Žuvininkystės įmonių asociacija „Lampetra“, kuriai priklauso 44 įmonės, priešinasi, kad kompensacijos būtų nustatomos remiantis dvejų metų pajamomis, o ne penkerių, kaip žvejams siūlyta anksčiau.

Aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis sako, kad kad penkerių metų pajamos galėtų būti vertinamos tik tuo atveju, jeigu įmonės iš verslo trauktųsi vienu metu.

„Yra nelygybės klausimas, nes yra įmonių, kurioms kvotos baigiasi 2027 metais, kitoms  – 2026 metais, tokių bus didžioji dauguma. Todėl penkeri metai būtų teisingas reikalavimas, arba nebūtinai penkeri, arba kažkoks vienas visiems vienodas reikalavimas įmonėms, jeigu jos išeina dabar, šiuo metu, o ne po metų pagalvojimo ar po savaitės“, – pirmadienį Aplinkos apsaugos komitete teigė jis.

Anksčiau žvejams buvo sakoma, kad bus kompensuojama pagal penkerių metų pajamas, o dabar girdime, kad bus tik už dvejus metus.

Tuo tarpu „Lampetros“ vadovė Sigita Jakubauskienė tvirtino, kad valdžios siekis sumokėti kompensacijas žvejų įmonėms remiantis dviejų metų pajamomis, yra neteisingas atlyginimas.

„Anksčiau žvejams buvo sakoma, kad bus kompensuojama pagal penkerių metų pajamas, (...) o dabar girdime, kad bus tik už dvejus metus, o jeigu nespėsi pasitraukti, už metus arba iš viso nieko“, – komitete teigė ji. 

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėjas Vilmantas Graičiūnas teigė, kad kompensacijos dydis priklausytų nuo iš žvejybos veiklos gautų pajamų, sukurtų darbo vietų, ilgalaikio turto bei nuostolių, kuriuos įmonės patirtų, jeigu buvo gavusios Europos Sąjungos paramą. 

Kompensacijas gautų seliavas ir ungurius žvejojusios įmonės. 

Pagal Žuvininkystės įstatymo pataisas, verslinė žvejyba būtų draudžiama visuose vidaus telkiniuose, išskyrus stintų ir nėgių žvejybą ir žvejybą Kuršių mariose, polderiuose ir privačiuose telkiniuose, kur ji nelimituojama.   

Tokie pakeitimai žuvininkystės sektoriuje numatomi siekiant saugoti žuvų išteklius.   

Mažintų verslinę žvejybą

Šiuo metu Seimui yra pateiktos svarstyti naujos su žvejyba susijusios pataisos. Prieš Seimo rinkimus kai kurios grupės buvo pasirengusios kategoriškai uždrausti bet kokią verslinę žvejybą Kuršių mariose, o dabar tonas švelnėja.

Siekis saugoti žuvų išteklius apribojant verslinę žvejybą vidaus vandenyse išlieka. Pavyzdžiui, šiuo metu Kuršių mariose žuvis gaudo 46 žvejų įmonės. Jų žvejybos rentabilumas yra menkas, žvejų įmonės vos išgyvena, nes žuvų yra gerokai sumažėję.

Siūloma, kad Aplinkos ministerijos sukurta biudžetinė "kontora" iš žvejų supirktų verslinės žvejybos limitus.

Seimo nariai siūlo išlaikyti Kuršių mariose verslinę žvejybą, tačiau žvejybos įmonių skaičių sumažinti iki 20. Tuomet padidėtų tų įmonių žvejybos rentabilumas. Galbūt mažesnis skaičius įmonių geriau dirbtų ir į šalies biudžetą atneštų daugiau mokesčių? Dabar žvejybos verslas dažnai įvardijamas kaip parazituojantis, nes žvejai, iš ES gaudami daug pinigų, į valstybės biudžetą moka itin mažai.

Jei žvejų įmonių skaičius Kuršių mariose sumažėtų per pusę, darbo netektų apie 100 žmonių. Lietuvos masteliais tai būtų menkniekis, juo labiau kad dalis žvejų turi ir kitus darbus, gauna pajamų. Gamtai tai neva būtų didžiulė nauda. Kasmet žuvų sugavimas Kuršių mariose sumažėtų apie 500 tonų.

Supirktų žvejybos limitus

Žvejybos įmonių skaičiaus mažinimo veiksmas Lietuvoje yra ne naujiena. Per kelerius pastaruosius metus tokių bendrovių skaičius Lietuvos Baltijos jūros žvejybos sektoriuje smarkiai sumažėjo. Tai vyko natūraliai – žvejų bendroves "išguldė" ekonominiai sunkumai ir dėl jų nuvilniję bankrotai.

Perspektyva: Lietuvos pajūryje be jokių apribojimų būtų gaudomos tik invazinės žuvys grundalai. / V. Matučio nuotr.

Kuršių marių žvejybos versle nedidelės įmonėlės laikosi, nors ir sunkiai, nes dažnai tai yra šeimos narių ar giminių verslas. Siūloma nedideles įmonėles ateityje įteisinti kaip Lietuvos tradicinį žvejybos paveldą. Tai atitiktų istorines tiesas, kad prie Kuršių marių niekada, išskyrus sovietmetį, nebuvo didelių žvejybos įmonių, ja išskirtinai vertėsi žvejų šeimos.

Verslinę žvejybą Kuršių mariose norinti sureguliuoti grupė Seimo narių siūlo žvejų verslą "rentabilizuoti" per verslinės žvejybos limitus. Manoma, kad prie Aplinkos ministerijos sukurta biudžetinė "kontora" galėtų iš žvejų supirkti žvejybos limitus. Tai būtų tarsi kompensacija už verslą.

Supirkusi limitus Aplinkos ministerija spręstų, kam gali būti suteikta teisė žvejoti, o kas turi eiti ieškoti kito darbo.

Yra tik vienintelis klausimas – iš kur valdžia paims pinigų žvejybos limitams supirkti, o kartu ir žvejus padaryti turtingesnius? Prieš porą metų, kai buvo bandoma greitai uždaryti verslinę žvejybą Kuršių mariose, pagrindinis klausimas kaip tik ir buvo, iš kur paimti pinigų mokėti kompensacijoms už prarastą žvejybos verslą.

Ežerų pavyzdys – Baltijai

Sudėtinga situacija yra ir Baltijos jūros priekrantės žvejyboje. Žvejyba pagal išteklių rodiklius čia vertinama kaip ypač bloga.

Pagal studijos apie verslinės žvejybos intensyvumą Baltijos jūros priekrantėje mokslininkų rekomendacijas, apie trečdalis šiandieninio priekrantės žvejybos verslo yra nereikalingas.

Seimo narių manymu, turi būti sudarytos sąlygos šiems žvejams pasitraukti iš verslo kartu su laivais ir žvejybos įrankiais. Priekrantėje būtų skatinama tik grundalų žvejyba, nes šios invazinės, iš Juodosios jūros atkeliavusios žuvys naikina tradicinių Baltijos jūros žuvų mailių.

Prielaidų smarkiai mažinti Kuršių marių ir Baltijos jūros priekrantės žvejybą davė ir nuo 2015 m. vykdomų Lietuvos ežerų žvejybos ribojimai. Pagal žuvų išteklių 2017–2021 m. vertinimo ataskaitą, apribojus verslinę žvejybą ežeruose, žuvų biomasė vidutiniškai išaugusi 1,5 karto, o vidutinis žuvų svoris – 1,3–1,4 karto. Verslinės žvejybos sustabdymas Kauno mariose 2013 m. žuvų biomasę pagausinęs vidutiniškai 4 kartus, o atskirų žuvų, pavyzdžiui, sterkų – 2 kartus, ešerių – 8 kartus, kuojų – net 10 kartų.

Tai, kas tinka uždariems ežerams ar Kauno marioms, greičiausiai netiktų nei Baltijos jūros priekrantei, nei Kuršių marioms, nes čia dominuoja praeivės žuvys. Apie tai, ar verta vien Lietuvai mažinti žuvų sugavimą vandens baseinuose, kur ji nėra vienintelė šeimininkė, buvo užsiminęs žuvininkystės ekspertas Remigijus Sakas "Klaipėdos" priedo "Jūra" lapkričio 21 d. straipsnyje "Kokia prasmė drausti verslinę žvejybą?".

Ar lietuviški sterkai išplaukė į Rusiją?

Faktas, kuris privertė mane nebetylėti, yra šių metų rugsėjį vienai Rusijos žvejybos įmonei suteiktas MSC ("Marine Stewardship Council") tvarios žvejybos sertifikatas. Jame juodu ant balto parašyta, kad sterkų ir ešerių verslinė žvejyba Kuršių marių Rusijos vandenyse yra tvari!

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, sterkų sugavimai šiaurės rytų Atlanto rajone, įskaitant Baltijos jūrą, nuo 1950 iki 2020 m. nemažėjo, bet didėjo, o 2010–2020 m. Rusijos sugavimai sudarę didžiausią dalį (apie 51 proc.). Lietuvos dalis buvo tik apie 1 proc.

Kyla klausimas, jei daugiausia sterkų sugaunančiai Rusijai suteiktas Vakarų Europos "žaliųjų" pripažįstamos organizacijos sertifikatas, kodėl Lietuva su mažyte sugavimo dalimi turėtų uždrausti sterkų žvejybą?

Gal kartais lietuviški sterkai dėl Klaipėdos uosto gilinimo ar kitų priežasčių pasitraukė į Kuršių marių Kaliningrado srities vandenis? Bet tai jau visiškai kita problema.

"Grėsmė" stintoms

Kitos žuvys, dėl kurių "pergaudymo" taip pat netyla diskusijos, yra stintos.

FAO duomenimis, stintų sugavimas Lietuvoje per laikotarpį nuo 1990 iki 2020 m. sudarė iki 4 proc. nuo bendro stintų sugavimo šiaurės rytų Atlanto ir Baltijos jūros regione. Baltijos jūros regione daugiausia stintų sugauna Suomijos ir Latvijos žvejai. Per pastaruosius 10 metų daugiau už mus Baltijoje jų gaudo ir Estijos, Rusijos žvejai. Bendra tendencija, kad per 30 metų stintos drastiškai nemažėjo, nors jų "prasėdimas" buvo 2000–2010 m.

Europos Sąjungos statistikos tarnybos (EUROSTAT) duomenimis, Baltijos jūros regione į vakarus nuo Bornholmo salos, įskaitant Rygos, Suomijos ir Botnijos įlankas, stintų sugavimai svyravo nuo vieno tūkst. tonų 2000–2006 m. iki 7 tūkst. tonų 2020 m.

Statistika: ES šalių stintų metiniai sugavimai Baltijos jūros regione 2000–2021 m. tonomis pagal Eurostato duomenis.

2021–2022 m. jie kiek sumažėjo, bet išliko stabilūs. Pagrindiniai Baltijos jūros stintų žvejai išlieka suomiai ir latviai, taip pat rusai ir estai. Lietuvos žvejų stintų žvejybos laimikis, be Rusijos, siekė 2,8 proc. nuo viso stintų sugavimo Baltijos jūros regione, o pridėjus Rusiją ir dar mažiau.

Matyt, atėjo laikas, kai nebeužtenka galvoti, kokią veiklą uždrausti, o kokią – skatinti.

Europos Sąjungos žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkos observatorijos (EUMOFA) duomenimis, stintų pirmo supirkimo kaina 2015–2021 m. Lietuvoje svyravo nuo 1,55 iki 4,1 euro. Per tą patį laikotarpį Latvijoje ji svyravo nuo 11 iki 30 centų už kilogramą. Tokį kainos skirtumą galėjo lemti ir sugavimų kiekiai, bet gali būti ir kita hipotezė. Kalbos Lietuvoje apie drastišką stintų mažėjimą gali būti skirtos tik tam, kad keltų jų kainą. Stintos yra praeivės, trumpaamžės žuvys, jų biomasė nuolat svyruoja, todėl jas Lietuvos vandenyse būtina gaudyti, jei tik yra galimybės.

Reikia išmintingos žvejybos

Gerbiu mūsų gamtininkų išmintį ir jų susirūpinimą, kad gamtos ištekliai senka. Negaliu manyti, kad verslinė žvejyba Lietuvoje yra absoliučiai sąžininga, bet, prieš kaltindami mūsų žvejukus dėl žuvų mažėjimo, turėtume pagalvoti plačiau.

Mano manymu, problema yra ne tiek žuvų ištekliai, o tai, kad Lietuvos vidaus vandenys, teritoriniai vandenys, ekonominė zona Baltijos jūroje yra mažesni nei kitose Baltijos jūros šalyse ir įvairios žuvų išteklių vartotojų grupės nebeišsitenka.

Mėgėjų žvejyba jau tampa verslu. Joje pelno siekiama iš to, kad ne pats verslo subjektas, o kitas asmuo gaudo žuvį. Verslinėje žvejyboje pelno siekiama iš to, kad pats verslo subjektas gaudo žuvį. Tik toks skirtumas.

Matyt, atėjo laikas, kai nebeužtenka galvoti, kokią veiklą uždrausti, o kokią – skatinti. Negi mes vystysime tik tokią ekonomiką, kuri naudinga tik tiems, kurie sugeba politikams įteigti, kad tik jie gali iš gamtos "išspausti" didžiausią pinigą. Negi mes esame mažiau išmintingi nei šiaurės Amerikos indėnai, kurie dar prieš 200 metų suprato, kad "pinigai nevalgomi".

Pasak L. Jonausko, nors menkių, lašišų žvejyba Baltijos jūroje yra draudžiama, tačiau galimybė žvejams verslininkams didelius kiekius šių žuvų pasiimti su priegauda diskredituoja Lietuvos žuvų išteklių apsaugos politiką.

„Nuo 2020 metų Europos Komisija uždraudė menkių žvejybą Baltijos jūroje. Draudžiama menkes žvejoti ir komerciniais, ir pramoginiais tikslais. Šis sprendimas yra priimtas, atsižvelgiant į Tarptautinės jūrų tyrimų tarybos tyrimus, kurie rodo, kad menkių ištekliai yra pereikvoti ir dėl verslinės žvejybos neigiamo poveikio atsidūrę kritinėje būklėje ir ji blogėja. Nepaisant to, kaip priegaudą, žvejai verslininkai per metus gali pasiimti net 33 tonas menkių. Nerimą kelia ir viešojoje erdvėje sklindanti informacija apie tai, kad kaip priegaudą žvejai verslininkai per metus gali pasiimti 900 lašišų. Galimybė pasiimti su kitomis žuvimis pakliuvusius tokius didelius menkių, lašišų kiekius diskredituoja visą šių žuvų išteklių apsaugos politiką. Atrodo absurdiška, kai žvejui mėgėjui draudžiama sugauti vieną menkę, o verslininkai jas su tinklais traukia tonomis ir kaip priegaudą pasiima sau. Didelė dalis šios žuvies net nepatenka ant lietuvių stalo, o išvežama į užsienį“, – sakė L. Jonauskas.

Seimo narys siūlo peržiūrėti šiuo metu galiojančius teisės aktus ir panaikinti menkių bei lašišų priegaudą, leidžiamą žvejams verslininkas.

„Viena iš didžiausių problemų, nuo kurių kenčia unikali Baltijos jūros ekosistema, – žuvų išteklių pereikvojimas. Jei einame žuvų išteklių išsaugojimo keliu, lašišinių žuvų ir menkių priegaudos turi nebelikti. Žuvininkystės politika turėtų būti orientuota į išteklių apsaugą ir leidimą jiems atsikurti, tačiau dabar yra pataikaujama žvejams verslininkams, vyksta nuolaidžiavimai dėl priegaudos. Kol žuvininkystės politiką kuruos Žemės ūkio ministerija, tol Baltijos jūra bus tarsi Žemės ūkio ministerijos ferma. Manau, kad žuvininkystės politika Baltijos jūroje turėtų pereiti Aplinkos ministerijai, kuri suinteresuota aplinkosauga, gamtos išteklių išsaugojimu“, – teigė L. Jonauskas.

Seimo narys taip pat ragina greičiau Seime pradėti svarstyti ir priimti Žuvininkystės įstatymo pataisas, kuriomis būtų uždrausta komercinė žvejyba Kuršių mariose.  

„Verslinė žvejyba Kuršių mariose vis dar yra viena iš didžiausių kliūčių lašišoms pasiekti savo nerštavietes, iki kurių jos plaukia šimtus kilometrų. Nors Kuršių mariose lašišų ir šlakių verslinė žvejyba draudžiama, o į gaudykles pakliuvusias šias žuvis privaloma, nepaisant jų gyvybingumo, paleisti atgal į vandenį, o užsiimantys versline žvejyba nebegali piktnaudžiauti ir pasiimti negyvybingų lašišų, tačiau tai žuvų neapsaugo nuo patekimo į žvejybos įrankius ir žuvimo juose. Jų migracijos kelias dažnai ir baigiasi žvejų įrankiuose. Leisdami verslininkams žvejoti Kuršių mariose, negalime užtikrinti lašišinių žuvų migracijos kelių ir nerštaviečių apsaugos, žuvų išteklių atsikūrimo. Seimui šioje kadencijoje yra pateikti teisės aktai, kuriais siekiama drausti komercinę žvejybą Kuršių mariose, tačiau jų svarstymas sustojęs, laukiamų dokumentų dėl kompensacijų verslininkams tvarkos dar nėra. Nemanau, kad turime laiko tiek delsti“, – sakė L. Jonauskas.

Alytaus aplinkosaugininkams nuvykus į vietą, automobilio salone buvo rasti maišai su gyvomis žuvimis. Suskaičiavus nustatyta, kad asmuo vežėsi 126 lynus ir 13 karšių.

„Džiaugiamės, kad bendradarbiavimas su Lietuvos policija duoda tokių gerų rezultatų. Policijos pareigūnai, aptikę tiek sugautų žuvų, skubiai informavo ir mus – aplinkosaugininkus. Inspektoriai, apžiūrėdami žuvis, iškart suprato, kad jos buvo sugautos tinklais – neteisėtu mėgėjų žvejybos įrankiu“, – teigia Alytaus gyvosios gamtos aplinkos apsaugos pareigūnė Aistė Savenkovaitė.

Žuvų ištekliams padaryta žala siekia 13 900 eurų. Be to, pažeidėjui gresia bauda nuo 120 iki 300 eurų už Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pažeidimus.

„Ypač gaila, kad lynai buvo pagauti nespėję išneršti, taigi gamtai padaryta žala iš tiesų dar didesnė“, – apgailestauja A. Savenkovaitė .

Tokias įstatymo pataisas įregistravusi Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovė, Aplinkos apsaugos komiteto narė Aistė Gedvilienė sako, kad pokyčiai reikalingi, nes žuvų ištekliai šalies vidaus vandenyse mažėja, jų atkūrimas ir atkūrimo kontrolė vykdoma neefektyviai, neužtikrinami tausojančios žvejybos principai.

„Žuvis yra natūralus gamtos išteklius, kurį pirmiausia reikia vertinti vadovaujantis gamtosauginiu požiūriu, o ne ūkiniu ar ekonominiu“, – teigia A. Gedvilienė.

Šiuo metu už žuvų išteklių atkūrimą ir įžuvinimą yra atsakinga Žemės ūkio ministerija, kuri tuo pačiu yra atsakinga ir už žuvininkystės ekonominę naudą, žuvų perdirbėjų ir vartotojų interesus. „Tai yra svarbi šalies ūkio dalis, kuri turi būti vykdoma, tačiau ekonominės naudos siekimas neturi būti įgyvendinamas gamtos sąskaita. Todėl siūloma perskirstyti Žuvininkystės įstatyme ministerijoms priskiriamas funkcijas – atsakomybė už žuvų išteklių išsaugojimą ir atkūrimą vidaus vandenyse numatoma Aplinkos ministerijai, o už funkcijos, susijusios su ūkine ir ekonomine žuvininkystės sektoriaus veikla – Žemės ūkio ministerijai“, – sako A. Gedvilienė.

Pasak jos, žuvininkystės sektorius vis dažniau patenka į politinę darbotvarkę. „Tam įtaką turėjo ir pastarųjų metų įvykiai: tarša Kuršių mariose, Šilavoto ūkio panaikinimas, paviešinta informacija apie Žuvininkystės tarnyboje dangstomus skandalus, visuomenininkų ir žvejų mėgėjų nuolat keliami klausimai ir viešinama informacija apie fiksuojamus pažeidimus. Laikas peržiūrėti šį sektorių, jo valdymą, o funkcijas, susijusias su žuvų išteklių gausinimu ir priežiūra vidaus vandenyse pavesti Aplinkos ministerijai“, – sako A. Gedvilienė.

Įstatymo pataisas pasirašė Seimo nariai A. Gedvilienė, Simonas Gentvilas, Gintaras Vaičekauskas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Paulius Saudargas, Andrius Mazuronis ir Linas Balsys.

Chaosas dėl išteklių tyrimo

Seimas ėmėsi keisti Lietuvos mėgėjų žvejybos įstatymo nuostatas. Iki šiol žvejybai naudojamuose valstybiniuose žvejybos plotuose žuvų išteklių tyrimus kas penkerius metus reikėjo atlikti, kai plotai buvo didesni nei 100 ha. Dabar tokie tyrimai turėtų būti atliekami ir mažesniuose plotuose ne rečiau kaip kas 10 metų.

Anot Seimo teisės departamento dėl valstybės vandens telkinių žuvų išteklių tyrimų yra chaosas. Pagal Žuvininkystės įstatymą, didesniuose nei 500 ha vandens telkiniuose žuvų tyrimai turi būti atliekami kas 2 metus, didesniuose nei 200 ha – kas 5 metus, likusiuose telkiniuose – kas 10 metų.

Seimo teisininkams užkliuvo, kodėl Mėgėjiškų žvejybos įstatymas numato didesnius nei 100 ha telkinius tirti kas 5 metus, jei pagal Žuvininkystės įstatymą tokie iki 200 ha dydžio telkiniai tiriami kas 10 metų.

Ar čia nėra daromos naujos landos įvairiems tyrėjams iš valstybės biudžeto ar ES paramos gauti daugiau pinigų, nes tyrimai būtų dažnesni?

Leidimai brangs

Naujosios Lietuvos mėgėjų žvejybos įstatymo nuostatos numato, kad žuvininkystės mėgėjų leidimai žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose brangtų: parai nuo 1,4 euro iki 2 eurų, mėnesiui nuo 5 iki 6 eurų, metams nuo 14 iki 15 eurų.

Dar labiau brangtų žvejyba nestandartiniais įrankiais ir būdais, noras gaudyti saugomas ir globojamas žuvis, išskyrus šlakius ir lašišas. Leidimas brangtų parai nuo 2,5 iki 3 eurų, savaitei nuo 8 iki 10 eurų, mėnesiui – nuo 14 iki 20 eurų.

Seimo teisininkams užkliuvo tai, kad Mėgėjų žvejybos įstatymo nuostatas rengiamasi keisti nuo gegužės mėnesio. Tai reiškia, kad ir nauji įkainiai įsigaliotų nuo gegužės.

Dabar yra pardavinėjami mėgėjiškos žvejybos leidimai visiems metams pagal senąją kainą. Ar dabar įsigijusiems leidimus visiems metams tektų mokėti papildomai pagal naujus įkainius? Teisininkų nuomone, įstatymas turėtų būti papildytas nuostata, nustatančia, kad naujos žvejybos leidimų kainos taikomos tik po įstatymo įsigaliojimo įsigyjamiems žvejybos leidimams.

Nauji mokesčiai ir draudimai

Vienus apdėjusi didesniais mėgėjiškos žvejybos mokesčiais, kitus valdžia siekia iš viso nuo jų atleisti. Į tokią kategoriją pakliūva visi Nemuno deltos regioninio parko gyventojai. Prieš tai buvo tik Rusnės gyventojai. Lietuvoje nuo žvejybos mokesčio būtų atleidžiami visi asmenys iki 18 metų. Prieš tai nemokamai žvejoti galėjo asmenys iki 16 metų.

Seimo teisininkams sukėlė nuostabą, kodėl rengiamasi duoti „nemokamus mėgėjų žvejybos leidimus“, jei tam tikroms kategorijoms žmonių ir taip suteikiama teisė žvejoti nemokamai. Kam reikalinga papildoma biurokratija išdavinėti „tuščius“ leidimus?

Nemokamai galinčių žvejoti asmenų kategorijų plėtimas tarsi būtų kompensacija už papildomai keliamas žvejybos leidimų kainas.

Lietuvoje didinti kainas tampa jau įprasta. Niekas dėl 1–2 papildomų eurų net ir nepurkštauja. Tačiau galima pažymėti, kad kainų kėlimas pasirinktas žvejams mėgėjams pačiu nepatogiausiu metu, kai nuo šių metų visiškai uždrausta mėgėjiška menkių žvejyba Baltijos jūroje.

Mėgėjiška, rekreacinė žvejyba turėtų būti skatinama, gal netgi remiama iš ES paramos, bet, užuot ją skatinus, Lietuvoje uždedami ir didesni mokesčiai, ir nauji draudimai.

Kaip skelbia Aplinkos ministerija, pagal „Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2019 m.“ plano projektą ketinama įveisti 1,56 mln. ungurių, 3 mln. lydekų, 1,2 mln. sterkų, 180 tūkst. lašišų, 125 tūkst. šlakių, 200 tūkst. margųjų upėtakių, 30 tūkst. kiršlių ir kitų žuvų. Patvirtinus šį planą, jis bus paskelbtas Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) internetinėje svetainėje.

Žuvivaisa valstybiniuose vandens telkiniuose užsiima Žuvininkystės tarnyba ŽŪM patvirtintas ir su Aplinkos ministerija suderintas programas.

Šiemet jau yra skirta 300 tūkst. eurų žuvims įsigyti iš privačių akvakultūros įmonių. Už šias lėšas planuojama įsigyti apie 200 tūkst. paaugintų lydekų jauniklių, kelis tūkstančius baltųjų amūrų ir margųjų plačiakakčių.

Žuvų įveisimas prasidės balandžio-gegužės mėnesiais ir tęsis iki lapkričio.

Mokslinių tyrimų duomenys patvirtina, kad lėšos, skiriamos žuvų ištekliams gausinti ir apsaugoti, yra naudojamos racionaliai - per pastaruosius 5 metus bendra žuvų biomasė ežeruose vidutiniškai padidėjo apie 1,5 karto, Kauno mariose - apie 4 kartus.

Tauragės valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba stebi žuvų būklę vandens telkiniuose aplink ūkį, tolesniems tyrimams paimti papildomi žuvų mėginiai.

Kaip informuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), žmonių sveikatai koi herpeso liga nepavojinga, tačiau vartoti sergančios žuvys netinkamos dėl prastos prekinės išvaizdos.

VMVT specialistai pastebi, kad ligos eiga priklauso nuo vandens temperatūros, cheminių ir biologinių parametrų, žuvų amžiaus ir sveikatos būklės, žuvų tankio ir kt. veiksnių. Ligos simptomai gali paaštrėti ir dėl patirto streso. Virusas vystosi kai vandens temperatūra siekia nuo 16 °C iki 25 °C. Jei vandens temperatūra žemesnė nei 13 °C ar aukštesnė nei 28 °C koi herpeso ligos atvejų nenustatoma.

Žuvys pradėjo gaišti ir kituose vandens telkiniuose. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Klaipėdos analitinės kontrolės skyrių pirmadienį pasiekė informacija apie masinį žuvų gaišimą net 50 kilometrų ruože Minijos upėje. Nusekus vandens lygiui ir pakilus vandens temperatūrai pradėjo gaišti ne tik upėtakiai, bet ir deguonies stygiui vandenyje atsparesnės stambios lydekos.