Laimėjimas – ypatingas

Olimpiadoje dalyvavo 112 mokinių iš šešiolikos Europos šalių. Jie varžėsi dviejose amžiaus kategorijose: jaunių (9–12 kl.) ir jaunučių (7–8 kl.).

Lietuvoje ši olimpiada įvyko pirmąjį kartą. Kiekvienais metais ji organizuojama skirtingose Europos šalyse – kitąmet geografai susiburs Bulgarijoje.

Moksleivis M. Stankūnas varžėsi jaunučių grupėje.

Šis sidabro medalis vaikinui – ne pirmasis laimėjimas, tačiau, pasak geografijos mokytojos Vilmos Norvaišienės, jis yra ypatingas visai mokyklai ir Klaipėdos miestui.

„Tikėjausi, kad jis šį medalį gaus, ir visada tikiuosi – tai vaikas, kuris pasiekia savo tikslą, ir tai jau ne pirmas jo laimėjimas. Matas dalyvauja daug kur – Česlovo Kudabos respublikiniame konkurse bei nacionaliniuose konkursuose, pavyzdžiui, „Adventur“, ir daugelyje kitų“, – pasakojo V. Norvaišienė.

Iššūkis – anglų kalba

Moksleivio pasiekimas – nuoseklus ir tęstinis darbas, nes olimpiadoms vaikinas ruošiasi atsakingai.

Mokytoja V. Norvaišienė pažymėjo, kad jaunuolį olimpiadoms ruošianti nuo šeštos klasės.

Tai – vaikas, kuris pasiekia savo tikslą.

Visai neseniai Matas tapo nugalėtoju ir Klaipėdos krašto profesoriaus Stasio Vaitekūno geografijos olimpiadoje.

„Jis jau dabar yra žinomas Klaipėdoje kaip puikus orientacininkas, o geografija jam – kaip antras kvėpavimas. Net jei nesirinks geografijos kaip studijų krypties ateityje, manau, kad šis mokslas jį lydės visur“, – teigė mokytoja.

Olimpiadoje dalyviai sprendė teorines ir praktines užduotis anglų kalba, todėl išbandė ne tik geografijos žinias, bet ir kalbos įgūdžius.

„Matui sunkiausia buvo tai, kad viskas vyko anglų kalba – visgi jam tik penkiolika metų. Reikėjo ne tik žinoti atsakymus į klausimus, bet ir gebėti tai aiškiai išreikšti visiškai kita kalba. Tačiau jaunuolis vis tiek su šiuo iššūkiu susidorojo puikiai“, – atviravo V. Norvaišienė.

Lietuviai pelnė daugiausiai

Pasak V. Norvaišienės, geografija šiandien – tai ne tik žemėlapiai ar kelionių planavimas.

Tai yra globalus mokslas, apimantis politinius, socialinius, klimato reiškinius ir žmonių paplitimą.

„Geografijos šiais laikais reikia visur, nes tai yra mokslas, kurį galima pritaikyti daugelyje sričių. Pedagogų Lietuvoje trūksta, tačiau džiaugėmės, kad Klaipėdoje turime keletą naujų, jaunų geografijos mokytojų“, – teigė V. Norvaišienė.

Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos prezidentas Rytas Šalna pasidžiaugė, kad Lietuvos mokiniai šioje olimpiadoje pasirodė ypač gerai ir susikrovė didžiausią medalių kraitę – net 13 (keturi aukso, septyni sidabro ir du bronzos).

„Gal kiek padėjo ir namų sienos, be to, mūsų komanda buvo didžiausia pagal dalyvių skaičių. Visgi tikrai galime pasidžiaugti, kad mūsų mokiniai geografijoje labai stiprūs ir kad visos pastangos, įdėtos jų mokytojų, komandų vadovų į paruošimą, atsipirko“, – pažymėjo R. Šalna.