„Ministro įsakymais ir apribojame paukščių medžioklę. Norėtume naujus metus sutikti be šautuvų ir meškerių seniausiame Lietuvos rezervate“, – Vyriausybės posėdyje sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

„Atkeičiame tai, kas buvo iki liepos nutarimo“, – pridūrė jis.

Apribojame paukščių medžioklę. Norėtume naujus metus sutikti be šautuvų ir meškerių seniausiame Lietuvos rezervate.

Pakeitimai palies ir Kiaulyčios botaninį-zoologinį draustinį bei Liepakojų botaninį draustinį. Juose, siekiant išsaugoti meldinės nendrinukės perimvietes ir migruojančių gervių susitelkimo vietas, lankytis leidžiama bus ne nuo gegužės iki rugpjūčio, kaip yra dabar, o nuo rugsėjo iki balandžio.

Taip pat Vyriausybė pašalino teisinį nenuoseklumą dėl to, kas turi įgaliojimus nustatyti draudimus ir apribojimus dėl medžioklės, žvejybos, plaukiojimo Žuvinto biosferos rezervate. Atsisakoma teisinio reguliavimo Vyriausybės lygmeniu, nes tokius apribojimus nustato aplinkos ministras.

Žuvinto ežere nuo gruodžio 1 iki vasario 1 dienos buvo leidžiama poledinė mėgėjų žvejyba.

Žvejo mėgėjo korteles, suteikiančias teisę mėgėjų žvejybai Žuvinto ežere, išduodavo Žuvinto biosferos rezervato direkcija tik vietiniams gyventojams.

„Aš vakar jau pasirašiau naujų Žuvinto nuostatų redakciją, išsiuntinėjau institucijų derinimui. Nereikėjo savaitės, pirmą oficialią darbo dieną tai padarėme“, – antradienį LRT radijui sakė ministras.

Pasak jo, nuostatose visais metų laikais apribojama žvejyba rezervate, plaukiojimas valtimis. Taip pat paraleliai siekiama pakeisti medžioklės taisykles, siekiant apriboti paukščių medžioklę.

Pasak S. Gentvilo, pakeitimai dėl paukščių medžioklės aktualūs ne tik Žuvinte, bet visoje Lietuvoje.

„Dėl paukščių medžioklės, aš manau, kad reikėtų žymiai plačiau pasižiūrėti, ją stipriai riboti visoje Lietuvoje, nes čia yra platesnis klausimas. Bet tai yra artimiausios diskusijos klausimas – žymiai plačiau uždrausti paukščių medžioklę Lietuvoje“, – sakė jis.

Dėl paukščių medžioklės, aš manau, kad reikėtų žymiai plačiau pasižiūrėti, ją stipriai riboti visoje Lietuvoje.

Kalbėdamas apie Žuvinto rezervato nuostatus, jis sakė, kad suinteresuotos šalys turi penkias dienas sureaguoti į pateiktą naują jų redakciją, tikimasi, kad galutinį pakeitimą pavyktų priimti dar šiemet.

„Aš manau, jeigu vyks intensyviai Vyriausybės posėdžiai, galima tikėtis, kad ties Naujais metais būtų patvirtinti nauji Žuvinto nuostatai“, – sakė S. Gentvilas.

Kadenciją baigusi Vyriausybė liepą sukėlė aplinkosaugininkų nepasitenkinimą patvirtindama naujus Žuvinto biosferos rezervato nuostatus.

Pakeitimais suteikta daugiau teisių rezervato teritorijoje uogauti, grybauti ir žvejoti. Sprendimu leista žvejoti nebe penkių, o keturiolikos aplinkinių kaimų gyventojams.

Aplinkosaugininkai pasipiktino nuostatuose pakeistu medžioklės rezervate reguliavimu. Aplinkos ministerija rudenį žadėjo panaikinti nuostatuose esančias dviprasmybes.

Žuvinto biosferos rezervatas yra seniausia Lietuvos saugoma teritorija, įsteigta 1937 metais. Tai vienintelė Lietuvos teritorija, priklausanti UNESCO pasauliniam biosferos rezervatų tinklui, dalis rezervato saugoma kaip Ramsaro konvencijos („Konvencija dėl tarptautinės reikšmės šlapžemių, ypač vandens paukščių buveinių“) teritorija, visas biosferos rezervatas yra Europos Sąjungos vertingiausių gamtinių teritorijų tinklo „Natura 2000“ dalis.

„Pirmiausia matau sprendimą keisti Žuvinto biosferos rezervato nuostatus, nepasitarus su visuomene, su specialistais, keisti sprendimus, žvejybos ir medžioklės režimą šitoje nepaprastai jautrioje mūsų ekosistemai vietoje“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje penktadienį sakė G. Nausėda.

„Tai yra labai bloga praktika. Štai kodėl mes abejojame dėl Vyriausybės nutarimo konstitucingumo ir jeigu naujasis aplinkos ministras negrįš prie šito klausimo ir nuostatai nebus pataisyti, mes ketiname kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl šito klausimo išaiškinimo“, – pridūrė šalies vadovas.

Prezidentas penktadienį lankysis Žuvinto biosferos rezervate, kur, pasak šalies vadovo, susipažins su rezervato veikla, vadovavimo principais.

Už siūlymų tobulinimą pasisakė 41 parlamentaras, „prieš” buvo 35 Seimo nariai.

K. Mažeikai pristačius įstatymo projektą, parlamentaras Simonas Gentvilas ironizavo ir ragino už aplinkos ministro siūlymą balsuoti tuos, kurie nori įteisinti nelegalius Vyriausybės sprendimus.

„Raginu ir toliau balsuoti, jeigu jūs norite įteisinti nelegalius Vyriausybės sprendimus, nes patvirtinti Žuvinto rezervato nuostatai prieštaraujant įstatymui. Tai parašyta Vyriausybės teisininkų išvadoje, tai parašyta Aplinkos ministerijos lydraštyje“, – kalbėjo S. Gentvilas.

Atsakydamas K. Mažeika teigė, jog tokiais pasisakymais S. Gentvilas siekia politinės reklamos ir nebando gilintis į situaciją.

Nepriešinkite žmonių su gamta, su rezervatinėmis, saugomomis teritorijomis.

„Jūs turbūt čia savo rinkiminę kalbą pasakėte ir bandote supriešinti žmones. Iš tiesų taip nėra. Galbūt vertėtų vieną kartą nuvažiuoti į Žuvinto rezervato aplinkinius kaimus ir pakalbėti su žmonėmis. Bet tai turbūt nėra liberalų rinkėjas. (...) Nepriešinkite žmonių su gamta, su rezervatinėmis, saugomomis teritorijomis“, – teigė ministras.

Saugomų teritorijų įstatymo projekte siūloma, kad gamtiniuose rezervatuose būtų nedraudžiama vykdyti limituotą žvejybą, laikantis rezervatų nuostatuose nustatytos tvarkos. Kaip teigiama aiškinamajame rašte, tai leistų nenutraukti tradicijos ir toliau suteikti vietos gyventojams teisę ribotomis sąlygomis žvejoti Žuvinto ežere kelias dienas per metus.

Daugelio kitų rezervatų atveju, jeigu tokios tradicijos nebuvo, uogavimas, grybavimas arba limituota žvejyba nebūtų leista – apsisprendimas dėl to įvyktų Vyriausybei tvirtinant atitinkamos saugomos teritorijos nuostatus.

Šiuo metu Saugomų teritorijų įstatyme numatyta, kad vietos gyventojai gamtiniuose rezervatuose gali uogauti ir grybauti, laikantis gamtinių rezervatų nuostatuose nustatytos tvarkos, tačiau nėra numatyta galimybė jiems vykdyti ir limituotą žvejybą.

Kaip teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte, priėmus įstatymo projektą galimai padidėtų griežčiausią apsaugos statusą turinčių teritorijų lankomumas ir juose saugomų gyvūnų trikdymas.

„Tikrai teisės aktai reglamentuoja ir tenka apgailestauti, kad tiek pats vadovas direkcijos suklaidino visuomenę, tikrai medžioklė negalima, draudžiama, kaip ir buvo iki šiol“, – interviu Lietuvos radijui pirmadienį sakė K. Mažeika.

Abejones dėl teisinio reguliavimo iškėlė Žuvinto biosferos rezervato direkcijos vadovas Arūnas Pranaitis, teigdamas, kad Vyriausybei pakeitus rezervato nuostatus draudimas medžioti liko galioti tik centrinėje biosferos rezervato dalyje –  Žuvinto gamtiniame rezervate, t.y. maždaug 6 tūkst. hektarų teritorijoje.

Liepą aplinkos ministro K. Mažeikos siūlymu Vyriausybė pakeitė Žuvinto rezervato nuostatus. Pasak A. Pranaičio, tai padarius, triskart platesnę, t.y. 18,5 tūkst. hektarų teritoriją apimančiame biosferos rezervate reglamentavimas tapo „ganėtinai neaiškus“, nes nebeapima draudimų, numatytų Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo plane.

Tenka apgailestauti, kad tiek pats vadovas direkcijos suklaidino visuomenę.

„Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad parduotuvės nuostatose turbūt nėra parašyta, kad alkoholiu prekiauti draudžiama nuo tada iki tada, tai yra aukštesnės galios teisės aktai, kurie reguliuoja bendrą veiklą, tai yra panašus pavyzdys, tikrai negalime taip interpretuoti savaip“, – situaciją vertino ministras.

Tačiau jis patvirtino, kad teisės aktai bus keičiami: „Panašu, kad reikės parašyt, jei žmonėms kyla abejonių, bet žmonėms, kurie užsiima ta veikla, medžiotojams tikrai tų interpretacijų nekilo ir nekils, nes tai yra rezervatas, saugoma teritorija, ta veikla draudžiama ir visi tai supranta“.

„Siekant aiškiau reglamentuoti paukščių medžioklės draudimus, nuspręsta įtraukti papildomus saugiklius į šiuo metu baigiamas derinti Medžioklės taisykles. Taip pat, dar pavasarį Medžioklės taryba sudarė atskirą darbo grupę, kuri turi parengti pasiūlymus dėl vieningo medžioklės draudimų reglamentavimo visose saugomose teritorijose“, – BNS nurodė ministerija.

Rezervato vadovas: reglamentavimas tapo neaiškus

Nerimą dėl atsivėrusių teisinių spragų išreiškė Žuvinto biosferos rezervato direkcijos vadovas Arūnas Pranaitis, penktadienį susitikęs su Aplinkos ministerijos vadovybe.

BNS jis teigė, kad pagal dabartinį teisinį reglamentavimą, draudimas medžioti įrašytas į medžioklę reglamentuojančius teisės aktus galioja tik centrinėje biosferos rezervato dalyje – Žuvinto gamtiniame rezervate, t.y. maždaug 6 tūkst. hektarų teritorijoje.

Liepą aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos siūlymu Vyriausybė pakeitė Žuvinto rezervato nuostatus. Pasak A. Pranaičio, tai padarius, triskart platesnę, t.y. 18,5 tūkst. hektarų teritoriją apimančiame biosferos rezervate reglamentavimas tapo „ganėtinai neaiškus“, nes nebeapima draudimų, numatytų Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo plane.

Dabar medžiotojai gali sakyti tiesiai šviesiai: deja, ženklo nėra, ribos nėra, ir jūs pasakojate, kad čia negalima medžioti?

Ano jo, ypač didelį nerimą tai kelia šiuo metu prasidedant medžioklės sezonui, nes bausti medžiotojus būtų galima tik įspėjimais ar keliasdešimties eurų baudomis – už parko taisyklių, bet ne už medžioklės pažeidimus. Taip pat, jo nuomone, saugomos teritorijos pareigūnai dabar neturėtų teisės sulaikyti medžiotojo.

„Ankstesnėje nuostatų versijoje buvo įvardijama, kad turi būti vadovaujamasi medžioklę reglamentuojančiais „ir kitais“ teisės aktais. Tai kaip kitą teisės aktą galėjome naudoti Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo plano nuostatus, kuriuose buvo šitie įrašymai. Kai nuostatuose nėra aiškumo, teisininkai, žinoma, turi išnagrinėti ir pasakyti, ar tie kiti teisės aktai galioja“, – sakė A. Pranaitis.

„Dabar medžiotojai gali sakyti tiesiai šviesiai: deja, ženklo nėra, ribos nėra, ir jūs pasakojate, kad čia negalima medžioti?“ – kalbėjo rezervato direktorius.

Tuo metu Aplinkos ministerija penktadienį informavo, kad minėtas tvarkymo planas vis tiek galioja medžiotojams ir medžioklė negalima visame rezervate, nes ji pagal teisės aktus negalima „želmeninių, baltakakčių, pilkųjų žąsų ir baltaskruosčių berniklių sankaupų vietose“, išskyrus jei tai daroma reguliuojant didžiųjų kormoranų populiaciją žuvininkystės tvenkiniuose.

Anot A, Pranaičio, Žuvinto biosferos rezervate turėtų būti draudžiama medžioti vandens ir pelkių paukščius – žąsis, antis, Perkūno oželius ir kitus, kurie įrašyti į medžiojamųjų paukščių sąrašą.

„Iš principo, medžioklė atvirose teritorijose yra milžiniškas trikdis paukščių sankaupoms. Jūs žinote, kad medžiotojai vidury baltos dienos nemedžioja, paprastai medžiojama anksti ryte arba vakare, tuo metu, kada į Žuvinto rezervatą paukščiai susirenka nakvoti. (...) Jei medžioklė būtų leidžiama, tai, be abejo, trikdymas būtų milžiniškas, saugomoms rūšims, t.y. pilkosioms gervėms ir migruojančioms žąsims. Garantuotai, gausumo mažėjimas būtų akivaizdus“, – pavojus įvardijo jis.

Sveikina pripažinus problemą

Direkcijos vadovas vis dėlto sveikina, jog ministerija pagaliau pripažino problemą, žadėdama tinkamai suderinti teisės aktus.

„Ministerija sako, kad medžioklės taisyklės turi būti peržiūrėtos ir jose įrašyti atitinkami reglamentai, kad nebūtų tokio neaiškumo, nes medžiotojai nežino saugomos teritorijos taisyklių, o mes, kaip saugomos teritorijos pareigūnai, negalime bausti medžiotojų už tai, kad jie nesilaiko Tvarkymo plano nuostatų. Galime bausti tik už saugomos teritorijos, bet ne medžioklės taisyklių pažeidimą“, – kalbėjo jis.

„Tai yra gera žinia visiems paukščiams ir gamtai“, – pridūrė A. Pranaitis.

„Susitikimą mes organizavome, kad išsiaiškintume, kaip viena ir kita pusė supranta, kokia žinia viešojoje erdvėje yra paskleista būtent dėl Žuvinto biosferos rezervate taikomų nuostatų, kadangi labai plačiai nuskambėjo, kad medžioklė yra galima. Tai šito susitikimo tikslas ir buvo išsiaiškinti galutinai, kaip mes traktuojame, ar galima ji, ar negalima. Ir pagal galiojančius visus teisės aktus ir nutarimus pozicija yra tokia, kad medžioklė šioje teritorijoje yra negalima“, – Eltai teigė L. Valalytė.

Viceministrė pažymi, kad yra du Vyriausybės nutarimai, kuriais remiantis vandens paukščių medžioklė Žuvinto biosferos rezervate yra draudžiama, ir ragina medžiotojus nesikliauti pasklidusia klaidinga Žuvinto direktoriaus interpretacija.

„Yra du Vyriausybės nutarimai, kur viename iš jų yra labai aiškiai pasakyta, kad vandens, pelkių paukščiai negali būti medžiojami tose teritorijose, kurios yra pripažintos kaip svarbios paukščių migracijos buveinei. Kitame nutarime, kuris yra įsigaliojęs jau nuo praėjusių metų spalio mėnesio, vėlgi aiškiai yra apibrėžtos teritorijos, kur yra neleidžiama medžioti saugant tuos paukščius.

Tai manau, kad mes tikrai sutarėme, kad, jeigu yra du Vyriausybės nutarimai, kurie yra vienas su kitu susieti, ir ten yra įtvirtinta nuostata, kuri konkrečiai sako, kad negali būti medžiojami vandens ir pelkių paukščiai. (...) Interpretacija, kuri yra pasklidusi, yra tiesiog klaidinama. Norime pasakyti, kad, jeigu medžiotojai planuoja vykti ir medžioti pasinaudodami Žuvinto direktoriaus kvietimu ir pasakojimu, kad tai yra leidžiama, tai tikrai to nedarykite, nes tai yra negalima“, – teigė ji.

„Vėlgi kyla kausimas, kaip vadovai traktuoja teisės aktus ir juos paskaito, jeigu (vienoje vietoje – ELTA) nėra parašyta kažko, tai reiškia, kad kiti teisės aktai kaip ir negalioja. Tokia interpretacija iš principo yra neteisinga, nes nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia“, – pridūrė ji.

L. Valalytė pripažino, kad kai kurie teisės aktai gali atrodyti painoki, ir pridūrė, kad dar šį rudenį bus sudaroma speciali darbo grupė dėl medžioklės taisyklių papildymo ir aiškesnio reglamentavimo.

„Galbūt yra neaiškumo šiek tiek, bet tai neatleidžia nuo atsakomybės ir tai nesudaro sąlygų medžioti. (...) Buvo nutarta, kad rudenį bus sudaroma grupė būtent dėl medžioklės taisyklių papildymo, kur būtų labai aiškiai išdėlioti aspektai, kada saugomose teritorijose ir kaip galima medžioti. (...) Medžioklės taisyklėse turėtų atsirasti aiškesnis reglamentavimas, bet negalima skleisti žinios, kuri dabar (Žuvinto – ELTA) vadovų yra paskleista, kad Žuvinte medžioklė yra galima. Taip nėra“, – sakė L. Valalytė.

Tuo metu Žuvinto biosferos rezervato direktorius A. Pranaitis pripažino, kad susitikimo metu buvo prieita prie bendros išvados, jog tam tikri teisės aktai visgi draudžia vandens paukščių medžioklę Žuvinte.

„Iš principo išsiaiškinome viena, kad kai kurie teisės akto reikalavimai vis tiktai galioja Žuvinto biosferos rezervatui tiek, kad jie nėra tiesiogiai susieti su medžioklės taisyklėmis. Tai yra probleminis dalykas“, – sakė jis.

A. Pranaitis Eltai teigė, kad pagrindinė nesusikalbėjimo su Aplinkos ministerija priežastis yra painiava ir neaiškumas teisės aktuose.

„(Nesusikalbėjimą lėmė – ELTA) būtent tai, kad yra visiškai neaišku, kas yra medžioklės taisyklėse įrašyta. Medžiotojai turi vadovautis vienais dokumentais, o mes vadovaujamės dokumentais, kurie medžiotojams iš principo nežinomi. (...) Šiuo atveju mūsų nuostatomis nėra referuojama tiesiai į medžioklės tvarkas. (...) Aplinkos ministerijos teisininkai vis tik galvoja, kad reiktų bet kokiu atveju taikyti ir saugomų teritorijų nuostatus, nors jie tiesiogiai niekaip nekoreliuoja su medžioklės taisyklėmis. Bendra išvada buvo tokia, kad (...) (medžiotojai – ELTA) niekaip negalėtų būti baudžiami už medžioklę, bet vietoj to (būtų baudžiami – ELTA) už saugomų teritorijų pažeidimą, kas visiškai neatitinka ir nėra susiję su medžiokliniais dalykais“, – sakė Žuvinto rezervato direktorius.

A. Pranaitis priduria, kad, nors medžiojantiems rezervate negrėstų baudos dėl medžioklės taisyklių pažeidimų, jie būtų baudžiami dėl saugomų teritorijų pažeidimo.

„Galima pasakyti, kad čia matosi labai negeras įprotis, kur neįvertinus poveikio, nepadarius išsamių tyrimų, neįvykdžius išsamių konsultacijų, daromi sprendimai. Pasiekia mus laiškai, raštai iš įvairių organizacijų, su kuriomis kalbėsimės, aiškinsimės, ar šitas sprendimas pasvertas, rašysime formaliai į Vyriausybę, kad mums būtų atsakyta, ar tie sprendimai pasverti ir kaip jie dera prie galiojančio įstatymo“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė J. Neverovičius.

ELTA primena, kad Vyriausybė pritarė nuostatoms, kuriomis numatoma vietos gyventojams suteikti daugiau teisių biosferos rezervato teritorijoje uogauti, grybauti ir žvejoti. Įteisinta iki šiol nereglamentuota galimybė kai kurių kaimų gyventojams grybauti Žuvinto biosferos rezervato Buktabalės ir Liūliškio gamtiniuose rezervatuose.

Galima pasakyti, kad čia matosi labai negeras įprotis, kur neįvertinus poveikio, nepadarius išsamių tyrimų, neįvykdžius išsamių konsultacijų, daromi sprendimai.

Pasak Aplinkos ministerijos, aiškiau reglamentuotos galimybės vietos gyventojams vykdyti limituotą žvejybą žiemą Žuvinto gamtiniame rezervate (Žuvinto ežere). Iki šiol čia žvejoti žiemą turėjo teisę penkių greta ežero esančių kaimų gyventojai. Pagal naujuosius nuostatus tokia galimybė suteikta visų su Žuvinto gamtiniu rezervatu besiribojančių kaimų ir viensėdžių gyventojams, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą šiuose kaimuose. Tokių kaimų yra 14.

Nevyriausybinės organizacijos šį sprendimą kritikuoja ir teigia, kad taip šioje teritorijoje įteisinamas neatsakingas ir moksliniais pagrindais nepagrįstas gamtos turtų naudojimas.

Lietuvos ornitologų draugija nuogąstauja, kad naujomis nuostatomis įteisinta žvejyba šią teritoriją gali paveikti taip, kad ilgainiui pasikeitimai lems ir paukščių nykimą.