamas klausos organus dengianti išorinė ausies dalis. Ne veltui ausų trumpinimas yra priskiriamas prie žiauraus elgesio su gyvūnu – tai sukelia gyvūnui didelį skausmą, gali net atsirasti fantominiai skausmai visam gyvenimui. Taip pat kyla daugybė kitų rizikų, susijusių tiek su fizine, tiek psichine gyvūno sveikata,“ – apie ausų trumpinimo šunims pasekmes pasakojo GGI vadovė.
Kaip paaiškėjo, gyvūno savininkas A. Ž. pasiėmęs gyvūną iš A. E. ir jį sužalojęs trumpinant ausis, vėliau nusprendė jo dėl pasikeitusių gyvenimo sąlygų atsisakyti. Todėl gyvūnas vėl buvo atiduotas kitam asmeniui.
„Iš tiesų matome situaciją, kai šeimininkai žaloja savo keturkojus jiems kirpdami ausis, o paskui jų vis tiek atsisako ir ieško kam atiduoti, padovanoti. Taigi, gyvūnas ne tik buvo priverstas kentėti didžiulį ir beprasmį skausmą, bet ir vėliau buvo išduotas, jam ieškomi nauji namai. Labai svarbu suprasti, kad gyvūnas – ne daiktas, todėl prieš jį įsigyjant reiktų gerai apgalvoti, ar galėsi juo rūpintis visą jo gyvenimą, mažiausiai 10–15 metų“ – atvejį komentavo B. Vaitiekūnaitė.
Pastebėjus gyvūnų kupiravimo atvejus GGI kviečia būti pilietiškais ir pranešti institucijoms naudojantis GGI parengta gyvūnų gelbėjimo instrukcija. Taip pat apie sužalotą augintinį jį kupiruojant galima panešti ir GGI pasinaudojus šia nuoroda.
-
Balso stygas šunims šalinusiai tauragiškei skirta 4,5 tūkst. eurų bauda 5
Taip Klaipėdos teismas pakeitė Tauragės apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo moteriai buvo skirta viešųjų darbų bausmė.
Tauragiškė apylinkės teismo nuosprendžiu nuteista už tai, kad žiauriai elgėsi su gyvūnais, tai yra, kad sudarė sąlygas jai priklausantiems šunims atlikti draudžiamas veterinarines procedūras – balso stygų pašalinimą.
Taip ji pažeidė įstatymo nuostatas, draudžiančias žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti. Pagal teisinį reglamentavimą žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu laikomos veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas.
Ankstesniu nuosprendžiu moteriai buvo paskirti viešieji darbai, įpareigojimas aštuonis mėnesius išdirbti po 30 valandų kas mėnesį visuomenės labui, uždrausta trejus metus laikyti naminius gyvūnus ir užsiimti jų veisimu.
Iš nuteistosios taip pat paimti 27 šunys konfiskuoti ir perduoti nuolatinei globai įstaigos „Būk mano draugas“ surastiems globėjams.
Apylinkės teismo nuosprendį apskundė ir nuteistoji, ir prokuratūra: nuteistoji prašė ją išteisinti, prokuratūra – pakeisti skirtus viešuosius darbus į baudą.
Bylą išnagrinėjusi apygardos teismo teisėjų kolegija atmetė nuteistosios apeliacinį skundą, patenkino prokuratūros apeliacinį skundą ir skyrė 4,5 tūkst. eurų baudą.
Teismas padarė išvadą, kad apylinkės teismo ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu J. S. pagrįstai pripažinta kalta padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje, remiantis dokumentais, liudytojų parodymais ir tarnybiniais pranešimais dėl patikrinimų nustatyta, kad moteris šunis įsigijo iš skirtingų asmenų ir įsigijimo metu jie buvo sveiki.
Apygardos teismo vertinimu, moteris sudarė sąlygas atlikti jos gyvūnams draudžiamas veterinarines procedūras, kurios dėl mechaninių pažeidimų balso stygų anatominėje vietoje pakeitė augintinių fiziologines funkcijas, dėl ko gyvūnai negrįžtamai buvo suluošinti ir neteko gebėjimo leisti natūralius garsus.
Apygardos teismas sutiko su prokuroro pozicija, kad nuteistajai negalėjo būti skiriama viešųjų darbų bausmė, nes tokie darbai vykdomi tik tuo atveju, jeigu nuteistasis sutinka. Teismas pažymi, kad tokios bausmės neprašė ir pati nuteistoji.
Teismas paliko galioti draudimą moteriai trejus metus laikyti naminius gyvūnus ir užsiimti jų veisimu.
Apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos, tačiau per tris mėnesius gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
