-
Pasaulio muziejų kasdiena Kaune
Lankytojų iki rugpjūčio pabaigos laukia Kauno Mykolo Žilinsko galerijoje veikianti festivalio "Kaunas Photo" paroda "Muziejų dienos ir naktys" (Museum 24/7).
Pavasarį atidaryta paroda sulaukė ne tik kauniečių, Lietuvos meno mylėtojų dėmesio, tačiau susidomėjimą demonstravo ir užsienio fotomeno mėgėjai bei žiniasklaida.
XXI a. muziejai vis dažniau tampa tyrinėjimų objektu, meno panteonų siužetai atsiduria fotografų vaizdo ieškikliuose, į sustojusio laiko rūmus plūsta kasdienos nualintieji, tarp jų ir patys menininkai. Pasak "Kaunas Photo" festivalio vadovo ir parodos kuratoriaus Mindaugo Kavaliausko, menininkams muziejų gravitacija dar stipresnė nei "paprastiems mirtingiesiems", nes kūrėjų siekiamybė – įsiamžinti muziejų ekspozicijose ir kolekcijose.
Seniausio Baltijos šalyse be pertraukos kasmet organizuojamo fotomeno festivalio "Kaunas Photo" organizatoriai pasaulio fotografus kvietė siūlyti darbus, instaliacijas, koncepcijas apie muziejus, parodas, ekspozicijas. Iš daugiau nei šimto menininkų iš visų žemynų pasiūlymų atrinkti trylikos menininkų darbai. Fotografijose matoma ir nematoma muziejų kasdiena. Nuo parodų parengiamųjų darbų, eksponatų transportavimo ir ruošimo, parodų priežiūros iki žiūrovų antplūdžio, atidarymo vaišių vaizdų – įamžintos Europos ir JAV muziejų dienos ir naktys.
"Muziejų dienos ir naktys" ekspozicijoje lankytojai išvys žymiausius pasaulio muziejus: Luvro muziejus, Orsė muziejus, Pompidu šiuolaikinio meno centras (Paryžius), Nacionalinis Prado muziejus, Tyssen muziejus (Madridas), Ermitažas (Sankt Peterburgas), MoMa, Whitney, Gugenheimo muziejai (Niujorkas), Karališkieji dailiųjų menų muziejai Antverpene ir Briuselyje, Slovakijos nacionalinė galerija, Liuksemburgo modernaus meno muziejus, Gugenheimo (Bilbao) ir daugelis kitų.
Vieną M. Žilinsko galerijos "Muziejų dienos ir naktys" ekspozicijos sieną dengia didžiulė fotografija, kurioje – natūralaus dydžio transportuoti parengtas, supakuotas eksponatas ir plikos muziejaus sienos. Tik puošnios lubos išduoda didingą pastato architektūrą ir meno oazės paskirtį. Puikiai atskleistas nuotraukos erdviškumas – galerijos patalpa prasiplėčia dėl didžiulės fotografijos rakurso gilyn, pilkšvos, rusvos spalvos sukuria kompiuterinio maketo įspūdį, norisi jį aplink sukioti ir apžiūrinėti iš visų pusių.
Eksponuojamos nuotraukos labai skirtingos, aiškiai jaučiama autorių, o ir požiūrių, įvairovė. Štai panaši į daugelio merginų apverkto "Titaniko" siužetą nuotrauka. Šalia stambiuose auksiniuose rėmuose besiilsinčios rausvaskruostės blyškios odos melsvą šalį grakščiai prilaikančios žavios merginos iš senos senos epochos stovi mūsų laikų aštuntąjį dešimtį einanti muziejaus salės darbuotoja, epochų margumynu pasipuošusi, išdidi lyg prie jaunystės nuotraukos fotografuojama. "Nieko sau, ilgaamžė", – šypsodamasi galvoju. Išties ši nuotrauka nejučia mintyse parodos lankytojui sukuria iliuzinę istoriją. Nors ir visai nelogišką, bet gražią gražią.
Dar daug istorijų mintys suko, daug šypsnių ir nuostabos – nebūtinai susižavėjimo – buvo, kol atsidūriau šalia Kauno nuogaliaus, M.Žilinsko galeriją užnugarį palikusi.
Kaunas Photo 2014 launch exhibition "Museum 24/7". Lucia Ganieva from KAUNAS PHOTO festival on Vimeo.
-
Kaunas turės tai, ko neturi net Niujorkas 15
Turbūt kiekvienas kaunietis turi vaikystės nuotrauką ant Karo muziejaus kiemelio liūtų. Net ir tokios, regis, panašios daugumos kauniečių albumuose dūlančios nuotraukos, gali būti unikalaus virtualaus miesto archyvo dalimi.
Patirtys atskleidžia reiškinius
"Tokios nuotraukos sukelia skirtingų išgyvenimų, primena įvairius gyvenimo įvykius, gaivina atmintį apie tuo metu šalia buvusius žmones. Būtent tokie subjektyvūs išgyvenimai, istorijos ar iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriančios nuotraukos, vaizdo, garso įrašai mums ir yra įdomūs. Kaupiame ne tik subjektyvią, bet ir mokslinę, tiriamąją medžiagą apie mūsų miestą", – laisvųjų Kauno archyvų "Atminties vietos" projekto idėją pristato jo vadovė Daiva Citvarienė. Ši medžiaga, anot pašnekovės, leidžia pažinti Kauną, jo istoriją, mieste gyvenančius ar gyvenusius žmones: "Tai tiesiog kuria miesto tapatybę."
Virtualaus miesto archyvo idėją galerijai "101" vadovaujanti menotyrininkė Daiva Citvarienė brandino ilgai. Vienas pirmųjų idėjos formavimosi etapų buvo mintys apie projektą Laisvės al. atminčiai gaivinti.
Dažnai senosios alėjos praeitis – sovietmečio ar tarpukario – romantizuojama, mitologizuojama, todėl esą svarbu rinkti įvairią informaciją apie ją. "Norėjosi kvestionuoti mūsų santykį su praeitimi, kaupti daugialypę informaciją – kurti Laisvės al. atminties banką", – sakė D.Citvarienė, primindama pernai pristatytą meninį projektą apie bohemišką Laisvės al.
"Išleidome "Gidą po bohemišką Laisvės alėją", pildėme tinklaraštį, rengėme interviu su įvairiais skirtingų kartų kultūros kūrėjais, tyrėme bohemos reiškinio svarbą šiuolaikiniam žmogui, inicijavome ekskursiją po bohemiškas alėjos vietas", – atliktus darbus vardijo pašnekovė.
Laisvųjų Kauno archyvų ilgalaikis projektas – tai iki tol turėtų minčių, vykdytų meninių projektų tęsinys, nebeapsiribojantis viena miesto alėja, o ambicingai užsibrėžęs tikslą kaupti įvairių raiškų daugialypę informaciją apie visą Kauno miestą.
Kūrybos erdvė kiekvienam
Projektą sumanyta vykdyti virtualioje terpėje – taip būtų galima talpinti neribotą kiekį informacijos ir kurti bei dalytis patirtimi galėtų kiekvienas norintysis.
"Tinklalapis turi keletą dalių: žemėlapį, laiko juostą, bendrąją paiešką pagal raktinius žodžius – visa tai leidžia kategorizuoti įvairių medijos rūšių prisiminimus. Skirtingi žmonės, kurdami tinklalapio turinį, leidžia matyti ir suvokti, kokia daugialypė yra mūsų miesto atmintis. Labai norėtume matyti įvairų turinį, kuriamą pavienių miestiečių ar Kauno bendruomenių – religinių, etninių ir kitokių", – lūkesčius dėl kuriamo turinio ir tinklalapio struktūrą apžvelgė atmintiesvietos.lt administratorė Ana Čižauskienė.
"Atmintyje iškyla kaunietės atsiųsta nuotrauka, kurioje jos mama vaikystėje su močiute stovi ant ledo lyties per potvynį. Viena vertus, tai labai asmeniška nuotrauka, todėl mane jaudina, kad žmonės dalijasi. Kita vertus, tai nuotrauka, kuri susijusi su buvusiu aktualiu Kaunui reiškiniu – potvyniu", – taip, anot D.Citvarienės, sulig kiekvieno miestiečio indėliu kuriasi ne tik pats archyvas, bet formuojasi ir tam tikros archyvo temos – projektą yra pasiekusi ne viena patvinusio Kauno nuotrauka.
Archyve kaupiama ne tik jau istorine tapusi medžiaga, bet ir pastaruoju metu dokumentuoti įvykiai, Kauno vaizdai, pokalbiai su miestiečiais. Kūrėjos tikina, kad įdomus ir svarbus dokumentacijai ne tik praeities, bet ir dabarties Kaunas.
Ar tai, kad projektas kuriamas interneto erdvėje nesusiaurina tinklalapio vartotojų auditorijos iki jaunesnio amžiaus žmonių? Ne, purto galvą A.Čižauskienė. "Kompiuterinis raštingumas šalyje auga, o ir patį tinklalapį stengėmės kurti tinkamą vartotojui – kuo paprastesnį, suprantamesnį. Tikimės, kad projektas bus pasiekiamas ir vyresnio amžiaus auditorijai. Juk dabar kompiuteriu ir internetu naudojasi ne vien jaunimas", – vyresnio amžiaus kauniečius drąsino pašnekovė.
Kauniečiai – pirmieji
Projekto kūrėjos tikino, kad virtualaus miesto archyvo įgyvendinimas mūsų mieste – pirmas toks pasaulyje. "Pastebėjome, kad šiuo metu yra mokslo ir kultūros atminties žadinimo metas. Žmonės domisi savo genealogija, bibliotekos, muziejai išgyvena pakilimo laiką, tinklalapių, susijusių su atminties kultūra yra, bet tokio pobūdžio archyvo nėra", – vieningai viena kitai antrino kūrėjos.
Atminties kultūros tinklalapiai dažnai skirti skaudiems įvykiams ar svarbesnėms istorinėms vietoms atminti. Pavyzdžiui, egzistuoja tinklalapis, skirtas viename Niujorko rajone įvykdytiems nusikaltimams dokumentuoti, jų vietų atminčiai įamžinti, arba kitas, skirtas Ispanijos miesto vietoms, menančioms skaudžius istorinius įvykius, atminti.
"Reikėtų paminėti, kad yra virtualus literatūrinis Vilniaus žemėlapis, bet labiau skirtas specialistams. Jame kalbama apie tam tikras miesto vietas tik per literatūrinius tekstus", – pastebi A.Čižauskienė.
Ateityje – platesnė idėjos sklaida
Kol kas projekte sukaupta kelios dešimtys fotografijų, literatūrinių tekstų, garso ir vaizdo įrašų. Nors projekto kūrėjos ir tikėjosi aktyvesnio kauniečių įsitraukimo, bet tiki idėjos patrauklumu ir svarba miestui. "Tai nuolatinis, tęstinis projektas, kuris augs. Tai gyvas daiktas", – tikino tinklalapio administratorė.
Pernai kuriant projektą apie bohemišką Laisvės al., buvo kalbinami įvairių kartų Kauno menininkai. Savo informacija meno žmonės dalijasi ir kuriant virtualų archyvą, tačiau pašnekovės neslepia: projekto tikslas parodyti daugialypį Kauną, pateikti kuo įvairesnę informaciją, todėl labai laukiamas ir vertinamas yra kiekvieno kauniečio indėlis.
Ateityje projekto kūrėjos rengiasi įgyvendinti ne tik virtualaus miesto archyvo idėją, bet ketina rengti ir parodas, galbūt inicijuoti ekskursijas, sudarytas pagal sukauptą informaciją, per kurias pasimatytų Kauno įvairovė.