„Esu labai susirūpinęs dėl pilietinės visuomenės dusinimo keliose šalyse“, – sakė Volkeris Turkas (Volkeris Tiurkas) JT Žmogaus teisių tarybai.

Pradėdamas naująją Tarybos sesiją, jis išreiškė ypatingą susirūpinimą dėl išpuolių prieš žmones, bendradarbiaujančius su JT ir bandančius įspėti apie teisių pažeidimus jų šalyse.

V. Turkas neįvardijo konkrečių šalių, tačiau teigė, kad jam neramu dėl kelių Tarybos, kurią sudaro 47 šalys, narių veiksmų.

Tarybai priklausanti Kinija yra viena iš valstybių, kurias teisių gynimo grupės ir nevyriausybinės organizacijos ne kartą kaltino bauginimu ir represijomis.

„Išpuoliai prieš žmones dėl jų bendradarbiavimo su JT yra ypač klastinga nebendradarbiavimo forma, galinti turėti gąsdinantį poveikį visoje pilietinėje erdvėje“, – sakė V. Turkas.

Jis pažymėjo, kad JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) per 13 metų paskelbė 13 ataskaitų apie tokį bauginimą ir represijas. Šiose ataskaitose pateikiama informacijos apie daugiau kaip 700 atvejų ar incidentų 77 šalyse.

2022 metų ataskaitoje, anot jo, pateikiami įtarimai dėl incidentų 42 šalyse.

„Dvylika iš šių valstybių šiuo metu yra šios Tarybos narės“, – sakė V. Turkas.

Tačiau jis įspėjo, kad metinėje ataskaitoje apie represijas nepateikiamas išsamus vaizdas.

„Kai pilietinės visuomenės bauginimas ir represijos bus tokie stiprūs, kad žmonės paprasčiausiai nerizikuos bendradarbiauti su tarptautinėmis institucijomis, nesulauksime jokių pranešimų apie represijas, nes niekas nedrįs su mumis bendrauti“, – teigė jis.

Tarybos pirmininkas Vaclavas Balekas praėjusią savaitę žurnalistams sakė, kad neseniai nagrinėjo du įtariamų represijų atvejus, tačiau daugiau informacijos nepateikė.

Anksčiau pirmadienį V. Balekas Tarybos nariams teigė, kad per keturias savaites truksiančią sesiją netoleruos tokių veiksmų.

„Aktyvus pilietinės visuomenės atstovų, nacionalinių žmogaus teisių institucijų atstovų dalyvavimas yra vienas iš Žmogaus teisių tarybos pagrindų“, – sakė jis.

„Būdamas pirmininku, imsiuosi tolesnių veiksmų dėl visų praneštų įtarimų dėl represijų ir bauginimo veiksmų, nukreiptų prieš asmenis ar grupes, bendradarbiavusius su Taryba, jos mechanizmais ir procedūromis“, – teigė jis.

Liberalai registravo atitinkamus siūlymus parlamente svarstomiems Seimo, Vaiko teisių apsaugos, Lygių galimybių ir Žvalgybos kontrolierių įstatymų pataisų projektams. Jais šalia reikalaujamos teisinio darbo stažo patirties alternatyviai įrašoma darbo patirtis žmogaus teisių ir laisvių apsaugos srityje.

„Iki šiol skiriant Seimo, žvalgybos ar vaikų teisių apsaugos kontrolierių buvo atsižvelgiama, be kitų reikalavimų, tik į teisinio arba teisinio pedagoginio darbo stažą. Kadangi tai yra vienos pagrindinių institucijų, skirtos asmens teisių ir laisvių, lygių galimybių apsaugai užtikrinti, tikslinga sudaryti galimybę ombudsmenais skirti ir tokius piliečius, kurie turi atitinkamos patirties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos srityse“, – pranešime spaudai sako V. Čmilytė-Nielsen.

Šuo metu kandidatams į kontrolierius taikomas bendras 10 metų teisinio arba teisinio pedagoginio darbo stažas, parlamentarai registravo pasiūlymus, kad kandidatuoti į pareigas būtų galima turint analogišką stažą vykdant veiklą, susijusią su žmogaus teisių ir laisvių apsauga.

Apie galimybę kontrolieriaus pareigas eiti žmogaus teisių srities atstovui parlamento vadovė užsiminė Seime paskyrus pirmąjį žvalgybos kontrolierių – juo kovą tapo Valstybės saugumo departamente anksčiau dirbęs Nortautas Statkus.

Iš viso yra numatytos dvi žvalgybos kontrolieriaus pareigybės, tačiau V. Čmilytė-Nielsen sakė kontrolieriaus ieškosianti labiau susijusio su žmogaus teisių sritimi. Ji pastabėjo, kad tam gali teikti koreguoti įstatyme kontrolieriui keliamus reikalavimus.

Dabartiniame įstatyme numatytas reikalavimas žvalgybos kontrolieriui turėti ne mažesnę kaip 10 metų patirtį vykdant veiklą, susijusią su nacionaliniu saugumu ir gynyba.

Kaip anksčiau pranešė organizatoriai, jie taip protestuoja prieš trečiadienį anksti ryte planuojamą septynių Nigerijos piliečių, kurių prieglobsčio prašymai buvo atmesti, išskraidinimą į gimtąją šalį.

„Galime daryti prielaidą, jog deportacijos į Nigeriją tampa sistemine praktika, ignoruojant individualias prieglobsčio teikėjo aplinkybes ir jiems gresiančias grėsmes išsiuntimo atveju. Nigerijoje šių žmonių laukia persekiojimas, galimi kankinimai ir mirtis,  Lietuvoje jie buvo integracijos kelyje, mokėsi lietuvių kalbos, ieškojo darbo bei kūrė socialinius santykius“, – rašoma organizatorių pranešime.

Protestuotojai oro uosto prieigose susirinko su būgnais bei nešini tokiais plakatais kaip „Tavo bilietas – kavutė Londone, Stokholme, Berlyne... Jų bilietas – smurtas, persekiojimas ir socialinė mirtis“ bei cituojančiais popiežiaus Pranciškaus žodžius, skatinančius atverti širdis pabėgėliams.

Protestas organizuojamas „Sienos Grupės“ savanorių iniciatyva.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.

Lietuvos institucijos teigia, kad Baltarusijos pareigūnai aktyviais veiksmais prisideda prie neteisėtos migracijos į Lietuvą ir Europos Sąjungą.

Daugiau kaip tūkstantis neteisėtai atvykusių migrantų buvo sugrąžinti į kilmės šalis, dar maždaug pusantro šimto jų suteiktas prieglobstis.

Kiti Lietuvoje likę migrantai, jiems suteikus judėjimo laisvę, dažniausiai iš šalies išvyksta, čia jų sausio pabaigoje buvo likę 187.

Jo metu daugiausia dėmesio skiriama Rusijos karui Ukrainoje, agresijos sustabdymo priemonėms, taip pat – vis labiau prastėjančiai pilietinės visuomenės situacijai ir žiniasklaidos suvaržymams Rusijoje,

Forume šiemet dalyvauja Michailas Chodorkovskis, buvęs Rusijos premjeras Michailas Kasjanovas, „Freedom House“, Laisvosios Europos radijo vadovai ir kiti.

Forumas ketvirtadienį ir penktadienį vyksta Trakų rajone esančiame viešbutyje „Esperanza“. Penktadienį numatyta užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir M. Chodorkovskio spaudos konferencija.

Vilniaus Rusijos forumas rengiamas nuo 2013 metų, forumą organizuoja Užsienio reikalų ministerija kartu su Rytų Europos studijų centru.

„Matome labai daug spragų, bet yra džiugu po 20 metų sulaukti sutarimo bent jau pateikimo stadijoje“, – žurnalistams Seime sakė Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.

Parlamentarai ketvirtadienį po pateikimo ėmėsi dviejų projektų, kuriais siekiama reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius.

Civilinės sąjungos įstatymo projektą kaip kompromisinį pateikė partnerystės įteisinimą remiantys valdančiųjų frakcijų atstovai, o Civilinio kodekso pataisas dėl artimo ryšio įteisinimo – grupė prieš partnerystę pasisakančių parlamentarų.

Toliau šie projektai bus svarstomi Seimo komitetuose, o į plenarinių posėdžių salę svarstymui jie abu turėtų grįžti birželio 21 dieną.

Teiks pastabas

Pasak J. Juškaitės, valdančiųjų pateiktas įstatymo projektas, nors ir laikomas žingsniu pirmyn, neapsaugo vienos lyties partnerių šeimose augančių vaikų, taip pat jame nesprendžiamas pavardžių klausimas.

Žmogaus teisių centras, anot jo vadovės, dėl šių aspektų teiks savo pastabas ir pasiūlymus parlamentarams.

Ji atkreipė dėmesį, kad šiuo metu tos pačios lyties partnerių šeimose augantys vaikai nėra apsaugoti, kai reikia jiems atstovauti gydymo įstaigose ar kitur. Tik vieno iš tėvų teisės ir pareigos pripažįstamos, o kitas oficialiai – pašalinis asmuo.

Norėtųsi, kad nuosaikioji visuomenės dalis būtų aktyvesnė.

Asociacijos „Mamos už LGBTQ+ vaikus“ viena iš įkūrėjų Rasa Račienė teigė, kad Lietuvoje „pagaliau pradėtas spręsti LGBT žmonių klausimas“.

„Svarbiausia buvo tai, kad atvertos durys pagaliau šitų klausimų svarstymui, tai yra šiandien pats svarbiausias pasiekimas, o kas bus toliau – ateitis parodys“, – kalbėjo visuomenininkė.

„Tyla žudo“

Seimo posėdį stebėjo ir grupė aktyvistų, remiančių LGBT žmonių teises. Vienas jų – kino režisierius Romas Zabarauskas.

Jis teigė nesitikėjęs, jog Seimui pavyks sutarti: „Sunku suvokti, kas įvyko, aš tikėjausi, kad net ir šitas balsavimas sulauks nesėkmės.“

Pasak jo, parlamentarai žengė pirmą žingsnį, kad pripažintų visus Lietuvos gyventojus.

„Tikiuosi, kad judėsime į priekį toliau“, – kalbėjo režisierius.

Jis ragino visus įvairovę palaikančius žmones būti aktyvius ir išreikšti savo poziciją. R. Zabarauskui antrino ir aktorė, visuomenininkė Elžbieta Latėnaitė.

„Norėtųsi, kad nuosaikioji visuomenės dalis būtų aktyvesnė. (...) Tyla žudo, tyla – žudo“, – sakė ji.

„Pavojingos pasekmės“

E. Latėnaitės teigimu, po Seimo sprendimo ją apėmė dvejopos emocijos: džiugesys ir nusivylimas.

„Kai šitiek kovos reikia dėl tokių elementarių ir konservatyvių pozicijų, tai tada ir džiaugsmas nėra toks valio, o yra na, žinoma, taip ir turėtų būti. (...) Homofobijos labai daug Lietuvos Seime“, – kalbėjo ji.

Pasak aktyvistės, kiekvieno LGBT teises palaikančio žmogaus tikslas – lygiateisiškumas: galimybė homoseksualioms poroms susituokti, įsivaikinti.

„Dėl to kiekvienas šitas žingsnis yra per mažas. Bet kiekvienas žingsnis turi būti žengtas nuosekliai“, – sakė ji.

R. Zabarauskas kritikavo parlamentarų siūlymą dėl artimo ryšio.

„Jis gali turėti pavojingų pasekmių. Kaip komentuoja teisininkų bendruomenė, ar juo negalės ir mafijos struktūros pasinaudoti, pavyzdžiui, neliudyti teisme, jei galimas neribotas skaičius, kurie pasivadina, kad turi artimą ryšį“, – kalbėjo režisierius.

„Nereikėtų daryti teatro iš mūsų valstybingumo ir teisės sistemos“, – pridūrė jis.

„Brutali Seimo matematika“

Praėjusį pavasarį Seimas atmetė Partnerystės įstatymo projektą, kuriuo norėta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.

Jį teikęs Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius po naujuoju projektu savo parašo nepadėjo, nes laiko jį per daug kompromisiniu. Vis dėlto politikas džiaugėsi, kad pirmąjį parlamento barjerą teisės aktas įveikė.

„Mūsų frakcija dės visas pastangas, kad įstatymas būtų priimtas kuo greičiau“, – kalbėjo Seimo narys.

Pasak jo, konservatyvesnį projekto variantą lėmė „brutali Seimo matematika“. Tai atsispindės ir teikiant siūlymus komitetuose.

„Galėsime pateikti tik tokius siūlymus, kurie leis užtikrinti reikiamą Seimo narių daugumą“, – kalbėjo T. V. Raskevičius.

Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.

Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime buvo nesėkmingi.

Organizacija „Amnesty International“ teigė, kad penktadienį kasetinės bombos pataikė į šiaurės rytų Ukrainoje esančią mokyklą, kuri buvo naudojama kaip slėptuvė civiliams gyventojams, dėl to žuvo trys žmonės, tarp jų – ir vaikas.

Teisių gynimo organizacijos sakė, kad išpuolis Ochtyrkos mieste „gali būti laikomas karo nusikaltimu“, nes nuotraukose matyti, kad kasetiniai šaudmenys pataikė į mažiausiai septynias vietas mokykloje arba netoli jos.

Pasak „Amnesty“, „išpuolį įvykdė netoliese veikusios Rusijos pajėgos, o jos ir praeityje yra naudojusios kasetinius šaudmenis apgyvendintose teritorijose“.

„Nėra jokio pateisinimo mėtyti kasetines bombas apgyvendintose teritorijose, juolab šalia mokyklos“, – sekmadienį paskelbtame pareiškime teigė „Amnesty“ generalinė sekretorė Agnes Callamard.

Nėra jokio pateisinimo mėtyti kasetines bombas apgyvendintose teritorijose, juolab šalia mokyklos.

2008 metais Kasetinių šaudmenų konvenciją, draudžiančią gaminti ir naudoti šiuos ginklus, yra pasirašiusios daugiau kaip 100 šalių, bet Rusija ir Ukraina – ne.

Raketos su kasetine amunicija sprogsta ore ir dideliame plote paskleidžia dešimtis ar šimtus mažų bombų.

Dažnai po smūgio jos nesprogsta, todėl tampa sausumos minomis visiems, kurie su jomis susiduria.

Penktadienį žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ pranešė, kad Rusijos kasetiniai šaudmenys pataikė į ligoninę Vuhledare, Rytų Ukrainoje, ir pražudė keturis civilius bei sužeidė 10 žmonių, iš kurių šeši buvo ligoninės darbuotojai.

„Dėl šios beširdiškos atakos žuvo ir buvo sužeisti civiliai gyventojai, taip pat buvo apgadinta ligoninė“, – sakė HRW ginkluotės padalinio vadovas Stephenas Goose‘as.

Nesirenkamosios atakos, per kurias žūsta ar yra sužeidžiami civiliai gyventojai, yra karo nusikaltimas, o ligoninėms ir mokykloms pagal tarptautinę teisę suteikiama papildoma speciali apsauga.

Tiriamoji interneto svetainė „Bellingcat“ renka pranešimus apie kasetinių bombų naudojimą Ukrainoje ir pranešė, kad antrasis pagal dydį Charkovo miestas „taip pat buvo daugelio kasetinių bombų atakų taikinys“.

„Vilniaus moterų namų“ vadovė, psichologė ir psichoterapeutė Lilija Henrika Vasiliauskė sako, kad dabar šalyje galiojantis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas „didele dalimi realizuoja kai kurias Stambulo konvencijos nuostatas“, todėl kitas žingsnis yra dokumento ratifikavimas.

„Būtų labai teisinga ir gražu žengti logišką ir teisingą žingsnį ratifikuojant Stambulo konvenciją ir toliau neturint problemų suvokime, kas yra smurtas, kas yra prevencija – kad tai iš lyčių nelygybės kylantis reiškinys, kad tik užtikrinus faktinę moterų lygybę su vyrais mes galime tikėtis jį įveikti, vykdyti efektyvią prevenciją“, – pirmadienį spaudos konferencijoje Seime sakė specialistė.

Specializuotos kompleksinės pagalbos centro psichologė Evelina Dirmotaitė sako, kad prieš Stambulo konvenciją taip pat vykdoma „sisteminga, motyvuota dezinformacijos kampanija“.

Specialistė tvirtina, kad dokumento ratifikavimas būtų naudingas kovoje prieš smurtą.

„Ką mums reikštų priimti Stambulo konvenciją? Tai reikštų, kad mes galėtume turėti sistemingesnį lyčių lygybės politikos įgyvendinimą, atsirastų tinkamas smurto artimoje aplinkoje prevencijos supratimas ir suvokimas, nes tikroji prevencija yra lyčių lygybės užtikrinimas, aukos sustiprinimas – ko dabar labai stipriai trūksta“, – teigė E. Dirmotaitė.

„Stambulo konvencija taip pat įtvirtinta valstybės pareigą teikti specializuotą, kompleksinę pagalbą, didinti jos prieinamumą – ne bendrą socialinę pagalbą, o specializuotą pagalbą, atitinkančią šitos specifinės nukentėjusių asmenų grupės poreikius ir kuri jiems yra draugiška, ir kalba apie apsaugą užtikrinančius orderius“, – kalbėjo ji.

Specialistė pridūrė, kad dabartinis Apsaugos nuo smurto orderis yra „greičiau imitacinė priemonė negu realiai galinti ką nors apsaugoti“.

Nepaisant milžiniškos dezinformacijos kampanijos prieš šitą konvenciją, nepaisant to, kad linkstame būti Rusijos lygio šalimi (...), aš labai tikiuosi, kad nebūsime tokia valstybe, kuri kurs savo kreivus dviračius.

Valdančiosios Laisvės frakcijos Seime atstovė Morgana Danielė teigė besitikinti, kad „konvencijos klausimas bus išspręstas dar šios kadencijos metu“.

„Nepaisant milžiniškos dezinformacijos kampanijos prieš šitą konvenciją, nepaisant to, kad linkstame būti Rusijos lygio šalimi (...), aš labai tikiuosi, kad nebūsime tokia valstybe, kuri kurs savo kreivus dviračius, tačiau naudosis jau sukurtais įrankiais, jų visuma ir kad Stambulo konvencijos klausimas bus išspręstas dar šitos kadencijos metu“, – sakė M. Danielė.

Seimo pirmininkė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen anksčiau rudenį yra sakiusi, kad Stambulo konvencijos ratifikavimas turėtų būti svarstomi tik, kai Seimo salėje bus pakankamai ją remiančių balsų.

Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją yra pateikusi buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.

Europos Tarybos ekspertai tvirtina, kad Lietuvai būtų vertingi patarimai pažabojant smurtą artimoje aplinkoje. Katalikų Bažnyčia ir dalis politikų teigia, kad dėl konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.

Minsko represijas patyręs Baltarusijos žmogaus teisių centras „Viasna“ kviečia Vakarų bendruomenę mobilizuotis siekiant laisvės visiems politiniams kaltiniams Baltarusijoje.

„Kiekvieno indėlis labai svarbus ir prisideda prie mūsų kolegų išlaisvinimo“, – penktadienį per spaudos konferenciją Lietuvos Seime sakė „Viasna“ atstovė Natalija Satsunkevič.

Praėjus metams nuo pirmųjų sulaikymų šiuo metu nelaisvėje yra septyni „Viasna“ lyderiai ir atstovai. Tarp jų – organizacijos savanorių tinklo lyderė Marfa Rabkova, įkalinta lygiai prieš metus, „Viasna“ viceprezidentas Valentinas Stefanovičius, organizacijos padalinio Gomelyje vadovas Leanidas Sudalenka, buvęs Tarptautinės žmogaus teisių federacijos viceprezidentas Alesius Beliackis ir kiti.

„Juos kaltina protestų finansavimu, nes jie padėdavo žmonėms apskųsti Baltarusijos teismų sprendimus, teikdavo teisines konsultacijas, dokumentuodavo kankinimus“, – teigė N. Satsunkevič.

Anot jos, organizacijos vadovams taip pat pateikti kaltinimai, kad neregistravo organizacijos ir nemokėjo mokesčių nuo savo teikiamų paslaugų.

„Teisiniu požiūriu šie kaltinimai yra keistas prasimanymas, o logikos požiūriu tai klasikinis politiškai motyvuotas persekiojimas“, – tvirtino žmogaus teisių gynėja.

Juos kaltina protestų finansavimu, nes jie padėdavo žmonėms apskųsti Baltarusijos teismų sprendimus, teikdavo teisines konsultacijas, dokumentuodavo kankinimus.

V. Stefanovičiaus žmona Alina tvirtino, kad Baltarusijoje jau tapo įprasta, jog pateikiami neaiškūs, nesuprantami kaltinimai, jie dažnai keičiami.

Ji tvirtino, kad su tardymo izoliatoriuje laikomu vyru du mėnesius nesimatė, gali tik susirašinėti.

Lietuvos Seimo narė konservatorė Laima Andrikienė, apsiėmusi globoti L. Sudalenką, atkreipė dėmesį, kad šis „Viasna“ savanoris ir jo kolegos teisiami slaptai, uždaruose teismų posėdžiuose.

„Į jį nebuvo įleisti nei žurnalistai, nei artimiausi šeimos nariai, nei pilietinės visuomenės atstovai, nei kiti žmogaus teisių gynėjai, o tai yra labai aiški žinia, kad kaltintojams nepavyko surinkti faktų, įrodančių L. Sudalenkos kaltę“, – per spaudos konferenciją penktadienį sakė parlamentarė.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs kitas „Viasna“ savanoris Pavelas Sapelka sakė, kad bendra situacija Baltarusijoje yra tragiška ir baisi.

Anot jo, baltarusių žmonėms per prezidento rinkimus pernai rugpjūtį ir po jų aiškiai parodžius, kad nori demokratinių permainų, valdžia atsakė kankinimais, užpuolimais, smurtu, grasinimais.

„Po to šalis ėmė grimzti į niūrią sovietinę realybę. Mes dabar jaučiamės taip, kaip turbūt jautėsi mūsų seneliai, kai į jų namus atvykdavo „voronokai“ (KGB mašinos – BNS) ir išsiveždavo žmones. Dabar skiriasi tik automobilių modeliai ir tai, kad žmonių, kuriuos uždaro į kalėjimus, nebešaudo, tačiau kalina nežmoniškomis sąlygomis ir skiria didžiules baudas“, – sakė P. Sapelka.

Mes dabar jaučiamės taip, kaip turbūt jautėsi mūsų seneliai, kai į jų namus atvykdavo „voronokai“ (KGB mašinos – BNS) ir išsiveždavo žmones.

Jo teigimu, Aliaksandro Lukašenkos režimas ne tik uždraudė visus istorinius nacionalinius baltarusių simbolius, tačiau persekioja žmones, kurie dėvi tų simbolių spalvų – baltos ir raudonos – drabužius.

„Viasna“ atstovo duomenimis, per pusantrų metų Baltarusijoje dėl politinių motyvų buvo sulaikyti 35 tūkst. žmonių, per 1500 asmenų figūruoja baudžiamosiose politinio pobūdžio bylose, vien šių metų rugpjūtį dėl politinių sumetimų nuteista 130 žmonių.

Su skundais dėl valdžios atstovų kankinimų, smurto į teisėsaugą kreipėsi daugiau kaip 4600 žmonių, tačiau neiškelta nė viena byla.

Žmogaus teisių gynėjai per 660 žmonių yra pripažinę politiniais kaliniais.

Septyni žmogaus teisių gynėjai ir 28 žurnalistai šiuo metu kalinami, uždaryta 250 pilietinių organizacijų ir dešimtys žiniasklaidos priemonių.

„Baltarusijos režimas labai sąmoningai bando sudaryti įspūdį tam eiliniam Baltarusijos piliečiui, kad jis yra vienas. Advokatai praranda licencijas, žmogaus teisių gynėjai uždaromi į kalėjimus ar priversti išvykti, lygiai tas pats yra ir su nepriklausomais žurnalistais“, – teigė „Freedom House“ atstovas Lietuvoje Vytis Jurkonis.

Dėl to jis ragino Lietuvos ir kitų šalių piliečius bet kuriam politiniam kaliniui Baltarusijoje parašyti atviruką ar laišką.

„Parašome politiniams kaliniams laiškus, parodome, kad jie nėra palikti vieniši, nėra pamiršti“, – sakė V. Jurkonis.

Jis nuogąstavo, kad netrukus Baltarusijos valdžia gali pradėti politinius kalinius naudoti kaip įkaitus, tai yra imti derėtis su Vakarais dėl jų paleidimo mainais už sau naudingus dalykus.

„Neturime pakliūti į tas pinkles, į kurias pakliuvome 2015 metais, kai pataikavome režimui“, – tvirtino jis.

Pasak Lietuvos Seimo narės Rūtos Miliūtės, persekiodamas savo piliečius Minsko režimas sistemingai bando palaužti „viltį pasipriešinti režimui ir norą gyventi demokratinėje valstybėje“.

Po pernai rugpjūčio 9-ąją vykusių prezidento rinkimų, kai nugalėtoju paskelbtas nuo 1994 metų šalį valdantis autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka, Baltarusijoje kilo masinės demonstracijos. Taikūs protestai malšinti jėga ir represijomis, iki šiol Baltarusijoje vyksta protestuotojų teismai.

Lietuva ir kitos Vakarų rinkimus vadina suklastotais ir nepripažįsta A. Lukašenkos teisėtai išrinktu prezidentu.