„Pagrinde besitęsiančios tendencijos energetikos prekių kainų, nes matome, kad toliau pinga elektra, gamtinės dujos –  energetinių kainų nuosmukis, jis persiduoda ir kitoms paslaugų ir prekių grupėms. Visų pirma – maisto kainoms. (....) Maisto kainos kad ir nežymiai, pamažu mažėja. Tas mažėjimas nėra toks, koks galėtų būti, bet jis yra“, – trečiadienį BNS sakė  „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

SEB banko ekonomisto Tado Povilausko teigimu, mėnesio defliacijos kovą Lietuvoje nebuvo bent dešimtmetį.

„Kad išvis turėtume kovą mėnesinę defliaciją (...), seniai nebuvo – 10 metų, kiek pamenu, kad kovą būtų mėnesinė defliacija. Tikrai tie paskelbti infliacijos rodikliai, ypač kalbant apie metinę, buvo mažesni nei tikėjomės“, – BNS trečiadienį sakė T. Povilauskas.

Jo teigimu, mėnesinį kainų indekso pokytį labiausiai lėmė vasarį gerokai sumažėjusi elektros kaina, taip pat atpigusi šiluma bei dyzelinas.

„Degalai, dyzelinas yra akivaizdžiai atpigę kovą, lyginant su vasariu, daugiau nei tikėjomės. Šilumos kaina pinga ir kad kovą ji atpigo, lyginant su vasariu, yra akivaizdu. Nemažas efektas atėjo ir mėnesiniam pokyčiui turėjo apie 0,3 proc. elektros kainos. Jos ateina mėnesiu vėliau, tai yra, į kovo duomenis įskaičiuota, kiek kito elektros kaina vasarį“, – aiškino  T. Povilauskas.

Pasak ekonomisto, istoriškai kovą fiksuojama apie 0,7 proc. mėnesio infliacijos mediana – ji nežymiai kyla pirmiausia dėl brangstančių naujo sezono drabužių ir avalynės.

Vis dėl to, Ž. Maurico teigimu, vartotojai kainų kritimo kol kas nejaučia – maisto kainos smuko per mažai, o energetikos išteklių kainų kritimą jie pajustų, jei nuosmukis siektų bent 10 proc.

Vartotojai nejaučia didelio kainų sumažėjimo, nes pagrindinė kategorija, kurioje kainos krito ženkliai, yra energetika, tačiau jos parduotuvėje nenusipirksi.

 

„Vartotojai nejaučia didelio kainų sumažėjimo, nes pagrindinė kategorija, kurioje kainos krito ženkliai, yra energetika, tačiau jos parduotuvėje nenusipirksi. Tai tiesiog žmonės moka mažiau už komunalines paslaugas keliais procentais, o turint omeny, kad kilimas buvo labai ženklus, ypač per pastaruosius keletą metų, tai žmonės dar nevisiškai yra įpratę prie tų aukštų kainų ir turėtų kritimas būti ženklesnis, kad gyventojai pajustų. Bent 5 proc., idealiai – 10 proc.“, – aiškino Ž. Mauricas.

„Bet, mūsų vertinimu, yra potencialo, kad tiek (bent 5 proc. – BNS) galėtų nukristi maisto kainos, turint omeny tai, kad, kaip minėjau, energetinių žaliavų kainos pakrito ir dar neabejotinai pakris“, – pridūrė jis.

T. Povilausko manymu, energetinių išteklių pigimas ir pajamų augimas galėtų paskatinti vartojimą.

„Tai, kad energetika pinga, ji toliau lemia, kad tie kainų pokyčiai džiugina vartotojus. Turint omenyje, kad pajamų augimas lieka stiprus, tai daro teigiamą įtaką namų ūkių vartojimui, nes vis tiek pinganti energetika, be to, (...) nebrangsta maistas, nebedaro įtakos infliacijai“, – teigė T. Povilauskas.

Balandį metinė infliacija vėl augs, galima metinė defliacija  

T. Povilauskas prognozuoja, kad balandį metinė infliacija padidės: „Balandį mūsų projekcijose tikėtina, kad metinės infliacijos dugnas buvo kovą ir balandį metinė infliacija bus jau šiek tiek didesnė.“

Ekonomistas Ž. Mauricas mano, kad šiais metais bus vidutinė metinė defliacija, kuri sieks 0,2 proc. Anot jo, tam didžiausios įtakos turės toliau krentančios energetikos kainos.

„Mes prognozuojame neigiamą, minus 0,2 vidutinę metinę infliaciją, simboliškai neigiamą palikome. (...) Tarkime, šią vasarą tiek gamtinės dujos, tiek elektra, tikėtina, kainuos ženkliai mažiau negu kainuoja dabar ir ženkliai mažiau, nei kainavo praeitais metais. Čia dar ir su Lietuvos specifika susiję, nes mes daug investuojame į atsinaujinančią energetiką. Ypač, jei bus daug saulės ir vėjo, tai ta kaina nebus didelė“, – sakė Ž. Mauricas.

Anot jo, restoranų ir maitinimo įstaigų kainos šiemet kristi neturėtų, tačiau kitų paslaugų kainos nebeaugs taip sparčiai.

„Mes matysime toliau tokius mažėjančios infliacijos, netgi defliacinius procesus dar kurį laiką, nes ekonomika, panašu, kad atsigaus“, – sakė ekonomistas.

„Automobilių kainos, tikėtina, prasidės kainų mažėjimo ciklas ir ryškus, kainos gali nukristi ir iki 10 proc.“, – pridūrė Ž. Mauricas.

Valstybės duomenų agentūra skelbia, jog išankstinė mėnesio defliacija kovą siekė 0,1 proc., išankstinė vidutinė metinė infliacija – 4,8 proc. o metinė infliacija – 0,3 proc.

„Europos Centrinis Bankas žiūri nebe tik į infliacijos skaičius, bet pradeda labiau žiūrėti į darbo užmokesčio augimo skaičius, kitus indikatorius. Ir vis vėlina, vėlina, vėlina palūkanų normų mažinimo laikotarpį“, – trečiadienį pristatydamas ekonomikos apžvalgą kalbėjo Ž. Mauricas.

„Procesai inertiški, rizika egzistavo. Lūkestis ir mano buvo, kad palūkanos turėtų pradėti mažėti anksčiau, prognozavome balandžio-gegužės mėnesiais, bet dabar nusikelia mažinimas iki vasaros, birželio, gal net iki rugpjūčio mėnesį. Dabar rinkos pradeda tikėti, kad gal tik rugpjūčio mėnesį bus mažinamos palūkanos“, – teigė jis.

Ekonomistas taip pat tikino, kad rinkos tikisi, jog bazinės palūkanos kitais metais sieks apie 2,5 proc.

„Inercija gali užvėlinti ekonominį pavasarį ir gal net įstumti euro zoną į dar vieną techninę recesiją, ypatingai, jeigu Vokietijai sunkiai seksis su automobilių pramone“, – sakė Ž. Mauricas.

Inercija gali užvėlinti ekonominį pavasarį ir gal net įstumti euro zoną į dar vieną techninę recesiją.

 

„Rinkos tikisi, kad kitais metais palūkanos sieks apie 2,5 proc. T. y., net mažiau, negu tikėjosi praeitų metų rudenį“, – aiškino jis.

Ž. Mauricas žurnalistams po apžvalgos pristatymo kalbėjo, kad priežastys dėl nusikeliančio palūkanų normų mažinimo yra inertiškas sprendimų priėmimas bei ECB sprendimas nebesivadovauti infliacijos rodikliu.

„Priežastys yra tos, kad visgi pakankamai inertiškas sprendimų priėmimas. Kita priežastis tai, kad nesivadovaujame vien tik infliacijos rodikliu. (...) Akcentas dabar yra nukreiptas į darbo užmokesčio augimo skaičius. Kai keiti žaidimo taisykles vidury žaidimo, tai sunku prognozuoti. Bet tai vis tiek yra politinis sprendimas“, – kalbėjo ekonomistas.

ECB Valdančioji taryba kovo pradžioje nusprendė nekeisti nė vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų.

Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis nesikeis ir atitinkamai bus 4,5, 4,75 ir 4 proc.

Kaip nurodoma banko pranešime, nuo praėjusio Valdančiosios tarybos posėdžio sausio mėn. infliacija dar sumažėjo. Naujausiose ECB ekspertų prognozėse numatoma mažesnė infliacija, ypač 2024 m., daugiausia dėl sumažėjusio energijos kainų poveikio. Dabar ekspertai prognozuoja, kad 2024 m. infliacija vidutiniškai sudarys 2,3 proc., 2025 m. – 2 proc., o 2026 m. – 1,9 proc.

ECB ekspertai augimo 2024 m. prognozę sumažino iki 0,6 proc. ir numato, kad artimiausiu laikotarpiu ekonominis aktyvumas ir toliau bus vangus. Jie prognozuoja, kad vėliau ekonomika atsigaus, o 2025 ir 2026 m. augs atitinkamai 1,5 ir 1,6 proc., iš pradžių skatinama vartojimo, o vėliau ir investicijų.

ECB vadovė Christine Lagarde tikino, kad institucija dar nėra „pakankamai įsitikinusi“ pažanga mažinant infliaciją.

„Labiausiai tikėtina, kad bus einama paprasčiausiu keliu, kaip eita ir Estijoje, – tai yra PVM (didinimas – BNS). Nes tai yra lengviausias, greičiausias būdas surinkti daug mokesčių“, – trečiadienį žurnalistams sakė Ž. Mauricas.

„Taip pat, aišku, dėl socialinio teisingumo bus padidinti kai kurie kiti mokesčiai, pirmiausia pelno mokestis. Siekiant parodyti, kad ne tik plačioji visuomenė prisideda prie krašto apsaugos finansavimo, bet ir verslas“, – kalbėjo analitikas.

Kaip viena alternatyvų krašto apsaugos finansavimui didinti nuo 2,5 proc. iki 3 proc. BVP siūloma 1 proc. punktu iki 22 proc. padidinti PVM tarifą, taip pat 1-2 punktais iki 16-17 proc. padidinti pelno mokestį. PVM didinimas papildomai generuotų 298 mln. eurų, o pelno mokesčio – 122 mln. eurų.

PVM didinimui anksčiau šią savaitę prieštaravo prezidentas Gitanas Nausėda.

Pasak Ž. Maurico, vis tik efektyviausia būtų apskritai reformuoti mokesčių sistemą, peržiūrėti neefektyvias lengvatas, pavyzdžiui, PVM lengvatą centriniam šildymui.

„Geriausias scenarijus būtų, jei būtų pavykę įgyvendinti mokesčių reformą prieš keletą metų, kai tam tikrai buvo tinkamas metas“, – teigė jis.

Tarp Finansų ministerijos parengtų alternatyvų, be to, siūloma iš dalies grįžti prie mokesčių reformos paketo, kuriame buvo numatyta progresinių tarifų peržiūra, taip pat individualios veiklos apmokestinimo priartinimas prie darbo santykių ir kai kurių mokesčių lengvatų panaikinimas.

Pasak jo, reikia kelti klausimą ne ar jie bus keliami, o kiek ir kam.

„Krizę jaučiančių žmonių Lietuvoje yra labai mažai, nes nedarbo lygis labai žemas, užimtumas didelis. Taip pat turime rinkiminius metus ir nors apetitas yra išaugęs, bet mokesčių kėlimas yra ne klausimas A, ar bus jie keliami, o kada, kaip, kam ir kiek“, – „Luminor“ surengtoje diskusijoje teigė Ž. Mauricas.

„Žmonės per daug negalvoja apie tai, bet didelė tikimybė, kad mokesčiai vienu ar kitu būdu bus pakelti. Kitais metais lūkesčiai gali suprastėti“, – kalbėjo jis.

Tačiau Ž. Mauricas tikino, kad 2024-ieji yra „šviesos tunelio gale“ metai, o pavasario pabaigoje arba vasarą turėtų mažėti palūkanų normos.

„Šie metai yra šviesos tunelio gale metais, nes yra daug lūkesčių dėl palūkanų normų sumažėjimo. Buvo tikimasi, kad jos sumažės pavasarį, dabar kalbama labiau apie pavasario pabaigos, vasarą. Taip pat tikimasi ekonomikos atsigavimo“, – sakė ekonomistas.

„Šiais metais tikimasi ekonomikos šalyje augimo, tarp 1–2 proc. (...) Metai vilties, lūkesčių, kad situacija bent antroje metų pusėje keisis į gerą“, – tikino jis.

Bendrovės „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis sako, kad bendros Europos šalių  investicijos į komercinį NT pernai susitraukė 50 proc. Lietuvoje stebimos panašios tendencijos, be to, sumažėjo užsienio investicijų.

„Lietuvoje stebime tokias pačias tendencijas, mūsų praėjusių metų statistiką pagerino vienas sandoris, kai suomių bendrovė susitarė parduoti biurų miestelį Vilniuje vietiniam fondui  (Suomijos kapitalo „Technopolis Lietuva“ pardavė „Technopolį“ Vilniuje „Lords LB Asset Management“ įmonei – BNS) – nominalia išraiška tai yra didelis sandoris ir pagerino praėjusių metų rodiklius“, – „Luminor“ banko diskusijoje apie NT rinką penktadienį sakė R. Reginis.

„Bet pasigilinus pamatai tendenciją – iš Lietuvos traukiasi užsienietiškas kapitalas, išeina iš Lietuvos rinkos“, – pridūrė jis. 

Pasak analitiko, iki karo Ukrainoje pradžios investicijos iš užsienio į komercinį Lietuvos NT sudarydavo apie 65 proc., aktyviai pirkdavo estai, Skandinavijos šalys, Vokietija, o šiuo metu jos susitraukė iki 20 procentų.

Pasitikėjimas iš užsieniečių mūsų regionu sumažėjo drastiškai.

 

„Tai rodo, kokia yra globali situacija ir kaip tai paveikė rinkas. Pasitikėjimas iš užsieniečių mūsų regionu sumažėjo drastiškai“, – sakė R. Reginis.

Tuo metu „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad vietos investuotojai NT rinkoje išlieka aktyvūs.

„Užsienio investuotojų baimės akys yra didesnės nei vietos investuotojų – kuo toliau nuo šio regiono, matyt, tuo didesnės tos baimės akys, tačiau vietos investuotojai yra pakankamai aktyvūs, netgi, sakyčiau, turint omenyje neeilinę situaciją, netgi labai aktyvūs“, – sakė Ž. Mauricas.

„Tai susiję su tuo, kad pinigų vietos rinkoje yra daug ir kalbant apie gyvenamojo būsto rinką dominuoja vietos investuotojai, mes nesame ta šalis, net Estijoje žymiai didesnę dalį vaidina užsienio investuotojai. Vietos investuotojai stebėtinai aktyvūs ir netgi investicinių sandorių, antro, trečio būsto vyksta pakankamai daug“, – aitškino jis.

Užsienio investuotojų baimės akys yra didesnės nei vietos investuotojų – kuo toliau nuo šio regiono (...)

 

Ekonomisto vertinimu, Rusijos karo grėsmė nepadeda būsto rinkai, tačiau situacija yra „pakankamai nebloga“, ryškesnis poveikis priklausys nuo karo Ukrainoje eigos. Jis taip pat sako, kad yra ir kitų teigiamų veiksnių, vienas jų – Vokietijos brigados atvykimas.

„Tai bus iki 5 tūkst. asmenų su savo šeimomis ir jiems reikės būsto“, – sakė Ž. Mauricas.

„Yra dviprasmė situacija – jei nuomos kainos kils, „Euribor“ mažės, dalį vietos gyventojų tai spaus išeiti iš nuomos rinkos ir ieškoti galimybių nusipirkti būstą. Nes nuomos kainos, mano supratimu, yra tikrai aukštos, palyginti ir su pajamų augimu. Buvo pasvyravimas žemyn, bet jos laikosi aukštame lygyje“, – kalbėjo jis.

Visgi R.Reginis sako, kad pardavėjams artimiausiu metu tikėtis parduoti būstą už aukščiausią kainą nepavyks.

„Jūs turėsite laukti atsigaunančios rinkos, bet jei norite parduoti turtą greičiau, reikės pakoreguoti savo lūkesčius. Iš pirkėjų pusės šiuo metu, jei dairotės rinkoje, galima rasti gerų variantų, kai parduodama šiek tiek žemiau nei rinkos vidurkis, rinkos kaina, bet bloga naujiena ta, kad toks turtas nuperkamas labai greitai“, – sakė R. Reginis.

„Šitie metai yra šviesos tunelio gale metai, nes yra daug lūkesčių dėl palūkanų normų sumažėjimo. Buvo tikimasi, kad jos mažės pavasarį, dabar jau link pavasario pabaigos – gal vasarą, bet vis tiek tikimasi mažėjimo. Tikimasi ekonomikos atsigavimo, jeigu tiek euro zona, tiek Lietuva stagnavo, net šiek tiek į minusą nuėjo, tai šiemet tikimasi kad ir nedidelio, kuklaus, bet augimo tarp 1–2 proc.“, – diskusijoje apie nekilnojamojo turto rinką penktadienį sakė „Luminor“ ekonomistas.

„Belieka tikėtis, kad šį kartą ta šviesa tunelio gale ir bus šviesa, kuri ateis gal ne pavasarį, o vasarą, o ne bus dar vienas atvažiuojantis traukinys, ką turėjom pastaraisiais metais“, – pridūrė Ž. Mauricas.

Anot jo, taip pat tikimasi, kad Europos ir Rusijos energetikos „karo fronte“ irgi bus gerų naujienų.

„Viename fronte jau turime gerų naujienų, nes yra trys frontai – energetinis, ekonominis ir karinis. Energetiniame fronte situacija pakankamai gera, gamtinių dujų, elektros kainos krenta, tikėtina, kad vasarą jos bus dar mažesnės, tai leis palaikyti žemesnę bendrą infliaciją“, – sakė Ž. Mauricas.

Anot jo, ekonominiame „fronte“ situacija yra prasta, nes prekės, kurios į Rusiją nepatenka tiesiogiai iš Europos ir kitų demokratinių valstybių, patenka per kitas šalis – labiausiai per Kiniją.

Kariniame fronte, pasak jo, situacija taip pat nėra džiugi, tačiau, tikimasi, paramos Ukrainai daugės.

„Kažkiek galbūt susiimta Vakaruose, tos paramos yra šiek tiek daugiau, bent jau žadama, Europos šalys atsibudo, bent jau yra sukrėtimas, šaltas dušas ir reikia tikėtis, kad tos paramos bus daugiau“, – sakė „Luminor“ analitikas.

– Ar lietuviai išties optimistai?

– Taip, iš tiesų lietuviai yra stebėtinai gerai nusiteikę. Europos Sąjungoje vartotojų pasitikėjimo indeksas Lietuvos yra pats didžiausias, antroje vietoje yra Lenkija, toliau – Skandinavijos šalys. Nemažas kontrastas su Estija, kurioje nuotaikos nėra tokios geros.

Optimizmas nėra visiškai nepagrįstas, nes darbo užmokestis auga, nedarbo lygis yra žemas, metinė infliacija sumažėjo iki 1 proc., mokesčiai kol kas nėra keliami. Galbūt apie juos yra kalbama, bet žmonės nejaučia to artimiausiu metu. Ateina pavasaris, energetinių išteklių kainos matome, kad mažėja.

Ypač geri vertinimai Lietuvos gyventojų yra savo finansinės padėties ir lūkesčiai, kad ji pagerės per artimiausius 12 mėnesių. Tik apie 10 proc. gyventojų sako, kad ji suprastės ir apie 30 proc. sako, kad ji pagerės. Likę sako, kad neturėtų keistis. 30 proc. gyventojų, teigiančių, kad pagerės, yra didelis skaičius, nes dažniausiai žmonės, net jeigu ji pagerėja, nelinkę sakyti, kad pagerėjo, o labiau – kad nepasikeitė. Tie, kurie sako, kad pagerėja, tai reiškia, kad jų situacija ženkliai pagerėja.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Paminėjote rizikas, kalbama puse lūpų apie keliamus, galbūt būsimus mokesčius. Taip pat visai netrukus turėsime ir rinkimus, rinksime tiek prezidentą, tiek Europos Parlamentą, tiek Seimą, keisis Vyriausybė. Atsiranda nežinomybė. Kaip galėtų pasikeisti lyderių lentelės? Ar išliksime optimistai? 

– Yra nemaža grėsmė, kad nuotaikas gali aptemdyti porinkiminis laikotarpis. Prieš rinkimus niekas nenori kalbėti apie neigiamus dalykus, spardo skardinę į priekį, niekas nenori jos pakelti, yra tempiamas laikas, tie dalykai, kurie turėtų būti daromi, yra nedaromi. Gali būti, kad turėsime tikrą panašumą arba šiek tiek pakrypsime Estijos link, kur nuotaikos yra vienos prasčiausių visoje Europos Sąjungoje, tiek dėl ekonominės situacijos, tiek dėl pakeltų mokesčių.

Nuo sausio 1 dienos Estijoje buvo pakeltas Pridėtinės vertės mokestis 2 procentiniais punktais, jis didesnis nei Lietuvoje. Ir nuo 2025 metų planuojama pakelti Gyventojų pajamų mokestį. Jeigu taip pat įsisuksime į mokesčių kėlimo spiralę, matyt, kitų metų sausį nuotaikos gali nebūti tokios geros. Bet šiais metais, kad ir kaip bebūtų, jos yra geros.

Matome mažmeninės prekybos apyvarta vėl auga jau antrą mėnesį iš eilės. Tikėtina, kad turėsime šiokį tokį kilimą šiais metais, bent jau pirmoje pusėje. Nepaisant visų geopolitinių iššūkių, aukštų palūkanų normų, tai didina tikimybę, kad sugebėsime praslysti kritimą, didesnę krizę, ką jau padarėme 2020 ir 2022 metais. Dabar dėl palūkanų normų kilimo sulėtėjęs ekonomikos augimas, matyt, neišvirs į didesnę ekonominę recesiją. Bent jau kurį laiką.

Didžiausia grėsmė yra mokesčių kėlimas ir neapibrėžtumas kalbant apie geopolitinę situaciją. 

– O kaip atrodo mūsų kaimynai latviai?

– Latvija yra per viduriuką. Latvija žiūri į mus ir mums šiek tiek pavydi, klausia, kodėl mums taip sekėsi pastaraisiais metais ir tapome tarsi Baltijos šalių lyderė, nors visą laiką akys krypo į Estiją. Tačiau jie turi to potencialo, bet jie jo vis neišnaudoja eilę metų. Latviją vadiname miegančiąja gražuole, jie patys apie savo ekonomiką sako, kad jų ekonomika atrodo geriau nei jų verslas, nes daug investuoja lietuviai.

Estija įprastai būdavo pirmoje vietoje. Mes labiau linkę pesimistiškiau vertinti savo situaciją, bet dabar svarstyklės apsivertė į kitą pusę ir mes esame optimistiškiausi, estai – pesimistiškiausi. Daugiausia klausimų kelia, kaip mokesčiai bus keliami. Jau klausia ne ar, o kaip, kokiu būdu, ar jie bus chaotiškai didinami, kokia bus visuomenės reakcija. Ir kada tai bus daroma, kokiais etapais. Be abejo, kita dalis yra geopolitinė situacija. Jeigu matysime šviesesnių signalų, nuotaikos turėtų kilti, jeigu tamsesnių, tada gali ir pakristi žemyn.

„Mažėjančios žemės ūkio produktų supirkimo kainos šiuo metu – tai bendrų defliacinių procesų išraiška“, – kalbėjo „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Anot Ž. Maurico, nepasitenkinimo bus ir daugiau.

„Žemės ūkio sektorius, galbūt ir transporto dalinai sektorius. Tie sektoriai pirmieji pajunta tuos procesus ir vėliau ateis eilė ir kitiems sektoriams, dalinai ir prekybos, ir netgi paslaugų, kurie, beje, taip pat įprato spręsti dalį savo iššūkių, pakeldami kainas“, – aiškino Ž. Mauricas.

Po dvejus metus siautėjusios infliacijos, defliacija – bendras kainų lygio mažėjimas – leis gyventojams šiek tiek lengviau atsikvėpti. Jų perkamoji galia didės.

„Turint omenyje ne ekonominės prigimties kainų šoką, kurį išgyvenome, visai sveika, kad tas prekių ir paslaugų kainų indeksas šiek tiek pasikoreguotų“, – teigė Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

„Du metus mes turėjome pakankamai didelį sunkmetį su aukštai iškilusiomis kainomis. Dabar šiek tiek sumažėjusi infliacija, deja, to nekompensuoja“, – sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau verslui ir vėl gali tekti spręsti rebusus. Išaugusių kaštų naštos taip paprastai vartotojams perkelti jau nebepavyks. Reikės ieškoti, kieno sąskaita darbuotojams kelti atlyginimus.

„Sunkiau padidinti pardavimų pajamas, nes kainos nebedidėja. Jiems bus be galo sudėtinga vykdyti įsipareigojimus, tiek dėl išaugusių palūkanų normų, tiek dėl sparčiai didėjančio darbo užmokesčio“, – nurodė „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas.

„Mūsų sektoriuje nuo 2019 metų atlyginimai yra pakilę 59 procentais“, – aiškino Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

„Ar tai būtų infliacija, ar defliacija, ar aukščiausias ekonomikos pakilimo laipsnis, mes girdime vis tą patį“, – teigė I. Ruginienė.

Išankstinė suderinta metinė infliacija sausį, palyginti su pernai, siekė 1 procentą. Mėnesinė – simbolinė, 0,1 procento.

„Dėl akcizų padidinimo ir pridėtinės vertės mokesčio maitinimo paslaugoms kilstelėjimo“, – šnekėjo Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė.

Tačiau lapkritį ir gruodį fiksuota maždaug 0,5 procento mėnesinė defliacija. Jos apraiškų pernai buvo ir anksčiau.

Sunkiau padidinti pardavimų pajamas, nes kainos nebedidėja. Jiems bus be galo sudėtinga vykdyti įsipareigojimus, tiek dėl išaugusių palūkanų normų, tiek dėl sparčiai didėjančio darbo užmokesčio.

 

Nors juo džiaugtis irgi derėtų santūriai.

„Normali infliacija, kuri siekia iki 2 procentinių punktų, yra tas progreso variklis, kai mes žinome, kad viskas juda, pinigai nuvertėja ir tai yra stimulas investuoti“, – sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Užsitęsusi ir defliacija gali pridaryti problemų.

„Defliacija pradėtų kelti grėsmę tada, jeigu ji tęstųsi ilgesnį laiką ir susiformuotų defliaciniai lūkesčiai, kurie neskatina plėtros, investicijų“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.

„Vadinasi, mes negalime parduoti savo prekių. Mes mažiname kainą, einame žemiau ribos ir ką tai duoda? Tai duoda galimai daugiau atleistų darbuotojų, nes bandai susiaurinti kaštus, atitikti rinkos kainų politiką ir, aišku, tai nieko gero vystymuisi neduoda“, – aiškino Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.

„Kaštų bazė vis dar kyla, o pajamų didinti nebėra galimybių. Tas skirtumas tarp kaštų ir pajamų veriasi. Be abejo, mažėja pelnai, dalis įmonių netgi pradeda dirbti nuostolingai“, – tvirtino Ž. Mauricas.

„Tas visas vaizdelis jau išryškės vasario 25 d., kai visi susimokės padidintą PVM. Vartojimas yra labai kritęs“, – teigė E. Šiškauskienė.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, sausį labiausiai pigo kietasis kuras, šilumos ir elektros energija, degalai ir tepalai.

Brango nuotekų rinkimo, vandentiekio paslaugos, farmacijos gaminiai, restoranų, kavinių ir maitinimo paslaugos, medicinos paslaugos ir automobiliai.

– Po Naujųjų metų tikrai brango maistas restorane, ar ne?

– Tikrai taip. Pakankamai ženkliai pabrango. Ir netgi kilstelėjo visa mėnesinė infliacija į teigiamą teritoriją. Jeigu ne restoranų ir kavinių kainų padidėjimas, tai mes turėtume dar vieną mėnesį, kuomet kainos truputį sumažėja. Bet dabar turėjom šiokį tokį kylimą. Na, tiesiog supyko, kad grąžino PVM į prieš tai buvusį. Įdomu tai, kad kai mažino PVM, kainos tada nesumažėjo.

– O kai PVM grįžo į lygį, kuris buvo prieš tai, kainos padidėjo. Ar kainos tiek ir padidėjo, kiek ir PVM paaugo, ar vis tiek restoranai dar pliuso užsidėjo?

– Na, šiek tiek mažiau padidėjo tuo pirminiu momentu, bet, kadangi, nesumažėjo tada visai, kai buvo sumažintas PVM, tai, žinot, mokestis yra mažinamas, kainos nekrenta, o kai mokestis padidinamas, kainos padidėja.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kur yra gerų žinių ir kur kainos mažėjo? Maisto produktų?

– Taip, jeigu pažvelgtume į metinius pokyčius, didžiausias kritimas yra energetinių prekių kainos t. y. šildymo, elektros kainos, kietojo kuro, gamtinių dujų, degalų kainos. Kas svarbiau gyventojams, matome maisto kainų tolygų mažėjimą. Aišku, jis nėra didelis, galėtų būt didesnis. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl ūkininkai protestuoja – nes supirkimų kainos iš ūkininkų yra kritusios žymiai labiau negu vartotojams parduotuvių kainos. Na, bet bent jau tikrai nedidėja tos kainos ir šiek tiek matome mažėjimą. Ir taip pat matome kitų prekių kainas. Gal žmonės ne tiek pastebi, bet jos tikrai nebedidėja ir yra netgi šioks toks metinis mažėjimas. Tai pradedant nuo automobilių, baigiant baldais, kita buitine technika. Labiau Lietuvoj tos lentynos kainos gal nemažėja, bet atsiranda daugiau realių nuolaidų. Tai iš tiesų galima pasižiūrėjus, investavus laiko susidėlioti tą krepšelį pakankamai mažesne kaina negu, tarkim, prieš metus.

– O kalbant apie paslaugas, kokia čia situacija? Ar didėja tos paslaugų kainos?

– Paslaugų kainos didėja, nes darbo užmokesčio augimas yra didžiulis, jis sudaro didelę dalį paslaugų kainos sudedamojoje. Ir, deja, tos paslaugų kainos auga. Bet jos auga ne taip sparčiai kaip pastaruosius keletą metų. Pastaruosius du metus paslaugų kainos augo dviženkliu skaičiumi, dabar jau mes matome, kad tas augimas artėja prie 5 proc.

– Ką galime ateičiai prognozuoti? Ar kainos maždaug taip ir išliks – paslaugų kainos šiek tiek pakilo, restorane pavalgyti brangiau, bet maistas šiek tiek pigesnis?

– Na, erdvės kainų sumažėjimui tikrai yra. Ypatingai matom, kad šilta antra žiemos pusė, energetinių išteklių kainos, tikėtina, kris. Pasaulinės maisto žaliavų kainos taip pat krenta. Gamintojų kainų indeksai taip pat yra minus 5-7 proc. Tai to potencialo kritimui yra. Ir vienintelės paslaugos augs. Tai bendras paveikslas, matyt, bus artimas nuliui ar netgi, drįsčiau teigti, kad mes turėsime defliaciją. Tai pakankamai toks neįprastas reiškinys bus ir gali būt, kad jau vasario arba kovo mėnesį turėsime metinį neigiamą kainų pokytį. Tai nebegalėsime skųstis, kad kainos auga.

„Matėme pakankamai nemenką šuoliuką viešojo maitinimo, restoranų, kavinių kainų sausio mėnesį, bet vis tiek jis nesugebėjo reikšmingiau padidinti infliacijos“, – BNS pirmadienį sakė „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

„Jeigu ne restoranų kainos pakilusios, tai turėtume nulinę (infliaciją – BNS). Dar akcizai padidėjo – dyzelino, rūkalų, tabako, alkoholio. (...) Be šitų efektų – PVM restoranams ir akcizų pakėlimo – mes sausio mėnesį būtume turėję defliaciją“, – kalbėjo ekonomistas.

Išankstiniais statistikų duomenimis, sausį Lietuvoje buvo 1 proc. metinė bei 0,1 proc. mėnesio infliacija. 

Pasak Ž. Maurico, paslaugos yra vienintelė grupė, kur vis dar matomas kainų augimas.

„Energetika, maistas ir neenergetinės plataus vartojimo prekės – jų metinis pokytis jau įžengė į neigiamą teritoriją ir tik paslaugų (kainų – BNS) augimas yra teigiamas“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio vertinimu, mėnesio infliacija yra mažesnė nei prognozuota anksčiau, nes 2022 metais kainas itin didinusios įmonės šiuo metu nebeturi tokios galimybės dėl sumažėjusios paklausos – padidėjusius kaštus dėl didesnių SND ir PVM maitinimo verslui akcizų dengia pačios.

„Per 2022 metus kainos padidėjo daugiau negu padidėjo energijos ir žaliavų sąnaudos ir žaliavų kainoms nukritus, energijos kainai sumažėjus, tas galutinių prekių kainų lygis liko labai aukštame lygyje ir dabar net ir didėjant kai kurioms sąnaudoms, pavyzdžiui, transportavimo, kai kuriems mokesčiams, įmonės matydamos silpną paklausą nenori ir negali perkelti tų didėjančių kaštų galutiniams vartotojams“, – BNS sakė N. Mačiulis.

Vasarį, kovą spaudimas kainoms žemyn bus pakankamai ženklus. Matome prognozę, kad vasarį turėtų atpigti elektra, vėliau ir šildymo kaina (...)

 

Infliacija šiemet mažės

Ž. Mauricas prognozuoja, kad vasario ir kovo mėnesiais tiek mėnesio, tiek metinę infliaciją keis defliacija, kainos toliau mažės ir pirmąjį pusmetį, o antroje metų pusėje kainos vėl gali kilti. 

„Vasarį, kovą spaudimas kainoms žemyn bus pakankamai ženklus. Matome prognozę, kad vasarį turėtų atpigti elektra, vėliau ir šildymo kaina pavasarį turėtų gerokai labiau atpigti, ypatingai matant, kokia prognozuojama šilta žiema. Maisto kainos taip pat yra tokia tendencija – matome, kad ūkininkai protestuoja, supirkimo kainos yra žemame lygyje“, – BNS  teigė Ž. Mauricas.

„Antroje metų pusėje gali būti, kad grįšime į infliaciją, bet pirmoje metų pusėje mes dar matysime defliacinius procesus“, – kalbėjo ekonomistas.

N. Mačiulio teigimu, neramumai Raudonojoje jūroje gali branginti prekių transportavimo iš Azijos išlaidas, tačiau tikėtina, kad dėl netvariai kilusių kainų infliacija ir toliau mažės. Jis prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks apie 1,5 procento.

„Bet vis tiek tie mano įvardinti veiksniai ir nepagrįstai aukštas dabartinių kainų lygis ir nelabai stipri paklausa turbūt lems tai, kad tos infliacijos mes nematysime. Visus šiuos metus turbūt vidutinė metinė infliacija nesieks 2 procentų, sieks tiktai 1,5 procento“, – sakė N. Mačiulis.

„Gali būti, kad mes pavasarį matysime ir metinę infliaciją, artimą nuliui“, – pridūrė ekonomistas.