-
Žmogaus teisių gynėjai: ES prieštaraujančios nuostatos dėl migrantų keičiamos formaliai 2
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovas Viktoras Ostrovnojus pažymi, kad vienu projektu VRM siūlo naikinti su ES teise nesuderinamas nuostatas dėl prieglobsčio prašymo ir sulaikymo, tačiau Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) įvardytos problemos lieka, tad pakeitimai yra formalūs.
„Apibendrinus – vienu projektu VRM atsisako nuostatų, dėl kurių ESTT pasisako, tačiau kitu projektu iš esmės nustato tuos pačius apribojimus, tik kitame įstatyme ir kitais žodžiais“, – pažymi V. Ostrovnojus.
„Teismo įvardintos problemos išlieka, todėl ir vadinu šiuos pakeitimus „formaliais“, – BNS sakė jis.
Seimo kontrolierių įstaigos vadovė Erika Leonaitė pritaria šiai pozicijai sakydama, kad nors įgyvendinant ES Teisingumo Teismo sprendimą atšaukiami ribojimai dėl prieglobsčio patiekimo, tačiau „kita ranka įstatymo lygiu įteisinami apgręžimai“.
Raudono Kryžiaus atstovas: problemos lieka
Ministrų kabinetas trečiadienį svarstys Valstybės sienos ir jos apsaugos ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymų pataisas, kuriomis būtų įtvirtinamas migrantų apgręžimas pasienyje, tačiau leidžiama užsieniečiams pateikti prašymus suteikti prieglobstį, neatsižvelgiant į tai, ar jis į Lietuvą atvyko teisėtai ar neteisėtai, panaikinama nuostata dėl sulaikymo.
Pastarieji įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties punktai taisomi atsižvelgiant į ESTT pernai metų sprendimą, jog Lietuvos teisės normos, nesuteikiančios galimybės neteisėtiems migrantams prašyti prieglobsčio ir leidžiančios juos sulaikyti vien dėl patekimo į šalį neteisėtai, prieštarauja Europos direktyvoms.
Lietuvos Raudono Kryžiaus Prieglobsčio ir migracijos programos advokacijos vadovas V. Ostrovnojus tvirtina, kad nors iš įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pašalinamos nuostatos, apribojančios prieigą prie prieglobsčio procedūros, kitame projekte – Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo – ji atsiranda.
„Nauja Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo nuostata iš esmės nustato, kad tuo atveju, jeigu užsienietis sieną kirto neteisėtai, jis „neįleidžiamas“, tai faktiškai reiškia „išstumiamas atgal, iš kur atvyko“, nepriklausomai nuo to, ar jis kreipėsi dėl prieglobsčio“, – teigė Raudonojo Kryžiaus atstovas.
Anot jo, siūlomas teisinis reguliavimas užprogramuoja, kad pasinaudoti savo teise į prieglobstį toks žmogus negali, nors ESTT išaiškino, kad teisę kreiptis dėl prieglobsčio turi visi, o šios teisės apribojimas yra nesuderinamas su ES teise.
Kontrolierei kyla klausimų dėl taikymo
Seimo kontrolierių įstaigos vadovė E. Leonaitė komentuodama projektus pažymi, kad jais įteisinami apgręžimai ir, nors paliekamos išimtys bei numatoma prievolė individualiai įvertinti kiekvieną atvejį, kyla klausimas, kiek išties tos nuostatos veiks, kai sprendimus pasieniečiai priims „ant sienos“.
Ar išties VSAT turės pakankamai kompetencijų jau ant sienos įvertinti, ar asmuo bėga nuo persekiojimo, ar ne nuo persekiojimo.
„Projekto esmė lieka tokia, kad instrumentalizuotos migracijos atveju gali būti taikomi apgręžimai arba taip vadinami atstūmimai, ir nors formuluotėse lyg ir įvardinta, kad tie apgręžimai taikomi labai individualizuotai, lieka pagrindinis klaustukas – ar išties VSAT turės pakankamai kompetencijų jau ant sienos įvertinti, ar asmuo bėga nuo persekiojimo, ar ne nuo persekiojimo“, – BNS sakė E. Leonaitė.
Pasak jos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) niekada neturėjo funkcijos vertinti prieglobsčio pagrįstumo ir šiuos sprendimus priima Migracijos departamentas, tuo metu ne visi atvejai pasienyje gali būti greit identifikuojami, pvz., kaip Ukrainos karo pabėgėlių.
„Panašu, kad jau ant sienos turės būti atliekamas vertinimas, ar asmuo bėga nuo persekiojimo, ar ne nuo persekiojimo. Kai kalbame apie persekiojimą, tai gali būti asmuo kad ir iš Irako, kuris bėga nuo persekiojimo dėl seksualinės orientacijos, arba moteris, kuri bėga iš valstybės, kurioje jos dukrai bus privalomai atlikta lyties organų žalojimo procedūra. Bent Skandinavijos valstybėse tai pripažįstama kaip vienas iš persekiojimo dėl lyties pagrindų. Kaip visa tai bus nustatyta?“ – kalbėjo kontrolierė.
Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro (UNHCR) atstovybės Šiaurės ir Baltijos šalims pataisoms pateiktame vertinime sakoma, kad atstovybė „toliau laikosi nuomonės, jog į šalies teritoriją patekti ir prieglobsčio prašymus pateikti draudžiantys įstatymų pakeitimai nesuderinami su Lietuvos įsipareigojimais 1951 metų Konvencijai dėl pabėgėlių statuso“.
Ekstremalios situacijos metu galimi apgręžimai
Minėtomis pataisomis būtų įstatymų lygmeniu įtvirtinta galimybė migrantus apgręžti pasienyje valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir nepaprastosios padėties metu.
Projektams pritarus Vyriausybėje, jie bus teikiami Seimui, kuris ir priims galutinį sprendimą.
Pagal projektą, pasieniečiai galėtų neįleisti į Lietuvą užsieniečių, ketinančių kirsti ar kirtusių valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką.
Nuostata dėl apgręžimo būtų taikoma individualiai kiekvieno užsieniečio atžvilgiu, ji būtų netaikoma, kai siekiama užtikrinti užsieniečių, besitraukiančių nuo karinės agresijos, persekiojimo, patekimą ar humanitarinį patekimą į Lietuvos teritoriją.
Neįleidžiamiems užsieniečiams turėtų būti atliktas pagalbos poreikio įvertinimas. Jei būtų nustatyta, kad jos reikia, migrantams būtų suteikiama reikalinga neatidėliotina medicinos ar kita būtinoji pagalba.
Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos taip pat leidžia migrantams pateikti prašymus suteikti prieglobstį, neatsižvelgiant į tai, ar jis į Lietuvą atvyko teisėtai ar neteisėtai.
Dar įstatymo projektu būtų panaikinama nuostata, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, jeigu jis į Lietuvos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas valstybės sieną.
Likę mažiau nei 200 migrantų
Užpernai kilus migrantų antplūdžiui iš Baltarusijos, neteisėtai į Lietuvą patekę užsieniečiai pradėti apgręžinėti vidaus reikalų ministrės įsakymu.
Kritikai sako, kad Lietuvos veiksmus apgręžiant migrantus atgal į Baltarusiją galima laikyti išstūmimais, kurie pažeidžia tarptautinę teisę. Vyriausybė apgręžimą teisine kalba įvardija kaip užsieniečio neįleidimą į Lietuvą, nors jie ir būna jau kirtę sieną.
2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, jų yra likę mažiau nei pora šimtų. Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) skelbė, kad didžioji dauguma migrantų iš Lietuvos pabėgo jiems leidus laisvai judėti.
VSAT teigia, kad Baltarusijos pareigūnai aktyviais veiksmais prisideda prie neteisėtos migracijos į Lietuvą ir Europos Sąjungą.
-
Žmogaus teisių gynėjai: civilinės sąjungos projektas – netobulas, bet priimtinas 9
Pasak jos, Seime registruotas Civilinės sąjungos įstatymo projektas yra „minimalus standartas“.
„Ar jis atliepia šiuo metu egzistuojančią socialinę realybę, ar jis atliepia įvairių šeimų poreikius visa apimtimi – tai tikrai ne“, – Žmogaus teisių organizacijų koalicijos surengtoje spaudos konferencijoje antradienį sakė M. Antanaitytė.
„Tačiau įstatymas bent jau nustato minimalų standartą, o minimalus standartas geriau, negu jokio standarto, negu visiškas teisinis vakuumas. Todėl būtų ciniška nepalaikyti šio projekto, kalbant apie opoziciją“, – sakė LGL atstovė.
Ji pabrėžė, kad pagrindiniai projekto trūkumai yra tai, jog jame nėra aptariamas pagrindas pasikeisti pavardę civilinę sąjungą sudariusiems asmenims, taip pat tai, jog tokia sąjunga būtų registruojama ne civilinės metrikacijos skyriuje, o pas notarą.
„Tai irgi suponuoja tam tikrą požiūrį į šį institutą, į jo reguliuojamų santykių svarbą. Kitą vertus, iš juridinės technikos pusės, pateiktas tvarkingesnis projektas, taip pat yra aliuzija į šeimos turto reglamentavimą , kas atitinkamai padėtų spręsti tam tikrus klausimus, susijusius su kreditoriniais įsipareigojimais, suteiktų didesnę turto apsauga“, – pripažino M. Antanaitytė.
Tačiau įstatymas bent jau nustato minimalų standartą, o minimalus standartas geriau, negu jokio standarto, negu visiškas teisinis vakuumas.
Anot jos, vis dėlto projekte kalbama tik apie dalinę, o ne apie bendrą jungtinę nuosavybę, kaip yra sutuoktinių atveju, tad tai gali kelti teisinių neaiškumų turint kreditą.
LGBTQ asmenų teisių gynėja atkreipė dėmesį, kad nemažai Lietuvos gyventojų nelaukia „20 metų, kol bus sureguliuoti jų santykiai“ ir sudaro santuokas užsienio šalyse, kur tai yra galima, ne visi jų grįžta į Lietuvą, kadangi jų teisės čia nėra pripažįstamos.
Ji tikisi, kad įstatymą priėmus Seime, teisės aktas toliau bus tobulinamas „labiau atsižvelgiant į socialinę realybę“.
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė taip pat akcentavo, kad Civilinės sąjungos įstatymo projektas „yra atskaitos taškas“, kuriame nustatomos tokios partnerių teisės, kaip paveldėjimas, susižinojimas apie sveikatos būklę. Pagal šį įstatymą, pasak J. Juškaitės, teismai galės nustatyti ir buvusią faktinę partnerystę, kai ji nebuvo registruota, ypač smurto artimoje aplinkoje atvejais.
„Įstatymas ir stokoja kai kurių dalykų. Labiausiai į akis krentantis aspektas yra tai, kad įstatymas nekalba apie vaikus, gyvenančius tos pačios lyties šeimose, jis niekaip neišsprendžia, nesureguliuoja to klausimo, kad vaikais šiuo atveju oficialiai gali rūpintis tik vienas iš svarbiausiu jo gyvenime suaugusiųjų – tik viena mama ar vienas tėtis“, – pastebėjo J. Juškaitė.
Ji akcentavo kalbanti apie tokiose šeimose jau augančių ar augsiančių vaikų klausimą bei žadėjo, kad Lietuvos žmogaus teisių centras teiks pasiūlymus projektui, jei šis praeis pateikimo stadiją Seime.
Centro vadovė taip pat pabrėžė, kad politikų svarstymai, jog šis įstatymas atvers duris įvaikinimui tos pačios lyties šeimose, yra nepagrįsti, nes nei Europos Žmogaus Teisių Teismas, nei „joks kitas pasaulio teismas negalės nurodyti Lietuvos valstybei suteikti šią galimybę“, jei tokia nuostata nebus įrašyta pačiame įstatyme.
Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė tvirtino, kad Lietuvoje gyvena apie 600 tūkst. nesusituokusių porų, kurioms reikalinga teisinė apsauga.
Ji akcentavo, kad tarp jų – ne tik LGBTQ bendruomenė, bet ir heteroseksualios šeimos, kurių santykiai „patiria įvairių peripetijų, iššūkių ir problemų, pavyzdžiui – smurto artimoje aplinkoje“. Anot jos, šios problemos mastus iliustruoja apie 60 tūkst. skambučių į pagalbos liniją per metus.
„Visuomenė tikisi, kad nukentėjusioji pati susitvarkys su situacija tiesiog palikdama smurtautoją“, – kalbėjo M. Jankauskaitė.
„Bet kaip tai padaryti, jei teisinėje sistemoje žioji tokia didžiulė reguliacinė skylė? Kaip įrodyti buvus bendrą turtą, prie kurio kūrimo prisidėjai rūpindamasi namais, buitimi, vaikais, jei politikai tavo šeiminius santykius siekia prilyginti bendram verslui ar sandoriui, jo produktu, matyt, turėtumėme laikyti vaikus?“, – svarstė ji.
Anot jos, nesant partnerystės įstatymui, smurtą patiriančios moterys verčiamos arba likti su smurtautoju, arba „bėgti su vaikais iš namų, kaip bėga Ukrainos moterys, palikusios viską“.
Organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorės Karilės Levickaitės teigimu, institucinė diskriminacija, kai asmenys negali pasirinkti visavertės partnerystės ar santuokos, žeidžia žmonių psichikos sveikatą.
Ji atkreipė dėmesį, kad, remiantis apklausomis, 8-9 žmonės iš dešimties pasirenka slėpti savo seksualinę tapatybę, baimindamiesi aplinkos reakcijų.
„Tai yra nežmogiška aplinka, tai žmogiškųjų esminių poreikių klausimas. Kitas dalykas – vienas iš trijų žmonių nurodo, kad didžiąją ar didesnę laiko dalį yra prislėgti, turi kažkokių depresyvių būsenų. Tai rodo, kad žmonės jaučiasi blogai, ir tą pagrindžia pasauliniai tyrimai“, – kalbėjo K. Levickaitė.
„Šalyse, kuriose įteisinta šeimų įvairovė, duota žmonėms galimybė apsaugoti savo partnerystę įstatymais, gerėja žmonių psichikos sveikata, mažėja LGBTQ žmonių savižudybių skaičius. Dėl to šiandien svarbu suprasti, kad tai nėra kažkoks kaprizas, tai yra žmogaus teisių įgyvendinimas pačia plačiausia prasme“, – pabrėžė organizacijos vadovė.
Antrą kartą tos pačios lyties santykius šią kadenciją siekiantys įteisinti parlamentarai pirmadienį baigė rengti projektą, pagal kurį vietoje anksčiau siūlytos partnerystės žmonės galėtų sudaryti civilines sąjungas.
Iniciatoriai projektą vadina kompromisiniu ir taip siekia platesnio palaikymo lyčiai neutralių civilinių santykių įteisinimui.
Dalis opozicinių partijų atstovų atmeta valdančiųjų siūlomą projektą dėl nesusituokusių žmonių santykių įteisinimo ir teigia, kad jis tik kosmetiškai skiriasi nuo anksčiau siūlyto.
Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.
Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime buvo nesėkmingi.