„Savivaldybė dirba. Yra dalykų, kurie priklauso ne tik nuo savivaldybės pastangų, bet nuo centrinės valdžios taip pat. Labiausiai akis bado kelių būklė. Buvo pateikti konkretūs pavyzdžiai, ganėtinai sunku suprasti, kokiu pagrindu Lietuvos automobilių kelių direkcija asfaltuoja tam tikrus kelius ir kodėl vieni keliai asfaltuojami anksčiau kitų, nors atrodo pravažumo, apkrovimo rodikliai yra mažesni“, – trečiadienį Širvintose žurnalistams kalbėjo G. Nausėda.

Šalies vadovas pabrėžė įsitikinęs, kad decentralizacija ir tam tikrų funkcijų atidavimas savivaldybėms yra tikslingas. Jis tikino norįs, kad Seime būtų kaip galima greičiau svarstoma Prezidentūros iniciatyva savivaldybėms perduoti rajoninių kelių kontrolę.

„Mums svarbiausia buvo tai, kad dar kartą įsitikinome, jog tam tikra decentralizacija ir funkcijų atidavimas savivaldybėms yra tikslingas, nes tokie dalykai kaip autobusų stotelių planavimas, perėjų, šaligatvių planavimas, užtrunka, merės (Ž. Pinskuvienės – ELTA) žodžiais kartais iki 3–4 metų“, – tikino prezidentas.

„Tai nesuprantama, neracionalu ir turbūt, kad tikrai šių miesto teritorijoje esančių kelių atsakomybės ir disponavimo teisės perdavimas savivaldybėms, atitinkamai perduodant ir reikalingus finansinius išteklius, būtų tikrai problemos sprendimas. Tuo tikslu esame parengę įstatymų paketą ir norėtume, kad jis būtų apsvarstytas kaip galima greičiau“, – akcentavo jis.

Prezidento patarėjas Jarekas Niewierowiczius anksčiau sakė, kad G. Nausėda ketina inicijuoti pokyčius kelių sektoriuje ir pasiūlyti laipsniškai iki 2027 m. rajoninius kelius perduoti savivaldybėms. Pasak jo, taip pat būtų reikalingas ir didesnis finansavimas šiam sektoriui.

J. Niewierowiczius sakė, kad Prezidentūra taip pat siūlo įgalinti Lietuvos automobilių kelių direkciją (LAKD) laisviau organizuotis finansavimą. Galiausiai, Prezidentūros atstovas įvardijo ir trečią siūlymą, kurio dėka finansų srautai iš visų kelių sektoriaus rinkliavų keliautų į LAKD.

Kelių sektoriui šių metų valstybės biudžete skirti 872 mln. eurų. Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 583 mln. eurai, iš laikinojo solidarumo įnašo – 130,5 mln. eurų. Dar beveik 159 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos.

„Apsisprendėme, kad nekelsime kandidato. Norėjome iškelti (Živilę) Pinskuvienę, bet ji atsisakė ir viskas“, – ketvirtadienį sakė partijos vadovas Jonas Pinskus.

Iš pradžių partija ketino paremti Kazlų Rūdos mero Manto Varaškos kandidatūrą, tačiau pastarasis nusprendė iš rinkimų kovos pasitraukti.

Jis tvirtino tokį sprendimą priėmęs dėl intrigų ir nepasitenkinimo Regionų partijos viduje.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną.

„Valdyba nutarė, kad kito kandidato į prezidentus mes nebekeliame. Jau ir laikas vėlus, visi kiti jau nuėję toli į priekį. Neatsirado tokių, kurie norėtų būti prezidentais“, – komentavo partijos atsakingasis sekretorius Vytautas Kamblevičius.

Kaip skelbiama portale, partiečiai vylėsi, jog prezidento rinkimuose jiems atstovaus Širvintų rajono merė, partijos vicepirmininkė Živilė Pinskuvienė, tačiau, pasak V. Kamblevičiaus, ji apsisprendė šalies vadovo posto nesiekti. Noro nepareiškė ir partijos pirmininkas Jonas Pinskus.

Lietuvos regionų partija kol kas neapsisprendė, ar kuriam nors kitam kandidatui prezidento rinkimuose išreikš paramą. Dėl to partija spręs kovo pradžioje, kai vyks tarybos posėdis.

ELTA primena, kad Lietuvos regionų partija rugsėjo mėnesį skelbė, jog šalies vadovo rinkimuose rems nepartinio Kazlų Rūdos mero M. Varaškos kandidatūrą. Tačiau praėjusių metų pabaigoje partijos ir M. Varaškos keliai išsiskyrė.

Ž. Pinskuvienė tikino, kad partijai netiko mero rinkimų programa. Pats M. Varaška sakė, kad šis argumentas tebuvo pretekstas neberemti jo kandidatūros.

Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams rinkimuose atstovaus premjerė Ingrida Šimonytė, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos kandidatas bus Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ iškėlė buvusio NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo Giedrimo Jeglinsko, o Laisvės partija – buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūrą. Darbo partija į prezidentus kelia partijos pirmininką Andrių Mazuronį.

Taip pat yra žinomi keturi save išsikėlę kandidatai: antrosios kadencijos siekiantis Gitanas Nausėda, advokatas Ignas Vėgėlė, gydytojas Eduardas Vaitkus, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, anksčiau į LRT generalinius direktorius kandidatavęs Zenonas Andrulėnas.

Prezidento rinkimai vyks šių metų gegužės 12 d.

„Kritikos negaunu, komplimentų – labai daug. Tačiau blogai jaučiuosi, kai pas mane, kaip pas merę, ateina investuotojai ir viskas prasideda nuo: „Mere, kaip gražiai atrodote.“ Būna, kad net užsikerti galvodama, apie ką mes čia šnekėsim – apie žemes, verslus, milijonus, apie mano išvaizdą ar kvepalus. Ir visada atsakau: tikrai mūsų komanda daug dirba, kad Širvintose būtų gražu“, – atvirai ketvirtadienio vakarą laidoje „Bučiuoju. Rūta“ dalinsis Ž. Pinskuvienė.

Merė pripažįsta, kad siekti politinės jaunai, gražiai moteriai nebuvo visada lengva. „Dar trisdešimties nebuvau, kai pirmą kartą žengiau į politiką, buvau ilgai šviesiais plaukais, visada raudonais nagais, nes man tai gražu, moteriška. Ir, žinoma, kad žiūrėdavo, ką čia šita blondinė nuveiks“, – LNK laidoje atviraus moteris.

Rūtos Mikelkevičiūtės paklausta, ar tikėjosi, kad jos nuotrauka su maudymosi kostiumėliu sulauks tokio dėmesio, Živilė Pinskuvienė neslėps, jog tokios reakcijos nesitikėjusi. Nuotrauka iš atostogų ji pasidalijo užsienyje minėdama santuokos 25-metį.

„Tai gavosi visiškai spontaniškai, nors vyras mane įspėjo, klausė, ar galvoju, ką darau. Gavau komentarų, kad politikei tai nedera“, – LNK laidoje kalbės merė.

Ketvirtadienio vakarą „Bučiuoju, Rūta“ žiūrovai išvys ir dar vieną nuotrauką, kuri neabejotinai sulauks daug kalbų. Merė pasidalijo nuotrauka, kuri dabar primena, kokį kelią teko nueiti.

„Kai tekėjau, svėriau 51 kilogramą, po pirmojo nėštumo svėriau 118 kilogramų, po antrojo – 122 kg. Leisdavau sau viską, nors galvoje sau sakiau, kad ne aš noriu valgyti, o vaikas, ir valgydavau dieną naktį. Dieną naktį daktariška lazda būdavo valgoma, o tą „lazda“ vakare buvo tradicinė vakaro porcija. Ir iš tikrųjų vyras ir naktį keldavosi, važiuodavo pirkti maisto, nes aš norėjau. Saldainius suvalgydavau po kelis kilogramus per dieną“, – atvirai laidoje prisipažins Živilė Pinskuvienė.

Garsiausia pajūrio vizažiste vadinama Reda Mauricienė mano, kad nebūna negražių moterų, būna tik tinginės. „Manau, daug moterų būtų pasipuošusios, susitvarkiusios, ne su „puchavykais“, kepurėmis, pirštinėmis, jei skirtų laiko sau. Moterys tingi, tingi investuoti savo laiko, nepatinka žiūrėti į gražias moteris“, – atviraus R. Mauricienė.

O štai prieš 8-erius metus modelio karjerą baigusi Simona Starkutė mano, kad daugelis moterų vis dar baiminasi pripažinti, kad koregavo išvaizdą, ir slėpdamos šį faktą neretai savo emocijas perkelia kitoms.

„Daugelis moterų Lietuvoje viena kitai yra konkurentės, dėl kokių priežasčių – aš net negaliu pasakyti. Gal tiesiog moteris svajoja kažkaip atrodyti, bet joms nepavyksta, o jeigu tu dar net nesidažai ir gerai atrodai, tai visiškai nervuojasi. Todėl moterys ir koreguojasi išvaizdą, ir aš esu  tai, kai tau yra virš trisdešimties“, – mano Simona Starkutė.

Sava istorija LNK laidoje pasidalins ir Vaido Baumilos klipe „Kunigunda“ sužibėjusi ir pagrindinį vaidmenį atlikusi aktorė Alina Žaliukaitė-Ramanauskienė, kurios išskirtiniu bruožu tapo jos žili plaukai.

„Niekada nemėgau dažytis, ryškintis veido, o jaunystėje to ir nereikėjo. Dabar, kai pražilau, pasiryškinu tik ypatingomis progomis. Nemėgstu kasdien to daryti. Plaukus plaunu kas 7–10 dienų, nes jie yra sausi. Vengiu naudoti plaukų minkštiklius, kondicionierius. Taip pat stengiuosi juos džiovinti natūraliai, o ne su džiovintuvu. Kadangi ilgų plaukų šukuoti, pinti, rišti į kuodelį niekada nemokėjau, dabar tai man yra savotiškas galvos skausmas“, – šmaikštavo pašnekovė.

Išskirtinės moterų istorijos laidoje „Bučiuoju. Rūta“ – tik per LNK, ketvirtadienio vakarą, 20 val.

„Šitoje programoje mūsų vaikai bus mokomi kaip mylėtis, o ne mylėti. Kur yra kalbama apie šeimą, apie dviejų žmonių santykius? Aš nieko apie tai neradau. Porą kartų programoje paminėta meilė. Mano nuomone, šeima yra visko pagrindas ir aš pasipiktinau bei pasibaisėjau, nes viskas tik apie seksą, o ne apie meilę ir santykius“, –  kalbėjo žinoma dainininkė ir dviejų dukrų mama Violeta Tarasovienė.

Dainininkė sako iš esmės nesanti prieš lytinį švietimą, tačiau paskaičius programoje pridedamą metodinę medžiagą  jai atrodo, kad viskas sukasi tik apie „antrą galą“. „Aš nebijau su dukromis kalbėti apie seksą, net pradėjau kalbėti gana anksti, tiesiog turėjome knygelę apie tai. Su vyresnėle kokių devynerių, o su jaunesniąją kokių septynerių ar aštuonerių. Bet, mano nuomone, tik tėvų reikalas nuspręsti kada, kaip ir kiek kalbėti apie tai“, – sakė V. Tarasovienė.

Širvintų rajono merė savo savivaldybėje uždraudė audras keliančias naująsias lytinio švietimo pamokas. „Tos įprastos, senojo modelio lytinio švietimo pamokos, kaip ir buvo, taip ir bus, bet tų naujų, kuriose mokoma kaip prezervatyvą užsidėti ant burnos ar išangės tai tikrai nebus“, – rėžė merė. Ji tikina, kad pati su vyresniuoju sūnumi drąsiai kalbėjo apie kontracepcijos priemones, tačiau iki to, kad mokytų užsidėti prezervatyvą tikrai nepriėjo. Sūnus, anot Živilės, veikiausiai to išmoko iš interneto.

Aš savo vaikų oralinio sekso nemokau, lygiai taip pat kaip ir manęs tėvai nemokė oralinio sekso.

„Aš savo vaikų oralinio sekso nemokau, lygiai taip pat kaip ir manęs tėvai nemokė oralinio sekso. Tai nėra tas dalykas, kurio reikėtų mokyti vaiką apskritai. Vaikus reikėtų mokyti meilės ir atsakomybės. Patys tėvai turi apsispręsti kada ir kiek plačiai savo vaikams pasakoti apie lytinius santykius, jų rūšis, lytines orientacijas ir panašiai“ , –  piktinosi advokatas Ignas Vėgėlė.

Vis dėlto gydytoja ginekologė-akušerė Rūta Liutkevičienė pateikė statistiką: Lietuvoje jaunimas lytinį gyvenimą pradeda 16 metų, todėl paauglius apie kontracepciją, lytiškai plintančias ligas, anot gydytojos, reikėtų mokyti dar iki tol, o ne tada kai jie jau pradeda lytinį gyvenimą. „Kalbėtis su vaikais reikėtų net ir darželyje, tačiau suprantama ne apie kontracepciją. Darželinukams reikia aiškinti apie higieną, sveiką gyvenseną, poilsio režimą. O su paaugliais kalbėtis jau galima ir apie kontracepciją“, – tikina gydytoja.

Seimo narys Linas Slušnys aiškina, nesuprantantis kodėl dėl naujosios lytinio švietimo programos kilo toks skandalas. Anot politiko, ji skirta apsaugoti pažeidžiamiausius, nuo seksualinės prievartos ir pedofilijos kenčiančius vaikus. „Iš tiesų, Lietuvoje lytinio švietimo programa vykdoma jau nuo 2016 metų ir nuo to laiko nepilnamečių nėščiųjų bei nepilnamečių abortų skaičius sumažėjo dvigubai“, – kitus lytinio švietimo pliusus vardino politikas bei ginekologė-akušerė.

Tos programos tikslas nėra vaikai, jos tikslas ideologizuoti vaikus.

Tačiau nei Ignas Vėgėlė, nei Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė neatlyžo. „Skaitant tą metodinę medžiagą atrodo, kad aktyviai skleidžiama LGBTQ+ propaganda. Krūva informacijos apie lyties pakeitimo operacijas, kas yra „Queer“, kas yra biologinė lytis, interseksualumas, socialinė lytis. Kam visa tai? Tos programos tikslas nėra vaikai, jos tikslas ideologizuoti vaikus“, – toliau piktinosi kritikai.

„Po penkerių metų mes sėdėsim ir diskutuosim ne kaip berniukas myli berniuką, o apie tai, kad mūsų mokyklose į pamokas eina arklys ir karvė. Gyvas pavyzdys nutikęs šią vasarą: mano pusseserė gyvena JAV ir jos dukra eina į gerą Bostono mokyklą. Klasės auklėtoja rašo žinutę klausdama kuo bus mano pusseserės dukra? Aš nesupratau ko ji klausia, o mano pusseserė atsakė, kad jos dukros klasėje yra keturios mergaitės identifikuojančios save kumelėmis,  viena – boruže. Esą mergaitės manančios, kad jos yra kumelės, mokykloje valgo maišeliuose atsineštas avižas ir koridoriuose ne vaikšto, o risnoja. Gal šiandien skamba juokingai, bet bijau, kad po penkerių metų kalbėsime apie tai Lietuvoje“, – ketvirtadienio vakarą, 20 val. itin aštrioje LNK diskusijų laidoje „Bučiuoju. Rūta“ rėš žinoma politikė Živilė Pinskuvienė.

– Ar dažnai užsukate, pasivaikščiojate Jaunimo sode?

– Taip, čia tikrai labai graži, jauki, rami vieta, tokia meilės oazė, šalia bažnyčia. Nuo senų laikų tai buvo mūsų jaunimo sodas, jis ir pasiliko šiuo pavadinimu. Čia vyksta ir vestuvės, ir krikštynos.

– Vasarą galime šiek tiek atsitraukti nuo politikos. Galime pakalbėti apie tai, kas miela, malonu. Vienos atostogos buvo džiugesnės, kitos – ne tokios džiugios. Kaip laikotės po traumos? Kaip viskas praėjo?

– Ačiū, puikiai, viskas labai gerai. Mano traumos neturi būti Lietuvos problema, tai yra mano problema. Visos šitos problemos yra labai mažytės, pagal tai, kokių jų yra Lietuvoje. Tai buvo skaudus, pamokantis įvykis. Dar kartą pasitvirtino, kad darbas yra labai gerai, bet laiko reikia skirti ir sau.

– Kiekvienos jūsų atostogos su vyru atneša žiniasklaidos susidomėjimą. Šios buvo susijusios su grožiu. Ar pirmą kartą sulaukėte tiek dėmesio, ar tas dėmesys yra malonus?

– Gal šiek tiek nepatogiai jaučiuosi. Suprantu iš komentarų, iš skambučių, kad tai kaip merei netinka. Bet aš esu lygiai toks pat žmogus, lygiai taip pat noriu pailsėti, lygiai taip pat apsirengiu maudymosi kostiumėlį. Tik dabar iš komentarų supratau, kad važiuodama į Palangą negalėsiu apsirengti maudymosi kostiumėlio, turėsiu užsidėti čadrą, pabandysiu ir tai.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Širvintos gražinasi, daug skirta tam dėmesio. Ar savo grožiui irgi skiriate daug dėmesio?

– Jeigu miesto gražinimui reikia įdėti labai daug pastangų, darbo ir turėti labai gerą komandą. Jei pačiai sau, aš pasakysiu, moteriai pats svarbiausias dalykas, kuris suteikia to grožio, energijos, tai yra meilė. Meilė namuose, meilė šeimoje. Kai šeimoje tau viskas gerai, tu į kiekvieną darbą važiuosi su džiaugsmu, su meile, tau gerai dirbasi. Aš tą jaučiu, aš tuo gyvenu.

– Turite naują sporto centrą. Kiek laisvalaikio turite?

– Pasistatėme naują baseiną, Širvintos iki šiol nėra turėjusios net sporto klubo. Dabar mes turime kelis. Sąžiningai pasakysiu, aš dar neradau laiko pasimaudyti mūsų pastatytame baseine. Su sporto centro vadove juokavau, kad, kai išleidinės vandenį, pakviestų mane, turiu nors kartą apsilankyti. Gėda pasakyti žmonėms, kad pati nebuvau baseine. Esu tinginė ir nevaikštau į sporto klubą. Namuose skiriu 15 min. pasukti sunkų lanką.

– Atrodote taip nuostabiai be jokių pastangų.

– Ačiū už gražius žodžius. Pastangų yra. Kiekviena moteris prisitaiko pagal save. Aš 15 min. suku lanką. Valgau vieną kartą dienoje, valgau labai mažai. Vyrui labai pigiai kainuoju, bet labai mėgstu desertus ir saldumynus. Netgi darbe šaldymo kameroje galėtumėte rasti šaldytų ananasinių saldainių. Jie suteikia man daug energijos.

– Ar tai yra pagrindinė mitybos taisyklė, kuria vadovaujatės?

– Jei aš valgyčiau tiek, kiek aš noriu, rezultatas būtų kitoks. Aš pavalgius apsunkstu. Todėl aš su savimi susitariu, kad valgau mažiau. Ant šaldytuvo durelių kabo nuotrauka, kur aš pati sau gražiausia atrodau. Tada, kai aš noriu paimti papildomą mėsos ar duonos gabaliuką, pamatau tą nuotrauką ir susilaikau. Aš taip save motyvuoju. Turi su savimi dirbti, jei nori rezultato.

– Ar gera vasarą mesti darbinius kostiumėlius į šoną, pasidžiaugti suknelėmis, išlaisvinti savo stilių?

– Neskiriu tam daug dėmesio. Turiu drabužių kambarį, naudoju tuos pačius 5-7 metus.

Apie pastarąsias trauma pasibaigusias atostogas Egipte papasakojo Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė. „Labai nepavykusi kelionė, kurią norėčiau pamiršti ir kad daugiau tokių akimirkų nebebūtų, – kalbėjo merė ir jaudinosi, kad kalbėti jai vis dar sunku. – Labai atsiprašau, kad mano kalba nėra labai raiški, nes šiuo metu yra sugipsuota visa apatinė žandikaulio dalis, dar gydytojai spręs, ar bus reikalinga operacija ir ar reikės statyti į žandikaulį metalinius strypus. Bet viskas tik į naudą, valgau tik per šiaudelį, ir tik skystą maistą.

Esu dėkinga draudimo kompanijai, kuri mane draudė, nes tuo metu, kai viskas išbyrėjo, vietos gydytojai nieko nedarė, kol nebuvo susiekta su draudimo kompanija, ir ji nepatvirtino, kad viskas bus apmokėta. Operacijos, narkozės – viskas buvo aukščiausiame lygmenyje“.

Ž. Pinskuvienė sakė, kad prisiklausė įvairių kalbų, kas jai iš tikrųjų atsitiko. „Žmonės sprendžia, ar iš tikrųjų kažkas buvo, neva darė operaciją, kad skruostai didesni atrodytų. Tikrai nenorėčiau pasakoti visų smulkmenų. Buvo labai nemaloni patirtis, kritimas, kurio neprisimeni, smakras susiūtas, sugipsuoti, kol kas sustatyti į vietą dantys, bet ar prigis, neaišku“.

Merė teigė, kad sulaukė patarimų saugoti nuo blogos akies – kažkas sėkmingai moteriai pavydi. „Gavau iš močiučių laiškų, kad turiu nešioti įsisegusi žiogelį, nes kažkas nužiūrėjo, kažkoks moteriškas pavydas. Tai nešioju tą  žiogelį. Kartais reikia močiutėms tikėti, nes jos gero linki“, – Ž. Pinskuvienė pademonstravo ant švarko pamušalo įsegtą žiogelį, apsaugantį nuo blogos akies.

Skaudi trauma pakoregavo ir šios vasaros Pinskų planus rengti antras vestuves ir atšvęsti santuokos 25-metį. „Norėjome naujų vestuvių ir pakartoti medaus mėnesį Kretoje, Santorine, šio sumanymo atsisakėme, nes visi finansai nueis į kitus dalykus. Kad grįžčiau į ankstesnę būseną, reikalingi be proto dideli pinigai. Bet liepą išvažiuosim į Palangą ir pereisim Meilės alėja, ką darom jau dvidešimt metų. O žiemą planuojame trims savaitėms kiek toliau išskristi“, – sakė moteris.

LNK nuotr. 

Apie savo keliones pasakojo ir keliautojas Mantas Bertulis, kuris paaiškino savo tradiciją kelionėse nusifotografuoti nuogam. „Jau dešimt metų turiu šią durną tradiciją. Istorija tokia – kai iš Žydrūno Ilgausko atėmė Lietuvos pilietybę, jis sakė: pabučiuokit man į užpakalį. Aš tuo metu buvau Portugalijoje ir taip pat sakiau: tai jūs man pabučiuokit į užpakalį. Taip ir prasidėjo. Antarktidoje irgi pavyko, nežinau, gal vaikų jau nebus, dar netikrinau, bet maniau, kad kojos tikrai nušals. Sniegas ten visai kitoks nei čia, didelis vėjas“.

LNK nuotr. 

Daug keliaujantis Žilvinas Grigaitis pasakojo nusivylęs po pandemijos suprastėjusiomis turizmo paslaugomis. „Praėjusias metais apskridau pasaulį du kartus. Tenka skraidyti tiek verslo, tiek pirmąja klase, bet pandemija padarė savo: nėra kokybės, yra taupoma gėrimų, maisto, komforto sąskaita. Anksčiau džiugindavo žinomų prabangos prekės ženklų piniginės, brangus šampanas, vintažiniai konjakai. Tas pats viešbučiuose. Berlyne, penkių žvaigždžių viešbutyje, uždarytas SPA, išleistas  baseinas, sako, mums per brangu paleisti. Bet kambarys kainuoja 390 eurų parai, kai rezervuoji, nėra tokis informacijos, o atvykęs pamatai tokias nemalonias kelionines grimasas“.

LNK nuotr. 

Nuomonės formuotoja Simona Lipnė, pamačiusi nuomos kainas Palangoje, pasakojo pati įsigijusi namus pajūryje. „Mes, penkių asmenų šeima, prieš kiek laiko išsinuomojome namą Kunigiškėse. Tuo metu mėnesio nuoma kainavo 1 tūkst. ar 1,2 tūkst. eurų, nemažai pinigų, bet vasara, galvojam, bus šeimos atostogos. Po metų tą patį namą norėjome išsinuomoti – paprašė 3,5 tūkstančio plius komunalinių. Supranti, kad tai nėra logiška. Tuomet pradėjome ieškoti namų pajūryje ir nusipirkome tą patį namą net nevažiavę dar sykį jo pažiūrėti. O kai šalia mūsų pradėjo statyti kitą projektą, pasidomėjome ir sužinojome, kad už kvadratą ten prašo aštuonis kartus daugiau nei mes mokėjome. Dabar galėtumėme daugiau nei dvigubai užsidirbti pardavę savo būstą“, – apie lietuviško pajūrio kainas kalbėjo S. Lipnė.

Atostogų spalvos, skoniai ir mados – „KK2 penktadienyje“  šį vakarą 19.30 val. per LNK.

„Kai neklausai brangiausių žmonių ir neleidi sau sustoti, ima ir sustabdo gyvenimas. Turėjusios būti trumpos atostogos su mama ir drauge po rinkimų maratono tapo skausmingu kovo 31 d. ankstaus ryto išbandymu, galėjusiu pasibaigti dar blogiau“, – rašė Širvintų rajono merė. 

„Ką gi – likimo pagrūmojimą supratau: mažiausiai 3 mėnesiai ramybės ir man neįprasto gyvenimo. Ar ištversiu – kitas klausimas“, – politikė užsiminė apie nelaimę, tačiau penktadienį pasidalintame įraše neatskleidė, kas jai iš tiesų per atostogas nutiko. 

Kaip antradienį rašo portalas 15min.lt, pasirodo, lemtingas įvykis Širvintų rajono merei atsitiko per trumpas šeimos atostogas populiariame Egipto kurorte Šarm aš Šeiche.

Politikė pasakojo, kad dėl įtempto darbo per rinkimų laikotarpį, susikaupusio didelio streso ir nuovargio per atostogas ji nualpo. Moteris krito ant kietos dangos ir Ž. Pinskuvienei lūžo žandikaulis.

Bendra tokia įtampa, viskas į vieną vietą susidėjo ir ryte aš apalpau, o kadangi ten marmurai ir granitai, tai smūgis buvo ganėtinai stiprus.

„Bendra tokia įtampa, viskas į vieną vietą susidėjo ir ryte aš apalpau, o kadangi ten marmurai ir granitai, tai smūgis buvo ganėtinai stiprus“, – 15min.lt portalui pasakojo Ž. Pinskuvienė. 

„Yra sulaužytas apatinis žandikaulis, sugipsuoti apatiniai dantys, susiūta barzda“, – kalbėjo Širvintų rajono merė. 

Ž. Pinskuvienė buvo operuota Egipte, bet grįžusi į Lietuvą apsilankė ir pas medikus Vilniuje.

„Žalgirio klinikos medikas juokavo pasižiūrėjęs į nuotrauką, sako: nu ką, Pinskuviene, sudėtinga – šašlykus galėsi valgyti tik po gero pusmečio. Supratau, kad kramtyti galėsiu negreitai, bet nieko. Svarbiausia, kad viskas praėjo“, – tvirtino žinoma politikė. 

Kalbama, kad trečiai kadencijai Širvintų rajono mere perrinktos Živilės Pinskuvienės vienas iš kozirių rinkimuose – grožis. „Širvintų rajono žmonių nei mano išvaizda, nei plaukų spalva, nei nagų spalva, nei kostiumėlių spalvos nebestebina ir to jie jau nevertina. Buvo debatai prieš rinkimus, ir rimtų debatų vedėjas, žinomas žurnalistas klausia, kur dažausi plaukus. Širvintose, sakau, pas Laimutę. Kiek kainuoja? Jei tik šaknis, 45 eurai, jei per visą plauką – 60. Galite įsivaizduoti, tokie klausimai per politinius debatus“, – juokėsi Ž. Pinskuvienė.

Pasigirdo kalbų, kad Ž. Pinskuvienė bus kandidatė būsimuosiuose prezidento rinkimuose, apie tai prakalbo jos vyras Jonas Pinskus. „Pinskui dažnai būna jūra iki kelių. Su manim tai nebuvo derinta. Bet vyras savo pozicijos nekeičia sako, kad suvažiavime mano kandidatūrą teiks. Suvažiavime ir išsiaiškinsime. Jei kas jau matuojasi Širvintų rajono mero kėdę, tai ramiai, aš toliau sėkmingai dirbsiu“, – kalbėjo Širvintų rajono merė. 

Komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas sakė, kad išvaizda politikams labai svarbi. „Išvaizda duoda vieną iš signalų, ar verta žmogumi pasitikėti. Jeigu ateina pasitempęs, tvarkingas, rodo, kad toks žmogus nori kažkokios struktūros. Jei ateina kažkoks retrogradas, nušliurpęs, rodo, kad arba negerbia žmonių, arba yra praeities madose. Reikia būti pusę centimetro aukščiau negu auditorija – bet ne per daug, nes kitaip moterys pavydės ir liežuviu užkapos“, – aiškino M. Lapinskas.   

Dovydas Kaminskas. / LNK nuotr. 

Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas puoselėja savo išvaizdą sporto salėje. „Plaukų nedažau, bet gal jau greit reikės. Kerpuosi kartą per mėnesį, 20 eurų. O sportas atima nemažai laiko, apie 2 procentus metinio laiko, daug prakaito ir pinigų kainuoja. Išeitų turbūt iki 5 tūkstančių eurų per metus. Esu nubėgęs 16 ar 17 maratonų, triatlonų, toks gyvenimo būdas“, – pasakojo perrinktas meras D. Kaminskas.

Rinkimų šukuosenos, bateliai, grožio procedūros, tobulas kūnas ir geidžiamiausiųjų titulai – jau šį vakarą, 19.30 val., „KK2 penktadienyje“ per LNK.