„Ekonomikoms tai atnešė naują neapibrėžtumo laikotarpį, infliaciją, palūkanų augimą ir, galiausiai, augimo lėtėjimą. Tokie svyravimai, lokaliu mastu, bene greičiausiai atsiliepia nekilnojamojo turto, o dar smulkiau – būsto rinkai. Kaip per pirmąjį karantiną, taip ir prasidėjus karui, būsto rinka reikšmingai stabtelėjo“, – sakė išskirtinių būsto projektų valdymo bei NT paslaugų įmonės „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.

Tačiau pastarasis laikotarpis yra savaip unikalus ir įdomus. Kadangi prognozuoti tokiais laikotarpiais yra itin sudėtinga, remdamiesi atskirų ekonominių rodiklių dinamika ir ekonomistų prielaidomis, „Citus“ analitikai įvertino galimus būsto rinkos Vilniuje raidos scenarijus.

Stabdo ne tik globalūs iššūkiai, bet ir vietiniai (ne)sprendimai

Šie scenarijai paremti globalių ekonomikos rodiklių, mažai priklausančių nuo lokalių sprendimų, dinamika. Tačiau Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad būsto įperkamumas susijęs ir su institucijų pastangomis, o į jų trūkumą baksnoja jau ir situaciją analizuojančios Europos institucijos.

„Žvelgiant į oficialiąją statistiką, per pastarąjį dešimtmetį būsto kainų lygis Europos Sąjungoje vidutiniškai kilo apie 6 proc. Lietuvoje šis rodiklis siekia net 33 proc. (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duom.). Kodėl mūsų šalyje stebimas toks ryškus būsto brangimas, kuris smukdo jo įperkamumą ir prieinamumą?“, – klausė M. Statulevičius.

Mindaugas Statulevičius. „Citus“ nuotr. 

Spaudimą būsto kainos, pažymi jis, jaučia tiek iš objektyvios, tiek ir iš subjektyvios aplinkos. Dėl geopolitinių įtampų užklupęs neapibrėžtumas ir išbrangusios statybinės medžiagos, į rekordines aukštumas kilusi infliacija ir jos tramdymui pasitelktas palūkanų didinimo mechanizmas. Vis tai – objektyvios priežastys, lėmusios būsto kainų augimą ir smunkantį jo įperkamumą.

„Bet turime ir subjektyviąją šios istorijos pusę: tai – neatsakinga teisėkūra ir institucijų kompetencijos stoka priimant verslo aplinką reglamentuojančius sprendimus. Pastaraisiais metais priimtas šūsnis teisės aktų pakeitimų bei prikurta naujų, kurie tiesiogiai daro įtaką būsto kainų kilimui ir stringančiai pasiūlai. Skaičiuojame, kad iššūkiai statybos sektoriuje ir juos sekę teisinės bazės pokyčiai per maždaug metus būsto kainą padidino nuo 17 iki 23 proc. Ar atsakingosios institucijos, priimdamos nutarimus, įvertino galimą jų poveikį rinkai? Tikrai ne. Kaip rodo ligšiolinė patirtis, įstatymų kūrėjai ir priėmėjai nėra linkę įvertinti savo sprendimų įtakos – nei kaip tai paveiks verslo aplinkos funkcionavimą, nei kaip tai atsilieps visuomenei“, – sakė LNTPA vadovas.

Jis neabejoja, kad kiekvienas valstybės sprendimas nugula galutinėje būsto kainoje, tai reiškia, ant būsto pirkėjo pečių. Verslas palaiko valstybės siekius kelti kokybės kartelės reikalavimus, bet kartu kviečia ieškoti ir balanso bei poveikio suvaldymo sprendimų, nes priešingu atveju būsto įperkamumas taps įsišaknijusia jau ne vien lūkesčius lemiančia, o realia, faktine problema.

„Būstas ir jo įperkamumas turi būti politinis prioritetas, lydimas veiksmingos, ilgalaikės strategijos, kurios gijas tvirtai laikytų atsakingas Vyriausybės įgaliotasis asmuo. Girdime Europos institucijų rekomendacijas netgi steigti Būsto ministeriją. Taigi, galime suvokti šio klausimo svarbą. Taip pat turime judėti link nuomojamojo bei municipalinio būsto fondų plėtros. Lengvinti ir spartinti planavimo bei statybos procesus. Ir, svarbiausia, audituoti priimamų teisės aktų poveikį, numatyti galimas pasekmes prieš juos patvirtinant oficialiai“, – rekomendavo ekspertas.

Būsto rinkos atsparumas ir scenarijų formavimo prielaidos

Iš kitos pusės, „Luminor“ banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico įsitikinimu, Lietuvos būsto rinka demonstruoja įspūdingą atsparumą nepalankiems ekonominiams sukrėtimams. Rusijos karinė invazija Ukrainoje padidino geopolitinį neapibrėžtumą bei įpylė žibalo į liepsnojantį infliacijos laužą, o jį gesinti suskubęs Europos centrinis bankas vos per vienerius metus pakėlė bazines palūkanų normas nuo -0,5 iki 3,5 proc. – į 22 metus nematytas aukštumas. Tačiau šios grėsmės ne sušaldė, o tik atvėsino po COVID–19 pandemijos iki raudonumo įkaitusią Lietuvos būsto rinką.

Lietuvos būsto rinkai sušalti neleidžia itin aukšti gyventojų lūkesčiai – vartotojų pasitikėjimo rodiklis šiuo metu yra pats aukščiausias visoje Europos Sąjungoje (ES), o ypač gerai lietuviai vertina savo asmeninę finansinę padėtį.

Žygimantas Mauricas.  „Citus“ nuotr.

„Optimistinius gyventojų lūkesčius lemia dviženklis vidutinio darbo užmokesčio augimas, žemas nedarbo lygis bei sparčiai lėtėjanti infliacija, kuri 2023 m. birželio mėn. sumažėjo iki vienaženklio skaičiaus ir tapo mažesnė nei darbo užmokesčio augimas. Būsto rinkos aktyvumą taip pat palaiko gyventojų skaičiaus augimas (Lietuvos gyventojų sk. 2022 m. išaugo 54 tūkst.), kurį lemia jau ketvirtus metus iš eilės teigiamas tarptautinės migracijos balansas. Didėjančios gyventojų pajamos ir palankios demografinės tendencijos didina būsto paklausą, o tai, savo ruožtu, neleidžia koreguotis būsto kainoms“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Jis pastebi, kad šiuo aspektu Lietuva išsiskiria ne tik Baltijos šalių, bet ir visos ES kontekste, nes palūkanų normų ir infliacijos šuolis daugumoje bendrijos šalių lėmė būsto kainų korekcijas – ES būsto kainos krenta jau du ketvirčius iš eilės. Būsto kainų korekcijos pastebimos ir Lietuvoje, tačiau reikšmingesnių pokyčių tikimybė nėra didelė.

„Visų pirma, būsto nuomos rinkoje, kuri yra mažiau priklausoma nuo ateities lūkesčių, tad yra tarsi esamos būsto rinkos situacijos lakmuso popierėlis, aktyvumas yra santykinai didelis, o kainų augimas šiais metais vėl paspartėjo. Pavyzdžiui, Vilniuje būsto nuomos kainos per dvejus metus pakilo 22 proc., likusioje Lietuvos dalyje – 18 proc. (būsto skelbimų portalo „Aruodas.lt“ duom.). Antra, būsto sandorių skaičius antrinėje rinkoje išlieka santykinai aukštas ir nedaug tenusileidžia priešpandeminiams 2019 metams. Trečia, būsto paskolų paklausa Lietuvoje išlieka pakankamai aukšta: per pirmus penkis 2023 m. mėnesius naujai išduotų būsto paskolų suma Lietuvoje buvo 14 proc. mažesnė nei per tą patį laikotarpį pernai. Palyginimui, Latvijoje šis skaičius atitinkamu laikotarpiu sumažėjo 18 proc., Estijoje – 29 proc., o euro zonos šalyse – 41 proc.“, – vardijo ekspertas.

Jis pabrėžia, kad būsto paskolų pasiūla taip pat išlieka didelė: bankai negriežtina būsto paskolų išdavimo sąlygų, o mažėjant bankų taikomoms būsto paskolų maržoms gyventojai aktyviau refinansuojasi savo turimas būsto paskolas, tokiu būdu sušvelnindami paskolų palūkanų augimą dėl kylančių bazinių palūkanų normų.

Pakankamai pozityvios atrodo ir Lietuvos banko bei kitų ekonomistų prognozės, galinčios turėti įtakos žmonių finansinei situacijai – darbo užmokesčio ir darbo rinkos dinamika.

Šarūnas Tarutis.  „Citus“ nuotr.

„Tačiau kol kas didžiausia pirminės būsto rinka Lietuvoje – apsnūdusi. Kodėl taip gali būti? Visų pirma, žmonių sprendimo priėmimo terminą įsigyti brangiausią pirkinį gyvenime ilgina netikrumas dėl ateities, susijęs su geopolitinėmis audromis, ekonomikos bangavimais ir tiesiogiai įtaką pajamoms turinčiais faktoriais – aukšta infliacija ir kylančiomis palūkanų normomis, kurios dar ir būsto įperkamumą prastina“, – vertino „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.

O didžiausią grėsmę Lietuvos būsto rinkai, – papildo „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas, – keltų gilesnė ir ilgesnė ekonominė recesija, kuri padidintų nedarbo lygį ir sulėtintų darbo užmokesčio augimą. Palūkanų normų dinamika bei demografinės tendencijos taip pat darys reikšmingą poveikį būsto rinkai vidutiniu laikotarpiu. Jei palūkanų normos pradėtų mažėti sparčiau nei tikimasi – tai turėtų įleisti gaivaus oro gūsį į būsto rinką; jei jos išliks didesnės ilgesnį laikotarpį – spartesnio būsto rinkos atsigavimo tektų palūkėti. Ilgesniu laikotarpiu būsto rinkai vis didesnį poveikį darys demografinės tendencijos, o tiksliau – nuo migracijos tendencijų, nes COVID–19 pandemijos metu ženkliai sumažėjęs gimstamumas dar labiau padidino Lietuvos priklausomybę nuo imigracijos. Jei gyventojų skaičius Lietuvoje – ar bent didžiuosiuose jos miestuose – augs, aktyvumas išliks aukštas, jei ne – priešingai. Būtent šis veiksnys daugiausia lemia vangią būsto rinką Rygoje.

Taigi, atmetus ekonominių ir demografinių faktorių įtaką, nuomos ir antrinės būsto rinkų konkurenciją, lieka infliacija ir palūkanų norma. Infliacija jau ima išsikvėpti ir auga nebe taip smarkiai. Paskutiniai duomenys rodo, kad infliacija euro zonoje pasiekė 5,5 proc. rodiklį. Lietuvoje ji tuo metu buvo kiek didesnė – 8,2 proc. ir augo lėčiau nei darbo užmokestis, vadinasi, žmonių perkamoji galia grįžta. Nukrito ir stabilizavosi energetinių išteklių kainos, turinčios bene didžiausią įtaką bendram infliacijos lygiui, šaltasis sezonas taip pat praėjo. O ir jis buvo gan švelnus, todėl infliacijos įtaka susitraukė.

„Galima drąsiai teigti, kad šiuo metu iš esmės svarbiausias būsto rinkai rodiklis yra 6 mėn. trukmės Euribor palūkanų norma – tokia dažniausiai fiksuojama būsto paskolų sutartyse. Ji, atsižvelgiant į poreikį būsto įsigijimui imti banko paskolą, turi ir didelės įtakos būsto įperkamumui, kuris pastaruoju metu sumažėjo, ir vartotojų sprendimo priėmimo laikui, nes Euribor augimo lūkestis didina neapibrėžtumą. „Citus“ analitikai nagrinėjo ilgalaikę – daugiau nei dešimties metų laikotarpio – metinių Euribor ir pirminės būsto rinkos sandorių kiekio vidurkių koreliaciją ir patvirtino, kad ji – artima vienetui, t. y. beveik absoliuti. Tai reiškia, kad mažėjant Euribor turėtų suaktyvėti pirminė būsto rinka“, – sako Š. Tarutis. Scenarijuose mėnesiniam sandorių skaičiui analitikai naudojo trumpalaikę koreliaciją, kuri, dėl didesnio svyravimo trumpuoju laikotarpiu, yra apie 0,6.

„Citus“ analitikai, atsižvelgdami į Europos centrinio banko, Lietuvos ir kitų didžiųjų euro zonos ekonomikų centrinių bankų bei tarptautinių finansinių institucijų prognozes, sudarė tris pirminės būsto rinkos scenarijus sostinei. Jie remiasi pagrindine Euribor palūkanų normos projekcija, galimą paklaidą koreguojant labiau optimistine ir labiau pesimistine kryptimis.

Scenarijus #1. Realistinis scenarijus

Šiuo metu prognozuojama, kad Euribor norma aukščiausią ribą pasieks pačioje šių metų pabaigoje. Vėliau ji turėtų nuosekliai mažėti. Spėjama, kad pagrindinė palūkanų norma pasieks 4,1–4,2 proc. ir bus aukštesnė nei manyta iki šiol. Tačiau kitais metais ji sumažės apie 1 proc. punktu, iki 3,0–3,3 proc. Tokių žemų rodiklių, kurie buvo nuo 2015 m. iki 2022 m. gegužės mėn., kai Euribor kirto nulio atžymą ir visąlaik laikėsi neigiamoje skalės pusėje, bent šį dešimtmetį jokios prognozės nerodo.

Dabartinės prognozės rodo, kad palūkanų norma dar paaugs iki metų galo, o tada nuosekliai mažės ir svyruos nežymiai.

Tai reiškia, kad šiais metais pasiūla Vilniaus pirminėje būsto rinkoje turėtų toliau po truputį augti ir jos smarkiau nemažins sulėtėjusi paklausa. Aktyvumas išaugti gali kitų metų pradžioje, kai ims gerėti būsto kreditavimo sąlygos ir įperkamumas. Iki to laiko, prognozuojama, augs ir darbo užmokestis, todėl suaktyvėjus rinkai gali atsirasti daugiau erdvės būsto kainų augimui, nes paklausa pirminėje sostinės rinkoje įsibėgėjus metams turėtų svyruoti tarp 350 ir 450 naujų būstų per mėnesį, o metinis vidurkis – pasiekti 368 būstų ir 75 proc. viršyti prognozuojamą šių metų vidurkį (210).

    • Kaip skaičiavome? Pagrindu šiam scenarijui „Citus“ analitikai laikė pasaulinių finansinių konsultacijų įmonių „Chatham’s Financials“ ir „The Economy Forecast Agency (EFA)” naujausias Euribor 6 mėn. trukmės prognozes, kurias apjungė ir adaptavo pagal kitus rodiklius. Vertinome, kad paklausos dinamikos ir Euribor pokyčių trumpalaikės koreliacijos rodiklis – 0,6. Dar „Citus“ ekspertai atsižvelgė į paskutinių 6 metų sezoniškumo tendencijas ir šį poveikį įtraukė prognozuodami sandorių skaičių.

Grafikas nr. 1. Vilniaus pirminės būsto rinkos dinamikos realistinis scenarijus („Citus“ duom.)

Scenarijus #2. Pesimistinis scenarijus

Dar prieš tris mėnesius buvo prognozuojama, kad Euribor pikas bus mažesnis ir „nutiks“ anksčiau. Tai buvo planuojama šių metų lapkričio–gruodžio mėnesiais, o maksimali 6 mėn. trukmės palūkanų dydžio reikšmė buvo projektuojama 3,71 proc.

Tačiau jau dabar ji yra didesnė – birželį ji vėl kilo ir sudarė apie 3,9 proc. Todėl ir prognozėse pikas nusikėlė dviem mėnesiais į priekį, o jo reikšmė – padidėjo.

Tai rodo, kad scenarijų dar gali būti įvairių, todėl „Citus“ rinkos analitikai suformavo pesimistinį variantą ir pirminei Vilniaus būsto rinkai. Pagal šį scenarijų Euribor palūkanų norma bus didesnė nei prognozuojama šiuo metu ir mažės ne taip greitai. Todėl ir paklausa augs lėčiau, o mėnesinis sandorių vidurkis (298) per visus metus kiek daugiau nei 40 proc. viršys šių metų prognozuojamą vidurkį.

    • Kaip skaičiavome? „Citus“ ekspertai pakoregavo pirmajam scenarijui naudotą Euribor palūkanų normos 6 mėn. trukmės prognozę, darydami prielaidą, kad Europos centrinis bankas, siekdamas suvaldyti infliaciją, jas šiais metais kels sparčiau, o kitais metais dar laikysis konservatyvesnės taktikos ir mažins iš lėto, maždaug dvigubai lėčiau nei pirmojo scenarijaus atveju, stengdamasis, kad infliacija vėl neimtų augti. Kaip ir ankstesniame scenarijuje, prognozuojant galimą paklausos dinamiką, buvo vertinamas ir sezoniškumo poveikis rinkos aktyvumui.

Grafikas nr. 2. Vilniaus pirminės būsto rinkos dinamikos pesimistinis scenarijus („Citus“ duom.)

Scenarijus #3. Optimistinis scenarijus

Visgi, yra ir gerų ženklų, kurie rodo, kad ECB gali ryžtis Euribor normą mažinti anksčiau ir sparčiau. Paskutiniai Euro zonos duomenys rodo, kad bendra vidutinė infliacija pasiekė 5,5 proc. ribą. Kadangi bendrijos ekonomikos variklis ėmė lėtėti, o globalių iššūkių grėsmė ir mastas nėra sumažėję, galima laukti ir pozityvesnių scenarijaus eigos variantų.

Prisimenant 2020 m. ir pandemijos pradžios laikotarpį, kai dauguma vyriausybių ėmė taikyti gan agresyvias fiskalinio skatinimo politikas, dar mažinti pagrindines palūkanų normas ir į ekonomikas įlieti didžiulius pinigų srautus. Šiuo metu didesne grėsme laikoma infliacija ir pinigų nuvertėjimas, todėl tokių ekstraordinarių priemonių tikėtis neverta, – įsitikinęs „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Š. Tarutis.

Tačiau, jo manymu, suvaldžius infliaciją ir pasitinkant ateities ekonominius iššūkius, kurie reikalaus gero ekonomikų pasirengimo, apatinio ciklo fazės ECB užtęsti nenorės ir palūkanas ims mažinti sparčiau, taip siekdamas santūriai skatinti vartojimą.

Remiantis optimistiniu scenarijumi, Vilniaus pirminė būsto rinka atsigaus dar šių metų gale, o kitais metais artės link 500 sandorių per mėnesį. Vidutiniškai, pagal tokį scenarijų, kitąmet prognozuojama apie 415 naujų būstų pardavimų – bene dvigubai daugiau nei šių metų prognozė.

Labai panašus mėnesinis vidurkis, pasak analitikų, stebėtas 2020–aisiais. Reikia atkreipti dėmesį, kad tais metais būsto rinka patyrė staigų „rankinį stabdymą“, o paskui paklausa ėmė augti labai staiga, taip sudarydama didelį spaudimą kainų augimui. Tačiau tąkart labai nusekusi buvo ir pasiūla, tad ekspertai viliasi, kad rinkoje toks disbalansas nebesusidarys.

    • Kaip skaičiavome? Ir šis „Citus“ ekspertų parengtas scenarijus remiasi „Chatham’s Financials“ bei „The Economy Forecast Agency (EFA)” prognozėmis, tačiau jo prielaidos – pozityvesnės, todėl paskaičiuotas greitesnis Euribor mažėjimas ir ryškesnis bei spartesnis didžiausios būsto rinkos Lietuvoje atsigavimas. Taip pat vertintas rinkos sezoniškumas ir, pagal statistiką, pagal tai skaičiuota kasmėnesinė rinkos dinamika.

Grafikas nr. 3. Vilniaus pirminės būsto rinkos dinamikos optimistinis scenarijus („Citus“ duom.)

Ko laukti ir ko tikėtis būsto ieškantiems žmonėms?

Matant, kad net ir didžiausią kompetenciją bei patirtį rinkos tyrimuose ir prognozėse turintys analitikos centrai, turi koreguoti savo sudarytus ateities ekonominės raidos scenarijus, prognozuoti reikia atsargiai. Tačiau egzistuoja tam tikros fundamentalios prielaidos, leidžiančios modeliuoti bent preliminarias galimas kryptis.

„Neatsitiktinai, savo analizę vadiname scenarijais, o ne prognozėmis. Prognozė, tam tikra prasme, labiau įpareigoja, o mes suprantame, kad tokiu būdu darome įtaką pasirinkimams ir sprendimams. Todėl, nors ir neabejojame, kad, bent jau remiantis šiandien turimais duomenimis ir darytinomis įžvalgomis, rinka atsigaus ir paklausa ims augti, jog tai yra labiau laiko nei paties fakto klausimas, suprantame, kad situacija gali pasikeisti net ir rytoj, – sako Š. Tarutis. – Prieš trejus metus, su pandeminės rinkos scenarijais pataikėme ganėtinai tiksliai ir net buvome per santūrūs paklausos atžvilgiu, tačiau tuometinis augimas sukėlė ir nemažai iššūkių rinkai, nors daug ko ir išmokė“.

Eksperto teigimu, šiandien rinka yra stabili, o paklausa – auganti. Pardavėjai taip pat stengiasi rinkai pasiūlyti patrauklius pasiūlymus, nes pasiūla auga, todėl konkurencija didėja. Tad pirkėjai šiandien turi labai geras sąlygas rinktis būstą, ypač, jei svarstomas dar statomas projektas, kuriame notarinis sandoris bus sudaromas po 1–2 metų, kada Euribor palūkanos turėtų būti mažesnės nei šiandien, darbo užmokestis, prognozuojama, išaugęs, taigi, ir mėnesinė finansinė našta – lengvesnė.

Bankai taip pat ieško sprendimų, kaip pagerinti būsto kreditavimo sąlygas ir padaryti jį labiau prieinamą. Todėl verta ieškoti žemesnių bankų maržų ir naujoms paskoloms, ir turimų refinansavimui.

Kiekvienas eigos variantas turės skirtingos įtakos ir pasiūlai. Šiuo metu plėtotojai rinką papildo mažesnėmis ir smulkesnėmis būsto „injekcijomis“. Jei įsigyvendins pesimistinis ar net realistinis scenarijai, žymesnių situacijos pasikeitimų, tikėtina, nepamatysime, – mano „Citus“ investicijų ir analizės vadovas. Optimistinio scenarijaus atveju, rinkos aruodas turėtų pildytis šiek tiek sparčiau.

Praėjusiais metais fiksuotas maždaug 17 proc. vidutinės pasiūloje esančių naujų būstų kainų augimas. Šiais metais kaina, vertinant kasmėnesinį pokytį, per pusę metų augo apie 3 proc. Vadovaujantis realistiniu scenarijumi, kitąmet galima tikėtis 4–6 proc. augimo; jei įsigyvendins pesimistinis scenarijus, kainos išliks stabilios, nors 2–4 proc. augimas, greičiausiai bus; jei viskas pakryptų optimistine linkme, metinis kainų augimas 2024 m. gali viršyti 10 proc. ribą.

„Infliacijos (prognozę – BNS) truputį padidinome daugiausia dėl vis dar nemažėjančių maisto kainų, bet tikimės, kad kitais metais galbūt netgi turėsime šiokią tokią defliaciją“, – trečiadienį pristatydamas Lietuvos ekonomikos apžvalgą teigė Ž. Mauricas.

„Vis tiek statistiškai Lietuvoje (maisto – BNS) kainos nekrenta. Jos nebekyla, bet jos ir nekrenta“, – teigė Ž. Mauricas.

„Vasarą, kai įsijungia sezoniškumas, ypač liepą, rugpjūtį, rugsėjį, maisto kainos būna žemesnės. Tai turėtų šiek tiek sumažinti bendrą infliacijos lygį. Matyt, kad matysime daugiau defliacinių mėnesių, tačiau lieka klausimas, koks tas kritimas bus ir, ar jis apskritai bus“, – pridūrė ekonomistas.

Tuo metu energijos kainos, pasak analitiko, infliacijos augimo nebelemia. 

Valstybės duomenų agentūra skelbė, jog Lietuvoje gegužę mėnesio defliacija buvo 0,2 procento, tuo metu per metus – gegužę, palyginti su 2022 metų geguže – infliacija siekė 11,7 proc.

Ž. Mauricas: tarp grėsmių ekonomikai ateityje – mažiau dirbančiųjų bei kūdikių

Ž. Mauricas sako, jog Lietuvos ekonomikai ateityje kils  grėsmių dėl mažėsiančio dirbančiųjų skaičiaus bei gimstamumo.

Tuo metu pagrindinės grėsmės Lietuvai artimiausiu laikotarpiu – Rusijos invazija į Ukrainą ir jos padariniai, kylančios palūkanų normos bei politinis neapibrėžtumas.

Remdamasis EBPO prognozėmis Ž. Mauricas teigė, kad Lietuvos ekonomikos augimas labiau pradės mažėti nuo 2026 metų, o nuo 2028-ųjų bus mažesnis nei 1 proc. Pasak jo, tai susiję pasibaigsiančiu pensinio amžiaus didinimu, mažėsiančiu dirbančiųjų skaičiumi bei gimstamumu.

„Jeigu mes išsikasime dar vieną demografinę duobelę, vienintelė strategija ateityje – pasikliauti imigracija“, – trečiadienį pristatydamas naujausią Lietuvos ekonomikos apžvalgą teigė Ž. Mauricas.

„Dėl to labai stipriai padidės spaudimas sveikatos apsaugos sistemai, kuriai reikės daugiau finansavimo, socialinės apsaugos sistemai reikės daugiau finansavimo, mažesnis vaikų skaičius veiks tam tikrus sektorius, pradedant darželiais ir mokyklomis. Todėl Lietuvai reikia rimtai apgalvoti ir dar kartą dėmesį skirti protingai ir išmaniai migracijos politikai“, – teigė analitikas.

Pasak ekonomisto, taip pat reikėtų mažinti darbo jėgos apmokestinimą.

„Jeigu anksčiau šalys konkuruodavo dėl investicijų mažindamos pelno mokesčius, tai dabar ta konkurencija, sakyčiau, dar didesnė darosi dėl talentų ir darbuotojų pritraukimo“, – teigė Ž. Mauricas.

„Luminor“ prognozuoja, jog šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trauksis 0,5 proc. Kovą bankas prognozavo, kad šalies ekonomika šiemet augs 1 proc.

Banko analitikai mano, kad 2024 metais ekonomikos augimas sieks 3 proc. – 0,5 punktais mažiau nei prognozuota kovą. 

„Dabar matome, kad didėja kitos grėsmės, ypatingai dėl palūkanų normų, taip pat kalbant apie ilgalaikę Lietuvos kryptį, mokesčių reformą ir kitus dalykus, kurie gali sukelti įvairias tam tikrų asmenų grupių reakcijas. Todėl mes grįžome į tą neigiamą zoną, bet dedame nedidelį minusą“, – sakė Ž. Mauricas.

„Šiek sumažinome ir kitų metų prognozę, vėlgi dėl to, kad didesnės palūkanos stabdys atsigavimą ir kitais metais ir to spyruoklės atšokimo bus mažiau“, – pridūrė ekonomistas. 

Banko analitikai skaičiuoja, kad nedarbo lygis šiemet sieks 7 proc., 2024 metais – 6,8 proc., o darbo užmokestis atitinkamai augs 11 ir 7 procentais.

Pasak Ž, Maurico, darbo rinkoje stebimas atsparumas, o palanki situacija joje turėtų išlikti bent iki šių metų rudens.

„Pramonės sektoriuje užimtųjų skaičius šiek tiek sumažėjo, ženkliau jis sumažėjo baldų pramonėje, tačiau mes matome tendencijas, kad darbuotojai visgi pakankamai nesudėtingai susiranda darbus kituose sektoriuose“, – teigė Ž. Mauricas.

„Darbo rinka kol kas nejaučia krizės ir gali būti, kad pakankamai palanki situacija išsilaikys iki rudens“, – pridūrė ekonomistas.

Jo teigimu, vėlesnė situacija darbo rinkoje priklausys nuo to, kaip atsigaus pramonė.

„Jeigu pramonės sektorius matys šviesą tunelio gale, tada nedarbo lygis bent jau ženkliai neaugs, o jeigu situacija prastės, tuomet galime sulaukti didesnio atleidimo ir bankrotų skaičiaus“, – teigė Ž. Mauricas. 

Einamosios sąskaitos balansas, pasak banko, šiemet sieks 1 proc., o 2024 metais – 2 proc. BVP.

Biudžeto deficitas šiemet sieks 1,5 proc., o kitąmet – 2 proc. BVP, skelbia „Luminor“. Kovą prognozuota, kad šiemet biudžeto deficitas sieks 3 proc., o 2024 metais – 2,5 proc.

Pasak Ž. Maurico, einamosios sąskaitos balanso ir biudžeto deficito prognozės pagerėjo dėl palankesnės situacijos energetikos sektoriuje. 

Pasak jo, mažėjanti mažmeninė prekyba, o kartu ir prekių kainos bei dalies įmonių pelno maržos rodo ekonomikos nuosmukį. Analitiko teigimu, defliacija turėtų išsilaikyti ir vasarą, o nauja tendencija – nuo balandžio atlyginimai auga sparčiau nei kainos.

Tuo metu „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, jog ilgai laukto didesnio infliacijos sulėtėjimo dar nėra, o pagrindinis veiksnys, lemiantis kainų mažėjimą, yra energijos ištekliai. Vis dėlto, jo manymu, didesnę nei tikimasi vidutinę metinę infliaciją gali lemti vis dar aukštos maisto bei paslaugų kainos.

„Recesija, kuri užfiksuota jau Lietuvoje, ji nemažai ir prisideda prie kainų mažėjimo, nes mažmeninė prekyba neauga nuo praėjusių metų vidurio, kai kurių prekių prekyba susitraukusi ketvirtadaliu (...) Natūralu, kad tokioje aplinkoje negali būti kalbos apie kainų didinimą, o kai kurios įmonės jau yra priverstos mažinti kainas, o kai kuriais atvejais – ir pelno maržas. Defliacija jau yra silpnos paklausos ir ekonomikos nuosmukio pasekmė“, – ketvirtadienį BNS sakė N. Mačiulis.

Tokioje aplinkoje negali būti kalbos apie kainų didinimą, o kai kurios įmonės jau yra priverstos mažinti kainas.

Gegužę mėnesio defliacija buvo 0,2 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Pagrindinėmis kainų mažėjimo priežastimis N. Mačiulis įvardija smunkančias energijos kainas, o jeigu ne sezoninių drabužių ir avalynės brangimas, defliacija gegužę, anot jo, galėjo būti dar didesnė.

„Defliacinės tendencijos stiprėja, nors buvo abejojančių, ar apskritai kainos gali mažėti Lietuvoje, bet matome labai aiškius ženklus ir faktus, kad prekių kainos pastaraisiais mėnesiais sumažėjo. (...) Gegužės mėnesį būtume matę dar didesnę defliaciją, jeigu ne pabrangę sezoniniai drabužiai ir avalynė, kurie kilstelėjo vidutinį kainų lygį, be šio veiksnio defliacinės tendencijos būtų dar labiau didesnės“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Jo teigimu, defliacija dėl pigesnių daržovių ir vaisių turėtų išsilaikyti ir vasarą: „Labai tikėtina, kad tokios tendencijos tęsis ir vasarą, nes prie to prisidės sezoniškai atpigusios daržovės, vaisiai“.

„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad vienintelis mažėjančią metinę infliaciją ir mėnesio defliaciją lemiantis veiksnys yra energijos išteklių kainos, tačiau kainų lygį palaiko vis dar nemažėjančios maisto kainos.

„Paveikslas nėra toks šviesus, kokio galbūt buvo galima tikėtis, nes ilgai laukto reikšmingesnio infliacijos sulėtėjimo visgi dar nematome. Nes pagrindinis ir kone vienintelis veiksnys, lemiantis kainų mažėjimą, yra energetika“, – BNS sakė Ž.  Mauricas.

Paveikslas nėra toks šviesus, kokio galbūt buvo galima tikėtis, nes ilgai laukto reikšmingesnio infliacijos sulėtėjimo visgi dar nematome.

 

„Maisto kainos gegužės mėnesį šiek tiek išaugo, tai pakankamai prastesnis nei tikėtasi rezultatas“, – pridūrė ekonomistas.

Per metus – gegužę, palyginti su 2022 metų geguže – infliacija siekė 11,7 proc., o vidutinė metinė infliacija buvo 19,7 proc.

Ž. Maurico teigimu, vienaženklės metinės infliacijos dėl palyginamosios bazės efekto galima tikėtis birželį, be to, vasarą turėtų išlikti ir mėnesio defliacija.

„Labai didelė tikimybė, kad birželį, ypač liepos ir rugpjūčio mėnesiais, mes matysime mėnesinį maisto kainų kritimą vien dėl sezoniškumo, nes dažnai tokiu metu pinga daržovės ir vaisiai, taip pat pieno produktai“, – teigė Ž. Mauricas. 

„Mes nežinome tiksliai, ar antroje metų pusėje Lietuvoje nepakils energetikos kainos – matome įvairių prognozių dėl naftos kainų, tai jeigu ir degalų kainos šiek tiek šoktelėtų į viršų, vidutinė metinė infliacija gali būti artimesnė devyniems procentams“, – kalbėjo analitikas.

Anot jo, didesnę nei tikimasi vidutinę metinę infliaciją gali lemti išliksiančios aukštos maisto bei paslaugų, ypač viešbučių ir restoranų, kainos: „Jeigu mes šiais metais ir toliau judėsime tokiais tempais, gali būti, kad vidutinė metinė infliacija bus artima 10 procentų“.

Tuo metu N. Mačiulis sako, jog sumažėjusios kai kurių prekių kainos turėtų suaktyvinti vidaus vartojimą antrąjį pusmetį, nes atlyginimai nuo balandžio jau auga greičiau nei brangsta prekės.

„Jau mes matome – nuo balandžio atlyginimų augimas yra spartesnis nei kainų augimas, tai reiškia, kad gyventojų perkamoji galia auga. Mūsų skaičiavimais, gyventojų perkamoji galia į prieš tą rekordinį infliacijos lygį sugrįš kitų metų pradžioje – tai gana greitas atsigavimas“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Jo teigimu, defliacija ir didėjanti gyventojų perkamoji galia antrąjį pusmetį gali neužgožti neigiamų ekonomikos tendencijų, kurias sukelia mažėjantys užsakymai eksporto rinkose, todėl pramonė privesta imtis sunkių sprendimų – darbuotojų atleidimų.

„Labai čia džiaugtis turbūt nereikėtų, nes tuo pačiu mes vis tiek matome labai silpną paklausą eksporto rinkose, užsakymai vis dar mažėja, nemažai pramonės įmonių pradėjo mažinti darbuotojų skaičių. Ši priežastis gali lemti vis dar prastas ekonomines tendencijas antrąjį šių metų pusmetį“, – teigė ekonomistas.

„Šiandieninę situaciją aš apibūdinčiau „K“ raidės formos ekonomine recesija. „K“ raidė – kam krizė, kam ne, tai ir yra tas pasakymas. Tą „K“ raidę turim nuo 2020 metų, nuo pandemijos, kada dalies sektorių perspektyvos buvo labai sudėtingos, didžiulis neapibrėžtumas, ypatingai – paslaugų sektoriuje. Tačiau pramonės sektoriuje, ypatingai – baldų pramonės, tai buvo aukso amžius, nes energetika buvo pigi, darbuotojų buvo daug, paklausa buvo didžiulė, nes žmonės sėdėjo namuose.

O kai žmonės sėdi namuose, tai pagalvoja, gal reikia pakeisti vieną ar kitą baldą. Taip pat ir statybų sektoriuje – 2021-2022 metai buvo aukso amžiaus. Pramonei buvo geri metai, transportui buvo labai geri metai, o IT paslaugų sektoriui buvo labai geri metai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau kitiems sektoriams nebuvo tokie geri. Dabar svarstyklės sveriasi į kitą pusę. Matome, kad pramonė susiduria su eile iššūkių: energetinių išteklių šokas, kuris buvo ir vis dar yra jaučiamas. Taip pat ir žaliavų šuoliai, kurie išstabilizavo visą rinką. Yra įmonių, kurios nusipirko daug brangių žaliavų arba komponentų, ir dabar matome, kad paklausa krenta, kainos krenta arba bent jau nebekyla ir toms įmonėms yra sunkiau. Tai pramonė dabar yra ekonomikos augimą stabdantis veiksnys, tačiau yra eilė kitų sektorių, pavyzdžiui, laisvalaikio paslaugų sektoriai, kurie gyvena vis dar gerai“, – akcentavo „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

– Kiek poveikis pramonei, kiek kritimas pramonėje paveiks ir visą kitą, ypač viduriniąją klasę, kuri suvartoja Lietuvoje daugiau?

– Priklausys nuo to, kiek didės nedarbo lygis. Čia, turbūt, yra esminis klausimas.

– Kiek didės nedarbo lygis?

– Didžioji dalis įmonių sukandusios dantis stengiasi išlaikyti darbuotojus, nes jos supranta, kad yra fundamentalus darbuotojų trūkumas. Ir jeigu jie tuos darbuotojus atleis, jie vėliau jų nesusigaudys. Tai įmonės stengiasi juos išlaikyti. Bet, žinoma, atleidimų yra, jų šiek tiek daugėja. Nedarbo lygis taip pat šiek tiek didėja, bet jis dar nėra toks masinis, kad nugramzdintų Lietuvą į gilesnę, didesnę recesiją.

– Jūsų prognoze: koks gali būti nedarbo lygis ir kada tai gali jau tapti problema?

– Manyčiau, paaugti gali vienu, dviem procentiniais punktais nuo dabartinio pakankamai žemo lygio. Tai būtų labai švelnus nusileidimas, o ekonomikos krize to dar nepavadinčiau.

– Dalis žmonių turi paskolų ir statistika rodo, kad 40 proc. susiduria su sunkumais, arba jaučia, kad jiems sunkiau apmokėti tas paskolas, kurias yra pasiėmę. Ar atpigęs benzinas ir atpigę kai kurie produktai gali kompensuoti išaugusias palūkanas?

Reiktų tikėtis, kad ji tęsis nepilnus metus ir metų pabaigoje mes matysime kažkokią šviesą tunelio gale.

– Kažkiek gali, nes sumažėja bendras spaudimas. Didžiausias spaudimas Lietuvoje praeitais metais buvo dėl sparčiai pakilusios infliacijos. Visų pirma dėl energetinių kainų, o vėliau – dėl maisto kainų. Dabar, sakykim, tai bangai atslūgstant, be abejo, lieka išaugusios palūkanų normos, kol kas tokio masinio iššūkio mes nematome. Tarkim, neveiksnių pasiūlų dalis yra pakankamai nedidelė.

– Ar ji didėja?

– Didėja, bet labai labai nežymiai. Tie asmenys, kurie būsto paskolą pasiėmė 2018-2019 metais, o ne 2020 metais, didesnio spaudimo nejaučia. Tuomet ir kainos buvo mažesnės, ir jie jaučiasi finansiškai turintys didesnę laisvę, nes jeigu ką, jie gali dabar parduoti tą būstą ir dar pakankamai nemažai uždirbti.

– Kiek ši krizė tęsis?

– Reiktų tikėtis, kad ji tęsis nepilnus metus ir metų pabaigoje mes matysime kažkokią šviesą tunelio gale, bet, be abejo, kaip ir dažniausiai nutinka, gali būti įvairių scenarijų.

„Keistas paveikslas: viena vertus, matome bendrą mažėjantį rodiklį, kurį tempia pramonė, bet dauguma kitų sektorių vis dar laikosi pakankamai gerai ir jau pradeda žiūrėti į ateitį – kad po pusmečio gali ir palūkanos mažėti, energetinė krizė kaip ir prašokta, situacija Ukrainoje taip pat nėra tokia labai bloga (...) – bei į vasarą įžengia su pakankamai neblogomis nuotaikomis“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė Ž. Mauricas.

„Vertinant neigiama prasme, išsiskiria pramonė. Visi sektoriai – paslaugų, statybų, informacinių technologijų įmonės – jos žiūri su atsargiu, bet optimizmu į ateitį“, – teigė jis.

Valstybės duomenų agentūra gegužės pradžioje paskelbė, kad pirmąjį metų ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP), lyginant su 2022 m. spaliu–gruodžiu, smuko 3 proc. Kadangi ekonomika traukėsi antrą ketvirtį paeiliui, Lietuvoje fiksuojama techninė recesija.

Visi sektoriai – paslaugų, statybų, informacinių technologijų įmonės – jos žiūri su atsargiu, bet optimizmu į ateitį.

Ž. Mauricas pažymėjo, kad šalies ūkio kritimą lėmė vienintelis pramonės sektorius, tačiau daugelis gyventojų „arba techninės recesijos nejaučia, arba, didžiausia našta arba praėjo, arba jie mato šviesą tunelio gale“.

„Bendras paveikslas yra labai nevienalytis, neapsiverstų liežuvis sakyti, kad visa ekonomika yra recesijoje, nes daug yra pozityvių ženklų, kurie rodo, kad artimiausi mėnesiai, ketvirčiai gali būti žymiai geresni“, – komentavo ekonomistas.

Pasak jo, optimizmo suteikia lėtėjanti infliacija, toliau besilaikantis žemas nedarbo ir aukštas užimtumo lygis, „pakankamai geri“ esą ir gyventojų lūkesčiai. Be to, pažymi Ž. Mauricas, tinkamus finansinius išteklius palaikyti ekonomiką turi ir Vyriausybė.

„Gal per daug nevertėtų užsikrėsti tuo virusu, juolab, kad matėme, kad Lietuva gaus 500 mln. eurų paramos (Europos Sąjungos RRF fondo lėšų – ELTA), biudžeto deficitas pernai buvo 0,6 proc. BVP – net procento nesiekė. Vyriausybė turi didžiulius rezervus pamėtyti dar pinigų visiems bent kurį laiką“, – pabrėžė Ž. Mauricas.

Jo teigimu, prastėjusius pramonės rezultatus lėmė pasikeitęs ekonominis ciklas – jei per pandemiją gyventojai vartojo daugiau prekių, o ne paslaugų, dabar daugiau išlaidų skiriama, pavyzdžiui, kelionėms į užsienį.

„Ekonominis ciklas pereina iš prekių į paslaugas (...) ir nėra palankus Lietuvos ekonomikai, kuri didesne dalimi priklauso nuo pramonės ir transporto sektorių“, – sakė Ž. Mauricas.

Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę teigė, kad BVP nuosmukis jos nenustebino, tačiau, anot jos, derėtų sulaukti gegužę skelbiamo antrojo įverčio, kad būtų galima sužinoti, kokioms veiklos sritims tenka didžiausia susitraukimo našta. Panašiai yra sakęs ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė šių metų pirmo ketvirčio rezultatų taip pat nedramatizavo. Pasak jo, Lietuva tikrai yra ne ten, kur buvo 2009 m.

– Kada degalinėse išvysime padidėjusias degalų kainas?

– Benzino kainas didesnes pamatysime visai netrukus, nes didmeninė kaina jau kyla. Per pastarąsias kelias dienas jau išaugo 8 euro centais. Tačiau dyzelino kaina nebūtinai išaugs, nes jo brangimą nemaža dalimi lėmė ne naftos kainų dinamika, bet atskira susiformavusi rinka. Dyzelino kaina kurį laiką mums buvo neįprastai didesnė, jis kainavo brangiau nei benzinas. Dabar jo kaina sumažėjo, kadangi dyzelino rinkoje yra pakankamai nemažai. Be to, lėtėja ekonomika, transporto, statybų, žemės ūkio sektorius, todėl mažėja ir jo paklausa. Kadangi jo naudojama mažiau, kaina atitinkamai smuks žemyn, tad gali būti, kad dyzelino kaina išliks panaši, kokia yra ir šiuo metu. Nepaisant to, kad naftos kaina išaugs.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokią įtaką turės degalų pabrangimas? Kokias sukels pasekmes? Gal vėl viskas brangs?

– Tai, manau, gali turėti įtakos infliacijos sulėtėjimui. Jau vien tas signalas, kad štai mes turime naftos kainų augimą, galbūt pristabdys tam tikrų gamybininkų ir prekybininkų norą mažinti kainas. Bent jau – jų nedidinti. Tuomet infliacija užsitęs. Čia, sakyčiau, yra viena didžiausių grėsmių. Bet, na, tas pakilimas kol kas nėra labai didelis. Naftos kaina pakilo nuo 75 iki 85 JAV dolerių už barelį. Suprantamiau kalbant, tai kažkur nuo 42 euro centų už litrą iki 50 euro centų už litrą. Maždaug 8 euro centais, o pridėjus pridėtinės vertės mokestį (PVM), pabrangimas – apie 10 euro centų. O tai nėra tokio masto pabrangimas, koks buvo praeitų metų kovą, prasidėjus invazijai į Ukrainą, kuomet šoktelėjo kuro kainos.

Jeigu degalų kainos vėl pradės didėti arba nustos bent jau mažėti, tikėtina, kad ir infliacija euro zonoje irgi nustos mažėti. Ir ECB neturės kitos išeities, kaip dar labiau kelti palūkanų normas.

– Europos Centrinis Bankas (ECB) stengiasi pažaboti infliaciją. Kaip tas naftos pabrangimas gali sutrukdyti tą kovą?

– ECB tikrai yra didžiulis galvos skausmas, nes euro zonoje vis dar didelė infliacija. Vienintelė kategorija, kur kainos mažėjo, buvo energetiniai ištekliai. Tai – kuras, elektra, dujos ir šilumos energija. Jeigu degalų kainos vėl pradės didėti arba nustos bent jau mažėti, tikėtina, kad ir infliacija euro zonoje irgi nustos mažėti. Ir ECB neturės kitos išeities, kaip dar labiau kelti palūkanų normas arba jas išlaikyti aukštesnes ilgesnį laiką.

– Buvo planuojama, kad kels palūkanų normas iki 4 proc. Ar gali dar daugiau kilti?

– Buvo lūkestis, kad – iki 4 proc., bet vėliau, prasidėjus neramumams JAV bankų sektoriuje, tie lūkesčiai buvo sumažėję iki 3,5 proc. Tačiau dabar tie lūkesčiai vėl didėja. Ir gali būti, kad mes vėl pasieksime tuos 4 proc. Pagrindinė priežastis, kad lėčiau nei tikimasi mažėja infliacija.

– Kiek ilgai laikysis didesnės degalų kainos?

– Sunku pasakyti, nes rinka nėra visiškai laisva. Pirmuoju smuiku čia griežia Saudo Arabija, kuri turi didelę galimybę arba labai padidinti, arba labai sumažinti naftos pasiūlą. Taip pat ir Rusija turi nemažai įtakos. Tam tikra prasme Vakarų šalys yra šios situacijos įkaitės. Vakarai jau imasi veiksmų, kad būtų kuo mažiau nuo to priklausomi.

Ketvirtoje vietoje – ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, o penktoje – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, pranešė „Kantar“.

Įmonės reputacijos matavimo medijų vadovas Deividas Butkus teigė, kad netikėtas buvo lietuvių muzikanto, grojusio grupėje „Foje“ Arnoldo Lukošiaus debiutas – pirmą kartą įveikęs ribą į gyventojų apklausą jis užėmė septintą vietą.

Į dešimtuką taip pat pateko ir pastaruosius metus aktyviai komunikavęs prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis.

Įtakos indeksas matuojamas įvertinus asmens žinomumą, gyventojų palankumą jam ir pasisakymų žiniasklaidoje skaičių, ištyrus 20 pernai dažniausiai cituotų verslo sektorių atstovų.

Lietuvos gyventojų apklausa atlikta vasario 24-27 dienomis, internetu apklausus 851 respondentus, 16 – 65 metų amžiaus. Duomenys lyginami su 2022 metų kovo apklausos duomenimis.

– Kodėl nauja mokesčių reforma sukėlė tokią audringą visuomenės reakciją?

– Manau, gyventojai tikėjosi didesnio skaidrumo mokestinėje sistemoje, to horizontalaus lygiagretumo, kad panašias pajamas uždirbantys asmenys būtų apmokestinti panašiu tarifu. Dabar mes staiga žiūrime, kad atsiranda trys tarifai. Tada bandoma viską aplopyti, pridedami dar kažkokie papildomi tarifai pajamoms, kurios viršija 5 vidutinius darbo užmokesčius per mėnesį. Tada dar atsiranda papildomų tarifų. Kyla klausimas, ar tikrai tikslas buvo supaprastinti mokesčių sistemą. Susidaro įspūdis, kad tikslas buvo labiau padidinti mokesčius ir padaryti juos progresyvesnius, bet taip reikėtų ir sakyti.

– Pagal individualią veiklą (IV) dirbantiems atrodo, kad valdžia mano, jog jie per mažai moka mokesčių, nepaisant infliacijos, paskolų iššūkių ir t. t. Sako, kad esate „gyvulių ūkis“ ir mes čia jums viską pareguliuosime...

– Būtų pakakę suvienodinti tarifus. Jei kalbėtume, kad IV nori prilyginti darbo santykiams, tas vienodinimas vyksta į viršutinę pusę.

– Bet tai – nesąmonė. Tai gal dirbantys pagal darbo sutartis moka per daug mokesčių ir juos visiems reikėtų mažinti?

– Nemaža dalimi galima su jumis sutikti, nes tikslas buvo sumažinti su darbo santykiais susijusius mokesčius ir perkelti tą mokesčių naštą turto pajamoms, vartojimo pajamoms ir kitoms. Taigi apžvelgiant susidaro įspūdis, kad dabar mes turime labiau mokesčių didinimo reformą, o ne mokesčių išskaidrinimo ir ekonomikos augimui palankią reformą. Reikia pastebėti, kad konkurencija dėl darbuotojų yra milžiniška. Jeigu mes liksime su pakankamai dideliais ir sudėtingais apmokestinimais būtent individualios veiklos arba darbo santykių, mes galime prarasti  konkurencingumą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kai – infliacija, brangiausios maisto kainos Europoje, ar dabar laikas tokiems  pokyčiams?

– Niekada nebūna to geriausio laiko. Aišku, tie tarifai neįsigalios čia ir dabar. Jie bus dar diskutuojami ir dar klausimas, ar įsigalios. To visuotinio erzelio sukėlimas irgi neaišku, ar pati geriausia strategija.

– Advokatai, notarai dažniausiai dirba pagal verslo liudijimus ir žinome, kiek jie uždirba. Jeigu vieno sektoriaus žmonės gauna dideles pajamas, gal toks mokesčių užkrovimas kitokios srities darbuotojams yra neadekvatus, netolygus? Tai toliau naikinamas tas „gyvulių ūkis“?

– Neseniai buvo pristatytas tyrimas, kad Lietuva turi labai daug skirtingų mokestinių režimų. Čia, matyt, yra ta pradžių pradžia – reikėtų labiau sumažinti jų skaičių. Tai padėtų pasiekti didesnį mokestinį teisingumą. Antras žingsnis – suvienodinti tarifus, kad kiek įmanoma jie taptų aiškesni ir skaidresni. Tuomet gal trečias jau būtų žingsnis – didinti arba mažinti kažkokias būtinąsias išlaidas tam, kad laiptelis po laiptelio žmonėms viskas taptų skaidriau ir suprantamiau.

Manau, gyventojai tikėjosi didesnio skaidrumo mokestinėje sistemoje.

 

– Lietuva skundžiasi, kad  per metus netenka 15 tūkst. žmonių, kurie emigruoja. Ar ši mokesčių reforma skatins gyventojus toliau skaidriai dirbti Lietuvoje? Gal kai kurie „individualistai“, dirbantys pagal IV, perkels savo įmonę į kitą kaimyninę šalį, kur mokesčiai mažesni. Ar tokia grėsmė yra?

– Bendrąja prasme tokia grėsmė yra, ypač dėl nuotolinio darbo, tokių išplaukusių sienų. Reikia šaliai turėti konkurencingą darbo santykių apmokestinimą. Ši reforma turėjo būti orientuota į mokesčių mažinimą. Arba išimtinais atvejais, kur yra didžiulis disbalansas, dalį galbūt galima padidinti. Ir tada dalį mokesčių perkelti kitiems mokesčiams, pavyzdžiui, ekologiniams, nekilnojamojo turto ir pan.

Bankas „Luminor“ prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet turėtų siekti 7 proc., o kitąmet neatmetamas ir defliacijos scenarijus. Pernai rugsėjį bankas skaičiavo, kad šiemet infliacija sieks 4,5 proc., o 2024 metais bus 1 proc. defliacija.

„Tada tikėjomės, kad maisto kainos mažiau užkils, bet yra didžiulė maisto kainų inercija, tikėjomės, kad pikas bus pasiektas maždaug spalį-lapkritį, bet matome, kad netgi iki dabar jos auga“, – prognozių pristatyme trečiadienį sakė Ž. Mauricas.

Anot jo, maisto kainų pikas statistiškai dar nepasiektas, tačiau dėl įvairių akcijų tai netrukus turėtų matytis ir statistikoje.

„Istoriškai žiūrint, maisto kainos po tokių šuolių truputį linkusios pakristi žemyn, ne per daug, tai nereiškia, kad jos grįš į tuos lygius, kur buvo, – čia beveik nerealus scenarijus, bet pasikoregavimo į apačią gali būti“, – sakė Ž. Mauricas.

„Aišku, dar priklausys nuo konkurencijos, o konkurencija priklausys nuo bendros aplinkos stabilumo, nes kol yra nestabilumas, kurį kuria tiek išorės šokai, tiek politiniai sprendimai, verslas pradeda norėti uždirbti papildomų lašinių neapibrėžtam laikotarpiui ir neskuba mažinti kainų“, – kalbėjo jis.

Pasak ekonomisto, pernai du trečdalius infliacijos augimo lėmė energetikos išteklių ir maisto kainos, paslaugų kainų augimas taip pat buvo spartus, tačiau jų svoris nebuvo toks didelis, kaip kitose Europos Sąjungos šalyse. Tai, anot Ž. Maurico, nemaža dalimi paaiškino infliacijos augimo skirtumą tarp Bendrijos ir Lietuvos.

Jis taip pat pat pastebėjo, kad dalis valstybių ribojo kainų augimą vartotojams, tuo metu Lietuvos strategija buvo kita – labiau kelti gyventojų pajamas.

Lietuvoje maisto kainos 2022 metais augo sparčiausiai visoje ES, tačiau, anot Ž. Maurico, jos turėtų stabilizuotis, juolab, kad maisto produktų kainų lygis Lietuvoje jau susilygino su ES vidurkiu. Anot ekonomisto, tikėtina, kad Lietuvoje kuras atpigs apie 20 proc., maisto prekių kainos vis dar turėtų augti apie 10 procentų. Paslaugos vis dar turėtų sparčiai brangti.

Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad infliacijos prognozes temdo didelis neapibrėžtumas, nes Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis, svarbesnis vaidmuo tenka nestabilioms energijos ir maisto kainoms. Jeigu jos toliau mažės iki 2023 metų pabaigos metinė infliacija gali nukristi žemiau nulio, o 2024-aisiais neatmetamas ir gilesnės defliacijos scenarijus.

„Metų gale turėsime arti nulio metinę infliaciją. Žmonės jaus, kad brangsta kavos puodelis, brangsta paslaugos, bus daug nepasitenkinimo, bet statistiškai atrodys, kad infliacija jau nėra tokia didelė, kokia buvo praėjusiais metais“, – sakė Ž. Mauricas.

Kita vertus, maistą ir energiją gali pabranginti tebesitęsianti Rusijos karinė invazija į Ukrainą, Kinijos atsivėrimas po ilgai trukusių karantino ribojimų ar šaltesnė nei įprastai žiema Šiaurės pusrutulyje 2023–2024 metais.

Visgi 2024 metais ekonomika turėtų stiebtis 5,5 proc., naujausias prognozes antradienį pristatė bankas.

Banko ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, pagrindiniai augimą stabdantys veiksniai yra energetikos krizė, kurią sukėlė Rusijos energetinis karas prieš Europos Sąjungą, bei sparčiau nei tikėtasi kylančios palūkanų normos, kurias didina išgąsčio dėl įsibėgėjančios infliacijos apimti centriniai bankai.

„Šiuo metu mes esame atsidūrę nepavydėtinoje padėtyje – tarp energetikos kainų šuolio priekalo ir augančių palūkanų normų kūjo“, – prognozių pristatyme teigė ekonomistas.

Ž. Maurico vertinimu, gamtinių dujų ir elektros kainų šokas išryškino Lietuvos energetikos Achilo kulną – Lietuva yra viena mažiausiai elektros pasigaminančių šalių Europoje ir yra itin priklausoma nuo jos importo. Šiuo metu, kai elektros kaina yra rekordinė, tai lemia reikšmingą pinigų nutekėjimą iš Lietuvos, teigė jis.

Šiuo metu mes esame atsidūrę nepavydėtinoje padėtyje – tarp energetikos kainų šuolio priekalo ir augančių palūkanų normų kūjo.

Bankas prognozuoja, kad vien šiais metais Lietuva turės apie 6 mlrd. eurų (10 proc. BVP) prekybos energetikos produktais deficitą – beveik penkis kartus didesnį nei 2020 metais (1,3 mlrd.). Tai lems didelį finansinio turto nutekėjimą, kurio nekompensuos rekordinės ES lėšų įplaukos – 2,5 mlrd. eurų.

Pasak Ž. Maurico, menki elektros gamybos pajėgumai taip pat lemia tai, kad Lietuvai nepadės Europos Komisijos iniciatyva leisti ES šalims riboti elektros kainų augimą papildomai apmokestinant pigią elektrą generuojančias įmones, nes Lietuva tiesiog neturi pakankamai tokių pajėgumų.

„Luminor“ vertinimu, vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 17,2 proc., tačiau kitąmet sumažės iki 4,5 proc., o 2024 metais tikėtina 1 proc. defliacija.

„Tikimės, kad dėl recesijos ar bent ženklaus ekonomikos augimo sulėtėjimo pasaulyje sumažės žaliavų kainos ir energetinių išteklių kainos turėtų būti pasiekusios piką, gal jau ir pasiekėme rugpjūtį. Tikimės, nuo to aukšto kalno po truputį risimės žemyn“, – pristatyme teigė ekonomistas.

Pasak Ž. Maurico, nors sparčiai brangstantys pinigai skaudžiai kerta įsipareigojimų turintiems namų ūkiams ir verslui, šis įrankis vidutiniu laikotarpiu padės suvaldyti įsisiautėjusią infliaciją. Anot jo, mažesnis vartojimas ir stabilios energijos išteklių kainos taps efektyviausiu infliacijos stabdžiu.

Ž. Mauricas taip pat teigė, jog kainų augimui Lietuvoje apskritai nebėra daug erdvės, nes, preliminariai vertinant, šiemet vartojimo prekių kainų lygis Lietuvoje pasieks 95 proc. ES vidurkio, o maisto ir nealkoholinių gėrimų kainų lygis jau, tikėtina, yra didesnis nei ES vidurkis.

Vidutinis nedarbo lygis šiemet, prognozuojama, sieks 5,8 proc. kitąmet – 7 proc., o 2024 metais – 6,8 proc.  Vidutinio darbo užmokesčio augimas šiemet turėtų siekti 12 proc., 2023 metais – 8 proc., o 2024 metais – 5 procentus.

„Kol kas dar metas palankus atlyginimų kilimui, palankiausias buvo pavasarį. Rezervo jau nelabai yra kelti atlyginimus, nes BVP dalis, tenkanti atlyginimams, yra didesnė nei ES vidurkis ir laisvų darbo vietų skaičius yra sumažėjęs ir tikėtina, dar žiemą smuks žemyn. Paklausa darbuotojų sumažės ir svarstyklės persisvers į darbdavio pusę“, – sakė Ž. Mauricas.