Per reidą buvo nustatytas asmuo, prekiavęs dviem statomaisiais tinklais. Aplinkosaugininkams asmuo buvo žinomas ir už prekybą tinklais baustas ne vieną kartą.

„Dėkojame Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos kolegoms, pasidalijusiems informacija apie neteisėtą prekybą tinklais. Taip skubiai atlikę patikrinimą turėjome galimybę išaiškinti pažeidėją“, – sakė Vilniaus GGAI pareigūnas Kęstutis Kazakevičius.

Pasak aplinkosaugininko, aiškinantis neteisėtos prekybos tinklais aplinkybes, asmuo elgėsi agresyviai, aplinkosaugininkus plūdo necenzūriniais žodžiais ir pasipriešino sulaikomas, todėl buvo iškviesti policijos pareigūnai.

Pažeidėjui pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taip pat už necenzūrinės leksikos naudojimą įžeidinėjant pareigūnus bei kliudymą aplinkosaugininkams vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę jam teks atsakyti administracine tvarka.

Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų, sprendimų nevykdymas užtraukia baudą asmenims nuo 80 iki 780 eurų. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 390 iki 1950 eurų.

„Pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 str. 2 d. – fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams“, – pabrėžė aplinkosaugininkas.

Rudenį šie povandeniniai eksponatai bus demonstruojami parodoje Lietuvos jūrų muziejuje.

Šalies teritoriniuose vandenyse Lietuvos ir Vokietijos narų komanda tinklų vaiduoklių jau ieško penkerius metus. Tyrimais užsiima viešoji įstaiga „Baltic Sea Heritage Rescue Project“ („Baltijos jūros paveldosaugos projektas“).

„Didelis pavojus žuvims“

Šiuo metu narai dirba ties laivu „Edith Bosselmann“, kurį rusų povandeninis laivas susprogdino 1942 metų pabaigoje.

Laivas apkibęs žvejybiniais tinklais, sukelia pavojų povandeninio pasaulio gyventojams ir teršia vandenį, teigia specialistai.

„Su tinklais vaiduokliais problema paprasta – į juos įsivelia kriauklytės, zooplanktonas. Juos valgo žuvys, o žuvis valgome mes. Tai nesustabdoma mikroplastiko grandinė“, – penktadienį spaudos konferencijoje Klaipėdoje sakė Baltijos jūroje vykstančio projekto koordinatorius Linas Duoblys.

Anot jo, mokslininkai paėmė vandens mėginius, kurie parodė, jog mikroplastiko koncentracija gilesniuose vandens sluoksniuose dar didesnė nei paviršiuje.

Nardytojo Tomo Kuerteno (Tomo Kiurteno) iš Vokietijos teigimu, šie tinklai daro žalą patiems laivams, prie kurių prisikabinę į juos daužosi, o taip pat ir gyvūnams.

„Didelis pavojus žuvims ir jūros mikroorganizmams. Prieš porą dienų tinkluose radome metro ilgio žuvį, kuri buvo įsipainiojusi ir jau negyva. Ji pritraukia kitas žuvis, kurios irgi įsipainioja“, – sakė T. Kiurtenas.

Į tinklus įsipainioja ir ruoniai, kuriuos tenka slaugyti Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojams.

Anot T. Kiurteno, tinklo nukarpymas ir iškėlimas iš vandens yra labai sudėtingas ir pavojingas procesas. Prieš porą dienų keturių narų komanda su specialiais įrankiais nukarpė 70 metrų aukščio ir apie dešimties metrų pločio tinklų segmentą.

„Didžiausia problema, kad šią plieninę vielą tinkluose reikia pjaustyti po gabaliuką specialiu įrankiu. Labai svarbu būti atidžiam, nes tinklas yra įtemptas, žmonės turi išgirsti, kada jis atsikabina, saugotis. Pavojingiausia nukirpti paskutinius centimetrus, nes tinklas ims labai greitai kilti“, – sakė nardytojas.

Pasak T. Kiurteno, jei nardytojas prisikabintų prie tokio tinklo, jis būtų su visa jėga pakeltas į paviršių ir greičiausiai žūtų.

Dokumentuoja laivus

Per penkerius metus, kai vyksta projektas, nardytojai ne tik pjaustė tinklus, bet ir padarė tūkstančius nuotraukų daugiau kaip dešimties ties Lietuvos krantais per karus nuskendusių laivų.

Archyvinė medžiaga padeda Lietuvos jūrų muziejui pateikti informaciją visuomenei apie radinius, šių laivų istoriją.

Tai labai pavojinga.

Anot kitos nardytojos iš Vokietijos Sabine Kerkau (Sabinos Kerkau), pasitaiko, jog be kitų radinių, aptinkama ir žmonių kaulų. Tuomet stengiamasi surasti laivu plaukusios įgulos sąrašą.

„Stengiamės sužinoti, kas buvo laive, kas tai per žmonės. Kartais randame tų jūreivių anūkus, susisiekiame, pasakome, kur yra žuvęs jų senelis. Šie žmonės, būna, atvyksta į Klaipėdą, daro jūroje ceremoniją”, – sakė S. Kerkau.

Pasak jos, radinių laivuose aptinkama įvairių, tačiau pagrindinis tikslas surinkti informaciją, o ne juos iškelti.

„Tai labai pavojinga. Neriame giliau nei 40 metrų, kur ne visi nardytojai gali panerti. Mūsų tikslas nėra paimti rastus daiktus, ką randame – dokumentuojame, fotografuojame. Ten giliai, 3-4 laipsniai šilumos, nėra šviesos, Baltijos jūroje mažai druskų, laivai atrodo, lyg būtų nuskendę vakar“, – kalbėjo nardytoja.

Jos teigimu, Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo metais nuskendusiuose laivuose aptinkama įvairių radinių – nuo stalo įrankių, lėkščių, puodelių iki laivo varpų. Kai kurie radiniai paženklinti laivų vardais.

Surengs parodą

Lietuvos jūrų muziejus rudenį ketina Neringos forte surengti nardytojų aptiktų radinių, ištrauktų tinklų, taip pat ir informacinę parodą bei konferenciją.

„Šiuose renginiuose bus pristatomi laivai, bus galima pamatyti ir ištrauktų tinklų. Nėra stengiamasi kažkokius artefaktus ištraukti, stengiamasi dokumentuoti, sužinoti apie įgulų likimą, laivų istoriją. Simboliniai dviejų laivų varpai, kurie ištraukti, bus pristatomi parodoje“, – sakė Lietuvos jūrų muziejaus direktorės pavaduotojas Romualdas Adomavičius.

Anot jo, konferencijoje bus pristatoma, su kokiomis problemomis susiduria povandeninis paveldas, kokios buvo istorijos per karą nugrimzdusių laivų.

„Visuomenėje nustovėjęs manymas, kad narai neria prie laivų, naikina, išparduoda daiktus, norime apšviesti, kad kuo daugiau susipažintų, daugiau vertintų. Ir žvejai nenaikintų liekanų, saugotų“, – teigė pavaduotojas.

Parodoje bus demonstruojami ir dviejų nuskendusių laivų 3D modeliai. Jie buvo pagaminti remiantis narų padarytomis nuotraukomis.

„Pažeidėjo sodyba įsikūrusi prie Galsto, todėl gali būti, kad draudžiami žvejybos įrankiai buvo naudojami arba būtų buvę naudojami šiame ežere. Šiuo laikotarpiu, kai neršia daugybė žuvų, tarp kurių ir lydekos, ypač svarbu užkirsti kelią tokiems pažeidėjams“, – pabrėžė Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnas Saulius Kudžma.

Pasak aplinkosaugininko, džiugu, kad šie įrankiai nebebus panaudoti. O sodybos šeimininkas už jų laikymą patrauktas atsakomybėn: jam gresia bauda iki 200 eurų ir neteisėtų įrankių konfiskacija.

Siekdama sumažinti jūrinių paukščių populiacijų nykimą Lietuvos ornitologų draugija kartu su "Birdlife International" vykdo projektą „Jūrinių paukščių priegaudos mažinimas Europoje". Per praėjusius vasaros ir rudens sezonus intensyviai ruošiantis naujam žiemos žvejybos periodui buvo pagaminti 47 modifikuoti tinklai, skirti atbaidyti paukščius - ant kiekvieno tinklo buvo pritvirtinta nuo 10 iki 13 vienetų juodai baltų dryžuotų kvadratų, kurie padidina tinklo vizualizaciją.

Tikimasi, kad nardantys paukščiai lengviau pastebės tokios modifikacijos tinklus, o tai padės sumažintų jų priegaudą žvejų tinklais. Taip pat labai svarbu, kad žvejyba modifikuotais tinklais būtų efektyvi ir žuvies laimikio atžvilgiu. Šiuo metu, bandant surasti kompromisą tarp žvejų ir žiemojančių paukščių, būtina išbandyti modifikuotas žvejybos priemones ir jų efektyvumą palyginti su įprastų tinklų.

Spalio mėnesio pabaigoje jūros priekrantės žvejai jau išbandė dalį paruoštų modifikuotų tinklų. Septynios priekrantės žvejų įmonės menkių žvejybą pradėjo su modifikuotais ir įprastais tinklais, kurie šiame projekte lyginant žvejų laimikius laikomi kontroliniais tinklais.

Planuojama, kad bandomoji žvejyba žiemos sezonu vyks beveik visame Lietuvos priekrantės ruože. Priekrantėje ties Kuršių nerija, kur šiuo metu jau gausiai susirinkę žiemojantys paukščiai, bandomųjų žvejybų vykdoma daugiau negu kitose vietovėse. Ir viso ties Kuršių nerija tinklus bando keturi žvejai, ties Melnrage ir Karkle - po vieną žveją, ties Palanga ir Šventąja - po du žvejus.

Žvejyba modifikuotais tinklais vyksta lygiai tokiu pačiu principu kaip ir įprastinė žvejyba, kurios metu dažniausiai tinklai jūroje paliekami per naktį ir kitą dieną yra ištraukiami. Tinklai statomi nuo 100 metrų iki 3 kilometrų atstumu nuo kranto, 10 - 22 metrų gyliuose. Ištraukę tinklus, žvejai suskaičiuoja žuvų laimikius atskirai iš modifikuotų ir kontrolinių tinklų.

Dalis žvejų patys renka ir į specialias formas surašo žuvų sugavimų, tinklų pastatymų, atsitiktinių paukščių sugavimų duomenis. Žvejams, kurie vykdo žvejybą didesniais negu 8 metrų ilgio laivais, padeda Lietuvos ornitologų draugijos stebėtojai, kurie plaukia kartu su žvejais ir atlieka žuvų ir žiemojančių jūros paukščių apskaitas.