Didžiulė palapinė ir kariškių mašinos prie jos jau iš tolo kiekvienam leido suprasti, kad aikštėje bus galima paragauti kažko skanaus ir šilto.

Čia Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija bei Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ kariai surengė vaišes klaipėdiečiams. Jie buvo raginami vaišintis žuviene, grikiu koše su mėsa ir arbata.

Daugelis kareivius pirmiausiai prašė įpilti sriubos, nes ne kiekvienas sugeba išvirti tokią skanią žuvienę. Ją gyrė ir jauni ir pagyvenę klaipėdiečiai.

Daivos Janauskaitės nuotr.

Skani, gausiai mėsa paskaninta buvo ir grikių košė, bet ne vienas vyras tikino, kad ji labai primena tarnybos kariuomenėje laikus.

Žmonės prieina, pirmiausiai pasiima lėkštę maisto, tada dažnas klausia, ar reikės mokėti ir ar tai nėra koks partinis renginys.

Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos pirmininkas Algirdas Aušra paaiškino, kad visus produktus šioms vaišėms pristatė šios organizacijos nariai. O pagamino košę ir sriubą – kariškiai.

Šį kartą abiejų patiekalų turėjo užtekti maždaug pusei tūkstančio valgytojų. Apie 14.30 puodai ištuštėjo.

„Žuvienė skani, nes išvirta negailint įvairių rūšių žuvų. Žmonės prieina, pirmiausiai pasiima lėkštę maisto, tada dažnas klausia, ar reikės mokėti ir ar tai nėra koks partinis renginys. Labai džiaugiamės, kad nesame susisaistę su politika. Patys jau nebežinome, kiek metų Advento laiku surengiame tokias vaišes klaipėdiečiams. Dalijimasis maistu byloja apie bendrystę. Jokių pinigų, aukų ar ištikimybės kuriai nors partijai nedeklaruojame. Tiesiog vaišiname. Kažkas man priminė, kad tai jau darome 20-tus metus“, – kalbėjo A.Aušra.

Pabūti su klaipėdiečiais ir, kaip visi čia susirinkę, stingdančiame šaltyje sušilti nuo karštos žuvienės atėjo ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Jis vos spėjo sveikintis ir fotografuotis su panorusiais bendros nuotraukos klaipėdiečiais.

Daivos Janauskaitės nuotr.

O viena pagyvenusi moteris, priėjusi papasakoti, kaip gerai valomas sniegas jos gatvėje, dar labiau sušildė merą. Jis juokavo, kad šios klaipėdietės žodžiai jį pamalonino net labiau nei skanus kariškių maistas.

Konfederacijos pirmininkas pasakojo, kaip keitėsi klaipėdiečių požiūris į nemokamas vaišes. Prieš porą dešimčių metų dažnas kviečiamas nemokamai pasivaišinti išdidžiai pareikšdavo, kad jam netrūksta pinigų maistui. Vėliau žmonės priprato prie gražia tradicija tapusios akcijos ir ėmė nebesidrovėti vaišintis.

„Tai laikas džiaugtis, pabūti kartu, susitikti, ne tik pasivaišinti, bet ir pasimatyti, pasikalbėti, palinkėti vieni kitiems gerų dalykų. Dažnas priėjęs klausia, kas pagamino šį maistą ir kodėl tai taip skanu. Per tuos du dešimtmečius ši akcija vyko ir per lietų, ir šlapdribą, pūgą. Bet viena visada būdavo taip pat – žuvienė – fantastiška, košė – nenusakomai skani. Labai smagu, kad ši šventė labai natūrali“, – kalbėjo V.Grubliauskas.

Todėl lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovai dalijasi tobulos žuvienės paruošimo paslaptimis ir šio patiekalo receptu, kuris taps rimtu konkurentu tradicinei ant grilio keptai mėsai.

Tobulumą garantuoja įvairovė

Kepsninių sezonui įsibėgėjant, lietuviai šiuo metu ima dairytis sveikesnių receptų alternatyvų. Todėl, „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės teigimu, ant grotelių kepama ne tik tradicinė mėsa, bet vis dažniau nusprendžiama rinktis ir įvairiausią žuvį.

„Šių produktų pardavimai pernai, lyginant su 2019-aisiais, išaugo dvigubai. O per pirmąją šių metų pusę šviežios žuvies pardavėme 63 proc. daugiau nei tokiu pačiu laikotarpiu užpernai. Tai rodo, jog karantinas lietuvius išties paskatino išbandyti naujus skonius ir ieškoti, kuo pakeisti tradicinius mėsos gaminius. Kalbant apie šios kategorijos produktų pasirinkimą, mūsų klientai dažniausiai renkasi šviežios raudonosios žuvies filė ir didkepsnius. Nors tokių gaminių daugiausiai parduodame žiemos švenčių laikotarpiu, jų pardavimai ūgteli ir šiltuoju metų laiku“, – sako E. Dapkienė.

Savo ruožtu Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė sveikina lietuvių norą vis dažniau rinktis šviežią žuvį. Anot jos, šis produktas gali išties nustebinti skonių įvairove ir turi daugybę organizmui naudingų medžiagų. Ne veltui, B. Baratinskaitės teigimu, žuvį rekomenduojama įtraukti į kasdienės mitybos racioną, nes šis maistas – energijos, geros nuotaikos bei sveikatos šaltinis.

„Vasara yra ypatingai geras metas pasimėgauti jos privalumais. Nors kepsnines dažniausiai užkariauja mėsa, ant laužo virta žuvienė – puikus išvykų į gamtą akcentas. Tai yra išskirtinis patiekalas, o skaniausias jis verdamas visgi ne namie, bet prie vandens telkinių. Žuvienei užtenka vos kelių pagrindinių produktų: bulvių, svogūno ir, žinoma,  pagrindinio komponento. Tinkamiausios žuvys šiam patiekalui: ešeriai, karšiai, karpiai. Be to, norint tobulos žuvienės, jas verta rinktis kelias. Patartina patiekalą virti iš trijų arba dviejų skirtingų rūšių žuvies“, – akcentuoja B. Baratinskaitė.

Todėl, pasidalijusi tobulos žuvienės virimo gudrybėmis, maisto ekspertė siūlo išbandyti šio patiekalo receptą, kuris gali tapti nepakeičiamu kiekvienos išvykos į gamtą palydovu.

Nuostabioms akimirkoms prie laužo: tradicinė kuršių žuvienė

Reikės:

vieno didesnio ešerio ir tokio paties karpio,

2 saujų petražolių,

2 didesnių svogūnų,

2 didesnių bulvių,

1 morkos,

3 litrų vandens,

žiupsnelio druskos ir pipirų,

3 skiltelių česnako,

arbatinio šaukštelio krapų viršūnėlių.

Išvalykite ir išdarinėkite žuvį. Supjaustykite didesniais gabalėliais ir sudėkite į puodą. Jį uždėkite ant laužo, supilkite vandenį ir virkite apie pusvalandį. Tada supjaustykite svogūnus, bulves, morką. Viską sudėkite į puodą. Įdėkite česnakus, pagardinkite druska ir pipirais, žuvienę pavirkite dar pusvalandį. Kai ji jau bus paruošta, į puodą suberkite kapotas petražoles bei krapus. Žuvienė – pagaminta: išdalinkite artimiesiems ir skanaukite.

„Šio patiekalo gamyba yra išties ypatingas procesas. Tai puiki proga pasimėgauti gamtos teikiamais malonumais, nuostabiai praleisti laiką su artimaisiais, kurti naujas tradicijas. Žuvienės gamyba ant laužo yra tikra išvykų prie ežero klasika. Visgi ją paruošti galima ne tik čia pat sužvejojus laimikį, bet ir atsivežus savo šviežios bei kokybiškos žuvies. Įspūdžių ir skonių tai tikrai nesumenkins“, – šypsosi B. Baratinskaitė.

Istorinės virtuvės žinovas, profesionalus virtuvės šefas T. Rimydis šį kartą „La Maistas“ laidoje virs žuvienę iš ešerio pagal savo mamos receptą bei gamins skumbrės suktinukus su šonine.

„Žuvienė gaminama iš plėšriųjų žuvų, nes jos turi daugiau skonio. O tobuliausia žuvienė – iš ešerio. Pirmas dalykas – naudoju ešerį neskustą. Sultiniui naudoju viską – odą, kaulus. Tačiau, būtina pašalinti žiaunas ir akis, nes jos suteikia kartumo. Visa kita dedu į merlių, kad sriuboje nebūtų kaulų“, – kaip virti žuvienę pasakojo T. Rimydis.

Tomas ypač mėgsta ant laužo virtą žuvienę. „Laužas – vienas iš pagrindinių geros žuvienės prieskonių. Dūmas, natūralios malkos, kaitra, grynas oras prideda daug skonio“, – tvirtina T. Rimydis. Kiti dažniausiai naudojami ingredientai šiai sriubai: svogūnai, morkos, česnakas, pastarnokas, krapai, petražolės. Žuvienę galima balinti grietinėle arba grietine, rekomenduojama patiekti su juoda duona.

„Nerekomenduoju virti žuvienės iš šaldytos ir baseinuose užaugintos žuvies: eršketai, karpiai, šamai, nes jos neturi skonio. Žuvys turi būti augusios laisvėje. Žuvienei geriausiai tinka upės ir ežerų žuvys, ne jūrinės žuvys“, – patarimus dalija virtuvės šefas. Jis taip pat atskleidė, kad jei norima skaidraus žuvies sultinio, į sriubą reikia įleisti kiaušinio baltymą ir jį paskui išgriebti.

Kitas laidos „La Maistas“ šefas grilio entuziastas V. Blauzdavičius gamins lašišos kotletukus pomidorų padaže ir menkės kepsnelius.

„Aš kotletams naudoju lašišą, bet galima ir bet kokią kitą žuvį, pavyzdžiui, šamas labai skanu. Kotletams geriau tinka riebesnė žuvis, ją galima kapoti arba malti“, – sako V. Blauzdavičius. Jis taip pat atskleidė slaptą tobulų kotletukų ingredientą – kapoti riešutai – jie suteikia ypatingą skonį.

Vylius taip pat pasidalijo paprastu, bet puikiu marinato receptu. Jam reikės: vandens, vynuogių ar obuolių acto cukraus, pipirų, lauro lapų, galima cinamono įberti. Svarbiausia, kaip sako Vylius, visą laiką reikia ragauti – turi būti saldžiarūgštis skonis. Tokiame marinate žuvį reikėtų laikyti 12 valandų. Šis marinatas taip pat puikiai tinka ir mėsai, ypač, kiaulienai, marinuoti.

Dar daugiau praktinių patarimų žuvies patiekalams ir gardžių receptų – „La Maistas“ laidoje – sekmadienį 9 val. per TV3.

Jaukų susibūrimą Teatro aikštėje jau daugybę metų per adventą organizuoja Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija bei Karinės jūrų pajėgos.

Šiuo renginiu siekiama sukurti klaipėdiečiams laukimo džiaugsmo ir ramybės jausmą prieš artėjančias Kalėdas, apmąstyti besibaigiančius metus.

Iš viso organizatoriai paruošė per 500 porcijų sriubos su menke ir lašiša, košės ir arbatos, o likęs maistas iškeliaus į Klaipėdos nakvynės namus.

Į Teatro aikštę šeštadienį užsuko tėvai su mažais vaikais, vyresnio amžiaus klaipėdiečiai, jaunuoliai, atvyko ir Klaipėdos įgulos kapelionas komandoras leitenantas Remigijus Monstvilas, kuris prieš pradedant dalyti maistą jį pašventino.

Kaip juokavo Karinių jūrų pajėgų viršininko pavaduotojas civilių ir kariškių bendradarbiavimui Ramūnas Kažerskas, gero oro neužsakysi, tačiau, nepaisant lijundros, atėjo išties nemažai klaipėdiečių.

Esą paragavę kareiviškos košės žmonės kaskart stebisi jos skoniu, kuris gerokai pranoksta lūkesčius.

„Tokio skonio košės namuose aš niekada negalėjau pasigaminti. Kad ir kiek mėsos ar prieskonių bedėčiau, visada ji čia skanesnė už naminę. Reikia dėkoti mūsų Karinių jūrų pajėgų šefui“, – tikino pašnekovas.

Kartu su kitais klaipėdiečiais žuviene ir koše vaišinosi ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

„Manau, kad didžioji dalis žmonių ateina čia ne gardžios kareiviškos košės ar tikrai labai skanios žuvienės, bet dėl kelių tikslų. Pabūti bendruomenėje, miesto širdyje, bent mintyse, užmerkus akis, įsivaizduoti baltas Kalėdas su sniegu. Toje visų kalėdinių švenčių gausybėje šis renginys yra vienas labiausiai turinčių klaipėdietišką jūrinę dvasią. Tai – bendruomenę jungiantis ir šildantis renginys“, – kalbėjo meras.

Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos pirmininkas Algirdas Aušra, kurio iniciatyva pradėtas organizuoti šis labdaros renginys pasakojo, kad jo užuomazgos prasidėjo dar tada, kai uostamiestyje tokio pobūdžio akcijų visai nebuvo. Galiausiai renginys tapo tradiciniu, skirtu visiems žmonėms, nesiekiant pelno ar reklamos.

Pasak Šilutės rajono mero Vytauto Laurinaičio, šios varžybos ne veltui vyksta šiame mieste, nes visas pamario gyvenimas susijęs su žuvimi.

„Šilutė – žvejų kraštas. Tai – senos tradicijos, mes saugome kulinarinį paveldą. Dėl to mes kaip ir įsipareigojame toliau puoselėti tą tradiciją“, – BNS sakė V. Laurinaitis.

Čempionate dėl žuvienės meistro titulo varžysis 52 komandos iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos ir kitų šalių. Komandos varžysis dviejose kategorijose – žuvienės ir žuvies sriubos.

Pagrindinis čempionato prizas – mero įsteigtas čempiono žiedas, taip pat bus apdovanota ir daugiausiai žuvienės išvirusi komanda. Organizatoriai skaičiuoja, kad renginio metu bus pagamintos keturios tonos žuvienės.

Čempionato nugalėtojus rinks ankstesnių metų žuvienės varžybų čempionų ir renginio globėjų komisija. Praėjusiais metais pagrindinis prizas iškeliavo į Lenkiją, Ostrudą.

Šeštadienį prieš Kalėdas uostamiesčio Teatro aikštėje visus norinčius paragauti tradicinės žuvienės bei kareiviškos košės pakvietė žvejai ir karo jūrininkai.

Anot akcijos iniciatoriaus, Lietuvos žvejų ir žuvų perdirbėjų asociacijos vadovo Algirdo Aušros, šiemet tiek košės, tiek žuvienės buvo išvirta po 500 porcijų. Ir visos vaišės buvo išdalytos vos per valandą.

„Tiesiog dovanojame miestiečiams šventę ir jokios padėkos už tai nelaukiame“, – portalui klaipėda.diena.lt sakė A.Aušra.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas džiaugėsi šia šaunia iniciatyva ir pridūrė: „Tai labai gražus akcentas šiame Kalėdų laukimo laikotarpyje. Ir ta bendruomeniška nuotaika liudija, kad tai renginys, kurio labai reikia ir jo visi labai laukia. Ir kol bus žuvų jūroje, tol bus Kalėdos Klaipėdoje su žuviene“, – kalbėjo meras.

Šįkart jis surengtas 16-tą kartą.

„Jaučiu didžiulę pagarbą organizatoriams, juk jie tai darydami neturi kokio pelno. Norisi būti drauge su tokiais žmonėmis ir kartu su klaipėdiečiais ragauti jų paruoštas vaišes“, - kalbėjo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, girdamas karštą žuvienę.

Uostamiesčio žmonių susibūrimą tradiciškai rengia Lietuvos karinės jūrų pajėgos ir Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija.

Prie laužo šildėsi namų neturintys vyrai. Jiems šeštadienis buvo sotus.

V.Grubliauskas pasakojo ne pirmus metus matantis į šį susibūrimą ateinančias pagyvenusias moteris, kurios atsineša uždaromus indus. Jos namo parsineša sriubos ir košės. Galima spėti, kad pensininkėms šio maisto užteks ne vienai dienai.

Prie palapinių speitėsi ne tik varguoliai, vaišinosi ir turtingesni klaipėdiečiai, jie gyrė skanų maistą. Žmonės džiaugėsi susitikę, buriavosi, linkėjo vieni kitiems gražių švenčių. Šį kartą alkanų neliko, klaipėdiečiai skirstėsi sušilę ne tik nuo maisto, bet ir šio susibūrimo rengėjų širdies šilumos.

„Eurobarometro“ duomenimis, bent kartą per savaitę žuvies ar jos produktų namuose valgo 38 proc. Lietuvos gyventojų, ir pagal šį rodiklį dar kiek atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio, siekiančio 42 proc. 

„Be žuvies ir jos patiekalų neįsivaizduojama daugelis tradicinių Lietuvos švenčių. Tačiau neretai girdime, kad žuviai dažniau patekti ant šeimos stalo sukliudo ir tai, kad daugelis tiesiog nemėgsta terliotis ruošdami maistui šviežią žuvį ar mano, kad ją gana sudėtinga skaniai pagaminti“, − sako prekybos tinklą „Maxima LT“ valdančios bendrovės Maisto gamybos departamento vadovas Aidas Poleninas, sutikęs pasidalinti keliais patarimais, padėsiančiais kasdienį stalą dar paprasčiau praturtinti žuvimi.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja žuvies valgyti reguliariai, bent kartą-du per savaitę. Tai padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, insulto. Riebioje žuvyje, pavyzdžiui, silkėje, lašišoje, skumbrėje esančios omega-3 riebalų rūgštys itin naudingos ne tik širdžiai, smegenims, bet ir sąnariams, odai, imuninei sistemai. Mokslininkai teigia, kad žuvis stiprina ir žmogaus psichinę sveikatą: tyrimų duomenimis, minėtos omega-3 rūgštys ir vitaminas D, kurio šaltinis taip pat yra žuvis, didina atsparumą depresijai ir padeda kovoti su šia liga, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Tačiau klausantis kai kurių žvejų ir šeimininkų, susidaro įspūdis, kad slogią nuotaiką gali sukelti jau vien žuvies patiekalų gaminimas. Toks požiūris nebūtinai teisingas: žuvį nuvalyti ir skanų jos patiekalą vakarienei paruošti galima vos per keliolika minučių“, − pabrėžia A. Poleninas.

Tinkamai pasirinkite įrankius

Pasak A. Polenino, nutarus ruošti patiekalą iš šviežios žuvies ir valyti ją patiems, svarbu pasitelkti tinkamus įrankius. Šiuo atveju nepamainomos yra aštrios virtuvės žirklės. „Jomis dorodami žuvį lengvai ir greitai nurėšite plaukmenis. Žirklėmis patogu žuvį ir skrosti, negiliai įkerpant pilvą – taip sumažėja rizika pažeisti žuvies tulžį. Išsiliejusi ji gali žuvį apkartinti, tad jei taip atsitiko, skrodžiamą žuvį nedelsdami gausiai nuplaukite vandeniu“, − pataria pašnekovas.

Jei po ranka neturime virtuvės žirklių, žuviai doroti tiks ir aštrus bei plonas peilis, o filė patogiau išpjauti peiliu, turinčiu lanksčią geležtę. Dorojant žuvis, ypač stambesnes, tokias kaip lašiša, virtuvėje pravers ir pincetas, kuriuo greitai ištraukiosite filė likusias ašakas.

„Be abejo, visada galima rinktis jau paruoštą filė. Kita vertus, žuvis dorojant pačiam lieka be reikalo nuvertinamų dalių – galvų, kaulų, − iš kurių verdama žuvienė, taip pat puikiai praturtinanti kiekvieną stalą“, − pabrėžia A. Poleninas.

Žvynus įveikite be rūpesčių

Nuo šviežios žuvies patiekalų daugelį atbaido būtinybė žuvį skusti ir po šio proceso liekanti pilna virtuvė žvynų. Specialistas šypsosi: tokia būtinybė kyla ne visuomet. Kai kurių žuvų, tokių kaip vėgėlės, šamai, otai ar lynai, oda be žvynų arba jie labai smulkūs ir skusti jų nebūtina – pakanka žuvį švariai nušveisti druska ar kempinėle ir gausiai nuplauti šaltu vandeniu.

Jei maistui ruošiate stambių, šiurkščių žvynų turinčias žuvis – karšius, vilkešerius, – prieš skusdami žvynus galite pusei minutės pamerkti į verdantį vandenį, tuomet žuvį nuvalyti bus lengviau. Tinkamai nuskustos žuvies oda – lygi, švelni paliesti. Jei žuvį ruošiatės kepti, A. Poleninas pataria nevargti lupant odą. „Ji sutvirtina mėsą, padeda kepamai žuviai nesuirti. Kad žuvis iškeptų tolygiau, o kepama filė nesiraitytų, išsaugotų formą, odą prieš kepant galima keliose vietose įpjauti. Be to, įsigyjant gyvą žuvį mūsų darbuotojai gali ją nemokamai paruošti: nuskusti, iškaulinti ir supjaustyti“, – sako ekspertas.

Ne per ilgai, ne per kaitriai

A. Poleninas atkreipia dėmesį, kad net ir tinkamai išdorotą žuvį nesunku sugadinti per ilgai laikant ją puode, keptuvėje ar orkaitėje. „Kaip ir daugelis kitų jūros produktų, žuvies mėsa struktūrą keičia itin greitai. Todėl gaminant filė keptuvėje, pakanka ją apkepti po porą ar kelias minutes iš abiejų pusių, nelygu, kokio storio filė“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.

Verdant žuvienę, stambesniems žuvies gabalams išvirti pakanka apie 15 minučių, virti žuvį reikėtų ne aukštesnėje kaip 85—90°C temperatūroje. Verdant žuvienę A. Poleninas puodo rekomenduoja nedengti: taip žuvis išsaugos jai būdingą skonį ir aromatą.

Ruošiant žuvį orkaitėje jos taip pat svarbu neperkaitinti, o į kepimo popierių drauge su daržovėmis suvyniota vidutinio dydžio žuvis iškeps per 20-30 minučių. Kitas paprastas ir greitas būdas paruošti žuvį – ją kartu su šviežiomis ar šaldytomis daržovėmis sudėti į garpuodį arba sietelį didesniame puode su verdančiu vandeniu. „Uždengiame, palaikome kelias minutes garuose, iki žuvis šiek tiek suminkštės, pabarstome žolelėmis – viskas, vakarienė paruošta“, – šypsosi specialistas.

Pagardai – su saiku

A. Poleninas teigia, kad šviežia žuvis pasižymi švelniu, turtingu skoniu, kurio dažnai nebūtina kaip nors papildomai stiprinti. „Šiek tiek druskos, pipirų, švelnaus aromato žolelių – krapų, petražolių, bazilikų – tiek visiškai pakanka žuviai pagardinti ir visiškai galima apsieiti be įmantrių padažų“, − teigia A. Poleninas.

Pasak jo, atskleisti žuvies skonį padeda ir rūgštesni pagardai. Prie žuvies tinka citrinų, obuolių sultys, jų ar rūgščių uogų – spanguolių, bruknių – pagrindu paruošti pažadai, kurių pašnekovas taip pat rekomenduoja nepadauginti: šviežia žuvis skani, sveika ir vertinga pati savaime.

O norintiems pajusti pamario skonį ir aromatą prie savo stalo, A. Poleninas siūlo porą paprastų paruošti, bet nepaprastai skanių patiekalų receptų.

Negana to, daugelis autentiškai atrodančių papročių, kaip, tarkime, nuodėgulio gesinimas ar degtinės pylimas, yra visai ne senovės lietuvių, o sovietų palikimas.

Svarbiausia – teisingas sultinys

Senovėje žuvienė buvo sakralinis žvejų valgis. Gaminant buvo griežtai laikomasi taisyklių, mat žvejai bijojo, kad jeigu jų nesilaikys, jiems pradės nesisekti žvejyboje, jūroje arba mariose sumažės žuvų.

Nustatyti, ar sultinys išvirtas teisingai, gali kiekvienas – atvėsęs jis turi tapti drebučiais.

Tradicinę žuvienę lietuviai virdavo skirtingai – kiekviename regione vyravo vis kitos šio patiekalo tendencijos. Anot „Ogmios mieste” įsikūrusios šviežios žuvies parduotuvės „Fiš – šviežios žuvies namai” atstovės Agnės Višinskaitės-Milukienės, kuršių žemininkų, kuršių kopininkų bei lietuvininkų šišioniškių žuvienės savo skoniu skyrėsi net labai.

Nepaisant to, žuvienės virimo principas visur buvo ir yra vienodas. Pasak paveldo ekspertų, šios sriubos pagrindas – tinkamas nuoviras. „Čia prireiks įvairių žuvies nuopjovų, galvų ir kaulų. Taip pat būtina įdėti svogūnų, krapų bei morkų. Pastarosios žuvies sultiniui suteikia skaidrumo, o tai išgelbėja, jeigu pastebėjote, kad sultinys šiek tiek drumzlinas. Neišsigąskite, mat drumzlėmis pasižymi kai kurios žuvys – dažniausiai karpinės“, – pasakojo A. Višinskaitė-Milukienė.

Sultinį būtina virti neuždengus dangčio ant puodo, o prieskoniams naudoti tik druską, kurios negalima pagailėti, mat nuoviras turi būti sūrus. Pašnekovės teigimu, nustatyti, ar sultinys išvirtas teisingai, gali kiekvienas – atvėsęs jis turi tapti drebučiais.

Apipinta mitais

Būtina paminėti ir tai, kad pagrindinis šios sriubos produktas priklauso nuo tos dienos žvejo laimikio, tad tikroji žuvienė yra verdama tik iš vienos rūšies šviežios žuvies. Specialių instrukcijų žuvies išdarymui nėra, bet būtina nupjauti galvą, pelekus bei uodegą, kuriuos reikia naudoti nuovirui. Likusią žuvį geriausia supjaustyti dideliais gabalais, dėti į sultinį ir užvirus puodą nukelti nuo ugnies.

A. Višinskaitė-Milukienė pasakojo, kad žuvienę dažniausiai verda iš tvenkiniuose augintų žuvų: tai amūrai, plačiakakčiai, upėtakiai ir karpiai. Gėlo vandens žuvys taip pat puikiai tinka tradicinei žuvienei.

Visai kas kita, kai sriubai naudojamos rūkytos žuvys arba jūros gėrybės. Tokių variacijų tradicinėmis vadinti jau negalima. Nors tai itin populiaru įvairių užsienio šalių virtuvėse, senovės lietuviai tokių produktų žuvienei nenaudojo.

Žvelgiant į žuvies sriubos ištakas, ilgą laiką patiekalas buvo gaminamas tik ant laužo. Tiesa, daugelis kai kuriuose restoranuose ar šeimose išpopuliarėjusių iš pirmo žvilgsnio itin autentiškai atrodančių improvizacijų yra visai ne senovės lietuvių. Tarkime vieni populiariausių papročių – nuodėgulio gesinimas bei degtinės pylimas yra sovietinių laikų palikimas. Nors šie veiksmai puikiai prigijo, svarbu žinoti, kad juos sugalvojo visai ne senieji šalies gyventojai.

Šeštadienį nuo vidurdienio Teatro aikštė Klaipėdoje vėl kvepėjo žuviene ir grikių koše. Miestiečiams jau 15 metus prieš Kalėdas šias vaišes teikia žvejų ir žuvų perdirbėjų asociacija bei Karinės jūrų pajėgos.

Miesto vadovas Vytautas Grubliauskas pasidžiaugė geru oru ir gausiu klaipėdiečių būriu, kurie džiaugėsi artėjančiomis šventėmis.

Ir šį kartą vaišių organizatoriai buvo pasirengę išdalinti pusė tūkstančio porcijų žuvienės, košės ir arbatos.