Profesine patirtimi ir įžvalgomis apie tai, kaip dažnai diagnozuojami gimdos kaklelio pakitimai, ar jie išgydomi ir kaip jų išvengti, dalijasi grožio ir sveikatos klinikos „Fi Clinica“ gydytojas akušeris-ginekologas dr. Artūras Sukovas.

– Ar gimdos kaklelio vėžys vis dar yra viena dažniausiai moterims diagnozuojamų onkologinių ligų? Galbūt situacija dabar jau gerėja?

– Gimdos kaklelio vėžys išlieka viena dažniausiai moterims diagnozuojamų onkologinių ligų. Tiesa, gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa leido pasiekti kiek geresnius sergamumo ir mirštamumo rezultatus, tačiau Lietuva vis dar išlieka viena pirmaujančių šalių visoje Europoje pagal sergamumą ir mirštamumą nuo šios ligos.

– Ar pacientės pačios atvyksta pasitikrinti dėl gimdos kaklelio pakitimų? Ar apie šią patikrą vis dar reikalingi priminimai? Jei taip, kaip manote, kodėl moterys delsia?

– Pagal šiuo metu veikiančias gaires, pacientės informuojamos ir kviečiamos atlikti gimdos kaklelio patikrą kelis kartus, tačiau gimdos kaklelio vėžio patikros programa neduoda geresnių rezultatų. Viena iš svarbiausių priežasčių – nepakankamas moterų dalyvavimas šioje programoje. Priežastys, kodėl moterys nedalyvauja programoje, manau, įvairios – tiek informuotumo apie tyrimų svarbą stoka ar atsainus požiūris į savo sveikatą, tiek sistemos netobulumas organizuojant vizitą pas sveikatos priežiūros specialistą. Dažnai moterys galvoja, kad liga visada sukelia kažkokių simptomų ar nusiskundimų, tačiau tai klaidinga nuomonė.

Kontroliuoja: pasak A. Sukovo, laiku atlikti gimdos kaklelio tyrimai dažniausiai leidžia diagnozuoti nedidelio laipsnio pakitimus gimdos kaklelio audiniuose – ikivėžinius arba dar mažesnius. / A. Sukovo asmeninio archyvo nuotr.

– Turbūt moterims baisu išgirsti, kad gimdos kaklelyje matoma pakitimų?

– Moterys, sužinojusios apie pakitimus gimdos kaklelio tyrimuose, tapatina juos su vėžio diagnoze, o tai sukelia neigiamų emocijų ir išgąstį. Su tokiomis situacijomis susiduriame labai dažnai. Verta paminėti, kad laiku aptikti pakitimai dažniausiai yra santykinai lengvai pagydomi arba sudaromas saugus ilgalaikių tyrimų planas, leidžiantis išvengti rimtų ir sudėtingai gydomų sveikatos sutrikimų.

– Ar pacientės, kurioms buvo nustatyta pakitimų, jaučia kokių nors simptomų, ar dažniausiai apie juos sužinoma tik patikros metu?

– Simptomus, sergant gimdos kaklelio onkologine liga, vėžiu, pacientės pajunta vėlai, ligai jau įsisenėjus. Tokių būklių gydymas sudėtingas, ne visada sėkmingas ir palieka ilgalaikių liekamųjų reiškinių. Tačiau ankstyvi pakitimai gimdos kaklelio audiniuose, pvz., ikivėžiniai pokyčiai, praktiškai nesukelia jokių simptomų, o gimdos kaklelio tyrimai šiuos pakitimus aptinka.

– Kas tuos pakitimus sukelia? Ar vėžiniams pakitimams turi įtakos lytiškai plintančios ligos?

– Beveik visus gimdos kaklelio ikivėžinius ar vėžinius pakitimus sukelia didelės rizikos ŽPV (žmogaus papilomos viruso) tipai, o šis virusas plinta būtent lytiniu keliu.

Vakcinacija nuo ŽPV ir tinkamai vykdoma gimdos kaklelio vėžio profilaktinė programa, esu įsitikinęs, leistų išvengti beveik visų gimdos kaklelio vėžio atvejų.

– Ar pakitimai gimdos kaklelyje visada reiškia vėžį? Per kiek laiko nuo atsiradusių pakitimų, jei jie negydomi, išsivysto gimdos kaklelio vėžys?

– Laiku atlikti gimdos kaklelio tyrimai dažniausiai leidžia diagnozuoti nedidelių pakitimų gimdos kaklelio audiniuose – ikivėžinius arba dar mažesnio laipsnio pokyčius. Nuo ŽPV patekimo į organizmą iki onkologinės ligos gali praeiti ir 8–10 metų, tačiau, aptikę virusą, deja, negalime žinoti, kiek laiko jis jau yra gimdos kaklelio audiniuose. Per kiek laiko išsivysto gimdos kaklelio vėžys, priklauso ir nuo pakitimų laipsnio.

– Ar jūsų praktikoje visais atvejais, kai buvo aptikta pakitimų gimdos kaklelyje, pavyko juos išgydyti? Koks gydymas buvo taikomas?

– Jei rasti pakitimai yra ikivėžiniai arba dar mažesnio laipsnio – juos išgydyti pavyksta praktiškai visada, tačiau jei pirmųjų vizitų metu jau diagnozuojamas gimdos kaklelio vėžys – gydymo rezultatai gali būti įvairūs. Ikivėžiniai pakitimai dažniausiai gydomi chirurgiškai, šalinant pakitusį gimdos kaklelio plotą.

– Be reguliarios patikros, kokių dar yra būdų norint apsisaugoti nuo gimdos kaklelio vėžio?

– Žmogui gali būti diagnozuojama įvairių vietų ir rūšių onkologinių ligų, kurių negalima išvengti, tačiau viena iš nedaugelio vėžinių ligų, kurios vis dėlto galima išvengti, yra gimdos kaklelio vėžys. Vakcinacija nuo ŽPV ir tinkamai vykdoma gimdos kaklelio vėžio profilaktinė programa, esu įsitikinęs, leistų išvengti beveik visų gimdos kaklelio vėžio atvejų.

90 proc. sumažina riziką

Pasak gydytojo, pakitimai gimdos kaklelyje – negalutinė vėžio diagnozė, tačiau moterims, kurioms reguliariai atliekamas gimdos kaklelio tyrimas, gimdos kaklelio vėžio rizika sumažėja net iki 90 proc. Vykdant gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą 25–34 metų moterims kartą per 3 metus imamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. 35–59 metų moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas ir jeigu jo rezultatai teigiami – gimdos kaklelio citologinio tepinėlio skystoje terpėje tyrimas.

Gali sukelti vėžį

ŽPV yra dažniausia pasaulyje lytiniu keliu, per tiesioginį sąlytį su užsikrėtusiu asmeniu perduodama infekcija. Didžioji dalis ŽPV infekcijos atvejų per porą metų praeina savaime, be jokio gydymo, tačiau kartais ŽPV pasilieka organizme ir sukelia lėtinį uždegimą, kuris ilgainiui sukelia patologinių audinių darinių vystymąsi. Kai kurie iš šio viruso tipų gali sukelti vyrų ir moterų išangės ir išorinių lyties organų vėžį.

Manoma, kad Europoje maždaug 30–40 proc. varpos vėžio atvejų sukelia ŽPV infekcija.

Nustatyta, kad beveik visas gimdos kaklelio vėžines ligas sukelia ŽPV infekcija. Manoma, kad Europoje maždaug 90 proc. išangės vėžio atvejų, 15 proc. moters išorinių lyties organų vėžio atvejų, 70 proc. makšties vėžio atvejų ir 30–40 proc. varpos vėžio atvejų sukelia ŽPV infekcija.

Bent 90 proc. vaikų

„ŽPV nesirenka lyties, todėl praktika nuo šios infekcijos vakcinuoti visus vaikus egzistuoja jau daugelyje pasaulio valstybių. Pastebėta, kad šalyse, kuriose vykdomos visuotinės skiepijimo nuo šio viruso programos, gimdos kaklelio vėžiu ir kai kuriomis kitomis onkologinėmis ligomis sergama mažiau. Skiepai nėra gydomoji priemonė, tačiau jie ypač vertingi profilaktikai, nes apsaugo ne tik nuo pirminio, bet ir nuo pakartotinio užsikrėtimo, ligos atkryčio“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus vedėja Lina Reinartienė.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų paskiepyti bent 90 proc. vaikų. Tai labai svarbu tam, kad susidarytų kolektyvinis imunitetas, kuris reikalingas ligai suvaldyti. Nors ŽPV vakcina mergaitės Lietuvoje skiepijamos jau aštuntus metus, reikalingo vakcinavimo masto dar nepasiekta.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, praėjusiais metais bent viena ŽPV vakcinos doze buvo paskiepyta 65 proc. 11–12 metų mergaičių. Pastebima, kad pastaruosius kelerius metus skiepijimo mastas palengva mažėja, taigi vis daugiau mergaičių lieka nepaskiepytų nuo šios pavojingos infekcijos.

Devynvalentė vakcina

„Iki šiol Lietuvos gydymo įstaigose mergaitės buvo skiepijamos dvivalente ŽPV vakcina. Šiemet VLK dvejiems metams už 3,64 mln. eurų nupirko ir gydymo įstaigoms išdalijo devynvalenčių vakcinų. Vadinasi, ši vakcina vaikus apsaugos nuo 9 tipų ŽPV sukeliamų ligų, taigi bus gerokai efektyvesnė. Raginame tėvus sprendimus dėl vaikų skiepijimo priimti atsakingai, o iškilus klausimų ar abejonių – tartis su medikais, kurie suteiks mokslu grįstos informacijos“, – sako L. Reinartienė.

VLK primena, kad ŽPV vakcinos skiepijimo schemą sudaro dvi nemokamos vakcinos dozės – tarp pirmos ir antros dozių turi būti ne trumpesnis kaip 6 mėnesių laikotarpis. Pirmąja vakcinos doze gali būti paskiepytos visos 11 metų sulaukusios mergaitės. ŽPV vakcina skiepijami tie berniukai, kuriems įsakymo įsigaliojimo dieną jau yra suėję 11 metų, bet dar nėra 12 metų, t. y. gimę 2011 m. vasario 2 d. ir vėliau. Jaunesni nei 11 metų vaikai neskiepijami.

Dėl vakcinavimo nuo ŽPV tėveliai su vaikais turi kreiptis į savo šeimos gydytoją. Skiepai šios amžiaus kategorijos vaikams apmokami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

Per šių metų vasarį ir kovą iš viso paskiepyti 4867 vaikai, kai pernai tuo pačiu metu – 3012 vaikų.

Kiek tiksliai berniukų pasiskiepijo nuo ŽPV, centras BNS negalėjo atsakyti, nes iš gydymo įstaigų gauna bendrą informaciją apie vakcinuotus vaikus, jų neskirstant pagal lytį.

11 metų berniukai nuo šio viruso skiepijami daugiau nei tris mėnesius. Anksčiau Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo ŽPV infekcijos buvo skiepijamos tik vienuolikmetės mergaitės.

Skiepijimą nuo ŽPV sudaro dvi vakcinos dozės su ne trumpesne kaip šešių mėnesių pertrauka. Nemokamai pasiskiepyti galima dviem vakcinos dozėmis.

ŽPV infekcija yra virusinė infekcija, dažniausiai perduodama lytiniu keliu per tiesioginį sąlytį su užsikrėtusiu asmeniu. Tai yra dažniausia pasaulyje lytiniu keliu perduodama infekcija. Šiuo metu žinoma daugiau kaip 200 žmogaus papilomos viruso tipų, iš kurių apie 40 tipų aptinkama lytinių organų gleivinėje.

ŽPV infekcija yra dažniausia gimdos kaklelio vėžio priežastis.

Efektyviausia priemonė nuo viruso yra skiepai, jie apsaugo nuo gimdos kaklelio vėžio, kitų didelio laipsnio lytinių organų audinių pažeidimų bei karpų, sukeltų ŽPV. Tikslingiausia skiepus skirti 9–13 metų tiek mergaitėms, tiek berniukams ir jaunesnio amžiaus moterims (iki 26 metų), dar nesusidūrusioms su ŽPV (prieš pirmąjį jų lytinį kontaktą).

Apie nemokamo vakcinavimo tvarkos pokyčius pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Daugiausia žiniasklaidos dėmesio sulaukusi naujovė – nuo ŽPV skiepijami visi 11 metų sulaukę vaikai. Iki šiol mergaitės buvo skiepijamos dvivalente ŽPV vakcina, o nuo vasario 1 d. įtraukta devynvalentė ŽPV vakcina ir pradedama skiepyti berniukus (bus skiepijami 11 metų vaikai). Atsižvelgiant į tai, kad berniukus pradedama skiepyti 2023 m. vasario 1 d., skiepijami tie berniukai, kuriems įsakymo įsigaliojimo dieną yra suėję 11 metų, bet dar nėra 12 metų, t. y. gimę 2011 m. vasario 2 d. ir vėliau. Skiepijimo schemą sudaro dvi ŽPV vakcinos dozės, tarp pirmos ir antros ŽPV vakcinos dozių turi būti ne trumpesnis kaip 6 mėnesių laikotarpis.

Toms mergaitėms, kurios skiepyti pradėtos dvivalente ŽPV vakcina, rekomenduojama baigti skiepijimo schemą ta pačia (dvivalente) vakcina. Neskiepytos mergaitės pradedamos skiepyti devynvalente ŽPV vakcina.

Kitas pakeitimas – nuo šiol nėščios moterys vakcina su kokliušo komponentu galės pasiskiepyti nemokamai. Skiepijama pagal Lietuvos akušerių ginekologų draugijos rekomendacijas. Dėl vakcinacijos ir su ja susijusių klausimų nėštumo ir žindymo laikotarpiais rekomenduojama konsultuotis su šeimos gydytoju ar nėštumą prižiūrinčiu gydytoju.

Be to, pakeitus tvarką nemokamai pasiskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos gali daugiau asmenų. Be apribojimų pasiskiepyti gali visi rizikos grupei priklausantys asmenys, kurie serga bronchine astma ar cukriniu diabetu.

Nemokamai nuo pneumokokinės infekcijos skiepijami tiek vaikai, tiek suaugusieji, patenkantys į rizikos grupių sąrašus.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė LRT pabrėžė, kad šiuo lytiniu keliu plintančiu virusu, sukeliančiu vėžinius susirgimus, gali užsikrėsti tiek mergaitės, tiek berniukai.

„Būtent tie, kurie turi 11 metų ar jiems sueis 11 vėliau, jie bus skiepijami nuo žmogaus papilomos viruso. Vaikų profilaktinio skiepijimo kalendorius papildytas būtent nuo šios dienos, 2023 metų vasario 1 dienos“, – trečiadienį LRT sakė specialistė.

Iki šiol, nuo 2016 metų, Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo ŽPV infekcijos buvo skiepijamos tik vienuolikmetės mergaitės, siekiant sumažinti susirgimų gimdos kaklelio vėžiu.

Anot D. Razmuvienės, skiepai yra rekomendacinio pobūdžio, o vyresni nei 11 metų vaikai nebus skiepijami. Šiuos skiepus taiko apie 60 pasaulio valstybių.

Sveikatos apsaugos ministerija pabrėžia, jog šalys, kuriose aktyviai skiepijama nuo ŽPV infekcijos, praneša, kad sumažėjo ikivėžinių susirgimų skaičius.

Skiepijimo schemą sudaro dvi ŽPV vakcinos dozės, tarp pirmos ir antros ŽPV vakcinos dozių turi būti ne trumpesnis kaip šešių mėnesių laikotarpis. Nemokamai bus galimybė pasiskiepyti dviem vakcinos dozėmis.

ŽPV infekcija yra virusinė infekcija, dažniausiai perduodama lytiniu keliu per tiesioginį sąlytį su užsikrėtusiu asmeniu. Tai yra dažniausia pasaulyje lytiniu keliu perduodama infekcija. Šiuo metu žinoma daugiau kaip 200 žmogaus papilomos viruso tipų, iš kurių apie 40 tipų aptinkama lytinių organų gleivinėje.

ŽPV tipai turi onkogeninių, t. y. galinčių sukelti vėžį, savybių. Vieni iš jų kelia mažą, kiti – didelę vėžio išsivystymo riziką. Galima užsikrėsti iš karto ne vienu, bet keliais ŽPV tipais.

Maždaug apie 90 proc. ŽPV infekcijos atvejų per porą metų praeina be jokio gydymo, savaime. Tačiau kartais ŽPV pasilieka organizme ir sukelia lėtinį uždegimą arba kitas sveikatos problemas, kurios neretai priklauso nuo ŽPV tipo. Ilgainiui ŽPV organizme gali sukelti audinių supiktybėjimą ir vėžį.

Norint išvengti ŽVP rekomenduojama vengti rizikingo seksualinio elgesio, naudoti apsaugos priemones (prezervatyvus) lytinių santykių metu, mažinti tabako vartojimą arba jo atsisakyti, gydyti lytiškai plintančias infekcijas.

Anot specialistų, efektyviausia priemonė – skiepai, kurie apsaugo nuo gimdos kaklelio vėžio, kitų didelio laipsnio lytinių organų audinių pažeidimų bei karpų, sukeltų ŽPV. Tikslingiausia skiepus skirti 9–13 metų tiek mergaitėms, tiek berniukams ir jaunesnio amžiaus moterims (iki 26 metų), dar nesusidūrusioms su ŽPV (prieš pirmąjį jų lytinį kontaktą).

Specialistai atkreipia dėmesį, kad vakcinos yra profilaktinės, ne gydomosios: jeigu prieš skiepijantis buvo nustatyta ikivėžinių pokyčių gimdos kaklelyje, makštyje, tai pasiskiepijus tie pokyčiai neišnyks ir paskiepytos moterys bus apsaugotos tik nuo ŽPV tipų, kuriais dar nėra užsikrėtusios.

Iki šiol Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo ŽPV infekcijos buvo skiepijamos tik vienuolikmetės mergaitės.

„Šie skiepai reikalingi visiems vaikams, tiek mergaitėms, tiek berniukams. Neatsitiktinai kai kurios Europos šalys jau yra išplėtusios skiepijimų programas ir įtraukė to paties amžiaus berniukų skiepijimą nuo ŽPV infekcijos į nacionalines skiepijimo programas“, – pranešime sako NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.

Šie skiepai reikalingi visiems vaikams, tiek mergaitėms, tiek berniukams. 

Anot jos, šalys, kuriose aktyviai skiepijama nuo ŽPV infekcijos, praneša, kad sumažėjo ikivėžinių susirgimų skaičius.

Skiepijimo schemą sudaro dvi ŽPV vakcinos dozės, tarp pirmos ir antros ŽPV vakcinos dozių turi būti ne trumpesnis kaip 6 mėnesių laikotarpis. Nemokamai bus galimybė pasiskiepyti dviem vakcinos dozėmis.

ŽPV infekcija yra virusinė infekcija, dažniausiai perduodama lytiniu keliu per tiesioginį sąlytį su užsikrėtusiu asmeniu. Tai yra dažniausia pasaulyje lytiniu keliu perduodama infekcija. Šiuo metu žinoma daugiau kaip 200 žmogaus papilomos viruso tipų, iš kurių apie 40 tipų aptinkama lytinių organų gleivinėje.

ŽPV tipai turi onkogeninių, t. y. galinčių sukelti vėžį, savybių. Vieni iš jų kelia mažą, kiti – didelę vėžio išsivystymo riziką. Galima užsikrėsti iš karto ne vienu, bet keliais ŽPV tipais.

Maždaug apie 90 proc. ŽPV infekcijos atvejų per porą metų praeina be jokio gydymo, savaime. Tačiau kartais ŽPV pasilieka organizme ir sukelia lėtinį uždegimą arba kitas sveikatos problemas, kurios neretai priklauso nuo ŽPV tipo. Ilgainiui ŽPV organizme gali sukelti audinių supiktybėjimą ir vėžį.

Norint išvengti ŽPV rekomenduojamas rizikingo seksualinio elgesio vengimas; apsaugos priemonių (prezervatyvų) naudojimas lytinių santykių metu; tabako vartojimo mažinimas arba atsisakymas; lytiškai plintančių infekcijų gydymas.

Anot specialistų, efektyviausia priemonė – skiepai, kurie apsaugo nuo gimdos kaklelio vėžio, kitų didelio laipsnio lytinių organų audinių pažeidimų bei karpų, sukeltų ŽPV. Tikslingiausia skiepus skirti 9–13 metų tiek mergaitėms, tiek berniukams ir jaunesnio amžiaus moterims (iki 26 metų), dar nesusidūrusioms su ŽPV (prieš pirmąjį jų lytinį kontaktą).

Specialistai atkreipia dėmesį, kad vakcinos yra profilaktinės, ne gydomosios: jeigu prieš skiepijantis buvo nustatyta ikivėžinių pokyčių gimdos kaklelyje, makštyje, tai pasiskiepijus tie pokyčiai neišnyks ir paskiepytos moterys bus apsaugotos tik nuo ŽPV tipų, kuriais dar nėra užsikrėtusios.

Pasiūlė vos kartą

Lietuvėms vis dar gana retai pasiūloma paimti tepinėlį dėl ŽPV. Kai kuriose ES šalyse, nuosekliai vykdant atrankinę patikros programą, gana sėkmingai kovojama su gimdos kaklelio vėžiu. Suomijoje jis įtrauktas į retų onkologinių ligų sąrašą, o Lietuvoje išlieka viena dažniausių moterų onkologinių ligų.

„Gal kokį kartą mano ginekologė ir siūlė išsitirti dėl ŽPV, paėmė tepinėlį, bet tai buvo seniai. Daugiau nepamenu, kad apie tai būtume šnekėję“, – sako dėl nustatyto išplitusio gimdos kaklelio vėžio susikrimtusi vyresnio amžiaus pacientė.

Minėdami gimdos kaklelio vėžio žinomumo savaitę medikai ragina moteris pačias rodyti daugiau iniciatyvos: ginekologo konsultacijos metu visada paklausti – gal jau atėjo laikas atlikti AR ŽPV ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio tyrimus. Juk laiku aptikus ikivėžinių pakitimų galima laimėti gyvenimą.

Anot Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Onkoginekologijos skyriaus vedėjos gydytojos akušerės ginekologės Rūtos Čiurlienės, svarbiausia nustatyti ikivėžinių pakitimų arba gimdos kaklelio vėžį diagnozuoti anksti. „Raginu 25–60 metų moteris aktyviau dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje – nuo užsikrėtimo ŽPV iki vėžio atsiradimo vyksta ilgas procesas, liga neišsivysto greitai“, – sako gydytoja onkoginekologė.

Galima vėžio priežastis

Reikėtų nepamiršti, kad žmogaus papilomos virusas gali tapti vėžio priežastimi.

„Žmogaus papilomos virusai yra didelė ir įvairiapusė apvalkalo neturinčių DNR virusų grupė, kurie infekuoja ir replikuojasi odos ar gleivinės epitelinėse ląstelėse. Yra identifikuotų daugiau kaip 220 ŽPV tipų, o 15 iš jų priskiriami aukštos onkologinės rizikos ŽPV grupei. Jie gali sukelti gimdos kaklelio, makšties, išangės, varpos ar burnaryklės vėžinių susirgimų“, – sako NVI jaunesnioji mokslo darbuotoja Monika Grubliauskaitė.

Tyrimai rodo, kad įprastai organizmo imuninė sistema geba išnaikinti ŽPV infekciją per kelis mėnesius ar metus nuo užsikrėtimo. Tačiau kartais infekcijos nesėkmingai kontroliuojamos ir aukštos rizikos ŽPV virusų lieka organizme daugybę metų, jie sukelia epitelinių ląstelių pokyčių, galinčių sukelti vėžį. „Moterims, kurių imuninė sistema normali, gali prireikti 15–20 metų, kad išsivystytų gimdos kaklelio vėžys, o moterims, kurių imuninė sistema kompromituota, pvz., sergant ŽIV, prireiktų 5–10 metų. Retais atvejais vėžys išsivysto per kelerius metus, tad profilaktinė patikra gali užkirsti kelią vėžio išsivystymui“, – teigia M. Grubliauskaitė.

Australijoje dėl programos, kai skiepijamos ne tik mergaitės, bet ir berniukai, 92 proc. sumažėjo ŽPV tipų, kurie sukelia iki 75 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų šalyje.

ŽPV infekcija lengvai plinta tarp partnerių lytinių santykių metu. Į gimdos kaklelį patekęs virusas jame praleidžia visą savo gyvenimo ciklą. Jis pakeičia gimdos kaklelio epitelio sluoksnio ląstelių genomą ir sukelia pakitimų. „Vyrai neturi tokios palankios vietos ŽPV virusui daugintis lytinėje sistemoje, jie yra viruso platintojai. Panaši į gimdos kaklelio yra gerklų gleivinė, todėl ŽPV virusas burnarykėje dažniau nustatomas vyrams“, – aiškina M. Grubliauskaitė.

Gavo Nobelio premiją

2008 m. dr. Haraldas zur Hausenas buvo apdovanotas Nobelio premija už žmogaus papilomos viruso, kaip gimdos kaklelio vėžio sukėlėjo, identifikavimą. Mokslininkas tyrimų metu norėjo įrodyti, kad jeigu navikinių ląstelių atsirado dėl onkogeninio viruso, šio viruso DNR turėtų būti randama ląstelės genome.

„Daugiau kaip dešimt metų mokslininkas ieškojo skirtingų ŽPV tipų. Buvo nelengva, žinant, kad tik maža dalis virusinės DNR integruojasi į šeimininko ląstelės genomą. Tačiau 1983–1984 m. jam pavyko ne tik atrasti, bet ir iš gimdos kaklelio vėžio biopsijų klonuoti ŽPV 16 ir 18 tipų DNR. Jie yra kancerogeniškiausi ŽPV tipai, sukeliantys iki 75 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Dėl šio atradimo 2006 m. buvo patvirtinta pirmoji vakcina nuo šių dviejų ŽPV tipų“, – pasakoja M. Grubliauskaitė.

Švedijoje atliktas vienuolikos metų trukmės klinikinis tyrimas parodė, kad mergaičių vakcinacija nuo ŽPV ankstyvame amžiuje ar iki pirmųjų lytinių santykių sumažina gimdos kaklelio vėžio išsivystymo tikimybę 90 proc. „Tai ne vienintelis sėkmingos vakcinacijos pavyzdys – Australijoje dėl 2007 m. pradėtos universalios vakcinacijos programos, kai skiepijamos ne tik mergaitės, bet ir berniukai, 92 proc. sumažėjo ŽPV tipų, kurie sukelia iki 75 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų šalyje. Skiepijant abi lytis apsaugomi ne tik nevakcinuoti asmenys, bet ir prisidedama kuriant bandos imunitetą prieš ŽPV infekciją“, – sako mokslininkė.

Viena pažangiausių

R. Čiurlienės teigimu, Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, veikianti Lietuvoje nuo 2004 m., yra viena pažangiausių tokio tipo programų. Jos tikslas yra aptikti ikivėžinių pakitimų ir juos išgydyti. Dalyvauti gimdos kaklelio prevencinėje programoje kviečiamos moterys nuo 25-erių iki 60 metų. Nuo praėjusių metų prevencinėje programoje atsirado pakitimų.

„Nuo 2022 m. vyresnėms kaip 35 metų moterims kas penkerius metus imamas mėginys ir atliekamas labai jautrus aukštos rizikos ŽPV testas. Jei nustatoma, kad moteris užsikrėtusi ŽPV, iš to paties mėginio atliekamas ir PAP testas. Nustačius ŽPV virusą, būtina kreiptis į gydytoją akušerį ginekologą – specialistas įvertins tyrimo rezultatus, gimdos kaklelio būklę ir nustatys tolesnį veiksmų planą. Tokioms moterims reikalinga dažnesnė patikra ir stebėjimas, kad vėžio būtų galima išvengti arba jį pavyktų diagnozuoti anksti. Moterims iki 35 metų, kaip ir ankstesnėje programoje, kas trejus metus atliekamas PAP testas“, – apie prevencinės programos pokyčius kalba R. Čiurlienė.

Kita prevencinė priemonė – profilaktinė vakcinacija nuo ŽPV. Šiuo metu Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo ŽPV infekcijos skiepijamos vienuolikos metų mergaitės, o nuo vasario 1 d. bus pradėta ir berniukų vakcinacija. Visiems vaikams bus sudaryta galimybė pasiskiepyti nuo ŽPV. Dar viena naujiena – Lietuvoje nuo vasario 1 d. bus skiepijama devynvalente vakcina, kuri apsaugo nuo septynių onkogeninių viruso tipų, sukeliančių 90 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų.

Ligos gydymas skiriasi

Priklausomai nuo to, kokios stadijos gimdos kaklelio vėžys diagnozuojamas, skiriasi ir gydymas.

„Ankstyvų stadijų gimdos kaklelio vėžio atvejais pacientėms taikomas chirurginis gydymas. Gydymas parenkamas pagal ligos stadiją, naviko dydį, pacientės norą išsaugoti vaisingumą. Jei navikas matomas tik mikroskopu, galima atlikti tausojančias operacijas, kurios išsaugo vaisingumą: atliekama gimdos kaklelio konizacija, kai pašalinamas navikas ir dalis gimdos kaklelio audinių. Kitais atvejais rekomenduojama šalinti gimdą kartu su gimdos kakleliu. Esant didesniems navikams, taikomas sudėtingas chirurginis gydymas, kai šalinama ir gimda, ir gimdos kaklelis, aplinkiniai dubens audiniai, dubens limfmazgiai“, – pasakoja NVI gydytoja akušerė ginekologė Margarita Montrimaitė.

Gimdos kaklelio vėžys yra antras dažniausias onkologinis susirgimas jaunų, 15–54 metų amžiaus, moterų grupėje.

Esant didesniems nei 4 cm navikams arba jei vėžys išplitęs už gimdos kaklelio ribų, tačiau atokiųjų metastazių nėra, taikomas spindulinis gydymas, skiriama chemoterapija. „Moksliškai įrodyta, kad tokiu atveju atlikti operaciją netikslinga – išlieka didelė rizika, kad navikas atsinaujins. Todėl po operacijos vis tiek reikėtų skirti ir spindulinį gydymą, ir chemoterapiją. Kai pacientei nustatomos atokiosios metastazės, šis gydymo metodas netaikomas, skiriamas sisteminis medikamentinis vėžio gydymas – chemoterapija, neretai kartu su biologine terapija“, – kaip gali skirtis šios ligos gydymas vardija M. Montrimaitė.

Gydytoja taip pat atkreipia dėmesį, kad kai gimdos kaklelio vėžys yra pažengęs, liga paveikia aplinkinius organus – šlapimo pūslę, šlapimtakius, tiesiąją žarną, tai lemia komplikacijas. „Atsiranda šlapinimosi, tuštinimosi sutrikimų, inkstų funkcijos nepakankamumas, gausus kraujavimas iš minėtų organų, uždegimas, sepsis, fistulių formavimasis, kai iš makšties nevalingai teka šlapimas ar išmatos. Tada moterys susiduria su daugybe iššūkių, skaudžių netekimų, kaip vaisingumo praradimas, seksualinės funkcijos, psichologinės būklės pablogėjimas. Todėl labai svarbu gimdos kaklelio vėžį diagnozuoti kuo anksčiau“, – reziumuoja M. Montrimaitė.

Dažnai suserga jaunos

Gimdos kaklelio vėžys yra ketvirtas pagal dažnumą moterų onkologinis susirgimas. Pasaulinį sergamumą vėžiu fiksuojančios programos GLOBOCAN duomenimis, 2020 m. daugiau kaip 604 tūkst. moterų pasaulyje susirgo šiuo vėžiu ir daugiau kaip 341 tūkst. mirė nuo šios ligos. 85 proc. visų šio vėžio atvejų diagnozuojama besivystančiose šalyse.

Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys yra šeštoje vietoje pagal dažnumą tarp moterų piktybinių susirgimų. Europos vėžio registrų tinklo duomenimis, 2020 m. Lietuvoje sergamumas gimdos kaklelio vėžiu buvo 26,8 atv. 100 000 gyventojų, kai ES vidurkis – 12,8 atv. 100 000 gyventojų. Mažiausi sergamumo gimdos kaklelio vėžiu rodikliai Europoje stebimi Suomijoje, Maltoje ir Austrijoje. Lietuva bendroje Europos lentelėje atsiduria tarp šalių, kuriose sergamumo rodikliai didžiausi. Didesni sergamumo rodikliai stebimi tik Rumunijoje ir Estijoje. 2017 m. Lietuvoje buvo nustatyti 354 nauji gimdos kaklelio vėžio atvejai. Pažymėtina, kad tik 29 proc. visų atvejų buvo nustatyti pirmos stadijos ir net 33 proc. atvejų liga nustatyta pažengusios trečios ar ketvirtos stadijos.

Mirštamumas nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuvoje taip pat yra vienas didžiausių Europoje – 9,1 mirtis 100 000 gyventojų. ES vidurkis – 4,0, o Suomijoje šis rodiklis tik 1,5 mirčių 100 000 gyventojų. 2021 m. Lietuvoje nuo šios ligos mirė 157 moterys.

„Tai mirtys, kurių galėtume išvengti, jei laiku pastebėtume audinių pakitimų gimdos kaklelyje dar iki to, kol jie tampa piktybiniai. Iš atliktų tyrimų žinoma, kad moterys, dalyvavusios atrankinėje patikros programoje, turi žymiai mažesnę riziką numirti nuo šios onkologinės ligos, palyginti su programoje nedalyvavusiomis. Geriausias sėkmingos patikros programos poveikio sergamumo ir mirštamumo rodikliams pavyzdys – Suomija. Gimdos kaklelio vėžio patikros programa šioje šalyje pradėta vykdyti dar 1963 m. ir sėkmingai ją vykdant gimdos kaklelio vėžio sergamumo rodikliai sumažėjo 80 proc., o gimdos kaklelio vėžys šioje šalyje tapo reta onkologine liga. Dabar Suomijoje kas metai nustatoma vos 160 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų ir tik apie 50 moterų miršta nuo šios ligos, – sako NVI Vėžio registro vedėja Ieva Vincerževskienė. – Būtina paminėti ir tai, kad gimdos kaklelio vėžys yra antras dažniausiais onkologinis susirgimas jaunų, 15–54 metų amžiaus, moterų grupėje. Užkirsdami kelią ligai, išsaugosime ir šių jaunų, darbingo amžiaus, turinčių mažų vaikų ar planuojančių jų susilaukti moterų sveikatą ir gyvybę.“

O kai kuriose ES šalyse nuosekliai vykdant atrankinę patikros programą, pakankamai sėkmingai kovojama su gimdos kaklelio vėžiu – Suomijoje šis grėsmingas susirgimas tapo reta onkologine liga. Pasitinkant gimdos kaklelio vėžio žinomumo savaitę gydytoja Rūta Čiurlienė ragina – laiku aptikus ikivėžinius pakitimus laimėsite gyvenimą.

Anot Nacionalinio vėžio instituto Onkoginekologijos skyriaus vedėjos gydytojos akušerės ginekologės Rūtos Čiurlienės, svarbiausia nustatyti ikivėžinius pakitimus arba gimdos kaklelio vėžį diagnozuoti anksti. „Raginu 25-60 m. moteris aktyviau dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje – nuo užsikrėtimo ŽPV iki vėžio atsiradimo vyksta ilgas procesas, liga neišsivysto greit“, – sako gydytoja onkoginekologė.

Žmogaus papilomos virusas gali tapti vėžio priežastimi

„Žmogaus papilomos virusai (ŽPV) yra didelė ir įvairiapusė apvalkalo neturinčių DNR virusų grupė, kurie infekuoja ir replikuojasi odos ar gleivinės epitelinėse ląstelėse. Yra identifikuotų daugiau nei 220 ŽPV tipų, o 15 iš jų priskiriami aukštos onkologinės rizikos ŽPV grupei. Jie gali sukelti gimdos kaklelio, makšties, išangės, varpos ar burnaryklės vėžinius susirgimus“, – sako NVI jaunesnioji mokslo darbuotoja Monika Grubliauskaitė.

Moterims su normalia imunine sistema gali prireikti nuo 15 iki 20 metų, kad išsivystytų gimdos kaklelio vėžys, o moterims su kompromituota imunine sistema, pvz. sergant ŽIV, prireiktų 5-10 metų.

Pasak mokslininkės, tyrimai rodo, kad įprastai organizmo imuninė sistema geba išnaikinti ŽPV infekciją per kelis mėnesius ar metus nuo užsikrėtimo, tačiau kartais infekcijos nėra sėkmingai sukontroliuojamos ir aukštos rizikos ŽPV virusai užsilieka organizme daugybę metų sukeldami epitelinių ląstelių pokyčius, kurie gali sukelti vėžį. „Moterims su normalia imunine sistema gali prireikti nuo 15 iki 20 metų, kad išsivystytų gimdos kaklelio vėžys, o moterims su kompromituota imunine sistema, pvz. sergant ŽIV, prireiktų 5-10 metų. Retais atvejais vėžys išsivysto per kelis metus, tad profilaktinė patikra gali užkirsti kelią vėžio išsivystymui“, – teigia M. Grubliauskaitė.

ŽVP infekcija lengvai plinta tarp partnerių lytinių santykių metu. Į gimdos kaklelį patekęs virusas jame praleidžia visą savo gyvenimo ciklą. „Gimdos kaklelyje epitelio pamatinio sluoksnio ląstelės keičiasi į paviršinio sluoksnio epitelines ląsteles, keičia jų genomą integruodamasis ir sukelia pakitimus. Vyrai neturi tokios palankios vietos ŽPV virusui daugintis lytinėje sistemoje, jie yra viruso platintojai. Panaši į gimdos kaklelio yra gerklų gleivinė, todėl ŽPV virusas burnarykėje dažniau nustatomas vyrams“, – aiškina M. Grubliauskaitė.

Nobelio premija už onkogeninio viruso atradimą

2008 metais dr. Haraldas zur Hausenas buvo apdovanotas Nobelio premija už žmogaus papilomos viruso, kaip gimdos kaklelio vėžio sukėlėjo, identifikavimą. „Mokslininkas tyrimų metu norėjo įrodyti, kad jeigu navikinės ląstelės atsirado dėl onkogeninio viruso, šio viruso DNR turėtų būti randama ląstelės genome. Daugiau nei dešimt metų mokslininkas ieškojo skirtingų ŽPV tipų, kas buvo nelengva, žinant, jog tik maža dalis virusinės DNR integruojasi į šeimininko ląstelės genomą.

Tačiau 1983–1984 metais jam pavyko ne tik atrasti, bet ir iš gimdos kaklelio vėžio biopsijų klonuoti ŽPV 16 ir 18 tipų DNR. Jie yra kancerogeniškiausi ŽPV tipai, sukeliantys iki 75% visų gimdos kaklelio vėžio atvejų. 2006 metais dėka šio atradimo buvo patvirtinta pirmoji vakcina prieš šiuos du ŽPV tipus“, – pasakoja M. Grubliauskaitė.

Švedijoje vykdytas 11-os metų trukmės klinikinis tyrimas parodė, kad mergaičių vakcinacija nuo ŽPV ankstyvame amžiuje ar iki pirmųjų lytinių santykių sumažina gimdos kaklelio vėžio išsivystymo tikimybę 90%. „Tai ne vienintelis sėkmingos vakcinacijos pavyzdys – Australijoje dėl 2007 metais pradėtos universalios vakcinacijos programos, kai skiepijamos ne tik mergaitės, bet ir berniukai, 92% sumažėjo ŽVP tipų, kurie sukelia iki 75% gimdos kaklelio vėžio atvejų šalyje. Skiepijant abi lytis apsaugomi ne tik nevakcinuoti asmenys, bet ir prisidedama kuriant bandos imunitetą prieš ŽPV infekciją”, – sako mokslininkė.

Patikros programa ir vakcinacija nuo ŽPV Lietuvoje

„Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, veikianti Lietuvoje nuo 2004 m., yra viena pažangiausių tokio tipo programų – jos tikslas yra aptikti ikivėžinius pakitimus ir juos išgydyti. Dalyvauti gimdos kaklelio prevencinėje programoje kviečiamos moterys nuo 25 iki 60 m. Šioje prevencinėje programoje atsirado pakitimų. Nuo 2022 m. vyresnėms, nei 35 m. moterims kas 5 metus imamas mėginys ir atliekamas labai jautrus aukštos rizikos ŽPV testas. Jei nustatoma, kad moteris užsikrėtusi ŽPV, iš to paties mėginio atliekamas ir PAP testas. Nustačius ŽPV virusą, būtina kreiptis į gydytoją akušerį ginekologą – specialistas įvertins tyrimo rezultatus, gimdos kaklelio būklę ir nustatys tolimesnį veiksmų planą. Tokioms moterims reikalinga dažnesnė patikra ir stebėjimas, tam, kad vėžio būtų galima išvengti arba jį pavyktų diagnozuoti anksti. Moterims iki 35 m., kaip ir ankstesnėje programoje, kas 3 metus atliekamas PAP testas“,– apie prevencinės programos pokyčius kalba R. Čiurlienė.

Kita gera prevencinė priemonė - profilaktinė vakcinacija nuo ŽPV. Šiuo metu Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo ŽPV infekcijos skiepijamos 11 metų mergaitės, o nuo vasario 1 d. bus pradėta ir berniukų vakcinacija. Visiems vaikams bus sudaryta galimybė pasiskiepyti nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV). Dar viena naujiena – Lietuvoje nuo vasario 1 d. bus skiepijama devynvalente vakcina, kuri apsaugo nuo septynių onkogeninių viruso tipų, sukeliančių 90 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų.

Skiriasi anksti diagnozuotos ir išplitusios ligos gydymas

Priklausomai nuo to, kokios stadijos gimdos kaklelio vėžys diagnozuojamas, skiriasi ir gydymas. Anot Nacionalinio vėžio instituto gydytojos akušerės ginekologės Margaritos Montrimaitės, kuo liga nustatoma anksčiau, tuo lengvesnis gydymas pacientės laukia.

„Ankstyvų stadijų gimdos kaklelio vėžio atvejais pacientėms taikomas chirurginis gydymas. Gydymo apimtys parenkamos pagal ligos stadiją, naviko dydį, pacientės norą išsaugoti vaisingumą. Jei navikas matomas tik mikroskopu, galima atlikti tausojančias operacijas, kurios išsaugo vaisingumą: atliekama gimdos kaklelio konizacija, kai pašalinamas navikas ir dalis gimdos kaklelio audinių. Kitais atvejais rekomenduojama šalinti gimdą kartu su gimdos kakleliu. Esant didesniems navikams, taikomas sudėtingas chirurginis gydymas, kai šalinama ir gimda, ir gimdos kaklelis, aplinkiniai dubens audiniai, dubens limfmazgiai“, – pasakoja gydytoja.

Esant didesniems nei 4 cm navikams arba jei vėžys išplitęs už gimdos kaklelio ribų, tačiau atokiųjų metastazių nėra, taikomas spindulinis gydymas, skiriama chemoterapija. „Moksliškai įrodyta, kad tokiu atveju atlikti operaciją nėra tikslinga – išlieka dielė rizika, kad navikas atsinaujins. Todėl po operacijos vis tiek reikėtų skirti ir spindulinį gydymą, ir chemoterapiją. Kai pacientei nustatomos atokiosios metastazės, šis gydymo metodas nebėra taikomas, skiriamas sisteminis priešvėžinis medikamentinis gydymas  - chemoterapija, neretai kartu su biologine terapija“, – kaip gali skirtis šios ligos gydymas vardija M. Montrimaitė.

Gydytoja taip pat atkreipia dėmesį, kad kai gimdos kaklelio vėžys yra pažengęs, liga paveikia aplinkinius organus – šlapimo pūslę, šlapimtakius, tiesiąją žarną, tai lemia komplikacijas. „Atsiranda šlapinimosi, tuštinimosi sutrikimų, inkstų funkcijos nepakankamumas, gausus kraujavimas iš minėtų organų, uždegimai, sepsis, fistulių formavimasis, kai iš makšties nevalingai teka šlapimas ar išmatos. Tada moterys susiduria su daugybe iššūkių, skaudžių netekimų, kaip vaisingumo praradimas, seksualinės funkcijos, psichologinės būklės pablogėjimas. Todėl labai svarbu gimdos kaklelio vėžį diagnozuoti kuo anksčiau“, – reziumuoja M. Montrimaitė.

Statistiniai duomenys apie gimdos kaklelio vėžį

„Gimdos kaklelio vėžys yra ketvirtas pagal dažnumą moterų onkologinis susirgimas. GLOBOCAN duomenimis, 2020 m. daugiau nei 604 tūkst. moterų pasaulyje susirgo šiuo vėžiu ir daugiau nei 341 tūkst. mirė nuo šios ligos. 85 proc. visų šio vėžio atvejų diagnozuojama besivystančiose šalyse.

Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys yra šeštoje vietoje pagal dažnumą tarp moterų piktybinių susirgimų. Europos vėžio registrų tinklo duomenimis 2020 m. Lietuvoje sergamumas gimdos kaklelio vėžiu buvo 26,8 atv. 100000 gyventojų, kai Europos Sąjungos vidurkis – 12,8 atv. 100000 gyventojų. Mažiausi sergamumo gimdos kalelio vėžiu rodikliai Europoje yra stebimi Suomijoje, Maltoje bei Austrijoje. Tuo tarpu Lietuva bendroje Europos lentelėje atsiduria tarp didžiausius sergamumo rodiklius turinčių šalių. Didesni sergamumo rodikliai stebimi tik Rumunijoje ir Estijoje. 2017 m. Lietuvoje buvo nustatyti 354 nauji gimdos kaklelio vėžio atvejai. Pažymėtina, kad tik 29 proc. visų atvejų buvo nustatyti pirmos stadijos ir net 33 proc. atvejų liga nustatyta pažengusios 3 ar 4 stadijos.

Mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuvoje irgi yra vienas didžiausių Europoje – 9,1 mirtis 100000 gyventojų, kai tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis – 4,0, o Suomijoje šis rodiklis tik 1,5 mirčių 100000 gyventojų. 2021 m. Lietuvoje nuo šios ligos mirė 157 moterys ir tai yra mirtys, kurių galėtume išvengti, jei laiku pastebėtume audinių pakitimus gimdos kaklelyje dar iki to, kol jie tampa piktybiniais. Iš atliktų tyrimų yra žinoma, kad moterys dalyvavusios atrankinėje patikros programoje turi ženkliai mažesnę riziką numirti nuo šios onkologinės ligos palyginus su programoje nedalyvavusiomis.

Geriausias sėkmingos patikros programos poveikio sergamumo ir mirtingumo rodikliams pavyzdys – Suomija. Gimdos kaklelio vėžio patikros programa šioje šalyje pradėta vykdyti dar 1963 metais ir sėkmingai ją vykdant gimdos kaklelio vėžio sergamumo rodikliai sumažėjo 80 proc., o gimdos kaklelio vėžys tapo reta onkologine liga Suomijoje. Šiuo metu, Suomijoje kas metai nustatoma vos 160 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų ir tik apie 50 moterų miršta nuo šios ligos.

Būtina paminėti ir tai, kad gimdos kaklelio vėžys yra antras dažniausiais onkologinis susirgimas jaunų, 15-54 metų amžiaus, moterų grupėje. Tad užkirsdami kelią ligai mes išsaugosime ir šių jaunų, darbingo amžiaus, turinčių mažų vaikų ar planuojančių jų susilaukti moterų sveikatą ir gyvybę“, – sako NVI Vėžio registro vedėja Ieva Vincerževskienė.

ŽPV moterims ir vyrams gali sąlygoti odos ir išorinių lytinių organų karpų atsiradimą, taip pat ir kur kas rimtesnius ikivėžinius bei vėžinius susirgimus. Nacionalinio Vėžio Instituto gydytoja ginekologė, onkoginekologė Diana Žilovič atkreipia dėmesį, kad daug vyrų ir moterų vis dar nežino, jog šių pasekmių galima išvengti paprasčiausiai pasiskiepijus.

ŽPV infekcija gali pasireikšti ir moterims, ir vyrams. Nustatyta, kad šį virusą bent kartą gyvenime turėjo apie 85 proc. moterų ir 91 proc. vyrų. Gydytoja D. Žilovič pabrėžia, kad nors ŽPV yra viena labiausiai lytiniu keliu plintančių infekcijų, tai nereiškia, jog užsikrėtimą lemia tik didelis lytinis aktyvumas ar dažna partnerių kaita. Išlieka tikimybė ŽPV užsikrėsti ir po pirmųjų lytinių santykių ar net turint pastovų partnerį.

„Žinoma, jei anksti pradedamas lytinis gyvenimas, turima daug lytinių partnerių ir lytinių santykių metu nenaudojamos apsaugos priemonės – rizika dar padidėja. Tačiau ŽPV užsikrėsti galima ir tiesioginio odos kontakto metu, pavyzdžiui, su užsikrėtusio žmogaus lyties organais. Svarbu žinoti, kad net barjerinė kontracepcija, tokia kaip prezervatyvai, pilnai neapsaugo nuo ŽPV perdavimo – jų sukuriama apsauga siekia vos 50–60 proc., tad tikimybė užsikrėsti vis tiek išlieka“, – pažymi medikė.

Gimdos kaklelio vėžys – tik viena iš ŽPV pasekmių

Šiuo metu išskiriama apie 200 skirtingų ŽPV tipų, iš kurių apie 40 yra susiję su lytinių organų gleivinėmis. Svarbu pabrėžti, kad tuo pačiu metu įmanoma būti užsikrėtus net keliais ŽPV tipais. Kai kurie iš jų turi onkogeninių savybių – tai reiškia, kad gali sukelti vėžį.

„Daug kas ŽPV klaidingai sieja tik su gimdos kaklelio vėžiu, tačiau tiek vyrams, tiek moterims virusas gali sukelti kitus gerybinius ir piktybinius pakitimus. Mažos onkogeninės rizikos ŽPV tipai dažniausiai yra susiję su gerybinėmis nosies ir burnos ertmės, gerklų, lytinių takų papilomomis bei odos karpomis, kurios gali sukelti diskomfortą, niežulį ar skausmą. Didelės onkogeninės rizikos ŽPV tipai susiję su tam tikrų lokalizacijų ikivėžiniais ir vėžiniais susirgimais. Nustatyta, kad ŽPV virusas aptinkamas 99 proc. gimdos kaklelio vėžio, 90 proc. išangės ir tiesiosios žarnos, 70 proc. i šorinių lytinių organų vėžių atvejų, gali būti atsakingas už burnos ertmės, ryklės, varpos ikivėžines ligas bei vėžį. Deja, minėtų susirgimų simptomai dažniausiai pajaučiami tik tada, kai liga jau išplinta“, – teigia D. Žilovič ir priduria, kad dėl atpažįstamų simptomų nebuvimo, dažniausiai virusą žmonės platina, to net nežinodami.

iStock nuotr.

Nors net iki 90 proc. populiacijos užsikrečia ŽPV, per 1–2 metų laikotarpį daugumai asmenų  virusas iš organizmo pasišalina savaime. Tik dešimtadaliui užsikrėtusiųjų virusas organizme persistuoja, o dar rečiau sukelia ikivėžinius pakitimus. Pasak gydytojos, pats virusas nėra vienintelė sąlyga vėžio išsivystymui – tam įtakos turi ir kitos lytinių organų infekcijos bei rūkymas, dažni uždegimai, nusilpęs imunitetas, genetiniai veiksniai.

Ragina naudotis vienintele su ŽPV susijusia prevencine programa

Su moters lyties organų ikivėžiniais ir vėžiniais susirgimais dirbanti onkoginekologė primena, kad gimdos kaklelio vėžio prevencija gali būti pirminė ir antrinė. Pirminė, nukreipta prieš tiesioginę gimdos kaklelio vėžio priežastį – ŽPV – yra vakcinacija. Antrinė – tai nuolatinė moterų profilaktinė patikra, skirta nustatyti ne patį vėžį, o vėžio išsivystymo riziką, t. y. ikivėžinius gimdos kaklelio pakitimus, ir juos pašalinti.

„Lietuvoje pagal gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą kas trejus metus nemokamai tikrintis gali moterys nuo 25 iki 34 metų amžiaus, o kas penkerius – 35–59 metų moterys. Gimdos kaklelio vėžio išsivystymo rizika yra nedidelė, jei laiku diagnozuojami ir gydomi gimdos kaklelio ikivėžiniai pažeidimai. Šiai dienai nėra jokių kitų prevencinių programų moterims ar vyrams, kurios leistų nemokamai tikrintis dėl kitų su ŽPV susijusių vėžinių susirgimų“, – sako D. Žilovič.

Skiepai apsaugo tiek moteris, tiek vyrus

Siekiant išvengti ŽPV sukeliamų ikivėžinių ir vėžinių susirgimų, gydytoja ragina apsvarstyti efektyviausią apsisaugojimo būdą – vakcinaciją nuo ŽPV.

„Pabrėžiu, pati efektyviausia apsaugos priemonė nuo tam tikrų pavojingų ŽPV tipų yra skiepai. Rekomenduojama skiepijimą pradėti kuo anksčiau, idealiu atveju – kol asmuo dar neturėjo jokio sąlyčio su ŽPV. Šiuo metu Lietuvoje kompensuojama dvivalentė ŽPV vakcina 11 metų mergaitėms, kuri saugo nuo dviejų ŽPV tipų, galinčių sukelti gimdos kaklelio vėžį.

Svarbu žinoti, kad tiek moterys, tiek vyrai mūsų šalyje gali pasiskiepyti savo lėšomis. Tačiau efektyvausia yra devyniavalentė ŽPV vakcina, kuri apsaugo nuo 9 ŽPV tipų. Šios vakcinos efektyvumas pagrįstas jau 15 metų vykdomais tyrimais, o apsauga nuo tam tikrų viruso tipų siekia net iki 100 proc.“, – paaiškina gydytoja.

Anot D. Žilovič, ne be reikalo didesnę apsaugą suteikianti vakcina kitose šalyse yra ir kompensuojama. Devyniavalente ŽPV vakcina Vakarų Europoje, įskaitant ir kaimyninėje Latvijoje, nemokamai skiepijamos tiek 12–18 metų amžiaus mergaitės, tiek 12–14 metų berniukai. Išvis jau 55 šalys pasaulyje ir 16 šalių Europoje yra įdiegusios lyčiai neutralios vakcinacijos programą, pagal kurią vykdomas mergaičių ir berniukų skiepijimas ŽPV vakcina.

„Sunku patikėti, kad ŽPV tema Lietuvoje vis dar yra vengiama kalbėti. Visuomenė per mažai edukuojama, dar trūksta žinių apie šio viruso plitimą bei sukeliamų pasekmių rimtumą. Pasirūpinti prevencija nėra per vėlu – moksliniai tyrimai įrodo vakcinos efektyvumą žmonėms iki 45 met ų. Kviečiu pasirūpinti savo bei artimųjų sveikata ir neleisti ŽPV sukelti negrįžtamų pasekmių“ , – ragina gydytoja.