„Kokia šiandienos tema?“ – Z. Vaišvilos klausia žurnalistė.

„Šiandien? Tuoj. Pasiruošti reikia“, – atsako signataras ir sklaido popieriaus lapus.

„Kažkaip ten valstybė laiko kvailiais“, – signatarui bando padėti prisiminti žurnalistė.

„Taip, taip, taip. Apie tai, kad Vyriausybė mus laiko nemokšomis ir kvailiais“, – atsako pašnekovas.

Paradoksalu, kad parlamento jam suteikiama privilegija čia kalbėti ir būti ištransliuotam, signataras naudoja tam, kad Lietuvą juodintų. Dažnai reikalaujama, kad valdžia atsistatydintų, žmonės raginami valstybę susigrąžinti, pastaruoju metu temos – prieš pandemijos valdymą.

Dar vienas paradoksalus niuansas – kai Z. Vaišvila kalba, spaudos konferencijų salėje nebūna nė vieno spaudos atstovo. Šį kartą – taip pat, tik Valdemaro Valkiūno padėjėja, riaušininkė Nendrė Černiauskienė.

Kai kuriems pavyksta prisiminti, kada čia sėdėjo nors vienas žurnalistas. „Galbūt kažkoks referendumas, ar žemelės nepardavimo užsieniečiams, tai galėjo būti 2014 metai. Tai septynerius metus triūbyti tuščioms sienoms ir psichologinio pasirengimo“, – teigė signataras, Seimo narys Eugenijus Gentvilas.

Bet Z. Vaišvila nesutinka, kad „triūbyja“ sienoms. „Didžiulė prasmė. Įkelia į „Youtube“ kanalą, rodo Seimo televizija, savaitgaliais kartoja“, – tikino Z. Vaišvila.

Seimo duomenimis, vien per šiuos metus Z. Vaišvila surengė 28 spaudos konferencijas. Vadinasi, vien šiemet 28 kartus purvas ant valstybės buvo transliuotas oficialiu Seimo kanalu.

„O negalvojate savo podcastą tada daryti arba „Youtube“ video blogą, o ne Seimo tą daryti?“ – Z. Vaišvilos klausė žurnalistė.

„Tai jeigu prieinamumas čia yra didžiulis, tai kodėl aš turiu teisę nesinaudoti? Naudosiuosi. Tokia teisė suteikta man valstybės“, – teigė Z. Vaišvila.

Signatarai iš tiesų turi teisę į Seimą ateiti kada panorėję ir rengti spaudos konferencijas. Bet dėl Z. Vaišvilos Seimo valdyboje kalba jau buvo. Kanceliarijai jau pavesta sugalvoti, kaip tokiais atvejais pakeisti foną: „Oficiali Seimo vizualika. Ateityje planuojama tokiose spaudos konferencijose kažkaip ją pakeisti, kad būtų galima atskirti, kad tai nėra Seimo oficialiai transliuojamos kažkokios žinios“.

Z. Vaišvila minėtas ir saugumo ataskaitose. Ar iš Seimo transliuojami šio signataro samprotavimai nėra antivalstybiniai, parlamentarai paliek spręsti Valstybės saugumo departamentui.

„Įsivaizduokite, jeigu dėl to, kad mums nepatinka Vaišvilos spaudos konferencijos, atimsime visiems signatarams teisę kalbėti. Bet gal kolegos signatarai galėtų susivaldyti, nespjaudyti ant Lietuvos naudodamiesi parlamento sale“, – sakė E. Gentvilas.

O ko kas sako, svarbiausia, kad tai poveikio visuomenei nedaro. „Tokiais atvejais geriausia perjungti kanalą ir įsijungti, pavyzdžiui, „Netflix“ „Squid games“, skaičiau, atsirado kažkoks analogas, Pietų Korėjoje sukurtas irgi“, – teigė Seimo vicepirmininkas Antanas Mazuronis.

Signataras prašo pateikti sprendimus ir patirtas išlaidas dėl nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvoje atsisakytų dešiniojo posūkio lentelių gatvių sankryžose nuėmimo ir dėl šių lentelių grąžinimo atgal.

Susisiekimo ministerijos Z. Vaišvila taip pat prašo pateikti sprendimus ir patirtas išlaidas dėl Vilniuje prasidėjusios Lydos ir Minsko plentų sankryžos rekonstrukcijos išardytos Minsko plento skiriamosios juostos atitvėrimo tvoros, kuri buvo įrengta prieš pat šios sankryžos rekonstrukciją.

„Lietuvos visuomenės tarybos nuomone, šie akivaizdūs lėšų iššvaistymai turi būti paskelbti ir įvertinti“, – sako šios tarybos valdybos pirmininkas Z. Vaišvila.

Ieškinys pribloškė

Bendrovės "Naujasis Vilnius" valdomo viešbučio "Best Western Vilnius" direktorių Alvitį Lukoševičių galima vadinti ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos turizmo sektoriaus veteranu. Iki nepriklausomybės paskelbimo jis dirbo turizmo srityje, kuravo šalies viešbučius, po to dešimtmetį darbavosi šiame viešbutyje, vėliau šešerius metus dirbo Turizmo departamente, o 2008 m. grįžo į dabartinę darbovietę – viešbutį sostinės centre, Konstitucijos pr. 14.

Gretimame pastate Konstitucijos pr. 12 įsikūrusios bendrovės "Skomė" ieškinys "dėl nuosavybės teisių gynimo" A.Lukoševičių tiesiog pribloškė – kaimynai panoro iš viešbučio atimti gyvybiškai svarbią teritorijos dalį, kuria įmonė disponavo ir kurią prižiūrėjo daugiau kaip 40 metų nuo pat viešbučio pastatymo. "Skomė" nusitaikė į įvažiavimą prie pastato rūsių ir du žemės lopinėlius, iš valstybės nupirktus prieš 12 ir 6 metus.

"Įvažiavimas ten buvo nuo 1974 m., funkcionaliai jis visada buvo naudojamas kaip viešbučio nuosavybė: po pastatu rūsyje yra mūsų rampa, ten atvežami produktai viršuje esančiam restoranui, rankšluosčiai, patalynė ir visa kita, kas gyvybiškai reikalinga viešbučiui. "Skomė" irgi turi savo sandėlį už mūsų tuneliu važiuojant link Centrinės universalinės parduotuvės, ir mes niekada neribojome jiems įvažiavimo. Ir kitiems neribojome, mūsų valia ten įregistruotas servitutas, o tai reiškia neribotą naudojimą visuomenės reikmėms", – akcentavo A.Lukoševičius.

Pasak jo, šiuo sklypu viešbutis rūpinosi dar tada, kai vadinosi "Turistas" ir priklausė valstybei, o įvažiavimas bei atraminė siena, laikanti gruntą prie Konstitucijos pr. 14 pastato, buvo įrengti būtent viešbučiui. Tai yra patvirtinę ne tik viešbutį, bet ir Konstitucijos g. 12 pastatą projektavę architektai – šalia viešbučio esančiam pastatui nebuvo suplanuota statyti jokio požeminio įvažiavimo.

O "Skomė" teisme pareikalavo, kad būtų panaikinti 2003–2004 m. valstybės institucijų priimti dokumentai, kuriais remiantis su viešbučiu funkciškai susijęs, dešimtmečius jo naudotas ir prižiūrėtas turtas buvo įteisintas kaip viešbučio nuosavybė. Negana to – reikalavo šiuos inžinerinius statinius priteisti kaip bendro naudojimo objektą pastatui Konstitucijos g. 12, kuriame per 7,5 tūkst. kvadratinių metrų patalpas valdo pati bendrovė "Skomė".

Be to, ieškovė teismo prašė pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis dvi valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis: 2007 m. tarp bendrovės "Naujasis Vilnius" ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos dėl 0,1233 ha ir 2013 m. tarp bendrovės "Naujasis Vilnius" ir Nacionalinės žemės tarnybos dėl 0,1775 ha sklypų.

Pirko rinkos kaina

Įdomiausia tai, kad tuo metu, kai vyko žemės sandoriai, bendrovė "Skomė" per teismus jokių nuosavybės teisių neieškojo, ir terminai ginčyti administracinius aktus seniausiai praėję. Bet bendrovės advokatai skundą suraitė remdamiesi tuo, kad esą "Skomė" nieko nežinojo apie planuojamus valstybės sklypų pardavimus bendrovei "Naujasis Vilnius", nors privalėjo būti apie tai informuota, kaip ir kiti Konstitucijos pr. 12 (buvęs adresas Ukmergės g. 12) pastato savininkai ir nuomininkai.

Įdomiausia tai, kad tuo metu, kai vyko žemės sandoriai, bendrovė "Skomė" per teismus jokių nuosavybės teisių neieškojo, ir terminai ginčyti administracinius aktus seniausiai praėję.

Vienas iš ieškovės argumentų – abu sklypai parduoti be aukcionų. Pasak A.Lukoševičiaus, teisėta galimybė įsigyti žemės buvo ir be aukciono, pavyzdžiui, sklypą po nuosavais statiniais arba vadinamąjį įsiterpusį žemės sklypą, kurio niekam kitam negalima pritaikyti.

"Ant pirmojo sklypo buvo mūsų statinys – įvažiavimas ir atraminė sienutė, o kitas sklypas – tarp gatvės ir mūsų pastato. Abiem atvejais buvo daromi detalieji planai, o detaliojo plano paslapčiomis neparengsi – jis turi būti derinamas su visais kaimynais. Savivaldybė negalėtų jo patvirtinti be daugumos sutikimo, – aiškino viešbučio "Best Western Vilnius" vadovas. – Kai su savivaldybe 2009 m. buvo pasirašyta sutartis dėl antrojo detaliojo plano, aš jau dirbau, vaikščiojau į susitikimus, ir "Skomės" direktorius Juozas Matonis ten būdavo. To plano idėja buvo parduoti įsiterpusį žemės sklypą. Pretenduoti jį pirkti galėjo visi besiribojančių sklypų savininkai arba nuomininkai, ir tokią savo valią turėjo pareikšti raštu. "Skomė" pirkti sklypo nepageidavo, bet pateikė raštą, kuriuo prieštaravo detaliojo plano rengimui, be jokių argumentų. O dabar staiga visus raštus pamiršo ir suvaidino, kad 2017 m. bendrovei tapo didelė naujiena, kad "Naujasis Vilnius" 2013 m. išsipirko sklypą."

Teismo akibrokštas

Vis dėlto pernai birželį Vilniaus apygardos teismas patenkino visus bendrovės "Skomė" ieškinio reikalavimus – panaikino įvažiavimo su atramine sienute nuosavybės teisių registraciją, pripažino negaliojančia 2007 m. sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp bendrovės "Naujasis Vilnius" ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, bei kitą 2013 m. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį tarp bendrovės ir Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT).

Teismas pritaikė restituciją ir priteisė bendrovei "Naujasis Vilnius" iš valstybės daugiau nei milijoną eurų, kuriuos bendrovė buvo sumokėjusi per abu minėtus sandorius.

Taip pat buvo priteista ieškovei "Skomė" per 12,6 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis iš atsakovių "Naujasis Vilnius", dabartinės sklypų savininkės bendrovės "Liuks NT", Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) bei NŽT.

Tai buvo akibrokštas ne tik verslininkams, bet ir valstybės institucijoms: NŽT, VTPSI, Vilniaus miesto savivaldybei. Jos kartu su bendrovėmis "Liuks LT" ir "Naujasis Vilnius" pateikė apeliacinius skundus dėl minėto teismo sprendimo, o Vilniaus miesto savivaldybė prisidėjo prie bendrovių skundo trečiuoju asmeniu.

A.Lukoševičius neslepia įtarimų, kad pirmosios instancijos teismas galėjo būti subjektyvus ir šališkas, nes atsižvelgė tik į ieškovo pusės argumentus ir tenkino visus jo reikalavimus.

Teismas nevertino net prokuratūros tyrimo medžiagos dėl 2013 m. detaliojo plano ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sandorio, kuriame nebuvo aptikta jokių pažeidimų.

"Tyrimai prasidėjo dėl anoniminių skundų, patikrinimus atliko ir savivaldybė, ir NŽT. Pažeidimų nebuvo, nes valstybinės institucijos sprendimus priėmė vadovaudamosios tuo metu galiojusiais teisės aktais, – kalbėjo viešbučio vadovas. – Mūsų laimei, prieš apeliacinių skundų nagrinėjimą prasidėjo teisėjų korupcijos skandalas. Manau, teisėjai buvo atsidūrę tarsi po didinamuoju stiklu, ir neturėjo kito kelio, tik objektyviai nagrinėti bylas. Ir Lietuvos apeliacinis teismas labai motyvuotai pasisakė dėl mūsų bylos."

Archyvai nemeluoja

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes bei abiejų ginčo šalių pateiktus papildomus įrodymus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvadą, jog įvažiavimas su atramine sienele laikytinas pastato Konstitucijos g. 12 dalimi, paneigia to paties teismo nurodyti archyviniai dokumentai, esantys 2016 m. administracinėje byloje.

Viešbutis "Best Western Vilnius" (tuometis "Turistas") pradėtas statyti 1967 m., o pastatas Konstitucijos g. 12 – tik 1970 m. Administracinėje byloje esantis dokumentas "Visuomeninio – prekybinio centro dešiniajame Neries krante statybos problemos" nurodo, jog tam, kad viešbučio "Turistas" statyba būtų užbaigta 1971 m. antroje pusėje, be kita ko, reikia pastatyti pandusą (įvažiavimą su atramine sienele), kuriuo transportas galėtų nusileisti į požeminio aptarnavimo tunelį, įrengti privažiavimą su aikštele.

2005 m. detaliojo plano medžiagoje yra 2001 m. lapkritį teiktas bendrovės "Naujasis Vilnius" raštas, kuriuo bendrovė siūlo savo jėgomis esamą įvažiavimą į rūsius nukelti arčiau gatvės ir prašo sklypo ribas praplėsti iki Ukmergės gatvės. Teismo požiūriu, tai įrodo, kad ir iki įvažiavimo su atramine sienele registravimo "Naujasis Vilnius" viešai disponavo šiais objektais kaip savininkas – ruošėsi juos perstatyti, pakeisdamas jų charakteristikas.

Teismas pažymėjo, kad iki nepriklausomybės atkūrimo nebuvo teisinio reguliavimo, kuris numatytų susisiekimo komunikacijų ar jų dalių formavimą nekilnojamojo turto objektais ir jų registravimą viešame registre. Įvažiavimu ir atramine sienele visuomet rūpinosi viešbutis, naujieji jo savininkai siekė juos įregistruoti, taip pat įregistruoti nuosavybės teisę į šiuos objektus. Tokia galimybė atsirado 2003 m., "Naujojo Vilniaus" lėšomis pabaigus šių objektų statybos darbus. Bendrovė gavo iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą ir juo remdamasi 2004 m. visiškai pagrįstai ir teisėtai įregistravo kaip nuosavybę.

Naujas sprendimas

Byloje pateikti dokumentai taip pat įrodo, kad dar 2009 m. Vilniaus miesto savivaldybės administracija bendrovės "Skomė", "Naujasis Vilnius" ir "Sodra" susitarė dėl detaliojo plano rengimo tvarkos. Prie sutarties pridėtame plane matyti, kad prie viešbučiui priklausančio sklypo prijungtas įsiterpęs sklypas (kurį "Naujasis Vilnius" įsigijo 2013 m.), taip pat į planuojamą teritoriją pateko ir įvažiavimas su atramine sienele, kuris tuo metu nuosavybės teise jau priklausė viešbučiui. Negana to, byloje nustatyta, kad šio detaliojo plano svarstyme dalyvavo ieškovės "Skomė" vadovas J.Matonis, kuris kėlė klausimus dėl valstybinės žemės sklypo, kuriame yra požeminis įvažiavimas, privatizavimo.

Dėl to teisėjų kolegija padarė išvadą, kad "Skomė" aktyviai domėjosi visais procesais, vykstančiais kaimyniniame sklype Konstitucijos pr. 14, ir ginčo aplinkybės dėl įvažiavimo bei atraminės sienelės ieškovei buvo žinomos nuo 2003 m., o ne nuo 2017-ųjų, kaip teigiama ieškinyje. Vadinasi, ieškovė manipuliavo faktais, praleido administracinių aktų ginčijimo terminus ir juos atnaujinti nėra tikslinga.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir įvertino pateiktus įrodymus, neteisingai taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė nepagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės. Apeliacinis teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir priėmė naują, kuriuo bendrovės "Skomė" ieškinys atmestas kaip nepagrįstas.

Ginčas tęsiasi

Tačiau "Skomė" ir toliau ginčija senų seniausiai sudarytus svetimus sandorius, pateikusi kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam teismui. Šio teismo atstovė spaudai Dovilė Bružaitė "Vilniaus dieną" informavo, kad teisėjų atrankos kolegija rugpjūčio pabaigoje priėmė skundą nagrinėti. Šiuo metu laukiama bylos šalių atsiliepimų į skundą, o juos gavus bus nustatyta posėdžio data, greičiausiai 2020 m. pradžioje.

Kokie skundo motyvai ir kodėl taip atkakliai neigdama teisėjų kolegijos nustatytus faktus bendrovė "Skomė" siekia prisiteisti niekada nevaldytą turtą? To sužinoti iš bendrovės vadovo J.Matonio nepavyko: telefonu keletą kartų atsiliepusi darbuotoja teigė, kad jo arba nėra kabinete, arba jis užimtas. Į elektroniniu paštu išsiųstą prašymą pakomentuoti bendrovės poziciją atsakymo taip pat nesulaukėme.

Z.Vaišvilos teigimu, "Skomės" bandymas atimti iš kaimynų seniausiai iš valstybės pirktą turtą – ne pirmas reideriavimo atvejis.

Lietuvos apeliacinio teismo sprendime minima, kad ir "Skomė", ir "Naujasis Vilnius" pateikė naujų įrodymų, kuriuos teismas priėmė ir vertino. Be kita ko, teismui buvo pateikta pažyma apie "Skomės" valdybos nario Zigmo Vaišvilos posėdžių lankomumą 2006–2010 m., o "Naujasis Vilnius" teikė Z.Vaišvilos rašto "Informacijos pateikimas" su priedais kopiją.

"Vilniaus diena" Kovo 11-osios Akto signataro Z.Vaišvilos pasiteiravo, kaip jis susijęs su byla.

"Aš buvau ne tik bendrovės valdyboje, bet ir direktoriaus pavaduotojas, dalyvaudavau susitikimuose, derybose dėl detaliojo plano ir kitų klausimų. Kiekvienu atveju viešbučiui reikėdavo tartis su "Skome" ir su kitais kaimynais, – teigė Z.Vaišvila. – Derinimai su savivaldybe vyko gana sunkiai, ir visų pirma bendrauti teko didžiosioms įmonėms – mums ir viešbučiui. Be abejo, šiame procese dalyvavo ir J.Matonis, kuris "Skomės" direktoriumi buvo, regis, nuo 1997 m. Apie tai informavau teismą ir pateikiau tam tikrų įrodymų."

Domisi prokuratūra

Z.Vaišvilos teigimu, "Skomės" bandymas atimti iš kaimynų seniausiai iš valstybės pirktą turtą – ne pirmas reideriavimo atvejis. 2009 m. J.Matonis organizavo bendrovės akcininkų susirinkimą, apie 20 proc. akcininkų balsais nusprendė išleisti daugiau kaip 0,5 mln. litų vertės naują akcijų emisiją ir neleisti pirmumo teise jų įsigyti esamiems akcininkams. Jas įsigijo J.Matonio valdoma bendrovė "Baltic Arms". Taip esą buvo užvaldytas kontrolinis "Skomės" akcijų paketas, iki tol priklausęs Z.Vaišvilai ir jo šeimai. Bylinėjimasis vyksta iki šiol.

"Teismai jau yra panaikinę neteisėtus akcininkų sprendimus, bet kontrolinį paketą spėta perrašyti kitoms įmonėms net kelis kartus, – sakė Z.Vaišvila. – Dėl sukčiavimo ir akcijų užvaldymo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet Vilniaus apygardos prokuratūra jį nutraukė kaip tik tuo metu, kai pagal teisinės pagalbos prašymą atėjo įrodymai iš Bulgarijos, kad toje šalyje "Skomės" kontrolinį akcijų paketą valdanti įmonė buvo įregistruota suklastotų dokumentų pagrindu. Kol J.Matonio brolis Algirdas Matonis buvo šalies Kriminalinės policijos vadu, prokurorai nedrįso jo liesti. Dabar, atrodo, situacija keičiasi." Z.Vaišvila ne vienus metus viešai kalba, kad teisėsauga dangsto J.Matonį, kuris pats yra buvęs vidaus reikalų ministru, Vilkaviškio rajono vyr. prokuroru.

Generalinė prokuratūra pernai vasarį ikiteisminį tyrimą atnaujino ir perėmė į savo rankas. Pasak Z.Vaišvilos, byloje yra surinkti įrodymai, kad "Skomės" kontrolinį akcijų paketą valdo nuo 2014 m. gruodžio iš Belizo įmonių registro išregistruota įmonė.

"Kitaip tariant – neegzistuojanti įmonė, – akcentavo signataras. – Įsivaizduokite, kokius ir kieno įgaliojimus turi J.Matonis kaip bendrovės direktorius? Kas iš tikrųjų iškėlė bylą viešbučiui dėl žemės sklypų, jeigu "Skomės" savininkas teisiškai neegzistuoja? Tačiau tai yra ikiteisminio tyrimo medžiaga, nevieša, kol kas net įtarimai niekam nėra pareikšti. O civilinės bylos dėl akcijų sugrąžinimo teisėtiems savininkams sustabdytos, kol nebus baigtas minėtas ikiteisminis tyrimas."

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė "Vilniaus dienai" patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas dėl "Skomės" akcijų atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso 182 str. (dėl galimo sukčiavimo). Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

"Įtarimai niekam nepareikšti, siekiant nepakenkti tyrimo sėkmei, detalesnė informacija apie ikiteisminį tyrimą neteikiama", – informavo Generalinės prokuratūros atstovė.

Z. Vaišvilos vadovaujama Lietuvos visuomenės tarybos valdyba kreipėsi į Seimo valdybą, prašydama atšaukti referendumą, nes „Lietuvos piliečiams nepateiktas šiuo referendumu siūlomame priimti Konstitucijos 12 straipsnio pakeitime nurodyto konstitucinio įstatymo projektas“.

„Todėl Lietuvos piliečiams siūloma balsuoti už įstatymo projektą, su kuriuo jie nėra supažindinti“,- sako Z. Vaišvila.

Eltos paklaustas, ar nėra pavėluotas toks siūlymas, nes jau yra prasidėjęs išankstinis balsavimas, Kovo 11-osios Akto signataras sakė, kad Seimas gali tokį sprendimą priimti ypatingos skubos tvarka, rytoj, ketvirtadienį.

Lietuvos visuomenės tarybos nuomone, šis referendumas yra labai svarbus Lietuvos valstybės ateičiai, mūsų išeivijos ir Lietuvoje gyvenančių tautiečių santykiams, tačiau paskelbtas neatsakingai ir nekorektiškai.

„Visų pirma dėl to, kad Seimas siūlo pritarti konstituciniam įstatymui dėl pilietybės įgijimo ir netekimo, tačiau šio įstatymo projekto balsuojantiems nepateikė“,- sakė Z. Vaišvila.

Jo teigimu, Seimas gegužės 12 d. siūlo balsuoti už abstrakčią formuluotę, kuri ne tik pažeidžia Lietuvos piliečių ar turinčių teisę į šią pilietybę asmenų, gyvenančių ne ES ir ne NATO šalyse, teises, skirsto Lietuvos piliečius į skirtingų teisių grupes, bet ir apgaudinėja balsuojančius.

„Viešai teigiama, kad siekiama „išsaugoti Lietuvos pilietybę“, tačiau nutylima, kad niekas iš Lietuvos piliečio neatima turimos pilietybės ir teisės į ją. Tik pats žmogus gali ir turi teisę pasirinkti kitos šalies pilietybę. Nevykdant Konstitucijoje išdėstytų Lietuvos piliečio pareigų, pilietybė prarandama, kaip ir numatyta daugelyje šalių, jei asmuo įgyja kitos valstybės pilietybę. Šis referendumas, jo šalininkų ir oponentų diskusija yra be turinio, t.y. be konstitucinio įstatymo, kuriuo turi būti nustatyta Lietuvos pilietybės įgijimo ir netekimo tvarka ir kuriuo būtų sprendžiami kelių pilietybių turėjimo šalininkų ir priešininkų ginčai. Tai supriešina Lietuvos piliečius, gyvenančius Lietuvoje ir išvykusiuosius“,- sako Z. Vaišvila.

Viešai teigiama, kad siekiama „išsaugoti Lietuvos pilietybę“, tačiau nutylima, kad niekas iš Lietuvos piliečio neatima turimos pilietybės ir teisės į ją. Tik pats žmogus gali ir turi teisę pasirinkti kitos šalies pilietybę.

Trečiadienį spaudos konferencijoje Seime jis kalbėjo apie „nesąžiningą Lietuvos valdžios institucijų elgesį Lietuvos Respublikos piliečių atžvilgiu“.

„Lietuvos valstybė neturi jokios moralinės teisės nespręsti Lietuvos piliečių pilietybės išsaugojimo klausimo įgyjant kitos valstybės pilietybę Lietuvos piliečiams pagal kilmę, kurie ir dėl Lietuvos valdžios kaltės buvo priversti po 1990 m. kovo 11 d. išvykti iš Lietuvos, tačiau negali neatsižvelgti ir į interesus tų, kurie liko gyventi Lietuvoje. Visa tai turi būti įvardinta ir išspręsta konstituciniame įstatyme, kurio projekto Seimas nepaskelbė, tačiau už kurį balsuoti siūlo referendumo dalyviams. Tai yra didžiulė Seimo nepagarba Tautai“, - mano Z. Vaišvila.

Jo nuomone, konstituciniu įstatymu turėtų būti sprendžiami ir kiti dabartinės redakcijos Pilietybės įstatymo nelogiškumai ir prieštaravimai, kaip antai - „suteikiama teisė išsaugoti Lietuvos pilietybę sudarant santuoką su kitos valstybės piliečiu ir įgyjant tos valstybės pilietybę, bet Lietuvos pilietybės neišsaugant, jei iš Lietuvos išvykę sutuoktiniai Lietuvos piliečiai tapo kitos valstybės piliečiais; iš Lietuvos su tėvais išvykę jų vaikai netenka Lietuvos pilietybės, jei įgijo kitos valstybės pilietybę, tačiau tų pačių tėvų užsienio valstybėje gimę vaikai turi teisę į kitos valstybės ir Lietuvos pilietybę, kt.“.

Kovo 11-osios Akto signataro Z. Vaišvilos teigimu, kitas Seimo paskelbtas referendumas dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo yra „populistinis ir esminių Lietuvos valstybės problemų nesprendžia, tokiais referendumais nukreipiamas Lietuvos piliečių dėmesys nuo esminių problemų“.

„Tačiau Lietuvos visuomenės taryba sveikina kiekvieną tiesioginio valstybės valdymo veiksmą, t.y. Lietuvos piliečių dalyvavimą referendumuose, todėl ragina Lietuvos piliečius aktyviai dalyvauti abiejuose 2019 m. gegužės 12 d. referendumuose ir balsuoti pagal savo sąžinę ir apsisprendimą“, - sako Kovo 11-osios Akto signataras Z. Vaišvila.

Jo nuomone, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas dirbo sąžiningiau, nes korektiškai paskelbė 1991 m. vasario 9 d. visuotinę apklausą, pateikdamas Lietuvos piliečiams siūlomo priimti konstitucinio įstatymo dėl Lietuvos valstybės projektą.

Kaip pastebi Z. Vaišvila, šį projektą, kuriam 1991 m. vasario 9 d. pritarė Lietuvos piliečių dauguma, 1991 m. vasario 11 d. Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas priėmė kaip Lietuvos Respublikos konstitucinį įstatymą.

23 lūžiai: sutrupinti abiejų rankų riešai, lūžės kaklo slankstelis, sumušta galva, keliai ir pečiai. Tiek sužeidimų patyręs signataras pakvietė laidą į savo namus ir papasakojo savo mįslingo kritimo nuo laiptų birželio 29–osios naktį aplinkybes. 

Nelaimės rodos susimokė prieš Z.Vaišvilą. Jam dar gydantis ligoninėje, antstoliai areštavo visą signataro turtą ir netgi neleido išsiimti iš banko sąskaitos valstybės nustatyto pragyvenimo minimumo. „Dabar jis jau nusileido ir žmona turėtų parnešti tuos 318 eurų“, – pasakojo Z.Vaišvila apie savo buitį.

Žurnalistams taip pat atsivėrė Vytautas Šustauskas, papasakodamas, kaip mėgino rasti naujus šeimininkus savo partijai, buvo apgautas ir metė politiką dėl sporto. Apie tai – laidoje „Patriotai“ per „Lietuvos ryto“ TV.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės atstovė atstovė ryšiams su visuomene Agnė Žemaitytė Ignatavičienė BNS patvirtino, kad Z.Vaišvila gydomas ligoninėje, tačiau plačiau jo būklės komentuoti sakė negalinti.

Naujienų portalas delfi.lt rašo, kad politikas nukrito nuo laiptų ir susižalojo kaklo slankstelį.

Liudytojas prisiminė sausio 12 dieną įvykusį pokalbį.

„Pokalbis akivaizdžiai buvo žvalgybinio pobūdžio  – ką nujaučiame, žinome. Jis nutrūko V.Uschopčikui pritrūkus kantrybės. Jis pradėjo keiktis ir numetė ragelį“, – sakė Z.Vaišvila.

V.Uschopčikas yra vienas kaltinamųjų šioje byloje dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, kaip ir daugelis kitų kaltinamųjų, teismo procese nedalyvauja.

Pasak Z.Vaišvilos, sovietų saugumo vadovas Vladimiras Kriučkovas savo knygoje „Asmens byla“ rašo apie duotus nurodymus ruoštis karinėms operacijoms Vilniuje.

„Buvo reikalinga ne tik karinė jėga, bet ir vietiniai kolaborantai. Penki ar šeši buvo nuteisti, kiti nenuteisti“, – sakė Z.Vaišvila, stebėdamasis, kad daugeliui kolaborantų buvo nutrauktos bylos. Nepriklausomybės akto signataras sako, kad reikia vertinti ir kolaborantų veiksmus, nes tai buvo priedanga.

Teismas ankstesniuose posėdžiuose liudytojais yra apklausęs tuometinį valstybės vadovą Aukščiausiosios Tarybos pirmininką Vytautą Landsbergį, Aukščiausiosios Tarybos deputatą Algirdą Saudargą, tuometinį Lietuvos atstovą Maskvoje Egidijų Bičkauską, buvusį Krašto apsaugos departamento direktorių Audrių Butkevičių, tuometinį sveikatos apsaugos ministrą, dabar Krašto apsaugos ministerijai vadovaujantį Juozą Oleką, tuometinį Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatą Aleksandrą Abišalą, V.Landsbergio pavaduotoją Česlovą Stankevičių ir kitus asmenis.

Sausio 13-osios byloje dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui teisiama per 60 kaltinamųjų, dauguma iš jų teisiami už akių, nes slapstosi Rusijoje arba Baltarusijoje.

1991 metų Sausio 13-osios naktį Sovietų sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.