-
Ž. Mauricas: dėl užsitęsusio karantino gali išaugti emigracija ir šešėlis ekonomikoje 1
„Bus pakankamai kontrastingi metai, nes pirmas pusmetis, tikėtina, bus kupinas iššūkių, o ir ekonomikos augimas yra šiek tiek atidedamas pavasario-vasaros laikui. Tačiau antrą metų pusmetį, tikėtina, ekonomikos augimas įgaus pagreitį“, – Eltai sakė ekonomistas.
Nepaisant to, Ž. Mauricas pažymėjo, kad Lietuvos biudžeto deficitas kitąmet gal būti didžiausias Baltijos-Šiaurės šalyse.
„Vėlgi metų pabaiga gali mesti dar vieną šešėlį, nes reikės patvirtinti 2022 metų biudžetą, o tikimybė, kad Lietuvos biudžeto deficitas tiek praėjusiais metais, tiek šiais metais bus vienas didžiausių Baltijos-Šiaurės šalių regione, auga“, – sakė jis.
Anot Ž. Maurico, lemiamą įtaką tokiam scenarijui daro griežtas karantinas Lietuvoje.
„Lietuva, lyginant su kai kuriomis kitomis regiono šalimis, taiko griežtesnius karantino apribojimus šių metų pirmą pusmetį ir, panašu, kad juos ir toliau turės: jau kalbame, kad tik pirmo ketvirčio pabaigoje bus žymiai atlaisvintos karantino sąlygos. Matyt, kad tai atsilieps ir biudžeto deficitui, – tikėtina, kad Lietuvoje jis augs sparčiau“, – Eltai teigė ekonomistas.
„Deficito augimą lemia ir tai, kad praėjusiais metais turėjome rinkimus, buvo šiek tiek atlaisvintos vadžios ir leista daugiau paišlaidauti. Todėl trečio ketvirčio deficitas Lietuvoje yra didžiausias Baltijos šalyse“, – pridūrė jis.
Ž. Mauricas pabrėžė, kad pernelyg užsitęsęs karantinas gali grėsti emigracijos banga.
Mes, kaip maža, atvira ekonomika, kuriai nuolatos kyla emigracijos grėsmė, vargiai galime sau leisti turėti ilgesnį ir griežtesnį karantiną nei daugelis Vakarų Europos šalių.
„Vakarų Europos šalys dabar turi švelnesnį karantiną. (...) Mes, kaip maža, atvira ekonomika, kuriai nuolatos kyla emigracijos grėsmė, vargiai galime sau leisti turėti ilgesnį ir griežtesnį karantiną nei daugelis Vakarų Europos šalių. Būtų gerai, kad būtume vieni pirmųjų, kurie atveria savo ekonomiką, kaip buvo pavasario karantino metu.
Todėl reikia daryti viską, kad iki to laiko pasiektume, jog pandemija būtų valdoma kitais būdais, o ne karantinu“, – teigė jis, pridurdamas, kad „karantinas nėra valdymas – tai kraštutinė priemonė, kai jau nebegalima suvaldyti situacijos“.
Ištęstas karantinas taip pat skatintų šešėlinės ekonomikos augimą šalyje, pažymėjo Ž. Mauricas.
„Laiku nenutraukus karantino, atsirastų ir kitų neigiamų šalutinių poveikių, pavyzdžiui, šešėlinės ekonomikos augimas, nes dalis sektorių gali priprasti dirbti šešėlyje. Vieša paslaptis, kad nemaža dalis įmonių, ypač smulkiųjų, esančių regionuose, dirba neatsižvelgdamos į draudimus. O ir patys draudimai dažniausiai veikia tam tikrą laikotarpį, kai visi mobilizuojasi. Vėliau matome, kad kuo toliau, tuo didėja šešėlis, nelegali veikla“, – sakė jis.
Ekonomistas teigė, kad šiuo metu „būtų gerai turėti daugiau aiškumo ir kad valdžios institucijos užsibrėžtų sau galutinį (karantino taikymo – ELTA) terminą“.
„Manau, kad, praėję piką, užgesinę didžiausią laužą, jau turime žiūrėti į ateitį ir bendresnį vaizdą“, – tikino jis.
Visgi Ž. Mauricas teigė manantis, kad intensyvios trečiosios COVID-19 pandemijos bangos šaliai turėtų pavykti išvengti.
„Situacija itin neapibrėžta, turint omenyje, kad virusas mutuoja ir kinta. Bet gyvenimas vis tiek turi vykti, bet kuriuo atveju. (...) Didesnė tikimybė, kad nebeturėsime tokios situacijos, kokią turėjome gruodžio pabaigoje ir sausį“, – teigė jis.
„Lietuva vis tiek bus viena iš mažiausiai nuo pandemijos nukentėsiančių šalių, jeigu neprisivirsime košės, patys nenusipjausime šakos, ant kurios sėdime, ir nesukursime neigiamų šalutinių efektų“, – pridūrė Ž. Mauricas.
Vyriausybė trečiadienį nesprendė dėl karantino švelninimo šią savaitę, nes pastarosiomis dienomis paaiškėjo naujų aplinkybių, sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Karantinas šalyje pratęstas iki vasario 28 dienos.
-
Ž. Mauricas: didėja tikimybė, kad lėtoji Estija ir šios krizės metu aplenks Lietuvą 12
„Jei rimčiau, tai tikimybė didėja, kad lėtoji Estija ir šios krizės metu aplenks Lietuvą, nes kuo didesni ekonominiai suvaržymai – tuo mažesnis ekonomikos augimas ir didesnis biudžeto deficitas, tad didėja tikimybė, kad Lietuvai, priešingai nei Estijai, teks ateityje „veržtis diržus“, – feisbuke rašo ekonomistas.
Anot jo, Estijoje, priešingai nei Lietuvoje, antrojo karantino metu veikė ne maisto prekių parduotuvės bei daugelis kitų verslų.
„Be to, nepaisydama savo lėtumo, Estija jau švelnina karantino apribojimus, tarkim, nuo sausio 18 dienos leista atsidaryti restoranams ir kavinėms (tiesa, tik nuo 6 val. ryto iki 7 val. vakaro), muziejams bei daliai laisvalaikio paslaugas teikiančių įmonių. Taip pat nuo sausio 25 dienos yra teikiamos kontaktinio ugdymo paslaugos visiems moksleiviams (iki sausio 25 kontaktinio ugdymo paslaugos buvo teikiamos tik 1-4 ir 9-12 klasių moksleiviams). Taip pat Estijoje nėra reikalavimo dėvėti kaukes lauke ir nėra suvaržymų judėjimui šalies viduje“, – apžvelgė Ž. Mauricas.
Anot jo, Estijoje mirčių skaičius 2020 metais, lyginant su 2019 metais, išaugo 3,2 proc., o Lietuvoje – 13,5 proc.
„Facebook“ nuotr.
Kaip penktadienį pranešė Statistikos departamentas, iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 181 tūkst. 28 žmonės, 126 tūkst. 548 asmenys pasveiko, 49 tūkst. 584 – tebeserga. Nuo koronaviruso šalyje mirė 2762 žmonės.
Lietuvoje karantinas ir judėjimo ribojimai yra pratęsti iki kovo mėnesio. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, jog tai nereiškia, kad jis visą šį laikotarpį galios tokia pačia apimtimi, kokia taikoma šiuo metu.
Lietuvoje karantinas paskelbtas pernai lapkričio 7 dieną, nuo gruodžio 16 dienos jo režimas sugriežtintas. Šiuo metu šalyje uždaryta daugelis parduotuvių, sporto ir laisvalaikio praleidimo vietų, apribotas žmonių judėjimas tarp savivaldybių ir susibūrimai tiek namuose, tiek viešose vietose.