Taip LRT RADIJUI sako nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos prodiuseris Lauras Lučiūnas. Anot jo, laimėjusi daina uždirba tikrai nemažus pinigus, todėl geriau, kad juos gautų lietuvių autoriai, nes tai jiems būtų paskata kurti toliau.

– Kiek atlikėjų dalyvauja šių metų nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje?

– Šiais metais yra daugiau nei 50 dalyvių. Tai – dvigubai daugiau nei pernai. Visų jų parodyti vienoje laidoje neįmanoma. Pagrindinis šių metų skirtumas, kad pirmame etape bus keturios laidos su skirtingais atlikėjais. Jie grupuosis į dar dvi laidas, po kurių kris nemažai dalyvių. Tad tie, kurie dainuos pirmoje laidoje, vėliau pasirodys tik penktoje. Tai gerai, nes atlikėjai nepervargs, o žiūrovai turės didesnį pasirinkimą. Šiais metais konkursas gana žiaurus, nes ir pirmoje, ir antroje, ir kitose laidose kris po šešis dalyvius. Tol, kol finale jų liks šeši.

– Kiek apskritai esate numatę laidų?

– Devynias laidas ir finalą.

– Kada vyks finalas?

– Kovo 11 d. Manau, kad tai džiaugsminga data ir nėra ko bijoti. Juolab kad renkame atlikėją, kuris važiuoja atstovauti mūsų vėliavai. Finalas bus įspūdingas, didesnis, nei būdavo iki šiol, su daug žiūrovų ir kiek netikėtoje vietoje. Greitai galėsime pranešti, kur jis vyks.

Taip, bus gerokai daugiau lietuvių autorių kūrinių ir tai labai smagu. Praėjusiais metais maždaug 80 proc. kūrinių buvo sukurti užsienio autorių. Šiais metais – gal apie 40–60 proc.

– Tarp dalyvausiančių nacionalinėje atrankoje – keletas, kuriems jau teko atstovauti Lietuvai „Eurovizijoje“. Tai Sasha Song, Vilija Matačiūnaitė. Išvysime ir Alaną Chošnau, Mią...

– Taip, ir Vidą Bareikį, ir „Queens of Roses“, Neringą Šiaudikytę, Juliją Jegorovą, Aistę. Matysime ir nemažai naujų veidų. Praėjusiais metais atrankoje dalyvavo dvi merginos – Milda Martinkėnaitė ir Saulenė Chlevickaitė. Šiais metais jos dainuos kartu, duetu. Konkursas tapo pakankamai šiltas, atlikėjai bendrauja vieni su kitais. Mus, kaip rengėjus, tai džiugina.

– Tvyro gera atmosfera?

– Taip, konkurencija didžiulė, bet atmosfera šilta. Visi supranta konkurso svarbą. Atlikėjai ateina ne tik pasirodyti, bet galvoja apie savo dainą, apie tai, kaip atrodys, ką veiks, kaip dainuos. Gerai, kad jie neieško receptų apie tai, ko reikia, kokia daina turi būti parašyta, bet jau mąsto apie dainą, kurią turi ir kuria tiki. Žinoma, kiekvienas bandys parodyti tai, ką gali geriausia.

Nereikia pamiršti komisijos. Kaip matėme praėjusiais metais, komisijos patarimai padeda. Vieni buvo sugalvoję kažkokius režisūrinius sprendimus, kurie buvo ne visai tinkami didžiojoje scenoje. Kiti ėjo be nieko, bet gavo patarimų, kad ekranuose reikėtų vaizdų ar kad drabužis netinkamas ir pan. Žmonės, sėdintys komisijos kėdėse, ne veltui ten sėdi, jie – žinovai.

– Kokia komisija bus šiemet?

– Ji vėl bus įvairi, nuolat rotuojama. Manau, kad pavyks išlaikyti kelis žmones, kurie tapo nacionalinių atrankų simboliais, yra labai įsigilinę į konkursą. Tai Ramūnas Zilnys ir Darius Užkuraitis. Manau, kad ir šiais metais turėsime galimybę pamatyti ir Nomedą Kazlaus, ir Dalią Ibelhauptaitę. Praėjusiais metais D. Ibelhauptaitė patiko ne visiems, bet ji turi tvirtą nuomonę, labai platų požiūrį, gyvenimišką ir kūrybinę patirtį. Tai labai svarbu. Nuo penktosios laidos prisijungs ir užsienio komisijos atstovai. Praėjusiais metais turėjome daugiau nei 20 komisijos narių.

– Kuo daugiau skirtingų nuomonių, tuo geriau?

– Taip, vėliau, kai balai susumuojami, laimi akivaizdžiai geresnis. Praėjusiais metais buvo šiokių tokių dvejonių iki pat finalo, bet tada visi pamatė, kas geriausias.

– Pastaraisiais metais nacionalinėje atrankoje dominavo užsienio autorių dainos. Gal šiemet išgirsime daugiau lietuvių autorių kūrinių?

– Taip, bus gerokai daugiau lietuvių autorių kūrinių ir tai labai smagu. Praėjusiais metais maždaug 80 proc. kūrinių buvo sukurti užsienio autorių. Šiais metais – gal apie 40–60 proc. Lietuvių autoriai sukruto ir sukūrė tų dainų. Džiaugiuosi, kad atlikėjai atsineša lietuvių autorių dainų. Kai kurie atlikėjai yra ir savo kūrinių autoriai. Nesinori ko nors išskirti ar reklamuoti, bet pasirinkimas bus platus, matysime, kuo skiriasi ispanai, anglai, švedai, graikai ir lietuviai. Tai – tradicinės šalys, kurių kūrėjai kasmet pateikia nemažai dainų.

– Nenuvertinkime užsienio kūrėjų, bet norėtųsi, kad Lietuvai „Eurovizijoje“ atstovautų lietuvių autorių daina.

– Norėtųsi, bet negaliu sakyti, kad labiau palaikau vieną ar kitą kompozitorių. To norėtųsi ir dėl paprastesnių priežasčių. Laimėjusi daina uždirba tikrai nemažus pinigus. Todėl geriau, kad lietuvių autoriai gautų tuos pinigus ir būtų paskatinti kurti toliau.

– Šiais metais atranką ves moteriškas duetas – Ieva Stasiulevičiūtė ir Gabrielė Martirosianaitė. Kodėl toks pasirinkimas?

– Manau, kad jos puikiai kalba, puikiai atrodo. Norisi pabėgti nuo stereotipų, kad turi būti vedėjas ir vedėja. Yra minčių, kad reikia gražaus vedėjo, nes jis patiks moterims, ir gražios vedėjos, nes žiūrės vyrai. Tačiau manau, kad šiuolaikinėje televizijoje tai neturi prasmės. Svarbiausia, kad vedėjai suprastų, kur jie yra. Šios merginos dirba radijo stotyse, jas nuolat supa muzika, jos renka dainas, šneka apie jas, groja. Tai – unikalus atvejis, kai turime vedėjas, kurios kalbės apie tai, ką supranta.

– Šį šeštadienį – jau pirmoji nacionalinės atrankos laida. Ko palinkėtumėte dalyviams ir televizijos žiūrovams?

– Palinkėčiau dviejų nesuderinamų dalykų. Pirmiausia – atsipalaiduoti. Dalyviams – kad eitų su gera nuotaika, o žiūrovams – kad su tokia pat gera nuotaika sėstų prie ekranų. Antra – atsakomybės. Tie, kurie dainuoja, turi suprasti, kad juos stebi budrios žiūrovų akys. Žiūrovai taip pat turi atsakingai rinkti, balsuoti už tai, kas patinka, neieškoti gilių ir užslėptų minčių, nes tam nėra laiko.

Nacionalinės „Eurovizijos“ žiūrovai turėtų ne tik aktyviai stebėti konkursą, bet ir balsuoti už dalyvius, kad vėliau netektų dūsauti, jog atstovauti Lietuvai ir vėl keliauja ne tas atlikėjas. Taip mano savo jėgas ne pirmą kartą nacionalinėje atrankoje bandanti Ieva Zasimauskaitė.

Atrankose dainininkė tikina pasigendanti didesnio žiūrovų palaikymo, nors susidomėjimas konkursu – itin didelis. „Labai norėčiau, kad žiūrovai aktyviau balsuotų – ne tik už mane, bet už sau patinkančius atlikėjus, nes balsų kiekis yra labai nedidelis. Žiūrovų yra 200 tūkst., o balsų – vos 2 tūkst. Norėčiau palinkėti, kad aktyviau balsuotumėte ir palaikytumėte, kad paskui nebūtų: ak, kodėl ir vėl ne tą išrinko“, – ragina I. Zasimauskaitė.

Vokalistė prisipažįsta jaučianti nemažai jaudulio. Pirmame pasirodyme tai pajuto ir komisija. „Jaudinuosi ir dabar, tačiau aną kartą koją pakišo tai, kad daina buvo labai šviežia, nauja ir per tokį trumpą laiką labai sunku į ją įsigyventi, bet šį kartą viskas bus geriau“, – žada dainininkė.

Atrankoje I. Zasimauskaitė dalyvauja su švedų kūriniu „Life (Not That Beautiful)“. „Daina yra apie tai, kad mus ruošia gyvenimui ir sako, jog viskas bus labai lengva ir gražu, tačiau vėliau pasimato, kad gyvenimas vis dėlto nėra jau toks labai gražus. Gyvenime labai daug chaoso ir dainoje sakau, kad viskas, ko mums trūksta ir ko mes ieškome, galbūt yra tikėjimas“, – aiškina dainininkė.

Šį kartą vokalistė žada ne tik tvirtesnį pasirodymą, bet ir kitokią dainos aranžuotę, naują aprangą ir sceninį vaizdą. „Labai norėčiau, kad būčiau patobulėjusi ir kad jaudulys man nepakištų kojos, o scena būtų kaip namai, kad komisija pamatytų, kad viskas yra geriau. Norėčiau iš penktosios vietos pakilti į pirmąsias vietas“, – viltimis dalinasi konkurso dalyvė.

Nors dainininkė tikina, kad visi dalyviai pažįstami iš ankstesnių muzikinių projektų, o konkurse vyrauja draugiškos nuotaikos, konkurencijos, žinoma, esama. „Suknyčių čia niekas neplėšo ir daiktų neslepia, bet kažkokio pavydo ir konkurencijos esama. Lygiai taip pat ir aš pavydžiu, jeigu kas nors labai gerai pasirodo“, – neslepia I. Zasimauskaitė.

Scenoje – tortai ir konfeti?

Ne pirmą katą nacionalinėje atrankoje dalyvauja ir Berta Timinskaitė su daina „Stars in a rainbow“. Per atranką komisijos narys Ramūnas Zilnys išreiškė nuomonę, kad šis kūrinys – geras klubinis hitas, ir viskas, ko jam reikia, – mėtymasis tortais ir konfeti.

Vis dėlto komisijos nario patarimu B. Timinskaitė kol kas pasinaudoti žada tik iš dalies. „Vaizdas scenoje tikrai pasikeis. Į veiksmą scenoje įtrauksime ir pritariančiuosius vokalus, ir pati būsiu pakankamai patogiai apsirengusi, kad galėčiau parodyti viską, ką noriu parodyti šia daina. Ar bus konfeti, tortų? Kol kas dar ne. Gal palikime tai finalui. Tačiau jau ir kitam etapui turime pakankamai daug planų, kaip keisti savo pasirodymą. Manau, tokia mintis ir yra – kiekvieną kartą turėtume vis kažką patobulinti. Judame link to mažais žingsniukais“, – tikina vokalistė.

Į atranką dainininkė atėjo be kūninio ir iš pasiūlytų pasirinko švedų kūrybos dainą. „Pagal stilistiką ji man buvo artimiausia. Kartu su kolega iš grupės „SillyCut“ ir Tomu Jankevičiumi ją perdarėme. Tai – dar vienas būdas žmonėms parodyti, kad elektroninės muzikos grupių yra ir daugiau, kad turime kitų krypčių ir kad „Eurovizijoje“ galime turėti visiškai nestandartinę eurovizinę dainą, kuri Europoje gali nuskambėti puikiai“, – mano B. Timinskaitė.

Daina „Stars in a rainbow“ – apie žmonių santykius, tačiau, pasak atlikėjos, pritaikoma ir visam pasauliui, santykiams tarp tautų. „Daina yra apie tai, kad turėtume siekti taikos, o ne karo tiek asmeniniuose santykiuose, tiek ir tarp valstybių. Turime gyventi draugiškai, mėgautis tuo, ką turime“, – mano dainininkė. Nors scenoje B. Timinskaitė – ne naujokė, jaudulio išvengti nepavyksta. „Prieš pasirodymą tikrai neramiai miegu. Nebijau, bet jaudinuosi, nes noriu padaryti kuo geriau, apgalvoti kiekvieną žvilgsnį, kiekvieną žingsnį. Todėl tos naktys kartais ir būna bemiegės“, – prisipažįsta vokalistė.

Jaudindamasi dėl geresnio pasirodymo, vis dėlto didelių vilčių keliauti į „Eurovizijos“ konkursą mergina nepuoselėja, svarbiausia – kuo ilgiau išlikti, pakliūti į finalą ir pasiūlyti kitokios stilistikos muzikos.

„Žinoma, labai norėtume išvažiuoti į „Euroviziją“ ir atstovauti Lietuvai. Tai būtų didžiulė garbė, tačiau žinome, kiek yra gerų atlikėjų, kurie dalyvauja šiame konkurse. Manau, kad mes jau pasiekėme vieną iš savo tikslų: adaptavome dainą, galėsime ją išleisti į plačiuosius vandenis tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, ir atstovauti savo grupei ir autoriams, kurie ją parašė. Dėl to esu laiminga. Dievas parodys, jis žino, kaip turi būti“, – kalba B. Timinskaitė.

Pradėjai – turi pabaigti

Aistė Pilvelytė atrankai pasirinko ispano Rafaelo Artesero dainą „You bet“. Tai jau antras bendradarbiavimas su šiuo autoriumi. Prieš 6 metus su R. Artesero daina „Melancholija“ atlikėja per plauką nelaimėjo pirmosios vietos. Aktyvesni tada buvo grupės „Inculto“ gerbėjai.

Nacionalinėje atrankoje dainininkė dalyvauja jau dešimtą kartą ir rankų nuleisti neketina. „Esu labai užsispyrusi, nesvarbu, ar tai konkursas, ar kažkoks siekis gyvenime. Visą laiką sakau ir savo dukrai: pradėjai – turi pabaigti. Įlipau į visą šitą reikalą, reikia gražiai viską užbaigti – nuvažiuoti ir atstovauti Lietuvai“, – įsitikinusi A. Pilvelytė.

Prie ispanų kompozitoriaus dainos kūrybos prisidėjo ir pati A. Pilvelytė. „Šiai dainai kartu parašėme žodžius. Visada prisidedu prie dainų kūrimo proceso. Dainininkas, jeigu turi patirties ir scenoje yra jau pakankamai daug metų, pakoreguoja ir dainos struktūrą, ir net žodžius. Tačiau viskas priklauso ir nuo finansų – norėjau patobulinti fonogramą, bet, sužinojusi kainas, apsistojau ties šia fonograma. Jei laimėsiu, tikrai investuosiu. Dabar daina dar neskamba taip, kaip norėčiau, taip, kaip galėtų. Noriu, kad žmogus, klausydamasis šios dainos, girdėtų visą orkestrą, nors jo ant scenos ir nėra“, – savo viziją nupasakoja vokalistė.

Moteris pripažįsta, kad tai – sunkus kūrinys, reikalaujantis pastangų ir rimto pasiruošimo. „Labai tikiuosi, kad šioje atrankoje sudainuosiu tikrai geriau nei praėjusį kartą. Labai to norėčiau, tačiau kartais tas jauduliukas, nors ir daug tų metų esu ant scenos, labai pakiša koją ir galiu labai stipriai kristi“, – mano A. Pilvelytė.

Kūrinys „You bet“ pasakoja apie nelaimingą meilę, kai vyras palieka moterį. „Moteris sako: eik, tu tikrai tada man nesi reikalingas, ateis laikas, kai susirasiu vyrą, kuris mane mylės tokią, kokia esu, su visais mano trūkumais. Manau, kad tai visiems labai aktualu, nes tiek Lietuvoje, tiek apskritai pasaulyje skyrybos įgauna tempą – iš 10 porų 6–7 skiriasi. Gal kiekvienas išvys save klausydamasis šios dainos“, – svarsto dainininkė.

A. Pilvelytė pasakoja, kad jai jau seniai pažįstamas dainos „You bet“ autorius kiekvieną šeštadienį nuotoliniu būdu stebi atrankas, džiaugiasi ir palaiko ją. Pasak atlikėjos, tai – labai talentingas žmogus, kuris yra ne tik dainų kūrėjas, bet ir dailininkas, rašytojas.

Pasveikusi po ligos dainininkė šeštadienio atrankoje žada ir geresnį, ir kiek pasikeitusį pasirodymą. „Skirsis vaizdas scenoje, mano apranga ir tam tikra atributika. Manau, kad visas pasirodymas vienu laipteliu turėtų būti geresnis visomis prasmėmis. Jeigu atsitiks taip, kad papulsiu į finalą, tada mes jau iš visų jėgų stengsimės padaryti viską 100 proc. Dabar – 75 proc.“, – žada A. Pilvelytė.

Kova su tikra baime

Nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje esama ir debiutantų. Viena jų – Saulenė Chlevickaitė, tikinanti, kad išbandyti „Eurovizijos“ sceną svajojo nuo mažens. „Jaudinuosi, bet tas jaudulys – pozityvus, nes tikrai noriu eiti į sceną. Tai buvo labai lauktas sprendimas ir pagaliau išdrįsau sudalyvauti“, – džiaugiasi atlikėja.

S. Chlevickaitės pasirinkta daina „Strong“ – britų ir norvegų autorių darbas. „Daina yra apie žmogaus stiprybę, kad gyvenime reikia vadovautis teigiamais jausmais, kad meilė turi įkvėpti. Tai man labai artima“, – pasakoja dainininkė.

Šeštadienio pasirodymui ji taip pat paruošė naujų detalių. „Šį kartą turėsiu labai aiškų simbolį, kadangi dainuoju apie tai, kad reikia nugalėti baimę, turėsiu scenoje tikrą baimę ir su ja kovosiu bei bandysiu užsiauginti tikrus sparnus“, – intriguoja vokalistė.

Nacionalinė „Eurovizijos“ atranka  – žiauriausias televizinis konkursas, mat čia, priešingai nei kituose muzikiniuose projektuose, niekas nepagražinama ir dalyvių klaidos niekaip netaisomos. Taip sako nacionalinės atrankos prodiuseris Lauras Lučiūnas ir prideda, kad šiemet konkursas – be galo skaidrus.

Prodiuseris tikina, kad šiemet paraiškas teikusių kompozitorių geografija – kaip niekad plati, tačiau patys aktyviausi lietuvių atrankoje – švedai. „Didžioji „Eurovizija“ šiemet vėl vyks Švedijoje. Švedai vieni iš didžiausių šio konkurso entuziastų. Jie noriai dalyvauja, noriai žiūri, jiems tai – išskirtinis įvykis. Todėl ir švedų kompozitoriai parodė ne šiaip didelį, bet nerealų dėmesį mums ir atsiuntė labai daug dainų“, – pasakoja prodiuseris.

Jo teigimu, šiemet užsienio šalių kompozitorių paraiškų sulaukta neįtikėtinai daug: konkursui pateikta per 170 dainų. „Kai kurios jų krito iš karto. Būna tokių, kurie bando sugudrauti, ir tą patį kūrinį duoda rinktis kelioms šalims. Tokius labai greit atsekam ir jų dainos toliau konkurse nebedalyvauja – nei čia, nei niekur“, – sako L. Lučiūnas.

Jo teigimu, be galo svarbi ir pačių atlikėjų nuomonė. „Kelis metus iš eilės girdėdavosi tam tikrų nusiskundimų: turiu dainuoti tą dainą, o gal ji man nelabai tinka ir t. t. Šiais metais jie turėjo galimybę rinktis tai, kas jiems tinka, ir paskui bendrauti su pačiais dainų kompozitoriais, jeigu to norėjo. Kai kuriems kažkas buvo pritaikyta pagal jų norus. Tad atlikėjams galimybės yra visiškai lygios: ir tiems, kurie atėjo su savo dainomis, ir tiems, kurie atėjo be“, – įsitikinęs L. Lučiūnas. Prodiuseris pastebėjo, kad nacionalinės atrankos dalyviai daugiausiai ir rinkosi švediškus kūrinius. Taip, jo teigimu, yra todėl, kad švedų kompozitoriai labiausiai suvokia „Euroviziją“ kaip televizijos šou, be to, daug metų iš eilės šį konkursą filmuoja švedų kompanija.

„Švedija ir „Eurovizija“ tiek daug susiję, kad natūralu, jog kiekvienas atlikėjas tose dainose randa labai daug įvairovės. Žiūrint į švedų kompozitorių dainas, kurios dalyvavo „Eurovizijoje“, dainuojant švedų ar kitiems atlikėjams, visos jos buvo labai skirtingos, ir atlikėjai atrankoje šeštadienį bus skirtingi“, – žada L. Lučiūnas. – Juo labiau kad tapo madinga, jog prie kūrinio dirba grupės žmonių, ištisos komandos, tad viskas ne tik išjausta, bet ir apgalvota profesionaliai“. Šeštadienį 21 val. per LRT TELEVIZIJĄ transliuojamoje atrankoje šį kartą lietuvių autorių kūrinių klausytojai nebeišgirs. „Daugiausiai lietuvių kompozitorių dainų yra ten, kur atlikėjai jau atėjo su dainomis, – prieš tai buvusiose dviejose laidose ir tose, kurias išvysime ateityje“, – aiškina pašnekovas.

L. Lučiūno įsitikinimu, svarbu tai, kad galutinį rezultatą lemia labai įvairūs vertinimai. „Kiekvienoje laidoje turime keturis užsienio kompozitorius. Tai – labai garsūs vardai kompozitorių pasaulyje. Gal tie žmonės nėra matomi scenoje, bet užkulisiuose jie – didesnės žvaigždės už visus atlikėjus kartu sudėjus. Svarbu, kad atspindėta jų, kaip kompozitorių, nuomonė. Ir kartais, kaip teko pastebėti praėjusį šeštadienį, lietuvių komisijos, užsienio komisijos ir žiūrovų nuomonės išsiskiria. Viskas specialiai padaryta taip, kad būtų kuo objektyvesnis vertinimas“, – tikina L. Lučiūnas. 

Jo žodžiais, tai – išskirtinis komisijos bruožas. „Mums reikalingos jų subjektyvios nuomonės, tačiau, jei pastebėjote, pirmosios vietos dažnai sutampa, nes gera daina visur yra gera daina, geras atlikimas – visur geras atlikimas, tai nepriklauso nuo to, iš kokios šalies kilęs kompozitorius ir kokį pasą turi“, – sako pašnekovas.

Iš karto po laidos filmavimo užsienio komisijos nariams siunčiamas netvarkytas konkurso įrašas ir jie girdi ir mato lygiai tą patį, ką ir žiūrovai. „Eurovizijos“ atrankos konkurse žiūrovai kartais girdi, kad esama vokalinių klaidų, tačiau, L. Lučiūno pasakojimu, specialiai priimtas sprendimas, kad tokios klaidos niekaip netaisomos. „Ir čia nėra nieko pagražinto, kaip sudainavo, taip ir yra. Tai – žiauriausias televizinis konkursas, nes kiti komerciniai projektai tam ir kuriami, kad atrodytų ypatingai gražiai“, – tikina prodiuseris.

Ne mažiau svarbi, pašnekovo teigimu, ir žiūrovų nuomonė: „Žmogaus neįmanoma apgauti, jei daina gera – gera, jei blogai dainuoja – tai akivaizdu, vieša, atvira. Manau, kad šiais metais konkursas – be galo skaidrus. Nėra galimybių niekam susitarti, visi turi balsuoti čia ir dabar“, – galvoja L. Lučiūnas.

Jis pasakoja, kad kai kurie atrankoje dalyvaujantys dainininkai stebina pasiruošimu ir rimtu požiūriu į konkursą. „Daugelis dalyvių turi komandas, režisierių, savo apšvietimo idėjas. Labiau patyrę atlikėjai turi ir kamerų planus, kas mūsuose yra labai reta, bet profesionalai artistai tai daro ir, sakyčiau, privalo daryti. Privalo domėtis galutiniu vaizdu, nes „Eurovizija“ yra ne tik dainos, bet ir vaizdo konkursas. Sceninis pastatymas, judesys – viskas yra labai svarbu, todėl pasiruošusieji iš karto išsiskiria“, – kalba L. Lučiūnas.

Nacionalinę „Eurovizijos“ atranką žiūrėkite šeštadienį 21 val.

Esu subtilybių mėgėja, prisipažįsta su „Auksinio balso“ dalyviais dirbanti stilistė Olga Filatova-Kontrimienė. Ji nerengia dainininkų ekstravagantiškais drabužiais tik tam, kad atkreiptų dėmesį. Moters teigimu, drabužis turi atlikėjui padėti, o ne primesti kažką svetima.

Pagreitį įgavęs LRT konkursas „Auksinis balsas“ kiekvieną šeštadienio vakarą televizijos žiūrovus ir radijo klausytojus džiugina pačia įvairiausia muzika, netikėtais dalyvių pasirodymais ir dėmesį traukiančiais sceniniais kostiumais. Dalyvius šį sezoną rengia net penki stilistai. O. Filatova-Kontrimienė jau trečius metus sėkmingai bendradarbiauja su konkurso dalyviais. Šiemet ji dirba su Monika Liu, Kristina Jatautaite ir Povilu Meškėla.

– Koks gi tas kūrybinis procesas? Pagal ką parenkate sceninį drabužį?

– Kiekvieną kartą viskas prasideda nuo temos ir pasirinktos dainos. Pagrindinė užduotis – parinkti kūrinį, kuris galėtų kuo geriau atskleisti atlikėją, o tada jau galvojame apie pasirodymą, kokį drabužį parinkti, kad jis maksimaliai atitiktų temą ir padėtų atlikėjui gerai pasirodyti.

Galbūt šiuolaikiškai interpretuojame, bet būtinai atsižvelgiame į tai, koks yra repertuaras, ką atlikėjas nori parodyti, koks jo sumanymas.

– Ko atlikėjai pageidauja?

– Šiame projekte dirbu jau trečią sezoną ir su kiekvienu atlikėju tą darau individualiai. Vieni nepageidauja nieko, kiti kažko pageidauja. Nėra vieno recepto, kuris tiktų visiems.

Be jokios abejonės, labai svarbu greitai pažinti žmogų. Yra labai daug laidų, labai daug temų, kiekvieną reikia išlukštenti bei pasiūlyti tinkamą variantą. Niekada nežiūriu, ar drabužis davė kažkokių pliusų, ar minusų. Svarbiausia yra visuma, ją sukurti arba pavyksta, arba ne.

Rezultatą vertinu pagal tai, koks buvo pasirodymas. Juk drabužis gali būti labai geras, o atlikėjas su juo jausis nepatogiai, jo neperteiks, ir atvirkščiai – gali būti mažiau vizualus drabužis, bet atlikėjas su juo jaučiasi gerai ir gyvena scenoje taip, kaip jam atrodo.

– Kokiomis taisyklėmis vadovaujatės rūpindamasi atlikėjų įvaizdžiu?

– Visada ieškau tokių sprendimų, kurie būtų priimtini ne tik atlikėjui, bet ir man. Ir visada pagalvoju, ar aš pati norėčiau išeiti su tuo drabužiu į sceną. Tai yra pagrindinis kriterijus, kuriuo vadovaujuosi.

Kita vertus, esu subtilybių mėgėja. Nerengiu ekstravagantiškais drabužiais tik tam, kad jie atkreiptų dėmesį. Ieškau, kaip per visą konkursą būtų galima atskleisti atlikėją ir net atrasti jam naują veidą, įvaizdį, kryptį.

Džiaugiuosi, kad tai man pavyko ir praėjusiais sezonais, pvz., Kariną Krysko sugebėjome parodyti visiškai kitokią. Dabar ji dalyvauja miuzikluose, o aš dėl jos labai džiaugiuosi. Darbas projektuose – tai tam tikras laikotarpis, kai susigyveni, susidraugauji su žmonėmis, o vėliau [tas ryšys] arba nutrūksta, arba ne. Džiaugiuosi, kad mano bendradarbiavimas su kai kuriais atlikėjais nenutrūksta ir iki šiol tęsiame eksperimentus.

– Ką lengviau kurti? Kasdienį drabužį ar sceninį?

– Sceniniam drabužiui keliami tam tikri kriterijai, jį reikia suvokti kitaip. Tai, kas tinka moteriai vilkėti kasdien, visiškai gali netikti scenoje. Todėl tai būna ryškesni, įdomesni sprendimai, kurie patraukia akį ir padeda [atlikėjui] atsiskleisti pasirodymo metu.

– Koks, Jūsų nuomone, turi būti sceninis drabužis? Ar jis turi nustebinti, šokiruoti publiką?

– Visų pirma jis turi padėti. Tikrai nemanau, kad bandymas šokiruoti tik vieną vakarą yra prasmingas. Man atrodo, kad kiekvienas atlikėjas turi savo veidą, kurį labai svarbu išlaikyti, neprimesti jam kažko svetimo. Taip, atsiskleisti kitaip, parodyti naujų interpretacijų visada labai smagu, bet tai neturi būti svetima.

Atspirties taškas yra pats atlikėjas, nes jie visi nėra naujokai, turi savo suvokimą. Jį turiu ir aš, bet tai nėra kardinalūs sprendimai.

– Manau, kuriant sceninius drabužius atlikėjams, Jums reikia nuolat juos stebėti ir repeticijose, ir, žinoma, koncertuose.

– Taip, tai yra mano darbo dalis. Nors televizijoje esu trečius metus ir dalyvauju įvairiuose projektuose, kiekvieną kartą atrandu sau kažkokių atsakymų ar kitokių sprendimų. Repeticijose būnu, nes tai – laikas, kai iki tikro pasirodymo dar gali kažką pakoreguoti. Kalbu ne tik apie drabužį, bet ir apie atlikėjo nuotaiką, „draivą“ ant scenos. Dalyvauju ir įrašo metu, nes nulipę nuo scenos jie visada laukia – na kaip, ar man pavyko?

– Kaip prasidėjo Jūsų bendradarbiavimas su televizija?

– Patekau visai atsitiktinai. Mano pradžia buvo Tina ir Tadas (Kristina Navickaitė ir Tadas Rimgaila) viename šokių projekte, kur iš kiekvieno jų šokio darėme mini spektaklį, o vėliau jau prisijungiau ir prie „Auksinio balso“ kūrybinės komandos. Jis tuo metu buvo visiškai naujas projektas. Man tai įdomi patirtis, daug galimybių kurti, parodyti kostiumą.

– Kuo Jums patraukli stilisto profesija?

– Man tai buvo atradimų kelias. Kai sekasi, susimąstai, kad galbūt tai ir yra tavo kelias, ir dirbi. O patrauklus [šis kelias] dėl žmonių, su kuriais gali susipažinti, gali juos pažinti, pamatyti galbūt visai kitokius, nei matai per televiziją. Pagrindinis variklis ir yra tie žmonės, kuriuos arba tu uždegi, arba jie uždega tave.

Šis darbas neturi grafiko: būna bemiegių naktų ir ankstyvų rytų, bet kol kas į nieką kitą jo nekeisčiau.