-
Ž. Šilėnas: planuojama parama būstui įsigyti sveikintina, bet ar prasminga – abejoju 5
Apie tai – pokalbis LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dėmesio centre“ su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu ir Laisvosios rinkos instituto prezidentu Žilvinu Šilėnu.
– Ministre, ar jūs sutinkate, kad ši parama – įsigyti būstą regionuose – pirmiausiai yra orientuota į regionų gaivinimo politiką ir tik po to į jaunas šeimas?
L. Kukuraitis: Šitas projektas turi bent tris tikslus. Pirmas, kaip jūs ir sakote, stiprinti regionus. Tai yra tikrai rimtas instrumentas pačioms savivaldybėms imtis iniciatyvos ir kviesti jaunas šeimas ar bent išlaikyti tas, kurios yra regionuose. Antras tikslas yra demografinis. Šiuo projektu diferencijuojama parama pagal vaikų skaičių šeimoje. Lietuvoje, lyginant su likusia Europa, gimstamumą iš esmės turime neblogą, tačiau turime trečio vaiko problemą. Ši kompensacija, turintiems tris ir daugiau vaikų, jau siektų 30 proc. Trečias tikslas yra kiek įmanoma labiau stabdyti migracijos procesą, kuris, žinia, yra didelis.
– Seimo teisininkai šį projektą pavadinimo diskriminaciniu. Diskriminaciją jie įžvelgia ir nesusituokusių porų atžvilgiu, ir didmiesčių gyventojų, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad įstatyme nenumatoma atsižvelgti į šeimos finansinę padėtį. Pone Šilėnai, jūs pastebite diskriminacijos šioje paramoje?
Ž. Šilėnas: Tikrai taip. Bet net ne diskriminacija yra prasčiausia šio pasiūlymo dalis. Prasčiausia šio pasiūlymo dalis yra tai, kad yra neapsispręsta, ar tai pagalba jaunimui, ar tai pagalba regionams, ar, kaip dabar išgirdome, tai yra pagalba gausioms šeimoms. Toks tikslų ir priemonių kompotas arba šaltiena – iš jo nebeįmanoma suprasti, kam iš tikrųjų yra skirta.
Taip, diskriminacinių dalykų yra, bet aš sakyčiau, jeigu tai pirmiausiai yra parama regionams – tai pigiu būstu regionų neatgaivinsi. Tie regionai, kuriems trūksta gyvybės, ir taip turi pigius būstus. Jeigu tai yra pagalba jaunimui – tai jaunimas koncentruojasi didžiuosiuose miestuose. Jeigu norime jiems padėti, reikia eiti ten, kur to jaunimo yra, o ne ten, kur jo nėra. Jeigu tai yra pagalba gausioms šeimoms – tuomet turėtų būti pajamų ir turto testas, ką sako ir Teisės departamentas. Kitaip tariant, reikia paramą dalinti ne pagal tai, kiek turi vaikų, o pagal tai, kiek paramos tau reikia. Sutikime, kad gali būti situacijų, kuomet šeima turi tris ir daugiau vaikų, bet yra pasiturinti ir jai tos paramos nereikia. Mano galva, apsisprendus, ko iš tikrųjų šia priemone norima pasiekti, būtų kur kas paprasčiau ir siekti. Tai tikrai nėra pats blogiausias pasiūlymas, sakyčiau – net vienas iš geresnių. Šaržuoju, žinoma, bet gali būti ir blogesnių, kaip pavyzdžiui, uždrausti jaunimui keltis į didmiesčius.
– Ministre, grįžtant prie to aspekto, kad į nebūtų atsižvelgiama į finansus. Juk gali būti tokia situacija, kad, pavyzdžiui, yra trijų asmenų šeima, jos mėnesio pajamos „į rankas“ yra kokie 4000 eurų ir jie nusprendžia pirkti butą Jonavoje. Ir tuo pačiu metu gali būti taip pat trijų asmenų šeima, kurios pajamos per mėnesį – 2000 eurų ir jie gyvena Panevėžyje, kur kompensacijos gauti jau negali. Šiek tiek trūksta logikos, ministre?
L. Kukuraitis: Yra keletas aspektų. Parama būstui, priklausomai nuo pajamų, jau egzistuoja.
– Taip, valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo programa. Kuria, beje, nelabai naudojamasi. Jūsų ministerijos duomenimis, 2017 m. būsto nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčio kompensaciją gavo šiek tiek daugiau nei 400 šeimų, dar 600 šeimų gavo būsto kredito dalies kompensaciją.
L. Kukuraitis: Taip, arti tūkstančio. Kiek atsimenu, ši parama galioja nuo 2003 m., tai jau mes turime keliolika tūkstančių šeimų, kurios pasinaudojo šia programa. Mes apskritai pastebime intensyvumą ir didesnį domėjimąsi šia programa. Vadinasi, mes jau turime priemonę, kuri priklauso nuo pajamų. Naujas įstatymas yra pagalba regionams. Jeigu turime jaunas šeimas, kurios nori gyventi regione, bet joms trūksta resursų, kad įsigytų būstą, mes ir padedame joms kompensuodami tą pirmąjį įnašą. Beje, apklausos rodo, kad šeimos ir įvardija pradinį įnašą kaip sunkiausią dalyką norint įsigyti būstą. Mes turime tą užburtą ratą, kad investicijos nesikelia ten, kur nėra žmonių ir kompetencijos, o žmonių nėra, nes nėra darbo vietų.
– Ministre, šiuo atveju svarbus ir kitas klausimas – kas yra vertybė? Ar žmonės regione yra vertybė savaime, ar tiesiog dirbantys ir gyvenantys Lietuvoje žmonės yra vertybė, kur jie begyventų?
L. Kukuraitis: Kaip jau ir sakiau, susiduriame su problema, kad regionai neatsigauna, nes juose tiesiog trūksta žmonių. Yra norinčių investuoti, bet nėra kam dirbti. Tai ši parama ir yra tam, kad savivaldybės, kviesdamos investitorius, galėtų sakyti, jog pritraukia ir jaunų, kompetentingų žmonių, kurie galės įsidarbinti. Tokiu būdu, tikiu, investicijas pritraukti bus lengviau.
– Pone Šilėnai, kokį jūs matote efektyvesnį modelį?
Ž. Šilėnas: Jeigu mes kalbame apie didelį įrankį, tai nepramiškime, kad pagal numatytas sumas mes kol kas kalbame tik apie kelis šimtus šeimų. Lietuvoje turime 60 savivaldybių. Atmeskime didžiąsias – lieka 50 savivaldybių. Jeigu po keturis vidutiniškai žmones atvažiuos į savivaldybę, tai nei čia investitoriai dėl to atvažiuos, nei čia regionai bus išgelbėti. Bus tokia priemonė labiau dėl paukščiuko – padaryta.
Jeigu po keturis vidutiniškai žmones atvažiuos į savivaldybę, tai nei čia investitoriai dėl to atvažiuos, nei čia regionai bus išgelbėti. Bus tokia priemonė labiau dėl paukščiuko – padaryta.
Sutinku su įvardinta problema, kad sunku sukaupti pradiniam įnašui. Bet čia yra tam tikras užburtas ratas kita prasme. 15 proc. pradinis įnašas – tai Lietuvos banko sukurta taisyklė. Jeigu tai yra saugiklis, kuris skatina skolintis atsakingai arba skolintis tik tada, kai turėsi pinigų paskolą išsimokėti, tai dabar valdžia tą saugiklį tarsi išsuka. Tai yra šiek tiek keista.
Ir atvirkščiai – jeigu problema yra, kad žmonės negali sukaupti to įnašo, vadinasi, žmonėms trūksta taupymo priemonių. Kitaip tariant, gal valdžia galėtų skatinti taupymą? Pavyzdžiui, vietoj to, kad duotų šią paramą, galėtų leisti jaunam žmogui kaupti būsto fonde nuo kokio pajamų mokesčio ir tuos sukauptus pinigus panaudotų pradiniam įnašui. Be to, pradinis įnašas didžiausia problema yra ten, kur būsto kainos yra didžiausios – būtent didmiesčiuose. Jeigu keliesi į regioną, kur būstas pigus, tai tas pradinis įnašas dažniausiai net nėra problema.
– Teikiamame įstatyme numatyta būsto kainos riba – 87 tūkst. eurų. Ne didmiesčiuose už tokius pinigus galima nusipirkti labai neblogą būstą, net Vilniuje už tiek galima nusipirkti visai gerą – tai kodėl tokios lengvatos netaikyti platesniu mastu? Ministre, jums vis tiek reikės atsižvelgti į teisės departamento išvadą.
L. Kukuraitis: Rytoj [kovo 29 d. – LRT.lt] mes teiksime Seimui šį projektą. Jis labai lauktas ir juo labai domimasi, taigi, manau, Seimas tikrai detaliai svarstys šį pasiūlymą ir bus atsižvelgta į teisininkų išvadas, jeigu matysime, kad kyla problemų. Kalbant apie būsto kainas – kai kuriuose regionuose jos auga ir yra jau kaip reikiant užaugusios, dėl to ta suma tokia ir nustatyta.
– Pone Šilėnai, ar šios kompensacijos gali turėti įtakos būstų kainų rinkai?
Ž. Šilėnas: Manau, pagal dabartinius numatytus finansinius resursus, jeigu į regioną atsikels keturios šeimos – tai tikrai neturės didelės įtakos kainoms. Ten, kur auga atlyginimai, ten dažniausiai yra ir darbo vietų, ir ką veikti, ir kainos didesnės. Aš nekariaučiau to karo – didieji miestai prieš regionus. Tiek jaunos, tiek senos šeimos, tiek pagyvenę žmonės kartais irgi turi problemų įsigyjant būstą tiek sostinėje, tiek regionuose. Jeigu mes sprendžiame bendrą problemą – kaip padėti žmonėms įsigyti būstą – tai, manau, turi būti kur kas platesnis priemonių planas, tarp jų ir galimybė žmonėms taupyti. Dabar šita priemonė galbūt kai kuriais atvejais pasiteisins, bet bus nedidelė, ir ar iš to bus didelės apčiuopiamos naudos – abejoju.
-
S. Jakeliūnas: akcizų pokyčiai negalėjo neturėti pasekmių 3
– Naujausias Laisvosios rinkos instituto tyrimas parodė, kad šiemet nelegalaus alkoholio vartojimas, iki šiol mažėjęs, išaugo 2 proc. Pone Jakeliūnai, juk valdžiai dar tik svarstant naujas kovos su alkoholiu priemones įvairūs specialistai sakė, kad staigus alkoholio branginimas suveiks priešingai – išaugs šešėlis. Akivaizdu, kad taip ir įvyko. Ar ne? Gal turite kitą paaiškinimą?
S. Jakeliūnas: Čia buvo taikomi įvairūs tyrimai ir metodai. Iš įvairių institucijų apžvalgų turime kaip tik priešingus duomenis, kad to nelegalaus alkoholio šešėlio būtų daugiau. Taip, tie gana reikšmingi alkoholio akcizų pokyčiai negalėjo neturėti kažkokių pasekmių, ir neatsitiktinai mes priėmėme sprendimą padidinti tuos akcizus ir tada padaryti pauzę, stebėti tą dinamiką, kuri vyksta mokesčių surinkime ir vartojime. Manome, kad tas sprendimas vis dėlto buvo reikalingas, ir politika yra tokia, kad alkoholio vartojimas turi mažėti. Suprantama, kad jei yra įsigijimai ar nelegalaus pagaminto, ar alkoholio iš kitų šalių, tai kompensuoja šiek tiek sumažėjusį vartojimą Lietuvoje, bet ne tiek. Kitaip sakant, tikslas toks ir buvo, kad vartojimas mažėtų, trauktųsi, o akcizų surinkimas nemažėtų, tai ir vyksta. Akcizų surinkimas padidėjo 10 proc., vartojimas sumažėjo nuo kelių iki keliolikos procentų skirtingose prekių grupėse.
– Šiemet alkoholio akcizas stipriesiems alkoholiniams gėrimams išaugo – 23 proc., alui – 112 proc. vynui – 111 proc.. Pone Šilėnai, gal atsakymas į klausimą kodėl staiga pradėjo augti nelegali alkoholio prekyba, slypi paprastuose skaičiuose – akcizų kilime?
Ž. Šilėnas: Tai yra esminė priežastis. Apskritai žmonės renkasi šešėlines prekes, ar tai būtų cigaretės, kuras ar alkoholis, būtent dėl to, kad legali alternatyva jiems yra per brangi. Jei pažiūrėtume, kiek vidutinis lietuvis už vidutinį atlyginimą gali nupirkti, tai pamatytume, kad įperkamumas yra vienas mažiausių ES. Vidutinis skandinavas, į kurį valdžia sako besilygiuojanti, gali visko įsigyti daugiau, tame tarpe ir alkoholio. Tai žmogus daro labai paprastą sprendimą – jei negali įpirkti legalaus, tai perka arba nelegalų, arba pigesnį, arba iš kitos šalies. Lygiai taip pat akcizų surinkimas nesumažėjo, bet taip yra todėl, kad ar tu pirksi brangų kokybišką butelį ar iš žemiausios lentynos – akcizas yra toks pat. Dalis žmonių iš aukštos lentynos perėjo į žemą lentyną, kita dalis žmonių – apsiperka kitose šalyse, ypač Lenkijoje ir Latvijoje. Tiesiogine prasme, tai netgi nėra šešėlis, jų nėra už ką nubausti. Pardavimai Lietuvoje sumažėjo, niekas to neginčija. Ar vartojimas sumažėjo, tai dar labai didelis klausimas. Mano galva, tai dalis vartojimo yra kompensuojama apsiperkant kitose šalyse.
Apskritai žmonės renkasi šešėlines prekes, ar tai būtų cigaretės, kuras ar alkoholis, būtent dėl to, kad legali alternatyva jiems yra per brangi.
– Pone Jakeliūnai, mes atsimename kai sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė, kad alkoholio pirkimas pas kaimynus tikrai nedidės, nes esą ir jie didins akcizus. Apklausa rodo, kad iš viso 16 proc. žmonių Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Rusijoje ir kitose šalyse perka alkoholį.
S. Jakeliūnas: Už 3 dienų akcizai ir bus padidinti Latvijoje. Lenkijoje kol kas dar ne, bet su jų Vyriausybe ir Seimu bus kalbama.
– Taip pat kaip Lietuvoje, 23 proc.?
S. Jakeliūnas: Ne, ten nuosaikiau, bet tas didinimas numatytas 3 ar 4 metams, ir kai kurioms prekėms akcizai bus didesni nei Lietuvoje po kelių metų. Konkrečiai kalbu apie alų. Latviai jau priėmė sprendimus ir nuo sausio ten pasikeis situacija. Lenkijoje kol kas ne, ir ten akcizai savo dydžiu atsilieka, bet tai nereiškia, kad pokyčių nebus ateityje. Kažkas turi parodyti pavyzdį ir Lietuva buvo tas pavyzdys. Tik koordinuoti veiksmai regione gali turėti poveikį, nes su atviromis sienomis mes negalime nei uždrausti, nei kontroliuoti. Tai – žmonių pasirinkimas. Beje, kitų prekių PVM pajamos reikšmingai auga. Tai jei kažko vartojimas sumažėja, ir tas vartojimas persimeta į kitas prekes, tai gal nėra blogai.
Ž. Šilėnas: Tai PVM pajamos auga dėl to, kad yra infliacija. Jei anksčiau batonas kainavo 50 ct, o dabar kainuoja eurą, tai ir PVM žmonės dabar sumoka dvigubai. Dėl koordinavimo, tai visiškai sutinku, tokius dalykus reikia daryti koordinuotai, t. y. pasitarus ir kartu, o ne atskirai. Lietuva šiuo atveju elgiasi atskirai, ji pirmoji pakėlė akcizus. Jei jūs sakote, kad priversite Lenkijos Seimą pakelti akcizą, tai nereiškia, kad jie tą padarys. Jei neklystų jie kaip tik kažkokią mokestinę lengvatą namudiniam alui yra prisitaikę. Su Latvija tai pagyvensim – pamatysim. Į įspėjimus reikėjo įsiklausyti, o ne juos ignoruoti. Galima sutikti, kad 2 proc. nėra tragedija, bet laikotarpis yra labai palankus. Žmonių pajamos didėja ir visada tokiose situacijose šešėlinė rinka mažėja. Galima net tokį juoką pasakyti, kad jei valdžia nebūtų nieko dariusi, šešėlinė rinka būtų susitraukusi dar daugiau. Būtent dabar šešėlinė rinka atšoko, pakilo į viršų, sulėtėjo jos mažėjimas didžiąja dalimi dėl to, kad valdžia padarė labai drastišką sprendimą su alkoholio akcizais nekoordinuodama su kitomis šalimis.
S. Jakeliūnas: Koordinuoti kalbomis neužtenka, reikia veiksmų. Kai kažkas padaro veiksmą, šiuo atveju Latvija reaguoja, ir tai – irgi būdas koordinuoti parodant pavyzdį ir prisiimant tam tikrą atsakomybę už tai, kad kažkas šioje situacijoje lyderiautų.
– Pone Šilėnai, jūs sakote, kad tai tik pradžia? Nes jei tik 2 proc., tai gal nėra didelės bėdos?
Ž. Šilėnas: Pagyvensime – pamatysime. Pažiūrėsime kiek iš tikrųjų padidins latviai, kiek padidins lenkai. Mes tą tyrimą darome kasmet. Bet vienas neraminantis dalykas – tai, kad šešėlinė rinka, kaip tie traškučiai – kartą paragavęs, negali sustoti. Jei susiformuoja įprotis, tiekimo keliai, tai nueiti į šešėlį yra lengviau nei iš jo sugrįžti. Žmonėms susiformavus įpročiams pirkti Latvijoje ar Lenkijoje nuo to atpratinti gali užtrukti. Bet ir vėl, mes šioje vietoje nesakome, kad tai tragedija, sakome, kad tai yra įspėjimas ateičiai mąstant apie akcizų politiką. Manau, matyti, kad šioje vietoje buvo šiek tiek perlenkta lazda.
S. Jakeliūnas: Pamatysime. Gąsdinimų buvo žymiai daugiau, nei rodo faktai. Biudžeto surinkimas yra įvykdytas, jokios tragedijos neįvyko. Svarbu, kad nereikia radikaliai dar kažką stengtis daryti, dabar reikia palaukti aplinkinių šalių reakcijos, o jos jau reaguoja.
– Kitas dalykas, kuris gal net svarbesnis už tuos 2 augimo procentus – tai ženklus nelegalios prekybos ir vartojimo tolerancijos pokytis. 2015 m. 55 proc. žmonių sakė visiškai netoleruojantys alkoholio prekybos ir vartojimo, šiemet tokių – jau tik 45 proc. Pone Jakeliūnai, ką tai sako?
S. Jakeliūnas: „Esu linkęs nepateisinti“ buvo 24 proc. dabar 31proc., kitaip sakant bendrai linkusių netoleruoti pasikeitimas toks.
– Bet visiškai palaikančių pakilo nuo 3 proc. iki 7 proc.
S. Jakeliūnas: Taip, yra pokyčiai. Bet nėra ko norėti, kai kainos gana smarkiai paauga, tai kai kurie segmentai atitinkamai reaguoja. Bet, jei žiūrėtume į visą visuomenę, tai yra ir kitokių vertinimų. Nuo kitų metų įsigalios dar papildomos priemonės, alkoholio draudimai. Visa tai yra kompleksinės priemonės, kuriomis ir siekiama kontroliuoti tą vartojimą ir, kad žmonės galiausi užsiimtų kita veikla, galėtų kitaip leisti laisvalaikį. Tai ilgalaikės priemonės ir tų rezultatų bus pasiekta.
– Pone Šilėnai, jūsų nuomone, nuo Naujų metų įvedami alkoholio ribojimai turės įtakos šešėlinei alkoholio rinkai? Bus draudžiama įsigyti ir vartoti jaunesniems nei 20 metų, trumpės alkoholio pardavimo valandos, įsigalios visiškas reklamos draudimas ir t.t.
Ž. Šilėnas: Reklamos ribojimas šešėlio prasme gal nelabai kažką pakeis, bet kalbant apie lietuvišką produkciją, tai ji pradės nusileidinėti dar labiau įvežtinei, kitai produkcijai. Laiko pakeitimas šešėlio taip pat gal labai neįtakos, bet jei yra tam tikras segmentas žmonių, kurie geria taip, kad negali sustoti, tai jiems atsidarys naujos galimybės, kur bus galima įsigyti. Dėl 20 metų esame absoliutūs lyderiai Europoje, čia net griežčiau nei pas skandinavus. Yra melas ir netiesa, kad Skandinavijoje alkoholis tik nuo 20 metų. Stiprus alkoholis nuo 20 metų. Manau gyventojų, pateisinančių nelegalų vartojimą, skaičius išaugs. Kitaip tariant, būčiau labai nustebęs, jei matyčiau daug žmonių smerkiančių 19-metį, kuris nusipirko alaus.
S. Jakeliūnas: Neišvengiamos reakcijos, neišvengiami vertinimai, bet svarbu kryptis. Svarbu pasaulinė patirtis. Kalbame ne tik apie ES, bet ir apie JAV, kur 21 metai yra ne tik parduotuvėms, bet ir daugelyje barų, ir kavinių. Tos priemonės yra nukreiptos į ilgalaikius rezultatus ir visos jos kartu pasieks tai, ko siekiame, kad sumažėtų vartojimas ir žmonės pereitų prie kitokių laisvalaikio praleidimo formų.
Ž. Šilėnas: Žmonės tikrai pereis prie kitų laisvalaikio praleidimo formų ir Amerikos patirtis šiuo atveju labai tinka. Dėl ko tiek daug valstijų dabar legalizuoja marihuaną? Nes išaugo ištisa karta žmonių, kuriems nusipirkti marihuanos buvo lengviau, nei alaus. Jie dabar užaugo, balsuoja ir to pasekmes matome.
-
S. Jakeliūnas apie PVM lengvatą šildymui: finansinio populizmo virusas vėl išplito 3
Apie tai – pokalbis LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dėmesio centre“ su Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentu Žilvinu Šilėnu, Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininku, ekonomistu Stasiu Jakeliūnu ir ekonomistu, socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėju Romu Lazutka.
– Pone Šilėnai, dabar yra įvairių pasiūlymų dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifų. Premjeras Saulius Skvernelis šioje studijoje kalbėjo, kad pati vyriausybė dar nėra iki galo apsisprendusi. Ar svarstymai apie tai, kad PVM ateityje turėtų būti 5, 15 ir 21 proc. yra iš principo teisingi?
Ž. Šilėnas: Jei pritariame, kad vienai prekei galima taikyti mažesnį tarifą, mes nerasime priežasčių, kodėl to negalima taikyti kitai prekei. Imkime tą patį šildymą. Sakoma, kad ir turtingi mažesniu tarifu pasinaudoja, bet lygiai tas pats yra ir maistui. Jei taikome maistui mažesnį PVM tarifą, tai žmonės su didesnėmis pajamomis jomis pasinaudoja. Manau yra vienas paprastas sprendimas – taikykime visiems vienodai mažą tarifą – pavyzdžiui, 15 proc. ir nereikės ginčytis, kuri prekė geresnė, kuri blogesnė, kuri vartotojų grupė stipresnė ir pan.
– Tačiau tai iššauktų dar didesnę diskusiją, kokių išlaidų valstybė turi atsisakyti, nes tikėtina, kad pajamų ji gautų mažiau?
Ž. Šilėnas: Žmonių kišenėse tie pinigai pasiliktų. Kita vertus, aš matau pavojų su tarifų diferencijavimu į viršutinę pusę. Abejoju, ar valdžia labai dideliam kiekiui produktų taikys mažą tarifą. Bijau, kad didesniam kiekiui taikys didelį tarifą. Ir tuomet vėl prasidės diskusijos, kurią čia prekę nubausti – ar su daug cukraus, ar su daug druskos. Manau, čia yra pavojus.
– Yra daug siūlymų, bet esminiai momentai turbūt būtų viso labo du – maisto produktų PVM tarifas ir centrinio šildymo PVM tarifas. Periodiniai leidiniai, knygos, apmokestinami 5 proc. PVM, tiražu tik parodo valdžios požiūrį, tam tikrą politiką, bet esminį poveikį daro maisto produktai ir centrinis šildymas. Pone Lazutka, ar reikėtų mažesnį PVM tarifą taikyti visiems maisto produktams?
R. Lazutka: Yra šalių, kur tų mažesnių tarifų yra. Principas yra toks, kad nesvarbu, jog tuo naudojasi ir turtingesni žmonės. Turtingiems žmonėms tos išlaidos sudaro nedidelę dalį. Tuo tarpu mažai uždirbantis žmogus viską išleidžia būtiniausioms prekėms. Ir čia yra pagrindas mokesčių tarifų diferenciacijai, kuri yra visose šalyse. Kita vertus, valstybei reikia pajamų. Pinigai žmogaus kišenėje ar valstybės kišenėje yra skirtingi dalykai. Kuo labiau visuomenė darosi turtingesnė, tuo daugiau pinigų reikia valstybės kišenei tų pačių žmonių naudai, nes reikia finansuoti būtiniausius dalykus, kurie yra finansuojami valstybės, o ne pačių žmonių perkami. Turiu galvoje švietimą, sveikatos apsaugą, socialinius dalykus.
– Kokia jūsų asmeninė pozicija? Ar reikėtų visiems maisto produktams taikyti mažesnį tarifą?
R. Lazutka: Lietuvoje yra labai stiprus argumentas, kad tai nelabai veikia todėl, kad konkurencija yra neužtikrinama. Ir nepaisant to, kad tarifai mažesni, vadinamoji lengvata nenueina iki vartotojo. Tai yra blogai.
– Pone Jakeliūnai, ar jūs pritartumėt, kad PVM būtų mažinamas maisto produktams? Pavyzdžiui, iki 15 proc.?
S. Jakeliūnas: Kiek žinau, vyriausybė to neketina siūlyti.
– Kalba yra apie tokią galimybę nuo naujų metų.
S. Jakeliūnas: Kalbama apie centrinio šildymo ir kitų prekių ir paslaugų – vaistų, transporto tarifus. Naujų lengvatinių tarifų įvedimas nėra diskutuojamas su vyriausybe. Tikiuosi, kad ir nebus diskutuojamas.
– Sakote, kad nediskutuojama apie maisto produktų tarifą, tačiau aš pats girdėjau apie tai diskutuojant.
S. Jakeliūnas: Bent jau su manimi ir Biudžeto ir finansų komitetu niekas nediskutuoja apie tai. Nepamirškime, kad kitose šalyse, kur lengvatiniai PVM tarifai taikomi maisto produktams ir kitoms prekių grupėms, iš esmės yra kita mokesčių struktūra. Ten yra įvesti turto, automobilių mokesčiai, iš to surenkama daug pajamų. Taip pat ir gyventojų pajamų mokesčiai yra skirtingi. Jei mes pradedame galvoti apie naujas lengvatas nekompensuodami jų kažkokiomis kitomis mokesčių pajamomis, mes prakiurdysime biudžetą. To negalime sau leisti.
Jei mes pradedame galvoti apie naujas lengvatas nekompensuodami jų kažkokiomis kitomis mokesčių pajamomis, mes prakiurdysime biudžetą.
Ž. Šilėnas: Džiaugiuosi, kad jūs rūpinatės valstybės biudžetu, bet priminsiu, kad kiekvienais metais į valstybės biudžetą yra surenkama vis daugiau, bet dėl to joks tarifas nėra mažinamas, pinigai žmonėms negrąžinami.
– Priminsiu, kad PVM tarifo didinimas pirmiausiai buvo įvestas vieniems metams, po to pratęstas ir įtvirtintas kaip nuolatinis dydis.
S. Jakeliūnas: Sakoma, kad mokestinė našta žmonėms nemažėja. Bet neapmokestinamas pajamų dydis gyventojams, uždirbantiems nedideles pajamas, nuolat didėja. Greičiausiai bus priimtas sprendimas sulyginti tą dydį minimalia mėnesine alga. Tai didina grynąsias gyventojų pajamas.
– Pone Šilėnai, jūs pritartumėte tokiam sprendimui?
Ž. Šilėnas: Taip, mes jau tai seniai siūlėm, nuo 2011 metų. Tai yra geresnis būdas, nei tiesiog didinti minimalią algą. Tačiau dabar tai yra 10 eurų klausimas. Priminsiu, kad šalia to dar yra kitas pasiūlymas; jei dirbi puse etato ir neuždirbi minimalios algos, „Sodrai“ mokėtum kaip nuo visos minimalios algos. Taigi, dabar yra keletas pasiūlymų į skirtingas puses.
– Antroji pasiūlymo dalis tarsi skatintų darbuotojus išeiti iš pilkos zonos, mes žinome, kad didelė dalis įmonių įdarbina žmones puse etato tam, kad nereikėtų mokėti visų mokesčių. Bet yra žmonių, kurie iš tikrųjų dirba tik puse etato.
Ž. Šilėnas: Čia ir yra dilema. Dėl „Sodros“ yra du pasiūlymai: jei uždirbi mažiau nei minimali mėnesinė alga, moki daugiau mokesčių. Antras pasiūlymas – pirmas šimtas eurų nebūtų apmokestinamas „Sodros“ įmoka. Manau, kad čia yra kova su pasekmėmis, o ne su priežastimis.
S. Jakeliūnas: Aš tikiuosi, kad to nebus. Tuos argumentus išsakėme viešai, nes tai komplikuoja visą sistemą. Pradinis pasiūlymas, įrašytas programoje, kad mes turėtume galų gale sujungti darbuotojo ir darbdavio mokesčius ir tada imtis kitų dalykų – bazinę pensiją perkelti į valstybės biudžetą, pakoreguoti gyventojų pajamų mokesčio tarifą ir t.t.
– Kodėl vyriausybė to nesiūlo?
S. Jakeliūnas: Nes nesiryžta.
– Bet jūs esate Seimo nariai, galite patys inicijuoti.
S. Jakeliūnas: Tam reikia didelio techninio pasiruošimo. Tą gali atlikti tik vyriausybė. Biudžeto ir finansų komitete mes raginome, kad pasiūlymo, apie kurį kalbėjote, nebūtų tam, kad paliktume laisvas rankas ir galėtume sujungti tuos mokesčius. Jei šis sprendimas bus priimtas, jis sumažins „Sodros“ pajamas, didžiąją dalį naudos gaus darbdaviai. Be to, jis komplikuotų sistemą ir užkirstų kelią geresniems sprendimams.
R. Lazutka: Neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas iki minimalios algos nelabai ką trukdo. Bet pagrindinė Lietuvos mokesčių sistemos liga, apie kurią jau ilgai kalbama – menki viešieji finansai. Mokesčių sistema pirmiausiai turi būti orientuota į valstybės pajamų padidinimą, todėl minimos PVM lengvatos maistui būtų didelė netektis biudžetui. To negalima daryti, nepakeitus visos mokesčių sistemos.
– Pone Šilėnai, o kaip dėl PVM lengvatos centriniam šildymui?
Ž. Šilėnas: Mes turbūt visi užmiršome, kad PVM lengvata buvo įvesta laikinai, kai brango nafta ir dujos. Yra įvesta kompensacija. Jei šildymo kainos auga, jei staiga pabrangtų dujos, visi žmonės, kurie turi mažas pajamas, gautų kompensacijas. Dabar yra kalbama ne tik apie PVM lengvatos šildymui palaikymą, bet lygiai taip pat kalbama apie tą kartelę, nuo kada žmogus galėtų gauti kompensaciją. Yra pavojus, kad iš esmės ne tik niekas nesikeis, bet vietoj to, kad žmogus mokėtų mažiau už šildymą, jis gaus daugiau kompensacijos. Netgi žmonės su aukštesniais atlyginimais kai kuriais atvejais galėtų bandyti į tą kompensaciją pretenduoti. Klausimas, į pliusą ar į minusą valstybės finansams ši reforma išeis.
S. Jakeliūnas: Tikėjausi, kad šis klausimas šiemet jau buvo išspręstas. Deja, finansinio populizmo virusas iš konservatorių frakcijos vėl paplito.
– Čia yra jūsų mainai su konservatoriais. Urėdijas iškeitėte į PVM lengvatą šildymui.
S. Jakeliūnas: Čia ne mano mainai, manęs nerašykite į šio susitarimo autorius. Blogiausia, kas gali atsitikti – kad mes paliksime ir nuleistą kompensacijų kartelę, ir vėl įvesime ar grąžinsime PVM lengvatą. Kompensacijų kartelė buvo nuleista su sąlyga, kad PVM lengvata šildymui nepratęsiama. Jeigu jau svarstytume 15 proc. lengvatą nuo kitų metų, kompensavimo kartelė turėtų būti kilstelėta iki 15 proc. dėl administracinių ir finansinių priežasčių.
