Skurdęs aukcionas per brangus

Neatsirado nė vieno pretendento, kuris būtų sumokėjęs Turto fondo pasiūlytą mažiausią 636 tūkst. eurų aukciono kainą.

Nors Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas yra prie Klaipėdos žvejybos uosto krantinės, tačiau jo veikla pastaraisiais metais gerokai buksavo. Aukcione vienas po kito keitėsi vadovai. Bet institucija ir toliau merdėjo.

2016 m. jo apyvarta siekė vos 73 tūkst. eurų. Buvo skelbiama, kad jis likęs skolingas daliai žvejų.

Nebesusitvarkė – nusprendė parduoti

Aukcioną kelis metus bandė atgaivinti jį valdžiusi Žemės ūkio ministerija skyrusi jam pertvarkyti 1,44 mln. eurų ES paramą. Buvo įsigyta žuvų filė gamybos linija. Ji pompastiškai atidaryta 2016 metais.

Buvo aiškinama, kad žvejai galės atvežti į aukcioną savo žuvis ir po to patys pardavinėti produkciją sumokėdami aukcionui už žuvų apdorojimą.

Deja, pasaka tęsėsi neilgai. Greitai aukcionui pradėjo stigti apyvartinių lėšų. Su entuziazmu ėmęsis pertvarkos vadovas paliko aukcioną. Nebegalėdama susitvarkyti su aukcionu Žemės ūkio ministerija nusprendė jį parduoti, nors žvejų grupė prašė, kad jis būtų perleistas jiems.

Šiuo metu nėra jokio aukciono vadovo. Jį pardavinėjantis Turto bankas ieško kas galėtų jam vadovauti puse etato.

Aukcionas kiršino žvejus...

Nepavykus parduoti aukcioną pirmajame etape, Turto bankas vykdys tolesnį jo pardavimą. Bus parengta nauja pardavimo programa, mažinama aukciono kaina.

Daug kas mano, kad aukcionas yra tarsi užkeiktas. Jis pastatytas už ES pinigus. Kai tik aukcionas buvo pastatytas ėmė aiškėti, kad buvo pažeidimų,

Išreikalauti pinigų jau nebuvo įmanoma, nes aukciono statytoja bankrutavo. Toliau valdžia nesugalvojo nieko gudresnio, kaip tik prievarta liepti žvejams į aukcioną gabenti iki 80 proc. jų sugautų menkių. Tai kiršino ir žlugdė žvejus. Kai kitų šalių žvejai parduodavo žuvis arčiausiai esančiuose Lenkijos ar Danijos aukcionuose, Lietuvos žvejai privalėjo plaukioti į Klaipėdą.

Žvejai skurdo kartu su aukcionu, nors šiam ir buvo sudarytos auksinės verslo sąlygos. Aukcionas tapo neaiškių interesų vieta. Prasidėjo  nuolatiniai vadovų keitimai, bet taip ir neišaiškinta, kas ir ką ne taip darė aukcione, kad jį galiausiai kaip nereikalingą objektą teko pasiūlyti pardavimui. 

Dabar aiškėja, kad ir parduoti jo normaliai nepavyksta.

Turto bankas skelbia artimiausius valstybinių įmonių aukcionus. Poilsio namų „Baltija“ valstybei priklausantis 100 procentų akcijų paketas viešo aukciono būdu vasario 22 d. bus parduodamas už pradinę 5,7 mln. eurų pardavimo kainą.

Palangoje esantį bendrovės nekilnojamąjį turtą sudaro 3 poilsio ir reabilitacijos kompleksai, taip pat ūkinės paskirties statiniai.

Kovo 7-ąją viešo aukciono būdu bus mėginama parduoti valstybei priklausančios bendrovės "Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas" 100 proc. akcijų paketą.

Įmonės, įsikūrusios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje, pradinė pardavimo kaina siekia 636 tūkst. eurų.

Anot Turto banko, bendrovė pagal sudarytą paramos sutartį įgyvendino projektą "Žuvies perdirbimo cechas Klaipėdoje", kuriuo atnaujino gamybos įrangą, investavo pinigų į pastato rekonstrukciją.

Bendrovės „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ akcijų paketo pradinė pardavimo kaina  636 tūkst. eurų.

Įvertinus kai kurias V. Mockaus sudarytas sutartis bei atliktas finansines operacijas, ministerijai kilo įtarimų, kad V. Mockus galėjo apgaule savo ar kitų naudai įgyti svetimą turtą, pasisavinti, iššvaistyti jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ir tokiais savo veiksmais galimai padarė nusikalstamas veikas. Prokuratūros prašoma įvertinti susidariusią situaciją ir prireikus imtis procesinių veiksmų.

Bendrovė „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas" buvo įsteigta 2004 m., siekiant padėti žvejams – aukciono būdu tarpininkauti tarp pirminio žuvies pardavėjo ir pirkėjo, realizuojant ir įsigyjant žuvininkystės produktus. Aukcionas jau senokai nebeteikė tarpininko tarp žvejų ir pirkėjų paslaugos, buvo nuostolingas, tačiau dėl atliktų į įmonę investicijų bei verslo galimybių galiausiai buvo apsispręsta bendrovę išsaugoti ir privatizuoti.

Skolos didėja

Dalis Baltijos jūros žvejų kreipėsi į žemės ūkio ministrą Bronių Markauską. Nurodyta, kad ,,Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ modernizuotas panaudojus

Europos žuvininkystės fondo 1ėšas, tačiau paramos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų jis nevykdantis. Įmonę slegiančios vis didėjančios skolos. Šių metų sausio 12 d. duomenimis, socialinio draudimo skola buvusi 8392 eurai. Ji per porą mėnesių padidėjo daugiau kaip dviem tūkstančiais eurų. Tuo pačiu mažėjo ir aukciono darbuotojų skaičius nuo 16-17 – 2016 metais iki 13 - šiais metais.

„Manome, kad pagrindine aukciono veiklos nesėkme yra tai, jog paskutiniai keturi vadovai buvo su Baltijos jūros žvejybos verslu nesusiję asmenys, neturintys kompetencijos šioje verslo srityje ir autoriteto žvejų tarpe“, - teigė vienas iš kreipimosi iniciatorių Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila.

Šių metų sausio 7 dieną Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono pirmininko pareigas turėjo pradėti eiti vėlgi žvejų bendruomenėje niekam nežinomas naujas vadovas. Suabejota, ar naujasis vadovas sugebės pelningai dirbti ir laiku atsiskaityti su tiekėjais.

Nori perimti kooperatyvas

Žvejai tikino, kad įrengtos technologines linijos šiuo metu aukcione nėra naudojamos. Idėja, kad žvejai galės atiduoti perdirbti savo sugautas žuvis esanti žlugusi. Žvejai užuot gavę geras pajamas yra priversti parduoti sugautas žuvis už menkas kainas.

Gerindami padėtį dalis žvejų pasiūlė Žemės ūkio ministerijai pagal panaudos sutartį perduoti Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono valdymą pačių žvejų įkurtam kooperatyvui „Baltijos žvejybos laivynas“.

Tikinama, kad tokiu būdu Baltijos jūros žvejai turėtų galimybę perduoti aukcionui perdirbti sužvejotas žuvis ir taip padidinti jų vertę. Taip būtų vykdomi 2014 m. rugpjūčio 14 d. ES paramos sutartimi prisiimti įsipareigojimai. Jie yra susieti su naujos žuvų apdorojimo linijos naudojimu.

Žvejų kooperatyvas „Baltijos žvejybos laivynas“ egzistuoja. Jis Klaipėdoje įkurtas dar 2002 metais, bet rekvizituose nei vadovas, nei darbuotojų kiekis nenurodytas.

Apie kokią nors vykdytą platesnę žvejų kooperatyvo „Baltijos žvejybos laivynas“ veiklą nėra žinoma.

Privatizuos aukcioną?

Paaiškėjo, kad Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcioną šimtu procentų valdanti Žemės ūkio ministerija negali jo taip lengvai kam panorėjusi perleisti.

„Valdyba negalėtų priimti sprendimo dėl panaudos suteikimo be motyvuotų argumentų, kad tai duotų naudą visuomenei ar neštų pelną aukcionui“, - aiškino žemės ūkio ministras B.Markauskas. Vykdant ES priemonę „Žvejybos uostai, prieplaukos, iškrovimo vietos“ pagal 2014 m. rugpjūčio 14 d. sutartį skirta 1 mln. 448 tūkst. eurų. Tai kaip vykdomas projektas kontroliuoja Nacionalinė mokėjimo agentūra. Projekto vykdymo priežiūros laikas – 5 metai.

„Agentūra negali leisti paramos gavėjui perduoti už paramos lėšas įsigytą turtą, nes tuo atveju paramos gavėjas neturėtų galimybės pats vykdyti veiklą ir naudoti įsigytą įrangą projekto tikslams pasiekti. Aukcionui perdavus panaudai gamybos linijas kooperatyvui „Baltijos žvejybos laivynas“, jis privalėtų gautas ES lėšas ne tik grąžinti, bet ir grėstų baudos. Vienintelis būdas kooperatyvui įsigyti Aukciono turtą – nusipirkti jo akcijas pagal privatizavimo įstatymą“, - aiškino ministras.

Ministras B.Markauskas teigė, kad aukciono gelbėjimo planas kaip tik ir yra galimas jo privatizavimas.

„Nepelningai veikiančio Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono pavyzdys atitinka naujosios Vyriausybės programos nuostatą, kad valstybė neturi užsiimti verslu“, - aiškino B.Markauskas.

Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas paskelbė konkursą įsigyti žuvų perdirbimo liniją. Apie žuvų perdirbimą aukcione kalbama jau seniai, tačiau iki šiol buvo tenkinamasi tik jų pardavimu.

Žuvininkystės linijai įsigyti iš Europos Sąjungos žuvininkystės fondo tikimasi gauti iki 1,5 mln. eurų paramą. Keisti aukciono požiūrį į  žvejybą Klaipėdos žvejai jau ragina seniai. Kol žvejams buvo privalomas 80 proc. menkių atidavimas į aukcioną, jo valdytojai pernelyg nesuko galvos. Jie nuo parduotų žuvų gaudavo 6 proc. dalį ir tuo tenkindavosi.

Nuo šių metų šis žvejus diskriminuojantis 80 proc. pardavimas panaikintas.

Naujai žvelgti į aukciono veiklą padėjo ir tai, kad jame pasikeitė vadovybė. Aukcionui pradėjo vadovauti Ernestas Doržinkevičius. Jis kartu su aukcioną valdančia Žemės ūkio ministerija pateikė ir aukciono veiklos atnaujinimo strategiją.

Pasiūlyta padidinti aukciono įstatinį kapitalą - įsigyti transporto priemonių, krautuvų ir kitų įrenginių. Taip pat numatoma plėsti Baltijos jūroje sugaunamų žuvų supirkimo asortimentą. Daugiau žuvų planuojama parduoti Lietuvos prekybos tinklams. Tam reikia, kad žuvys būtų perdirbamos, o ne vien, kaip iki šiol tiekiamos „gyvu svoriu“.

Žvejai palankiai sutiko Aukciono siekius jų sugautoms žuvims suteikti papildomą vertę. Realiai aukciono veikla šiais metais yra apmirusi. Panaikinus prievolę žvejams parduoti žuvis per aukcioną jų pardavimo kiekis ryškiai sumažėjo.