Ši byla sukrėtė Nyderlandus ir atkreipė dėmesį į šalies narkotikų gaujas.

64 metų P. R. de Vriesas, netrukus po to, kai išėjo iš televizijos studijos, nužudytas judrioje Amsterdamo gatvėje 2021-ųjų liepą, jam buvo šauta į galvą.

Prokurorai mano, kad P. R. de Vriesas buvo nužudytas dėl to, kad patarinėjo Nabilui B., liudijusiam 2019-aisiais Dubajuje areštuoto įtariamo narkotikų barono Ridouano Taghi (Riduano Tagio), teisme.

Du įtariamieji, įvardyti kaip olandas Delano G. (Delanas G.) ir lenkas Kamilis E., buvo sulaikyti netrukus po incidento. Prokurorai prašė juos nuteisti kalėti iki gyvos galvos.

Prokurorai kaltina Delano G. paspaudus gaiduką, o Kamilą E. – vairavus pabėgimo automobilį ir stebėjus aplinką prieš nusikaltimą.

Prieš pat paskelbiant verdiktą atsirado naujos informacijos, kuri paskatino teisėjus atnaujinti bylą.

Be Delano G. ir Kamilio E., į bylą įtraukti dar septyni vyrai, įtariami nužudymo organizavimu ir padėjimu jį įvykdyti.

Antradienio posėdžio pradžioje visi devyni įtariamieji neigė kaltinimus arba pasinaudojo teise tylėti, pranešė vietos naujienų agentūra ANP.

„Nežinojau, kas jis [P. R. de Vriesas], ir nežinojau, kad jis yra garsus žmogus“, – teismui sakė vienas iš įtariamųjų, Ericksonas O (Eriksonas O.).

Verdiktas šioje byloje turėtų būti paskelbtas birželį; prokurorai savo prašymą dėl bausmės turėtų pateikti kitą savaitę.

Teismo procesas „skaudžiai parodė, kokios pasekmės gresia tiems, kurie kišasi į organizuoto nusikalstamumo galią, įskaitant žurnalistus“, sakė Nyderlandų NVO „Free Press Unlimited“ atstovė Jasmijn de Zeeuw (Jasmin de Zeuv).

Teismo posėdžiai vyks Amsterdamo teisme esančiame itin griežto saugumo bunkeryje.

P. R. de Vriesas buvo žinomas Nyderlanduose ir jo nužudymas sukėlė didžiulį sielvartą: tūkstančiai žmonių susirinko atsisveikinti su nušautu žurnalistu.

50-metis Martinezas Zogo (Martineso Zogo), kuris atvirai pasisakė prieš korupciją ir kronizmą šioje Centrinėje Afrikos valstybėje, buvo pagrobtas sausio 17 dieną prie policijos nuovados šalies sostinės Jaundės priemiestyje.

Po penkių dienų buvo rastas smarkiai išniekintas jo kūnas.

Daugiau kaip 40 metų Kamerūną geležiniu kumščiu valdantis prezidentas Paulas Biya (Polas Bija) pareikalavo, kad šalies policija ir žandarmerija atliktų jungtinį šio žurnalisto nužudymo tyrimą.

„Atlikus tyrimą...buvo sulaikyti keli asmenys, kurie, kaip įtariama, yra susiję su šiuo bjauriu nusikaltimu“, – ketvirtadienį sakė valstybės ministras ir Prezidentūros generalinis sekretorius Ferdinandas Ngoh Ngoh (Ferdinandas Ngoh Ngoh).

Pareiškime teigiama, kad šiuo metu vis dar yra ieškoma kitų įtariamųjų.

Ketvirtadienį prancūzų laikraštyje „Le Monde“ apie 20 gerai žinomų Kamerūno visuomenės veikėjų pareiškė, kad jie „yra labai susirūpinę dėl smurto viešose diskusijoje“ šioje šalyje.

Šie asmenys, tarp kurių buvo rašytoja Calixthe Beyala (Kaliktė Bejala) ir intelektualas Achille Mbembe (Achilė Mbembe), nurodė Kamerūno „ilgą tradiciją menkinti nebaudžiamumą ir pritarti žiaurumams“.

Organizacija „Žurnalistai be sienų“ (RSF) šį nužudymą pavadino „rimtu smūgiu demokratijai ir spaudos laisvei“.

Remiantis RSF spaudos laisvės indeksu, Kamerūnas užima 118 vietą iš 180 šalių.

Kamerūno vyriausybė pabrėžė, kad šalis yra „teisinė valstybė, kurioje užtikrinama laisvė, įskaitant spaudos laisvę“.

Baltarusių informatoriui pateikus informacijos apie žurnalisto nužudymo užsakovus, ministras sakė: „Neprivalome žiūrėti, ar (šie parodymai) atitinka (bendrą bylos pagrindą). Klausimas tas, ar tai tiesa, ar ne. Visuomet užduodame sau klausimą: „O koks motyvas?“ Ir štai pamatėme motyvą, kad baltarusių specialiosios tarnybos nusprendė jį (P. Šeremetą) esant neparankiu žmogumi“, – antradienį laidoje „V gostiach u Gordona“ sakė A. Avakovas.

Ministras priminė, kad dėl informatoriaus buvo atlikta tyrimo veiksmų Ukrainoje.

„Jis pateikė liudijimą. Parodymai nėra neįdomūs. Dar bus du įdomūs tyrimo veiksmai, o tada generalinis prokuroras nuspręs, a galima šią informaciją viešinti ir ką su ja toliau daryti“, – pridūrė A. Avakovas.

Sausio 4 dieną interneto leidinys „Ukrainska pravda“ remdamasis paviešintais garso įrašais ir belgų leidiniu „EUobserver“ pranešė, kad P. Šeremeto nužudymą rengė Baltarusijos specialiosios tarnybos. Kaip rodo Baltarusijos KGB vadovo 2008–2012 metais Vadzimo Zaicavo numanomų pokalbių įrašai, kuriuos leidiniui „Ukrainska pravda“ perdavė baltarusių opozicija, šios šalies slaptosios tarnybos prezidento Aliaksandro Lukašenkos nurodymu 2012-aisiais aptarinėjo galimybę susprogdinti P. Šeremetą. Po ketverių metų tai buvo padaryta.

2016-ųjų liepos 20-osios ryte Kijevo centre buvo susprogdintas automobilis, kuriame buvo P. Šeremetas. Žurnalistas mirė iškart. Įtarimai dėl jo nužudymo buvo pareikšti trims asmenims: kariuomenės slaugytojai Janai Duhar, savanorei ir vaikų kardiologei Julijai Kuzmenko, taip pat muzikantui ir „mūšių Donbase veteranui“ Andrijui Antonenkai. Ikiteisminis jų bylos tyrimas buvo baigtas 2020 metų gegužės 22 dieną. Nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės dėl dalyvavimo P. Šeremeto nužudyme nepripažįsta.

Šių metų sausio 4-ąją Ukrainos policija pranešė gavusi informacijos apie galimus P. Šeremeto nužudymo užsakovus: dokumentų ir garso įrašų, padarytų ne vėliau kaip 2012 metais.

Policija taip pat nurodė, kad tyrėjams buvo leista atlikti tyrimo veiksmus vienoje Europos šalių, o informaciją perdavęs asmuo pakviestas dalyvauti tyrime.

Tą patį vakarą baltarusių opozicijos aktyvistas, buvęs Baltarusijos specialiųjų pajėgų narys Iharis Makaras, kuris išplatino minėtus garso įrašus ir nusiuntė juos Ukrainai bei Europos Sąjungai, paskelbė esąs pasirengęs atvykti į Kijevą ir duoti parodymus.

Sausio 5 dieną Ukrainos policija paskelbė, kad yra suinteresuota gauti papildomos informacijos, galimai susijusios su P. Šeremeto nužudymo užsakovais, todėl ketina imtis atitinkamų tyrimo veiksmų dėl asmens, turinčio garso įrašą, kuriame, kaip manoma, Baltarusijos KGB pareigūnai aptarinėja politinių oponentų pašalinimą.

Be to, policija informavo, jog tyrėjai parengė oficialų kvietimą atvykti į Ukrainą šį garso įrašą turinčiam asmeniui, kad jis dalyvautų tyrimo veiksmuose.

Pasikėsinimo, per kurį žuvo F. Amini, aplinkybės kol kas nežinomos, pažymi kanalas, remdamasis žurnalisto kolegomis.

Ketvirtadienį anksti rytą Dželalabade buvo nužudyta populiari televizijos žurnalistė Malala Maiwand. Moteris, dirbusi televizijos kanale „Enikass TV“, buvo nušauta automobilyje pakeliui į darbą. Taip pat buvo nužudytas jos vairuotojas. Kol kas nė viena iš regione veikiančių ekstremistinių grupuočių neprisiėmė atsakomybės už šį nusikaltimą.

Pastaruoju metu Afganistane žiniasklaidos atstovai vis dažniau tampa išpuolių taikiniais. Lapkritį Hilmendo provincijoje magnetinės minos sprogimas pražudė radijo stoties „Radio Azadi“ reporterį Elyasą Da'ee. Savaite anksčiau per panašų sprogimą Kabule žuvo buvęs „Tolo News“ laidų vedėjas Yama Siawashas.

Žurnalisto Jano Kuciako, kuris aiškinosi neaiškią gerų ryšių turinčio verslininko veiklą, nužudymo tyrimas nulėmė daugiau kaip tuzino teisėjų, įtariamų korupcija ir kitais pažeidimais, atleidimą.

„Šis nužudymas neabejotinai paskatino esminius pokyčius teisingumo sistemoje“, – naujienų agentūrai AFP sakė politikos analitikas Jurajus Marušiakas iš Slovakijos mokslų akademijos.

Premjero Igorio Matovičiaus centro dešinės vyriausybės inicijuotos reformos apima griežtesnį teisėjų turto deklaracijų tikrinimą ir specialų naują teismą, kuris veiks kaip drausminė institucija teisėjams.

Reformų plane taip pat numatoma nustatyti fiksuotą pensinį amžių teisėjams: 67 metus žemesnio rango teisėjams ir 72 metus Konstitucinio Teismo teisėjams.

Dauguma pakeitimų įsigalios 2021 metų sausio 1 dieną.

Reformoms pritarė 89 iš 139 dalyvavusių parlamentarų, o nepritarimą pareiškė 18 deputatų.

Liberali prezidentė Zuzana Čaputova, kuri pagal išsilavinimą yra teisininkė, sakė, kad pasirašys šį reformų įstatymą, kurį pavadino „svarbiu žingsniu stiprinant teisingumo sistemą“.

Tačiau buvęs kairiųjų premjeras Robertas Fico, kurio vyriausybę persekiojo kaltinimai korupcija, sukritikavo nuostatą, pagal kurią naujam Aukščiausiajam administraciniam teismui galės vadovauti ne teisėjas.

Šis teismas spręs civilines, komercines ir baudžiamąsias bylas, bus drausminis teismas teisėjams ir prokurorams. Jis bus įkurtas kitų metų rugpjūčio 1-ąją ir turės tokį patį statusą kaip Aukščiausiasis Teismas.

Kaip sakoma rugsėjį paskelbtoje Europos Komisijos ataskaitoje dėl įstatymo viršenybės, Slovakijos visuomenė ir verslas įsivaizduoja, kad šalies teisimų sistemos nepriklausomybės lygis yra labai žemas.

Sausį paskelbti Eurobarometro duomenys rodo, kad tik 26 proc. respondentų Slovakijoje gerai vertina savo teismų ir teisėjų nepriklausomumą.

Maždaug 85 proc. slovakų kaip neigiamo įspūdžio apie teismų ir teisėjų nepriklausomumą priežastį nurodė vyriausybės bei politikų kišimąsi ar spaudimą.

Slovakija pernai užėmė 59-ą iš 198 vietų nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ sudaromame Korupcijos suvokimo indekse.

Tačiau pagrindinis šalį sukrėtusios bylos įtariamasis, slovakų verslininkas Marianas Kočneris, nepripažino užsakęs nužudyti jo verslo reikalus tyrusį žurnalistą.

J. Kuciako nužudymas išprovokavo masinius protestus, nuvertusius tuometinį šalies premjerą Robertą Fico (Robertą Ficą) ir tapusius pasipiktinimo valdžios korupcija reiškimo forma.

Buvęs profesionalus karys Miroslavas Marčekas pripažino buvęs vienas iš dviejų žudikų, nušovusių J. Kuciaką ir jo sužadėtinę Martiną Kušnirovą jų namuose netoli sostinės Bratislavos 2018 metų vasarį.

„Esu kaltas“, – Specialiojo baudžiamojo teismo, įsikūrusio Pezinoko mieste už 20 km nuo sostinės, prisiekusiesiems sakė 37 metų M. Marčekas.

„Aš pabeldžiau į duris, p. Kuciakas atidarė, aš šoviau jam į krūtinę“, – teismui pasakojo M. Marčekas.

„Deja, pamačiau, kad ten yra dar vienas žmogus; ji nubėgo į virtuvę, o aš nušoviau ją ten“, – pridūrė jis, turėdamas galvoje M. Kušnirovą.

M. Marčekas atsiprašė aukų šeimų.

„Matydamas juos per televiziją ir matydamas jų skausmą nusprendžiau papasakoti, kas įvyko, – sakė jis. – Atsiprašau, bet negaliu to atitaisyti.“

Saugumu teismo pastate, kur vykusiame posėdyje dalyvavo J. Kuciako ir ir M. Kušnirovos tėvai, rūpinosi kaukėti ir ginkluoti policininkai.

„Jei bus nuteistas, kaltinamajam gresia mažiausiai 25 metai laisvės atėmimo arba įkalinimas iki gyvos galvos“, – naujienų agentūrai AFP sakė specialiosios prokuratūros atstovė Jana Tokolyova (Jana Tokoliova).

Praėjusį mėnesį teismas skyrė 15 metų įkalinimo bausmę Zoltanui Andrusko (Zoltanui Andruskui), vienam iš sąmokslo įvykdyti tas žmogžudystes tarpininkų. Jis pasiekė susitarimą su kaltintojais ir liudys dabartiniame teisme.

Prokurorai teigia, kad Z. Andrusko kaip tarpininkas savo draugės Alenos Zsuzsovos (Alenos Žužovos), kuri savo ruožtu vykdė M. Kočnerio nurodymus, prašymu nusamdė žudikus M. Marčeką ir jo pusbrolį Tomas Szabo (Tomą Sabą).

Kaip rašoma kaltinamajame akte, M. Kočneris nusprendė „fiziškai atsikratyti Jano Kuciako ir taip neleisti toliau demaskuoti jo veiklos“, kai nerado „jokio purvo“ žurnalistui diskredituoti.

Protestai po žurnalisto ir jo sužadėtinės nužudymo taip pat sudarė sąlygas 2019-ųjų kovo mėnesį Slovakijos prezidente išrinkti liberalią kovos su korupcija aktyvistę Zuzaną Čaputovą.

Dienraštis „Sabah“ šią savaitę paskelbė kelias naujas ištraukas iš J. Khashoggi pokalbio su Rijado atsiųsta smogikų grupuote. Pasak leidinio, pernai spalio 2 dieną įvykdyto makabriško žurnalisto nužudymo ir jo kūno supjaustymo Saudo Arabijos konsulate garso įrašą gavo turkų žvalgybos agentūra.

Remiantis šio įrašo nuorašu, vienas iš smogikų pareiškė J. Khashoggi, kad jis turi būti nugabentas atgal į Rijadą, nes Interpolas esą išdavė orderį jį sulaikyti.

Įraše taip pat girdėti, kaip šis vyras mėgina priversti žurnalistą pasiųsti savo sūnui žinutę, kad šis nepradėtų nerimauti, jei tėvas nesusisieks su juo.

2018 metų vasarį J. Kuciakas ir jo sužadėtinė Martina Kušnirova buvo nušauti savo namuose, kai žurnalistas ruošėsi paskelbti straipsnį apie numanomus Slovakijos politikų ryšius su Italijos mafija, taip pat pažeidimus, susijusius su Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui išmokomis.

Portalas aktuality.sk, priklausantis vokiečių leidyklai „Axel Springer“, ketvirtadienį citavo neįvardytą informuotą šaltinį, sakiusį, kad buvęs karys profesionalas Miroslavas Marčekas prisipažino įvykdęs dvigubą žmogžudystę.

Du kiti slovakų žiniasklaidos kanalai – visuomeninis transliuotojas RTVS ir portalas „Dennik N“ – taip pat citavo neįvardytus šaltinius policijoje, sakiusius, kad M. Marčekas prisipažino.

Nekilnojamojo turto verslininkas Marianas Kočneras, kaip manoma, palaikantis ryšius su valdančiąja populistine socialdemokratų partija „Smer-SD“, kovo 14-ąją buvo apkaltintas užsakęs nužudyti J. Kuciaką, tyrusį kai kuriuos įtartinus jo verslo reikalus.

M. Marčekas ir trys kiti įtariamieji, taip pat kaltinami dėl šios dvigubos žmogžudystės, policijos buvo suimti spalį.

Šis dvigubas nužudymas ir po žurnalisto žūties paskelbtas skandalingas J. Kuciako straipsnis sukėlė krizę 5,4 mln. gyventojų turinčioje euro zonos šalyje ir išprovokavo masinius protestus, pernai kovą išvertusius iš posto tuometį „Smer-SD“ premjerą Robertą Fico (Robertą Ficą).

Išliekantis visuomenės pyktis dėl šio nusikaltimo padėjo su korupcija kovojančiai aplinkosaugos bylų teisininkei Zuzanai Čaputovai laimėti praeitą mėnesį vykusius prezidento rinkimus.

Prieš pat savo žūtį J. Kuciakas, bendradarbiavęs su aktuality.sk, aiškinosi M. Kočnero verslo veiklą. Tai buvo vienas iš kelių jo rengtų straipsnių.

Nevyriausybinė organizacija „Transparency International“ Slovakijai yra skyrusi 57-ąją vietą labiausiai korumpuotų pasaulio šalių sąraše. Išplitusi korupcija šioje šalyje jau nuolat tampa viena iš pagrindinių rinkimų kampanijų debatų temų.

Rinkimų favorite laikoma 45 metų Zuzana Čaputova buvo tarp dešimčių tūkstančių protestuotojų, praeitais metais išėjusių į gatves 5,4 mln. gyventojų turinčioje euro zonos šalyje po žmogžudystės, sukėlusios susirūpinimą dėl žiniasklaidos laisvės ir politikų korupcijos.

Apklausos rodo, kad ši aplinkosaugos teisės ekspertė ir dviejų vaikų motina yra įgijusi dviženklę populiarumo persvarą prieš Europos Komisijos pirmininko pavaduotoją Marošą Ševčovičių – 52 metų karjeros diplomatą, remiamą valdančiosios centro kairiosios partijos „Smer-SD“.

Tikėtina, kad Z. Čaputova paskutinę minutę sulaukė jai naudingos paspirties, prokurorams apkaltinus vieną verslininką, kaip manoma, turintį ryšių su „Smer-SD“, užsakius žurnalisto nužudymą.

Vis dėlto rinkėjai šį žingsnį gali laikyti ir ženklu, kad vyriausybė sklandžiai veikia.

„Šie rinkimai suteikia pasirinkimų dėl Slovakijos politikos būsimos krypties“, –sakė Vidurio Europos ekspertas Kevinas Deeganas-Krause (Kevinas Diganas-Krauzė), dirbantis JAV veikiančiame Wayne'o (Veino) valstybiniame universitete.

„Čaputova traukia pasibaisėjusius korupcija arba nepatenkintus, anot jų, vis labiau... vis labiau vien savo interesais besirūpinančia vyriausybe, – jis sakė naujienų agentūrai AFP. – Šefčovičius patinka tiems, kad jaučia tam tikrą pasitenkinimą dėl pažangos šalyje, kuriai, sprendžiant pagal daugelį rodiklių, pastarąjį dešimtmetį visai neblogai sekėsi.“

Ko gera, nė vienas kandidatas nelaimės per pirmąjį turą, todėl kovo 30-ąją veikiausiai prireiks antrojo balsavimo.

Nužudymo tyrimo pažanga

Z. Čaputova, neparlamentinės Pažangiosios Slovakijos partijos pirmininko pavaduotoja, sakė AFP, kad „žmonės ragina imtis pokyčių“.

Žurnalistas Janas Kuciakas ir jo sužadėtinė buvo nušauti 2018 metų vasarį, kai reporteris ruošėsi paskelbti straipsnį apie numanomus ryšius tarp Slovakijos politikų ir Italijos mafijos, taip pat susijusius pažeidimus skirstant ES subsidijas žemės ūkiui.

Dėl šios dvigubos žmogžudystės ir po J. Kuciako mirties paskelbto jo paskutinio straipsnio, sukėlusio sprogusios bombos efektą, šalį apėmė gili krizė.

Tuometis premjeras Robertas Fico (Robertas Ficas) buvo priverstas atsistatydinti, bet išlieka populistinės „Smer-SD“ lyderis ir yra dabartinio vyriausybės vadovo Peterio Pellegrini (Peterio Pelegrinio) artimas sąjungininkas.

Pernai dėl poros nužudymo buvo apkaltinti keturi asmenys. Ketvirtadienį prokurorai paskelbė taip pat iškėlę kaltinimus milijonieriui verslininkui Marianui Kočnerui.

J. Kuciakas narpliojo M. Kočnero verslo veiklą ir, kaip manoma, buvo sulaukęs jo grasinimų.

„Šiuo pranešimu valdžia tikriausiai norėjo parodyti, kaip veiksmingai funkcionuoja valstybė, kad padėtų Šefčovičiui gauti taškų“, – AFP sakė Bratislavoje dirbantis analitikas Grigorijus Mesežnikovas.

„Kita vertus, tai gali būti pateisinimas Čaputovai, nes ji yra pokyčių simbolis“, – pridūrė jis.

Z. Čaputova žadėjo atkurti piliečių pasitikėjimą valstybe. Jos rinkimų šūkis – „Pasipriešinkime blogiui“.

Ji yra teisės į abortus šalininkė ir pasisako už tos pačios lyties asmenų porų didesnes teises, tačiau tokia pozicija konservatyvioje katalikiškoje Slovakijoje gali būti kliuvinys.

Ji yra remiama kadenciją baigiančio prezidento Andrejaus Kiskos.

„Poliarizuota“ Slovakija

67 metų Maria Pavlova (Marija Pavlova), gyvenanti pietiniame Nove Zamkų mieste, sakė, kad „Slovakija pasiruošusi turėti pirmąją prezidentę moterį“.

Tačiau kitas rinkėjas – Milanas Perunko (Milanas Perunka) – įsitikinęs, kad Z. Čaputova nepasižymi valstybės vadovui reikalingomis savybėmis, kitaip negu jos pagrindinis varžovas.

„Šefčovičius yra patyręs, daug kalbų mokantis diplomatas, galintis iškart pradėti atstovauti Slovakijai pasaulyje, kai tik bus prisaikdintas“, – AFP sakė 54 metų vyras.

Šūkį „Visuomet už Slovakiją“ paskelbęs M. Šefčovičius, Europos Komisijoje dirba nuo 2009-ųjų ir 2014 metais buvo paskirtas jos pirmininko pavaduotoju.

Nors M. Ševčovičius yra nepriklausomas kandidatas, jį remia „Smer-SD“. Tai jam užtikrina vienų rinkėjų palaikymą, bet atgraso kitus.

„Nebalsuočiau už nė vieną, kurį palaiko Fico arba kuris yra palaikomas „Smer“, – sakė biologiją studijuojanti Maria (Marija) iš vakarinio Pieštianų miesto.

„Kuciako nužudymas apvertė Slovakiją aukštyn kojomis... Slovakija tebėra poliarizuota, ir „Smer“ nė kiek nepasikeitė“, – kalbėjo rinkėja.

Penktuoju 1993-aisiais nepriklausomybę atgavusios Slovakijos valstybės vadovu iš viso nori tapti 13 kandidatų.

A. Kiska, filantropas ir verslininkas, antros kadencijos nesiekia.

Nors Slovakijos prezidento postas yra daugiausiai reprezentacinis, valstybės vadovas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, siūlo ministrą pirmininką, skiria Konstitucinio Teismo teisėjus, tvirtina tarptautines sutartis, turi teisę vetuoti įstatymus. Vis dėlto šalies parlamentas gali atmesti valstybės vadovo veto paprasta balsų dauguma. Daugumą vykdomųjų įgaliojimų turi premjero vadovaujama vyriausybė.

Tarp kandidatų taip pat yra Aukščiausiojo Teismo teisėjas Štefan Harabinas, ultradešiniųjų pažiūrų parlamentaras Marianas Kotleba ir etninis vengras Bela Bugaras.

Balsavimo apylinkės užsidarys 22 val. vietos (23 val. Lietuvos) laiku.

Ši JAV žvalgybos padaryta išvada tiesiogiai prieštarauja Saudo Arabijos prokuroro anksčiau šią savaitę pareikštam tvirtinimui, kad sosto įpėdinis niekaip nėra susijęs su brutaliu nužudymu.

Tačiau pirmasis apie amerikiečių žvalgybos išvadas paskelbęs laikraštis „The Washington Post“ nurodė, kad CŽV išsiaiškino, jog 15 Rijado agentų vyriausybės lėktuvu buvo nuskraidinti į Stambulą, kur jie Saudo Arabijos konsulate nužudė J. Khashoggi.

CŽV atsisakė komentuoti šį klausimą naujienų agentūrai AFP.

„The Washington Post“ rašęs J. Khashoggi paskutinį kartą gyvas buvo matytas spalio 2 dieną, įeinantis į Saudo Arabijos konsulatą Stambule, kad pasiimtų dokumentus, reikalingus planuotoms vestuvėms su savo sužadėtine turke.

Saudo Arabija, skubiai paneigusi žiniasklaidos paviešintas CŽV išvadas, ne kartą keitė savo oficialią poziciją dėl žurnalisto nužudymo. Pirmiausia Rijadas neigė ką nors žinantis apie J. Khashoggi buvimo vietą, tačiau vėliau pripažino, kad jis buvo nužudytas kilus konfliktui konsulate.

Naujausioje Saudo Arabijos prokuroro ketvirtadienį pateiktoje versijoje sakoma, jog buvo suburta 15 žmonių grupė, turėjusi „įtikinti“ J. Khashoggi grįžti į gimtąją šalį iš Stambulo, tačiau tie asmenys nužudė žurnalistą ir sukapojo jo kūną.

CŽV ištyrė keletą žvalgybos šaltinių, įskaitant ir M. bin Salmano brolio – Saudo Arabijos ambasadoriaus – ir J. Khashoggi telefono pokalbį, paskelbė „The Washington Post“.

Ambasadorius esą pasakė velioniui žurnalistui, kad jam būtų saugu atvykti į konsulatą Stambule pasiimti jam reikalingų dokumentų.

„Esama dalykų, kurių daryti negalima“

Tačiau Saudo Arabijos ambasados atstovas tvirtino, kad ambasadorius Khalidas bin Salmanas (Chalidas bin Salmanas) niekada neaptarinėjo su J. Khashoggi „nieko, kas būtų susiję su vykimu į Turkiją“.

„Ambasadorius princas Khalidas bin Salmanas niekuomet nesikalbėjo telefonu su (J. Khashoggi), – sakoma ambasadoriaus paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame pareiškime. – Tvirtinimai šiame tariamame vertinime yra klaidingi.“

CŽV taip pat nurodė, kad tiriant sosto įpėdinio vaidmenį šiame nužudyme buvo atsižvelgta į tai, kad jis yra faktinis Saudo Arabijos valdovas. „Priimta pozicija yra tokia, kad tai jokiu būdu negalėjo nutikti jam nežinant ar nedalyvaujant“, – „The Washington Post“ citavo vieną pareigūną.

Tas pareigūnas sakė, kad princas M. bin Salmanas yra „geras technokratas“, tačiau nenuspėjamas asmuo, „regis, nesuprantantis, kad esama dalykų, kurių daryti negalima“.

Kiek vėliau leidinys „The New York Times“ pranešė, kad CŽV išvados yra taip pat paremtos pokalbiais tarp nužudymą įvykdžiusių žmonių ir įtakingų sosto įpėdinio patarėjų.

Vis dėlto leidinys nurodė, kad tie pokalbiai atskleidė, jog nors princas Mohammedas siekė privilioti J. Khashoggi į Saudo Arabiją, jis niekada nesakė norįs, kad žurnalistas būtų nužudytas.

„The New York Times“ citavo pareigūnus, sakiusius, kad JAV ir Turkijos žvalgyba kol kas nerado tiesioginių įrodymų, kurie sietų princą su J. Khashoggi nužudymu.

Pasirodžius šiems straipsniams, JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as (Maikas Pensas) šeštadienį pareiškė, kad Vašingtonas „yra nusiteikęs patraukti atsakomybėn visus, kas yra atsakingi už tą nužudymą“.

Papua Naujojoje Gvinėjoje vykstančio Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo forumo (APEC) viršūnių susitikimo kuluaruose M. Pence'as pavadino J. Khashoggi nužudymą „žiaurumo“ aktu ir „įžeidimu laisvai ir nepriklausomai spaudai“. Vis dėlto JAV viceprezidentas atsisakė komentuoti įslaptintą informaciją.

Minimos CŽV išvados kelia grėsmę, kad gali dar labiau pašlyti santykiai tarp ilgamečių sąjungininkų Vašingtono ir Rijado. Saudo Arabija siekia nutraukti diskusijas apie žurnalisto nužudymą ir atmeta raginimus surengti tarptautinį šio nusikaltimo tyrimą.

„Susitelksime į faktus“, – sakė M. Pence'as.

Tačiau jis taip pat pridūrė, kad JAV nori surasti būdą išsaugoti „stiprią ir istorinę partnerystę“ su Saudo Arabija.

Ketvirtadienį JAV iždo departamentas paskelbė ekonomines sankcijas 17 Saudo Arabijos piliečių, įtariamų prisidėjus prie žurnalisto J. Khashoggi nužudymo; tarp tų asmenų esama ir artimų sosto paveldėtojo princo M. bin Salmano patarėjų.

Tuo tarpu JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) nebuvo linkęs tiesiogiai kaltinti dėl nužudymo M. bin Salmaną, tačiau penktadienį sutiko su Turkijos lyderiu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu), kad „negali būti leidžiama kaip nors dangstyti šį incidentą“.