Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad didesnė prekybos banga tikėtina lapkričio-gruodžio mėnesiais.

„Tam turėtų ruoštis pardavėjai, ypač taršesnių automobilių, nes žmonės, siekdami sutaupyti kelis šimtus eurų, suskubs įsigyti automobilį prieš Naujus metus, kad to mokesčio išvengtų“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės „Varanas“ direktorius Valentinas Naujanis pritaria, kad planuojamas mokestis paveiks prekybos mastą.

Jo teigimu, įsigaliojus mokesčiui, senesnių taršesnių automobilių prekyba gali stoti.

„Jei Lietuvoje pirkti automobilį, kurio vertė, pavyzdžiui, yra 1,5 tūkst. eurų, ir tas taršos mokestis gali būti kokie 800 eurų, tai, be abejo, kad lietuvis tokio tikrai nebepirks“, – sakė V. Naujanis.

Mokės dauguma dyzelinių automobilių pirkėjų

Aplinkos ministerija siūlo, kad mokestis būtų taikomas toms dyzelinio variklio transporto priemonės, kurių CO2 išmetimai viršija 115 gramų per kilometrą.

Jei automobilis varomas benzinu ar dujomis, mokestis būtų taikomas išmetimams viršijus 130 gramų per kilometrą.

Pasak bendrovės „AutoTyrimai“ vadovo Roberto Cickevičiaus, mokestį mokės absoliuti dauguma Lietuvoje populiarių dyzelinių automobilių pirkėjų.

„Aš manau, kad, kalbant apie dyzelinius automobilius, pateks kokie 95 proc., nes čia nepateks tik patys naujausi ir maži dyzeliniai automobiliai, kurie yra brangūs ir kurių paklausa per pastaruosius trejus metus yra smarkiai sumažėjusi“, – BNS sakė R. Cickevičius.

„AutoTyrimų“ duomenimis, tarp naujų automobilių 130 gramų CO2 emisijos ribą viršijo du trečdaliai nuo 2018-ųjų pradžios Lietuvoje registruotų naujų benzininių automobilių.

Jeigu įstatymas bus priimtas, dabartiniai taršių automobilių valdytojai neturės mokėti taršos mokesčio. Jį turės mokėti tie, kurie taršių transporto priemonių valdytojais bus tapę nuo 2020 metų.

Argumentai už ir prieš

Aplinkos ministerija tikina, kad priėmus įstatymą Lietuvoje ilgainiui sumažėtų taršių automobilių skaičius ir proporcingai padidėtų mažataršių.

Iš šio mokesčio į biudžetą tikimasi surinkti 29 mln. eurų per metus. Aplinkos ministerija siūlo, kad mokestį reikėtų mokėti kiekvieną kartą registruojant automobilį.

Pasak Ž. Maurico, mokestis gali paskatinti gyventojus pamąstyti apie automobilio taršą. „Ne vien tik lazdos principu formuojama nuomonė, bet taip pat ir šviečiant visuomenę ir parodant, kad jūs pirkdami tokį automobilį prisidedat prie papildomo gamtos teršimo, ir vien tai skatina domėtis. Prieš kokius 4-5 metus, apskritai kaip kriterijaus nebuvo taršos dedamosios, priešingai nei daugumoje Vakarų Europos šalių“, – sakė Ž. Mauricas.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertė Ieva Valeškaitė sako, kad priemonės nelabai atitinka deklaruojamo tikslo.

„Nėra praktiškai tokių naujų automobilių, kurie nepapultų po tuo mokesčiu. Tai reiškia, kad tai yra praktiškai universalus mokestis visiems, perkantiems automobilį“, – BNS sakė I. Valeškaitė.

Kauno turgaus bendrovės direktorius V. Naujanis svarsto, kad nėra teisinga taršos mokestį pririšti prie techniniame pase nurodytos CO2 emisijos, nes techniškai taršesni automobiliai gali stovėti garaže ir teršti aplinką mažiau, nei tokie automobiliai, kurių tarša techniškai yra mažesnė, bet jie eksploatuojami daugiau.

Jis sako, kad žmonės taršius automobilius perka ne todėl, kad jiems nerūpi aplinka, o todėl, kad naujesnių, mažiau taršių modelių dauguma paprasčiausiai neįperka.

„Klausimas, ar užteks jėgų atsispirti pasaulinėms tendencijoms, kurios nėra labai teigiamos. (...) Pasaulio ekonomika, tikėtina, toliau lėtės. Gera žinia tai, kad šį kartą, priešingai nei 2009 m., prasčiau atrodo ne vakarai, o rytai“, – sakė „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

„Luminor“ vertinimu, Lietuva neturi jokių vidaus ar išorės ekonominių disbalansų, galinčių kelti realią grėsmę ekonomikai: valstybės ir privataus sektoriaus skolos lygis yra labai žemas, nėra paskolų ar nekilnojamojo turto burbulo požymių, o palyginti griežti valdžios sektoriaus finansų naudojimo principai, taikomi nuo finansų krizės laikotarpio, bei solidžios tiesioginių užsienio investicijų apimtys lemia, kad Lietuva šiuo metu yra viena atspariausių krizei ES ekonomikų.

„Turime pakankamai subalansuotą, tvarų augimą, auga visi sektoriai, išskyrus žemės ūkį, kas lėmė bendrą pakankamai greitą ekonomikos augimą. Pramonė rodo gerus rezultatus. Lietuvoje pramonės augimas išsilaiko geroje zonoje, užkratas iš Vokietijos neateina iki mūsų. (...) Investicijų srautas į pramonės naujus pajėgumus leidžia palaikyti pramonės augimą teigiamame lygyje“, – sakė ekonomistas.

Anot Ž. Maurico, labiausiai neigiamai nustebino nedarbo lygio augimas Lietuvoje.

„Liepos mėnesio rezultatai rodo, kad kitus ketvirčius nedarbo problema aštrės. Infliacija kiek didesnė nei prognozavome, todėl atitinkamai simboliškai sumažinome ir darbo užmokesčio augimo prognozę. Šie metai geresni nei tikėtasi, bet kiti bus ne tokie geri“, – teigė ekonomistas.

„Luminor“ prognozuoja, kad vidutinis metinis nedarbo lygis šiemet Lietuvoje išaugs iki 6.3 proc., o 2020-aisiais – iki 6,6 proc. Atlyginimai šiemet turėtų augti 7,5 proc., kitais metais – 5,5 proc.

Šiemet prognozuojama 2,6 proc. metinė infliacija ir tai yra gerokai spartesnis kainų augimas nei euro zonos vidurkis, siekiantis 1 proc. Maisto produktai šių metų liepą brango 5,9 proc. ir Lietuva pagal šį rodiklį aplenkė visas euro zonos šalis.

„Maisto kainų augimas buvo sparčiausias euro zonoje. Yra tam tikrų objektyvių priežasčių – daržovių, mėsos kainų augimas, bet, pasižiūrėjus į užsienį, tos prekių kainos kyla sparčiau nei kaimyninėse šalyse. Auga sparčiai gyventojų pajamos ir prekybininkai tuo iš dalies naudojasi keldami kainas. Jei tai tęsis, galima išpūsti kainų burbulą pačiu netinkamiausiu metu – kai ekonomika pasaulyje juda link recesijos“, – sakė Ž. Mauricas.

Pasak ekonomisto, Lietuvos vartotojų lūkesčiai didžiausi ES – tai lėmė sparčiai pradėjęs kilti darbo užmokestis, senatvės pensijos, sumažėjusi infliacija po 2017 m. šuolio.

„Krizė yra, tik ji ne vakarų pasaulyje, o Lietuva, būdama vakaruose, tos krizės nejaučia“, – pridūrė ekonomistas.

„Luminor“ prognozėmis, Lietuvos ekonomika ir kitąmet, ir 2021 metais recesijos turėtų išvengti.

Anot ekonomisto, didesni vaiko pinigai nepasiturintiesiems tik gausintų nepasiturinčiųjų klasę bei motyvuotų juos likti valstybės remiamais išlaikytiniais.

„Išlaikytinių valstybėje tapimas nepasiturinčiu apsimoka (ypač jei yra galimybė slėpti realias pajamas), tad tai gali dar labiau padidinti šešėlį ir sukčiavimą su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis (pavyzdžiui, jei vaikus auginantis nepasiturintysis įsidarbina ar susideri dėl didesnio darbo užmokesčio, jis dažnu atveju tampa pasiturintysis ir praranda dalį vaiko pinigų (bei kitų išmokų ir kompensacijų), tad dažnu atveju likti nepasiturinčiuoju apsimoka. Atitinkamai, atskirtis tarp sąžiningųjų ir nesąžiningųjų dar labiau išauga“, – feisbuke rašė Ž. Mauricas.

Jo manymu, vaiko pinigai nėra efektyviausias būdas spręsti nepasiturinčiųjų problemas.

„Pagalba susirandant darbą, didesnės nedarbo draudimo, netekto darbingumo bei kitos išmokos būtų efektyvesnis būdas spręsti tam tikru gyvenimo etapu laikinai tapusių nepasiturinčiaisiais problemas“, – pridūrė ekonomistas.

ELTA primena, kad Vyriausybė nuo kitų metų siūlo vaiko pinigus didinti iki 60 eurų.

Šiuo metu kiekvienam vaikui iki pilnametystės ši išmoka siekia 50 eurų.

„Manau, kad daugelio miestų didžiausias iššūkis nėra viešojo transporto kaina. Visų pirma – pakankamai prasta infrastruktūra, per retas dažnumas, ypatingai toliau nuo miesto nutolusiose vietovėse, taip pat stovėjimas kamščiuose su srautu, tai nėra kažkokio labai didelio konkurencinio pranašumo važiuojant viešuoju transportu, lyginant su paprastu. Taip pat neįgaliesiems pakankamai sudėtingos sąlygos arba keliaujant su vaikais, tai reikėtų pradėti nuo infrastruktūros gerinimo, nes tas mokėjimas vargu ar yra vienas pagrindinių faktorių, atbaidantis žmones nuo naudojimosi viešuoju transportu“, – Eltai sakė Ž. Mauricas.

Ekonomisto nuomone, toks sprendimas galėtų netgi atsisukti kitu kampu – žmonės pradėtų dar mažiau naudotis viešuoju transportu.

„Tai tikrai kainuotų nemažus pinigus. Galimai tai dar labiau užkimštų transportą, o kai kuriuose maršrutuose gali būti atvirkščias rezultatas – žmonės dar mažiau pradės naudotis, nes bus didesnės grūstys. Tai turi eiti koja kojon su didelėmis investicijomis į parko (viešojo transporto. – ELTA) atnaujinimą“, – teigė Ž. Mauricas.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Anot jo, klaidinga manyti, kad Taline pradėjo daugiau žmonių naudotis viešuoju transportu, nes jis tapo nemokamas.

„Jis tapo nemokamas, nes norėta pritraukti daugiau žmonių, kurie registruotų savo gyvenamąją vietą Taline, taip surinkti daugiau mokesčių (į miesto biudžetą. – ELTA)“, – sakė ekonomistas.

Vilniuje, pasak Ž. Maurico, nemokamas viešasis transportas neturėtų didelės prasmės, nes yra daug sričių, kur miesto biudžetą būtų galima panaudoti efektyviau.

„Geriau turint ribotą biudžetą ir daug darbų, kurie nepadaryti Vilniuje, pradėti nuo sporto aikštelių infrastruktūros. Futbolo stadionai kokie apleisti, retai kuris parkas sutvarkytas, dviračių ir paspirtukų tinklas toli gražu nebaigtas. Yra labai daug sričių, kur tuos pinigus tikrai galima panaudoti tikslingiau“, – Eltai sakė ekonomistas.

Kaip ELTA jau rašė, kalbėdamas apie taršių automobilių apmokestinimą, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigė, kad nemokamas viešasis transportas paskatintų žmones atsisakyti automobilių.

Anot jo, surinkta taršių automobilių mokesčio dalis galėtų būti skirta viešojo transporto tinklo plėtrai, tuo pačiu padarant jį nemokamą.

Susisiekimo ministerijos specialistas Marius Pakėnas pirmadienį taip pat patvirtino, kad ministerija yra už nemokamą viešąjį transportą, tačiau tam reikėtų rasti lėšų.

„Rinkos tikėjosi gerokai agresyvesnės komunikacijos iš FED, nes jis davė suprasti, kad tai nėra palūkanų normų mažinimo ciklo pradžia, o tik laikinas sumažinimas. Pagrindinėmis priežastimis buvo įvardinti prekybos karai, dėl jų silpna prekyba, prasti pramonės sektoriaus lūkesčiai, taip pat paminėta infliacija. (...) Buvo spekuliacijų, kad net 50 bp (bazinių punktų. – ELTA) bus sumažintos palūkanos. Tai galbūt nuvylė rinkas“, – Eltai sakė Ž. Mauricas.

Ekonomistas nuogąstavo dėl egzistuojančios galimybės, kad ECB rinkas taip pat gali nuvilti.

„Rugsėjį lūkesčiai bus labai dideli. Rinkos tikisi, kad ne tik palūkanų normos bus nurėžtos toliau į neigiamą teritoriją, bet bus kiekybinis skatinimas. Taip pat, kas yra nauja, tikimasi, kad bus paskelbta galbūt net apie visiškai naujas kiekybinio skatinimo priemones, kurios iki šiol nebuvo naudojamos. Lūkesčiai labai dideli“, – sakė Ž. Mauricas.

Rugsėjį lūkesčiai bus labai dideli. Rinkos tikisi, kad ne tik palūkanų normos bus nurėžtos toliau į neigiamą teritoriją, bet bus kiekybinis skatinimas.

Pasak jo, jei ECB nespės paruošti naujų priemonių, kurias būtų galima pasiūlyti rinkai, rinkos tai traktuos kaip nusivylimą. Tuomet, tikėtina, akcijos kris, o euras kils.

„Nepamirškime, kad Mario Draghį (ECB vadovą. – ELTA) spalį pakeis Christine Lagarde. Kai ateina naujas žmogus, o ji ateis tuo metu, kai ECB turės agresyviai švelninti pinigų politiką, kažkokios pauzės yra neišvengiamos. Žmogus turi susipažinti, surasti konsensusą, juolab bus daug naujų pasiūlymų, alternatyvų.

Manau, kad visi lūkesčiai bus rugsėjį. Jei M. Draghis nepasakys to, ko tikisi rinkos, tai, tikėtina, kad atėjusi C. Lagarde kurį laiko nepasakys irgi nieko tokio. Gali būti, kad ECB užstrigs kuriam laikui“, – Eltai teigė ekonomistas.

Šiuo metu ECB refinansavimo operacijų palūkanų norma yra 0,00 proc., kuri, kaip po ECB išvažiuojamojo posėdžio birželį Vilniuje sakė centrinio banko vadovas M. Draghis, neturėtų keistis iki 2020 m. pirmo pusmečio pabaigos.

ECB palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis yra atitinkamai 0,25 proc. ir -0,4 proc. Palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe – tai palūkanos, kurias bankai gauna už vienos nakties indėlius, padėtus į centrinį banką. Pastaroji nuo 2014 m. birželio 11 d., kai dar siekė 0,00 proc., vis mažėjo 0,1 proc. punktu.

Kitame ECB posėdyje rugsėjo 12 d. Valdančioji taryba kartu su rugsėjo makroekonominėmis prognozėmis turės atnaujintą ekonomikos ir infliacijos perspektyvų vertinimą ir atsižvelgdama į tai priims sprendimą, ar keisti palūkanų normas.

FED bazinę palūkanų normą sumažino pirmą kartą per pastarąjį dešimtmetį.

FED valdybos pirmininko Jerome'o Powello teigimu, palūkanų norma buvo sumažinta, siekiant išlaikyti tvarų JAV ekonomikos augimą. Šiuo metu JAV bendrojo vidaus produkto (BVP) metinis augimas sudaro apie 2 proc.

Finansų rinkų dalyviai jau kurį laiką prognozavo, kad FED mažins bazinę palūkanų normą, nes apie tai J. Powellas buvo ne kartą užsiminęs.

„Dar anksti daryti išvadas, ar augimo sulėtėjimo pagrindinė priežastis yra jau sulėtėjęs augimas Europoje ir visame pasaulyje, ar tai tam tikri statistiniai svyravimai, susiję su įmonėmis ar sektoriais. Vis dėlto antrąjį pusmetį neabejotinai turėsime prastesnį rezultatą, nes mūsų pagrindinių partnerių rezultatai tikrai labai ženkliai prastėja, daugumoje šalių netgi yra neigiamas augimas. Jei Lietuva išlaikys teigiamą augimą, bus pakankamai neblogas pasiekimas“, – Eltai sakė Ž. Mauricas.

Anot ekonomisto, bendras Lietuvos pramonės augimas kitą pusmetį gali ir visiškai sustoti iki 0 proc.

„Reikia viltis, kad lietuviai tęs rinkų užkariavimą Vakaruose, nes Lietuvos pramonės augimas buvo gerokai spartesnis nei paklausos augimas pagrindiniuose eksporto partneriuose. Lietuva yra tokioje stadijoje, kai didina savo rinkos dalis, užkariauja naujas rinkas, taip pat pritraukia nemažai investicijų, netgi pakankamai stambių, vien dėl to tam tikras augimas turėtų būti išlaikomas. Vilčiausi, kad augimas išliks teigiamoje zonoje, bet jei jis bus mažesnis, galbūt bendras augimas net gali sulėtėti iki 0 proc.“, – Eltai teigė Ž. Mauricas.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, sausį-birželį visa pramonės produkcija sudarė 11,5 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 5 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – 4,6 proc.).

Birželį visos pramonės produkcijos vertė sudarė 1,9 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su geguže, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 1,8 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – sumažėjo 1,8 proc.).

„Aš apskritai nesu šalininkas visuotinio automobilių mokesčio, nes didžiajai daliai žmonių, ypač gyvenančių regionuose ar netgi priemiesčiuose, vienintelė susisiekimo priemonė yra automobilis. Tai nėra kažkoks turtas, nėra prabanga, bet tai yra susisiekimo priemonė. Dažnu atveju brangesnis automobilis perkamas dėl didesnio saugumo ir degalų sąnaudos yra mažesnės“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė Ž. Mauricas.

„Visuotinis apmokestinimas taptų gyventojų mobilumo suvaržymu, o ekonominis efektas būtų neigiamas“, – pridūrė ekonomistas.

Tai nėra kažkoks turtas, nėra prabanga, bet tai yra susisiekimo priemonė.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pakartojo, kad kitais metais galėtų būti įvesti nekilnojamojo turto ir taršių automobilių mokesčiai.

Tiesa, Seimo „valstiečių” frakcijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigė, kad taršių automobilių apmokestinimas bus taikomas tik naujai registruojamiems automobiliams, o pati tvarka įsigalios vėliau nei sausio 1 dieną.

Kaip Europos Komisija nurodo savo rekomendacijose, Lietuvoje, nepaisant įvairių priemonių kovoti su „šešėline“ ekonomika, mokesčių surinkimas išlieka žemas, o pridėtinio vertės mokesčio (PVM) atotrūkis – vienas didžiausių ES. Neišnaudojamos galimybės surinkti mokesčius iš šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia ekonominiam augimui, kaip nekilnojamasis turtas ar automobiliai.

Anot jo, bet kokiai rinkai efektyviai funkcionuoti viena pagrindinių sąlygų – pakankamas informacijos kiekis.

„Tarkime, žmogus atėjęs į parduotuvę, iš karto mato produkto kainą, sudėtį, kilmę, kuo daugiau informacijos turi pirkėjas, tuo jam lengviau priimti sprendimą. Tai taikoma ir darbo rinkai. Be abejones, tai padidins darbo rinkos efektyvumą. Dažnai būdavo, kad atėjęs į darbo pokalbį asmuo turėdavo visiškai kitokius darbo užmokesčio lūkesčius nei būdavo pasiūloma“, – Eltai sakė Ž. Mauricas.

Ekonomisto vertinimu, įpareigojimas skelbti darbo užmokestį leis sugaišti mažiau laiko, skiriamo darbo pokalbiams, tiek darbuotojams, tiek darbdaviams.

Dažnai būdavo, kad atėjęs į darbo pokalbį asmuo turėdavo visiškai kitokius darbo užmokesčio lūkesčius nei būdavo pasiūloma.

„Manau, kad tai teisingas žingsnis, nes tai didina darbo rinkos efektyvumą. Nesakau, kad būtent nurodytas atlyginimas ir bus sumokėtas, bet tai paspartins darbo paieškos procesą tiek darbuotojams, tiek darbdaviams“, – teigė ekonomistas.

Jo manymu, dalis darbo ieškančių žmonių tiesiog neatvyks į pokalbį, pamatę, kad darbo užmokestis neatitinka jų lūkesčių ir darbdaviui bus lengviau ieškotis darbuotojų.

„Paskelbęs orientacinį darbo užmokestį darbdavys automatiškai galės tikėtis, kad žmonės, kurie ateina į darbo pokalbį, informaciją jau yra gavę, todėl kažkokių siurprizų kalbant apie darbo užmokestį, nebus“, – Eltai sakė Ž. Mauricas.

Anot ekonomisto, darbo užmokesčio skelbimas – įprasta praktika tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė, JAV, Australija, Naujoji Zelandija.

ELTA primena, kad Seimas ketvirtadienį nusprendė įpareigoti darbdavius darbo skelbimuose informuoti, koks atlyginimas darbuotojui siūlomas.

Už tai, kad Darbo kodekso pataisos būtų priimtos, balsavo 66 Seimo nariai, prieš buvo 5 parlamentarai, susilaikė 30 Seimo narių.

Skelbimuose turės būti nurodomas siūlomo atlyginimo intervalas nuo mažiausio iki didžiausio.

„Lyginant su kitomis Baltijos valstybėmis, ekonomikos augimas Lietuvoje eilę metų buvo lėtesnis todėl, kad lėčiau augo regionai. Buvo didelė regioninė atskirtis. Vilnius augo net greičiau nei Ryga, tačiau likusi Lietuvos dalis augo pakankamai lėtai, todėl bendrą Lietuvos augimą nusmukdydavo“, – Eltai sakė Ž. Mauricas.

Anot jo, Vilnius sukuria 40 proc. viso Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP), o Ryga apie 70 proc., todėl Latvijoje likę 30 proc. bendroje statistikoje daro mažą poveikį, juolab Lietuvoje jau išsemti ekonomikos augimo ištekliai, kuriais dabar sėkmingai naudojasi Latvija.

„Per pastaruosius dvejus metus Latvijos ekonomikos spartesnį augimą lėmė nekilnojamo turto (NT) sektoriaus atsigavimas, didesnis panaudojimas ES lėšų, tuo tarpu Lietuvoje mes jau buvome pasiekę NT piką anksčiau, taip pat lėšų įsisavinimas buvo pakankamai menkas. Žemės ūkio sektoriaus prastas derlius praeitais metais irgi nupjovė kelias dešimtąsias procentinio punkto ekonomikos augimo“, – Eltai sakė ekonomistas.

Buvo didelė regioninė atskirtis. Vilnius augo net greičiau nei Ryga, tačiau likusi Lietuvos dalis augo pakankamai lėtai, todėl bendrą Lietuvos augimą nusmukdydavo.

Ž. Mauricas atkreipė dėmesį ir į tai, kad antras pagal dydį Latvijos miestas Daugpilis vidutiniu atlyginimu 100 eurų nusileidžia net nuo Utenos apskrities vidurkio.

„Latvija turi tokį fenomeną, kaip Daugpilis, kuris šiaip nėra mažas pagal savo gyventojų skaičių, vis dar turi virš 100 tūkst. gyventojų, bet yra itin ekonomiškai atsilikęs. Netgi darbo užmokestis Daugpilyje yra 100 eurų mažesnis nei Utenos apskrityje. Skirtumas tarp Daugpilio ir Rygos yra labai didelis“, – teigė ekonomistas.

Kaip ELTA jau rašė, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) kiek anksčiau pateikė skaičiavimus, kad Lenkijos ekonomika šiemet turėtų išaugti 4 proc. BVP, Latvijos – 3,9 proc., o Estijos – 3,5 proc.

Tuo tarpu EBPO antradienį paskelbė pavasario prognozę - numatoma, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs 2,9 proc., o 2020 m. sulėtės iki 2,5 proc.

EBPO nuomone, silpna išorės paklausa lėtins šalies eksportą, o dėl vyraujančio globalaus neužtikrintumo poveikio verslo sprendimams investicijų augimas sulėtės nuo vidutiniškai 6,6 proc. 2017–2018 m. iki 4,7 proc. 2019–2020 m. Numatoma, kad infliacija artimiausius dvejus metus vidutiniškai sudarys 2,2 proc., nedarbo lygis sumažės nuo 6,2 proc. 2018 m. iki 5,9 proc. 2019 m. ir 5,8 proc. 2020 metais. EBPO vertinimu 2019-2020 m. valdžios sektoriaus perteklius sudarys 0,4 proc. BVP ir 0,2 proc. BVP atitinkamai, o projektuojama fiskalinė politika bus iš esmės neutrali.