„Internetinės prekybos dalis Lietuvoje vis dar yra santykinai nedidelė, – palyginti su Jungtine Karalyste, yra dvigubai mažesnė, tai čia yra daug potencialo. Didinant internetinę prekybą taip pat yra galimybė ir regionams šiek tiek sumažinti atotrūkį nuo didžiųjų miestų, nes internetinė prekyba sumažina atstumus“, – Lietuvos verslo forume trečiadienį sakė Ž. Mauricas.

Kalbėdamas apie nuotolinį darbą, Ž. Mauricas sakė, kad ši tendencija pakeis nekilnojamojo turto (NT) paveikslą.

„Bus dvi tendencijos: bus daugiau statoma namų, ypač ekologiškų, mažiau galbūt butų. Taip pat butų vidutinis dydis, tikėtina, didės, nes būstas taps ne tik gyvenimo erdve, bet taip pat ir darbo erdve, juolab turint omenyje, kad Lietuvoje būsto plotas yra vienas mažiausių ES. Mes lenkiame tik Rumuniją“, – sakė ekonomistas.

Žygimantas Mauricas. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Kita galimybė Lietuvai, anot jo, apie kurią dar mažai kalbama, yra galimybė prisivilioti emigrantų.

„Dėl populiarėjančio darbo iš namų, internetinės prekybos, besikeičiančios ekonomikos struktūros mes matome didžiulį gyventojų judėjimą, migraciją. Gyventojai migruoja iš didmiesčių, brangių miestų, miestų, kurie ne tokie geri kokybine prasme gyventi, į pigesnius, mažiau užtankintus miestus“, – sakė Ž. Mauricas.

Jo teigimu, gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencija matoma Londone, Paryžiuje, ir tai yra galimybė Lietuvai prisitraukti kvalifikuotų darbuotojų – tiek lietuvių emigrantų, tiek gyventojų iš trečiųjų šalių.

Kaip pirmadienį „Žinių radijui“ sakė Ž. Mauricas, didžioji dalis žmonių pajus minimalų karantino poveikį arba jo nepajus visai, bet dalis jį pajus pakankamai ženklų.

„Didžioji dalis nepajus poveikio arba pajus labai minimalų, bet dalis pajus pakankamai ženklų ir jie gali pasitraukti į šešėlį. Ir dabar turbūt dalis pasitraukė. Didžiausia rizika, kad jie nebegrįš iš šešėlio, pasibaigus pandemijai“, – „Žinių radijui“ sakė Ž. Mauricas.

„Kita grėsmė, kuri gali būti, jei mes per ilgai tęsime vienus ar kitus ribojimus, yra jaunimo emigracija į tas šalis, kurios bus laisvesnės“, – pridūrė ekonomistas.

Jis taip pat išskyrė biudžeto deficito riziką.

„Trečia grėsmė yra biudžeto deficitas, nes mes turėjome didžiausią biudžeto deficitą regione praėjusių metų trečią ketvirtį dėl priešrinkiminio išlaidavimo. (...) Turbūt bus deficitas didžiausias ir pirmą šių metų ketvirtį, nes Lietuva taiko vieną griežčiausių karantinų, tikėtina, kad ir vieną ilgiausių – mūsų fiskalinė situacija bus šiek tiek santykinai prastesnė nei kitų šalių. Dalis šalių kalba apie diržų veržimąsi, mes dar ne, bet niekas negali garantuoti, kad to nebus“, – teigė Ž. Mauricas.

Lietuvoje visuotinis karantinas įvestas nuo lapkričio 7 dienos. Vyriausybė, atsižvelgdama į ekspertų rekomendacijas, priėmė sprendimą karantiną sugriežtinti nuo gruodžio 16 dienos.

Šiuo metu karantinas pratęstas iki balandžio 1 dienos, tačiau gali veikti nedidelės, atskirą įėjimą iš lauko turinčios parduotuvės, grožio salonai ir kirpyklos, leidžiama lauko prekyba.

„Manau, kad šalims visgi reikės apsispręsti, kokiu keliu jos žengia ir kiek įmanoma labiau išmokti gyventi su virusu. ES šalys praktiškai liko vienintelės pasaulyje, kurios įsikabinusios tokio (griežto – ELTA) karantino, ir vis tiek kažkada ateis diena, kai tiesiog privalėsime rizikuoti ir atidaryti ekonomiką“, – „Žinių radijui“ pirmadienį teigė jis.

Ž. Mauricas pabrėžė, jog karantino esmė yra ne jis pats, o kokiu mastu jo visuomenėje laikomasi.

„Jeigu karantine esame pusę metų ar ilgiau, tai tikrai gali turėti didelį šautinį neigiamą poveikį, apie kurį retai kalbame, bet jis gali būti žymiai didesnis, nei teigiamas karantino poveikis. Juolab kad ribinis karantino naudingumas kiekvieną dieną, kiekvieną savaitę mažėja. Pirminis jo efektas yra didžiausias, visi mobilizuojasi, visi laikosi taisyklių, nes ne pats karantinas yra esmė, o karantino laikymosi taisyklės“, – sakė jis, pridurdamas, kad karantinui užsitęsus jo ribinis naudingumas mažėja, tačiau ribiniai kaštai auga.

Žygimantas Mauricas. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Ž. Mauricas taip pat teigė, kad galiausiai susikirtus ribinio karantino naudingumo ir ribinių karantino kaštų kreivėms, papildoma karantino savaitė ar papildomas mėnuo tampa visomis prasmėmis neberacionalus ir nebelogiškas. Jis taip pat pažymėjo, kad „karantinas pats savaime negali būti tikslas“.

Anot ekonomisto, restoranų, viešbučių, turizmo sektoriaus, kitų laisvalaikio paslaugų situacija šiuo metu yra nepavydėtina, ir panašu, kad ji artimiausiu metu nepasikeis į gerą, jei ir toliau bus laikomasi patvirtinto išėjimo iš karantino plano.

„Nors neaišku, ar tikrai taip reikėtų pavadinti tą planą, galbūt tai pasilikimo karantine planas“, – pridūrė Ž. Mauricas.

Lietuvoje visuotinis karantinas įvestas nuo lapkričio 7 dienos. Vyriausybė, atsižvelgdama į ekspertų rekomendacijas, priėmė sprendimą karantiną sugriežtinti nuo gruodžio 16 dienos.

Šiuo metu karantinas pratęstas iki balandžio 1 dienos, tačiau gali veikti nedidelės, atskirą įėjimą iš lauko turinčios parduotuvės, grožio salonai ir kirpyklos, leidžiama lauko prekyba.

Visgi jis pabrėžia, kad artimiausioje ateityje darbo užmokesčio augimą gali tekti pristabdyti.

„Kalbant apie praeitus metus, darbo užmokesčio spartus augimas yra vienas didžiausių teigiamų netikėtumų. Ypatingai atsižvelgus į pavasarį vyravusiais lūkesčius, kai Europos Komisija (EK) prognozavo, kad darbo užmokestis kris net 8 proc. Ekonomistai sakė, kad to tikrai nebus ir, tikėtina, turėsime augimą, sieksiantį 6-8 proc. 12 proc. augimo turbūt niekas neprognozavo“, – sakė jis.

Vardydamas priežastis, Ž. Mauricas teigė, kad lemiamą įtaką darbo užmokesčio kilimui turėjo kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas.

„Prieš prasidedant krizei pagrindinis veiksnys, ribojęs įmonių plėtrą, buvo būtent kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Ir dėl to pirmo karantino metu įmonės nedrįso mažinti darbo užmokesčio, maža to – didelė dalis neatšaukė ir darbo užmokesčių pakėlimo. Matėme šiokį tokį susvyravimą balandžio–gegužės mėnesiais, labiau susijusį su sektoriais, kurie smarkiau nukentėjo nuo krizės, bet birželį atlyginimai vėl kilo apie 12 proc.“, – sakė jis.

„Vėliau, sparčiai atsigavus ekonomikai, turėjome „V“ formos atsigavimą – nebuvo preteksto atlyginimų mažinti ar juos įšaldyti. Kai kuriuose sektoriuose, kur konkurencija didesnė, jie dar ir inertiškai kilo, tarkime, IT, fintech sektoriuose“, – pridūrė jis.

Ž. Mauricas pažymėjo, kad įmonės, priimdamos sprendimus dėl atlyginimo kėlimo, linkusios žvelgti į ateitį.

„Net ir prasidėjus antrajam karantinui įmonės žiūri į ateitį ir tikrai nedrįsta mažinti darbo užmokesčio. Netgi, sakyčiau, vis didesnė dalis vis įmonių nusprendžia išmokėti priedus už praeitus metus“, – pastebėjo jis.

Ekonomistas akcentuoja, kad didelę įtaką darbo užmokesčio kilimui darė strateginiai valdžios sprendimai.

„Darbo užmokesčio kilimas atspindi ir viešojo sektoriaus algų kėlimą bei minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimą: jis Lietuvoje praeitais metais augo sparčiausiai visose Baltijos šalyse. Šis procesas yra prieškrizinės inercijos pasekmė. Buvo sudarytas planas, kuriuo buvo siekiama didinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, ir tas planas buvo vykdomas nepaisant to, kad užklupo krizė“, – Eltai teigė jis.

Visgi Ž. Mauricas pabrėžė, kad tolesnis atlyginimų augimas, ypač viešajame sektoriuje, priklausys nuo to, kaip sėkmingai pavyks atgaivinti regiono ekonomiką.

„Darbo užmokesčio augimas priklausys nuo tolesnės ekonomikos atsigavimo trajektorijos, ir ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos (ES). Trajektorija kol kas, bent jau žiūrint į tarptautinių institucijų prognozes, yra prasčiausia iš trijų stambiųjų ekonomikų, t. y. Kinijos, JAV ir ES. Turint omenyje, kad ES vis dar taiko pakankamai griežtus karantino ribojimus, palyginti su JAV, ir vakcinavimo procesas čia yra lėčiausias, kyla grėsmių dėl tolesnio ekonomikos augimo“, – akcentavo jis.

Ekonomistas taip pat pažymėjo, kad ateityje dėl vis didėjančio šalies biudžeto deficito, kuris jau beveik neabejotinai bus didžiausias visame regione, ir gal net didesnis nei ES vidurkis, tokio spartaus darbo užmokesčio augimo valstybė sau leisti nebegalės.

Tuo tarpu vertindamas, kad ketvirtą praėjusių metų ketvirtį vidutinis darbuotojų skaičius, palyginti su trečiu ketvirčiu, padidėjo 4,2 tūkst., arba 0,3 proc., Ž. Mauricas teigė, kad toks augimas yra gana mažas.

„Jis, sakyčiau, yra mažokas, turint omenyje, kad Lietuva praeitais metais pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje turėjo teigiamą tarptautinės migracijos balansą. Iš tiesų darbo vietas turėtume kurti sparčiau. Darbo vietų augimas nebuvo toks spartus, koks galėjo būti dėl to, kad nemaža dalis paslaugų sektoriaus vis dar gyvena pakankamai krizinėmis nuotaikomis“, – Eltai sakė jis.

Dėmesį verta atkreipti ir į struktūrinius ekonomikos pokyčius, akcentavo ekonomistas.

„Dalis įmonių mažina darbuotojų skaičių. Technologiniai pokyčiai, nuotolinė prekyba, nuotolinis darbas irgi lemia, kad darbuotojų poreikis mažėja. (...) Turime dar šiais metais sparčiai auginti savo ekonomiką, ypatingai plėsti paslaugų sektorių, kuris dabar negali dirbti dėl karantino“, – teigė jis

Statistikos departamento duomenimis, realusis darbo užmokestis ketvirtą ketvirtį pernai, palyginti su 2019 metų atitinkamu laikotarpiu, šalies ūkyje padidėjo 12,2 proc.: viešajame sektoriuje – 14,7 proc., privačiajame – 10,9 proc.

Tuo tarpu vidutinis darbuotojų skaičius ketvirtą ketvirtį pernai, palyginti su trečiuoju, šalies ūkyje padidėjo 4,2 tūkst. (0,3 proc.).

„Ko bijau ir kas jau vyksta, kad mes „supūsime“ turto kainų burbulus, nes matome, kas vyksta su bitkoino kaina, kas vyksta su nekilnojamojo turto (NT) kainomis, (...) akcijų kainomis. „K“ formos atsigavimas toliau ryškės ir ne tik realios ekonomikos pjūvyje, bet ir (...) tarp finansų rinkų ir tų sektorių, į kuriuos galima investuoti pinigus. Čia yra vienas didesnių iššūkių“, – pristatydamas ekonomikos prognozes, teigė jis.

Ž. Mauricas pažymėjo, kad būtina apsaugoti ekonomiką nuo išbalansavimo.

„Dabar jau nesu labai optimistiškai nusiteikęs, kad palūkanos bus labai žemos labai ilgą laiką. Nes rankinį stabdymą centriniai bankai kažkada turės bent jau komunikuoti pradėti, nes kitu atveju galime dar labiau išbalansuoti ekonomiką negu kad ją būtų išbalansavusi pandemija. Ir tai ypač pradės matytis kitų metų antroje pusėje“, – tikino jis.

Visgi ekonomistas pabrėžė, kad „šie metai yra galimybių metai Lietuvai“.

„Gausime beprecedentę ES paramą, esame tikrai geroje startinėje pozicijoje kalbant apie ekonomikos tikrai nežymų susitraukimą ir, jei nepadarysime esminių klaidų, mes turime tikrai labai didelį potencialą augimui“, – teigė jis.

„Artimiausi 2–3 metai gali būti dar vienu Lietuvos aukso amžiumi“, – pridūrė Ž. Mauricas.

Artimiausi 2–3 metai gali būti dar vienu Lietuvos aukso amžiumi.

Tačiau, anot ekonomisto, tebesitęsiantys karantino ribojimai tolina ekonominio atsigavimo perspektyvas bei didina neigiamų šalutinių karantino poveikių rizikas. Viena iš jų – didėjanti ekonominė atskirtis tarp skirtingų verslo segmentų.

„Kuo karantinas ilgesnis, tuo labiau jis didina atskirtį tarp skirtingų sektorių. Pasižiūrėjus į mobilumo duomenis matome, kad Lietuvoje mobilumas ne maisto prekių prekybos ir laisvalaikio vietose yra vienas mažiausių ES (...), tuo metu mobilumas maisto produktų parduotuvėse yra vienas didžiausių Baltijos šalyse. Tie srautai yra persiskirstę“, – sakė ekonomistas.

Jo teigimu, jei karantino ribojimai bus atšaukti kovo mėnesį, bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas 2021 metais turėtų būti teigiamas. Tačiau karantino ribojimams užsitęsus, neatmestina ir recesijos tikimybė.

Ž. Mauricas pažymėjo, kad puikų Lietuvos ekonomikos pasirodymą 2020 metais lėmė tiek po pavasarinio karantino sparčiai atsigavęs vidaus vartojimas („V“ raidės formos atsigavimas), tiek darni eksporto plėtra. Be to, Lietuvos nekilnojamojo turto rinka, priešingai, nei buvo baimintasi, išvengė nuosmukio.

Ekonomistas taip pat pabrėžė, kad džiugina Lietuvos IT ir finansų sektoriaus paslaugų eksporto rezultatai.

„Pagal IT ir finansinių paslaugų eksportą Lietuva išsiveržė į lyderius Baltijos šalyse, pirmą kartą mes aplenkėme Latviją ir Estiją ir tapome šių paslaugų lyderiais Baltijos šalyse. Ir tai lėmė ne tik sparti Vilniaus plėtra, bet taip pat ir Kaunas“, – sakė jis.

Tuo metu pakartoti greitą ekonomikos atsigavimą, kuris buvo stebimas po pirmosios COVID-19 bangos praėjusių metų pavasarį, turėtų padėti geras šalies vartotojų pasitikėjimo indeksas.

„Išskirtinai geras vartotojų pasitikėjimas. Vartotojai netgi sausio mėnesį (...) tikrai labai optimistiškai žiūrėjo į ateitį. Vartotojų pasitikėjimas Lietuvoje yra penktas pagal „gerumą“ ES (...). Jis žymiai didesnis nei ES šalių vidurkis, ir išsiskiriame Baltijos šalių kontekste: Latvija ir Estija turi gerokai mažesnį pasitikėjimą. Tai suteikia daug vilties, kad, kai mes atlaisvinsime karantino suvaržymus, pakartosime tą scenarijų, kurį turėjome praėjusią vasarą, t. y. turėsime pakankamai spartų atsigavimą“, – tikino jis.

Kaip skelbia „Luminor“, Lietuva šios krizės metu taip pat išvengė emigracijos bangos, o dėl išaugusios imigracijos bendras Lietuvos gyventojų skaičius – pirmą kartą nuo 1990 metų – išaugo. Teigiami pokyčiai stebėti ir darbo rinkoje: darbo užmokesčio augimas nelėtino apsukų ir siekė dviženklius skaičius, o užimtųjų skaičius sumažėjo tik nežymiai.

„Praėjusių metų pavasarį Europos Komisija prognozavo, kad Lietuvos ekonomikos nuosmukis 2020 metais sieks 7,9 proc. ir bus didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Tačiau pesimistinės prognozės nepasitvirtino – Europos Sąjungos ekonomika smuko 6,4 proc., o Lietuvos – vos 1,3 proc.“, – sakė Ž. Mauricas.

Tačiau jis perspėja, kad praėjusių metų „V“ raidės formos spartaus atsigavimo scenarijus nebūtinai gali pasikartoti šiais metais. Prognozuojama, kad, karantiną atšaukus kovo mėnesį, Lietuvos BVP augimas būtų teigiamas ir siektų 1,8 proc. Tuo metu karantiną pratęsus iki gegužės mėnesio, tikėtina, kad patirtume 1,7 proc. nuosmukį. Pesimistiškiausio scenarijaus atveju, darant prielaidą, kad vienokie ar kitokie karantino ribojimai ar vyraujantis neapibrėžtumas išliktų iki liepos mėnesio, ekonomika galėtų smukti ir iki 8 proc.

Ž. Mauricas atkreipia dėmesį, kad yra grėsmė, jog karantino metu į šešėlį laikinai pasitraukęs smulkusis verslas gali likti jame ir karantinui pasibaigus, o tai ilgam išaugintų šešėlinės ekonomikos dalį Lietuvoje. Ribotos galimybės įsidarbinti laisvalaikio paslaugų sektoriuje gali paskatinti jaunimo emigraciją.

Taip pat pabrėžiama, kad Lietuvos biudžeto deficitas dar pernai buvo išskirtinai didelis dėl priešrinkiminio išlaidavimo, o šiais metais jis didėja dėl itin griežto ir ilgo karantino. Sparčiau nei kitose regiono šalyse augantis valstybės biudžeto deficitas ir valstybės skola gali atgaivinti „diržų veržimosi“ naratyvą, kuris lemtų prastėjančius gyventojų ir verslo lūkesčius.

„Nežinau, kuo remiantis analitikas taip teigia, bet turtingiausi Lietuvos žmonės, jeigu ir gyvena daugiabučiuose, tai paprastai taupiuose naujos statybos ar renovuotuose, kur šildymo sąskaitos mažos ir atitinkamai PVM lengvata sudaro nereikšmingą dalį. Jei investuotojas savo turimus butus nuomoja, tai komunalines paslaugas, taip pat ir šildymo, apmoka tiesiogiai nuomininkai, tai yra žmonės, kurie negali įsigyti nuosavo būsto. Tad PVM lengvata palengvina jų, o ne turto savininkų gyvenimą ir padeda taupyti“, – teigė V. Lukoševičius.

Anot jo, didžiausios šildymo sąskaitos būna ten, kur daugiausiai suvartojama šilumos – prasčiausios būklės bendrabučio tipo pastatuose, kurie nežinia, ar bus renovuoti.

„Galima vėl branginti šildymą, bet renovacija nuo to mažai paspartės. Patirtis rodo, kad renovacija Lietuvoje ryškiai paspartėjo, kai į jos organizavimą aktyviau įsijungė valstybė ir savivaldybės. Taigi, energijos taupymą aktyvina veiksminga ir kokybiška renovacijos organizacija, bet ne aukštos šilumos kainos – tuo buvo progos įsitikinti praktiškai. Valstybė taip pat turi prisiimti atsakomybę už daugiabučių prastą administravimą“, – sakė V. Lukoševičius.

Jis taip pat pridūrė, kad sumažintas PVM tarifas reiškia ir mažesnes kompensacijas socialiai remtiniems gyventojams, kas padeda taupyti viešąsias lėšas.

„Didelė dalis pensininkų, jaunos šeimos su mažais vaikais į kompensacijas negali pretenduoti, nepasiturintiems gyventojams kompensuojama tik būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos pajamų ir valstybės remiamų pajamų šeimai dydžio.

Žiemos mėnesiais tokioje situacijoje atsiduria ne vienas namų ūkis. Svarbu suprasti ir tai, kad sumažintas PVM reiškia, kad ir kompensacijų socialiai remtiniems gyventojams atitinkamai mažiau išmokėti reikia“, – teigė LŠTA prezidentas.

Ž. Mauricas tuo tarpu tikina, kad daugiausia naudos iš PVM lengvatos šildymui gauna pasiturintys šalies gyventojai.

„Juk kuo daugiau turi nekilnojamojo turto, tuo daugiau suvartoji šilumos ir, atitinkamai, gauni daugiau lengvatos. Tad ši lengvata yra naudingiausia daugiausiai nekilnojamojo turto turintiems, arba, kitaip tariant, – turtingiausiems šalies žmonėms.

Be to, patys skurdžiausi gyventojai PVM lengvatos išvis negauna – ne todėl, kad jie neturi jokio nekilnojamojo turto, bet dėl to, kad jie, deja, dažnai apskritai neišgali susimokėti už šildymo paslaugas, todėl negali šia lengvata pasinaudoti. 2019 metais 94 tūkstančiai nepasiturinčių šalies gyventojų naudojosi būsto šildymo išlaidų kompensacijomis“, – feisbuke teigė ekonomistas.

Anot jo, lengvata taip pat neskatina gyventojų taupiai vartoti šilumos energijos, nes „kuo daugiau suvartoji šilumos, tuo daugiau gauni lengvatos“.

„Sutaupytas lėšas būtų tikslinga skirti darbo užmokesčio, pensijų bei kitų išmokų (pvz., vaiko pinigų) didinimui. Šios lengvatos atsisakymas taip pat mažintų šešėlį ir didintų socialinį teisingumą, nes didesnes sąskaitas už šildymą gautų ir neapskaitytas pajamas gaunantys asmenys (išvengti PVM mokesčio mokėjimo, apmokant šildymo sąskaitas, yra praktiškai neįmanoma)“, – pridūrė Ž. Mauricas.

„Lietuvos patirtis rodo, kad skubotai investuotos lėšos neduoda laukiamos grąžos, o kai kuriais atvejais netgi tampa šaltiniu pinigų įsisavinimui, švaistymui ir ilgalaikių valstybės įsipareigojimų didinimui. Dėl to kažkokios didelės prasmės itin skubėti nematau“, – sakė jis.

Anot Ž. Maurico, laiko įgyvendinti DNR plane numatytus uždavinius turėtų užtekti net ir atidėjus šio plano lėšų tvirtinimą.

„Manyčiau, kad taip, laiko esminiams darbams atlikti užteks (...). Tarkime, vienas iš labai gerų elementų plane yra daug investuoti į laisvąsias ekonomines zonas ir pramonės parkus, o to greitai nepadarysi. Investicijos truktų keletą metų, kol pritrauktume investuotojų, praeitų dar keleri metai (...), tad visa tai reikia pradėti daryti jau dabar, o pinigų tam daug nereikia. Pirmines minėtų projektų stadijas sudaro planavimas, dokumentų tvarkymas, žemėtvarka ir visas likęs biurokratinis aparatas“, – tikino Ž. Mauricas.

Visgi ekonomistas pažymėjo, kad jei DNR planas galiausiai bus skiriamas tik esamai infrastruktūrai tvarkyti, didelių rezultatų tikėtis neverta.

„Jei pinigai bus metami jau esamai infrastruktūrai tvarkyti, didelio rezultato nepasieksime, arba jis bus labai skubotas (...). DNR planas yra puiki galimybė, bet jis turėtų būti mūsų ekonomikos transformacijos planas, o ne kažkokių laužų gesinimo planas, nes laužų gesinti mes nemokame“, – sakė jis.

Negana to, jei DNR planas bus įgyvendinamas skubotai, pirmiausia orientuojantis į lengvai įvykdomus, tačiau mažesnę pridėtinę vertę kuriančius tikslus, gali kilti sunkumų pereinant prie strategiškai naudingesnių tikslų išpildymo, teigė Ž. Mauricas.

„Manau, kad DNR planas labai smarkiai neturėtų keistis, nes pats jis yra neblogas, tačiau jame yra tiek labai gerų, tiek ne tokių gerų punktų. Didžiausias iššūkis (...) yra tai, jog lengviau įgyvendinami dažniausiai yra tie prastesni uždaviniai. Tad jei DNR plano įgyvendinimas būtų skubotas, tie lengvai padaromi, ne tokie geri tikslai būtų įgyvendinami greitai (...), o labiau strateginiai, ilgalaikiai tikslai būtų atidėti. Galiausiai, kadangi pinigai būtų išleisti ne tokiems geriems uždaviniams įgyvendinti, vargu ar būtų pereita prie strategiškai naudingų tikslų įgyvendinimo“, – Eltai sakė jis.

Ž. Mauricas tikino, kad pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas šalies ekonomikos transformacijai. Be to, ekonomistas pabrėžė, kad Lietuva turėtų būti atsargi ir neprisiimti pernelyg ambicingų įsipareigojimų.

„Ilgesniu laikotarpiu prioritetas – ekonomikos transformacija. Bet transformacija nevyksta per išasfaltuotą kelią ar kokią elektrifikuotą geležinkelio atkarpą (...). Turime būti atsargūs ir neprisiimti pernelyg didelių įsipareigojimų, tarkime, dėl žaliojo kurso, – kadangi tikrai negalime tapti lyderiais per CO2 sumažinimą, tokių įsipareigojimų prisiėmimas būtų didžiausia klaida – o labiau akcentuoti, kaip mes galime pasiekti išsikeltų tikslų pritraukdami investicijas, ypatingai iš trečiųjų šalių į Europą“, – kalbėjo jis.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė po Vyriausybės posėdžio, kuriame buvo patvirtintas patobulintas kitų metų biudžeto projektas, teigė, kad iš jo buvo išimtos išlaidos, susijusios su ES Ekonomikos gaivinimo fondo lėšomis.

„Yra išimamos išlaidos, susijusios su Ekonomikos gaivinimo fondu. Tiesiog jos bus peržiūrimos, projektai bus patvirtinti naujos Vyriausybės ministrų. Kai bus apsispręsta, kurie konkrečiai projektai įgyvendinami, tada sugrįšime prie biudžeto tikslinimo ir išlaidos bus grąžintos“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė G. Skaistė.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė kiek anksčiau teigė, kad ateityje planuojant, kaip galėtų būti panaudojamos ES Atsigavimo fondo lėšos, pirmąjį kitų metų pusmetį galima tikėtis biudžeto peržiūros.

„Derinimas turėtų vykti iki balandžio. Matyt, kad pirmą pusmetį, pavasario sesijoje tas patikslinimas galėtų būti padarytas“, – nurodė premjerė.

I. Šimonytė taip pat sakė, kad investicijų peržiūrėjimas techniškai neturės įtakos finansų deficitui.

Buvęs premjeras Saulius Skvernelis tokį valdančiųjų žingsnį įvertino neigiamai.

„Blogai vertinu, kad neliko DNR plano, nes bet kokiu atveju Gaivinimo fondas niekur nedingęs, abejoti, ar jis bus, yra visiškas nesusipratimas. Bet kokiu atveju kito varianto nebus, kaip grįžti su biudžeto įstatymu metų eigoje. (...) Kai planas yra išimamas, tai kovą-birželį patvirtinus per 4-5 mėnesius pasiruošti projektus, skelbti konkursus ir visas viešųjų pirkimų procedūras atlikti yra praktiškai neįmanoma, tai tie pinigai gali tiesiog būti nepanaudoti“, – teigė jis.

„Egzamino Lietuva galimai neišlaikė, todėl vienokios ar kitokios priemonės buvo neišvengiamos. Tačiau iš karto reikia pastebėti, kai sugriežtinimai įsigalioja tik nuo gruodžio 16 dienos ir tuo metu, kai kitos šalys eina gyventojų srautų mažinimo ir atstumų laikymosi keliu, mes turėsime atvirkščią efektą, nes pirmadienį ir antradienį žmonės masiškai plūs į parduotuves“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Jis taip pat pažymėjo, kad ne maisto prekių parduotuves būtų logiškiau uždaryti tik iki sausio 3 dienos, taip išvengiant žmonių srautų šventiniu laikotarpiu.

„Šių parduotuvių uždarymas iki sausio pabaigos gali iš tikro turėti pakankamai neigiamų pasekmių ekonomikai. Pavyzdžiui, žmonės turėdami daugiau laisvo laiko galėtų pasiremontuoti savo būstą, tačiau dabar to negalės padaryti. Gali sutrikti ir statybų sektoriaus veikla, ypač susijusi su vidaus apdailos darbais“, – aiškino ekonomistas.

Jis pabrėžė, kad ne maisto parduotuvių uždarymas turi ir tam tikrą diskriminacijos požymį, nes didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse parduodami ne tik maisto produktai.

Egzamino Lietuva galimai neišlaikė, todėl vienokios ar kitokios priemonės buvo neišvengiamos.

„Vienas iš didžiausių iššūkių karantino metu kitose šalyse buvo smulkaus verslo diskriminavimas stambiųjų prekybos tinklų naudai. Pastaruosiuose galima nusipirkti ir žaislų, ir kojinių, ir kitų ne maisto prekių“, – sakė Ž. Mauricas.

Anot jo, nors Vyriausybė užsimena, jog esant palankioms aplinkybėms sugriežtinimai gali būti sušvelninti ir anksčiau, kriterijai, kuriais vadovaujantis tai būtų daroma, neaiškūs.

„Pats karantino priemonių planas, sakyčiau, nėra niekuo naujas, šioje vietoje kur kas svarbesnis yra išėjimo iš karantino planas ir ko mes norime pasiekti. Ar mes lauksime, kol susirgimų skaičius smuks iki kažkokios ribos, ar vakcinavimo pradžios, ar bus numatyti kažkokie kiti kriterijai. Tų dalykų trūksta, nežinia yra didelė“, – tvirtino ekonomistas.

Pasak jo, jei karantinas yra trumpas, ką pavasarį parodė Lietuvos ir kitų šalių pavyzdys, jis turi pakankamai ribotą neigiamą poveikį ekonomikai ir ji pakankamai greitai atsistato.

„Kuo tas karantinas ilgesnis, neigiamas poveikis taip pat didėja ir prasideda negrįžtami procesai. Todėl jau dabar reikia kalbėti apie išėjimo iš karantino strategiją ir labai aiškiai ją komunikuoti, sudėliojant labai aiškų veiksmų planą kas bus daroma pasiekus vieną ar kitą kriterijų“, – sakė Ž. Mauricas.

„Tuomet ir visuomenė būtų suinteresuota griežčiau laikytis karantino reikalavimų, kad pasiekus tam tikrus rodiklius jis būtų švelninamas“, – pridūrė jis.

Pasak Ž. Maurico, taip pat ne iki galo yra apgalvotas draudimas išvykti iš už gyvenamos savivaldybės ribų, nes yra daug žmonių gyvenančių ant savivaldybės ribos.

„Tai ypač aktualu didmiesčiams, kuriuos supa žiedinės savivaldybės. Pavyzdžiui, šalia Vilniaus turime Avižienius ir kitas vietoves, kai kur net riba tarp Vilniaus miesto ir rajono nėra tokia aiški. Todėl šį draudimą gal būt reikėtų tikslinti, numatant galimybę vykti ir į kaimyninę savivaldybę, nes žmonės patys to nenorėdami gali tapti pažeidėjais“, – teigė ekonomistas.

Lietuvoje nuo trečiadienio bus uždaryta dauguma parduotuvių, išskyrus maisto prekių, uždraustas kontaktinių paslaugų teikimas. Toliau galės dirbti vaistinės, veterinarijos, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių parduotuvės. Jose vienam asmeniui turi būti suteikiamas 10 kvadratinių metrų plotas. Veikti taip pat galės internetinės prekybos prekių atsiėmimo vietos.