Visuomet tobulai gražios, pasitempusios, be jokių nuovargio požymių – tokios įžymybės dažniausiai mirga žurnalų puslapiuose ar televizijos ekrane. Nori nenori, pradedi svarstyti, kaip gi joms tai pavyksta? Pasirodo, be įprastų priemonių, kai kurios įžymybės turi ir labai keistų grožio puoselėjimo receptų. Nuo dėlių terapijos iki paukščių išmatų kaukių – pristatome keletą tikrai neįprastai skambančių puikios išvaizdos paslapčių.

Blake Lively

Blake Lively tikrai gali pasigirti gražiais ir išpuoselėtais plaukais. Kaip kartą prasitarė žiniasklaidai, jos gražių plaukų paslaptis slypi... virtuvėje! Aktorė, prieš eidama į dušą, pusę plaukų ilgio (pradedant galiukais) patepa aliejumi arba majonezu – taip neva apsaugo juos nuo sausinančio šampūno poveikio. Šį grožio patarimą Blake dar labai seniai davė jos mama.

Victoria Beckham

Kokia buvusios grupės „Spice Girls“ gražios odos paslaptis? Pasirodo, dėl to galima „kaltinti“ visai ne brangius kremus, o paukščių išmatas. Victoria Beckham teigia esanti tikra tradicinio Japonijos geišų grožio recepto fanė ir dažnai naudoja iš lakštingalų išmatų pagamintą veido kaukę. Skamba bjauriai, bet veikia!

Gwyneth Paltrow

Naujausiai grožio madai – aliejaus laikymui burnoje (angl. oil pulling) – pasidavė jau ne viena įžymybė. Nieko apie tai negirdėjote? Mes irgi. Iki tol, kol šiai ajurvedinės medicinos procedūrai ditirambus giedoti pradėjo Gwyneth Paltrow. Procedūra paprasta: prieš valgį į burną reikia įsidėti šaukštą aliejaus (dažniausiai – kokosų) ir jį burnoje laikyti apie dvidešimt minučių. Tuomet aliejų išspjauti, burną praskalauti sūriu vandeniu, išsivalyti dantis ir jau būsite pasiruošę sočiai vakarienei. Toks aliejaus panaudojimas, manoma, turi daug teigiamo poveikio ne tik dantims, bet ir odai, bendrai organizmo būklei.

Eva Longoria

Lygi, švelni kaip kūdikio oda yra viena, o šiam tikslui naudoti placentą – jau šiek tiek kita. Gražuolė Eva Longoria atskleidė, jog negaili pinigų brangioms grožio priemonėms su šiuo ingredientu. Teigiama, jog placenta gerokai padidina kolageno gamybą bei stipriai drėkina odą.

Catherine Zeta-Jones

Turbūt daugelis mūsų neatsisakytų kartas nuo karto sukramsnoti kelių raudonų, puikiai prinokusių braškių. Visgi Catherine Zeta-Jones turi kitą jų panaudojimo būdą – aktorė uogas tiesiog deda ant dantų ir kurį laiką ten jas palaiko. Moters teigimu, tai padeda nuo dantų nuvalyti apnašas, juos balina.

Scarlett Johansson

Kada nors spėliojate, kaip Scarlett Johansson pavyksta savo odą išlaikyti tokią lygią ir skaisčią? Pasirodo, aktorė ją valo obuolių sidro actu. „Ieškojau natūralių veido priežiūros priemonių ir atradau, jog tam puikiai tinka obuolių sidro actas. Tai – tikrai labai efektyvi priemonė“, – savo patirtimi dalijasi Scarlett.

Nicole Kidman

Nicole Kidman garsėja savo puikiomis rausvomis garbanomis. Aktorė neslepia, jog po to, kai plaukus išplauna šampūnu, ant jų pila puodelį spanguolių sulčių – tai didina žvilgesį ir paryškina plaukų spalvą. Šviesiaplaukėms tokios procedūros atitikmuo būtų obuolių sidro acto terapija.

Teri Hatcher

Ši „Nusivylusių namų šeimininkių“ žvaigždės grožio procedūra turėtų daužyti ne vieno prisiekusio vyno mėgėjo širdį. Ne, aktorė jo negeria – ji butelį raudonojo vyno tiesiog supila į vandeniu pripildytą vonią ir joje praleidžia keliolika minučių. Teri Hatcher teigia, jog vynuogėse esančios medžiagos puikiai švelnina ir drėkina odą. Teisybės tame yra, bet kaip su alkoholio poveikiu?

Demi Moore

Demi Moore detoksikacijos procesams pasitelkia ne, kaip įprasta, sultis, citrinas ar klevų sirupą, o kur kas egzotiškesnį pasirinkimą. Aktorė prisipažino netgi skrendanti į Austriją, kur „puikiai ištreniruotos“ dėlės per odą siurbia jos kraują. Puikiai atrodanti įžymybė tvirtina, jog taip šie simpatijų nekeliantys padarai iš jos organizmo pašalina toksinus.

Angelina Jolie

Daugiavaikė motina Angelina Jolie vis dar laikoma viena patraukliausių moterų pasaulyje. Viena iš jos grožio paslapčių – žuvų ikrai. Pasirodo, moteris juos naudoja kūno bei veido odai: taip ne tik ją sudrėkina, bet ir sumažina po vaikų gimimo atsiradusias strijas.

(Scanpix nuotr.)

Išgirdę žodį „doga“, kai kurie jį sies su dogo veislės patele, kitiems tai galbūt turės sąsajų su anglišku dešrainio pavadinimu. Visgi sparčiai pasaulyje populiarėjančio reiškinio pavadinimas – sumaniai iš žodžių „joga“ ir „šuo“ (angl. dog) sukurtas terminas. Tiesą sakant, tai puikiai atskleidžia ir jo esmę, nes doga – joga su šunimis. Kadangi tokia treniruočių rūšis jau spėjo atkeliauti ir į Lietuvą, apie ją nusprendėme paklausti šunų mokyklos „Res Canes“  dresuotojos Vilmos Jazukevičiūtės.

– Visų pirma papasakokite, kas yra doga?

– Joga su šunimis egzistavo ir kiek anksčiau, bet čia šunys buvo kilnojami, tampomi, juos buvo bandoma pritaikyti jogos pozose. Mes kuriame programą, kurioje šunys dalyvauja tiek, kiek jie patys nori. Tiesiog sujungiame sportą su raminama lytėjimo technika „Tellington Touch“, kurios pradininke laikoma amerikietė Linda Tellington-Jones. Pamoką veda žmonių treneris, ją taip pat prižiūrime ir mes – dresuotojai. Treniruotės metu šunims dedamas specialus pavadėlis, kuriuo jis yra sujungiamas su šeimininku – taip tarp jų sukuriamas tam tikras ryšys. Žmogui judant, šuo jaučia vibraciją specialiuose taškuose. Treniruotė trunka 45 minutes, nes ilgiau šuneliai sunkiai išlaikytų dėmesį.

– Kuo doga naudinga šeimininkui ir augintiniui?

– Šie užsiėmimai ypač tinka šunims, kurie visą laiką nenustygsta vietoje – juk ir jiems reikia išmokti atsipalaiduoti. Be abejo, pokyčiai neįvyks per naktį, bet per ilgesnį laikotarpį tikrai sulauksite rezultato. Atsipalaidavęs, normalus šou didžiąją dalį paros miega, tad įsivaizduokite, kokį stresą turi jausti keturkojis, kuris nuolat yra labai aktyvus. Užsienyje ši technika naudojama ir kitiems naminiams gyvūnams. Doga tiek šunims, tiek žmonėms suteikia atsipalaidavimo, pastariesiems tai turi naudos ir fizinei formai – juk mankšta reikalinga visiems. Doga nėra aktyvus sportas, vyrauja ramūs judesiai, tempimo pratimai, siekiama atsipalaidavimo. Kai sakoma, jog šeimininkai ir šunys supanašėja, labiau kalbama ne apie išvaizdą, o apie temperamentą. Taigi, įsitempę, daug streso patiriantys žmonės tuo „užkrečia“ ir augintinį. Sakyčiau, kad jau vien bendraudami su šunimi, jį mokydami, šeimininkai patiria didesnį laisvumą, ramybę. Beje, praktikuojant dogą, taip pat didėja augintinio ir jo šeimininko ryšys, tarpusavio supratimas.

– Kaip dažnai reikėtų praktikuoti dogą, kad būtų pasiektas tam tikras rezultatas?

– Labai sunku atsakyti, nes šis laikotarpis individualus. Jeigu kalbame apie šunį, kuris jau turi pagrindus, yra klusnus, tai galima pamatyti labai greitai. Jeigu kalbėsime apie tokį, kuris iš prigimties yra cholerikas, rezultatų gali tekti kiek palaukti. Kurį laiką palankius pamokas, dogą įmanoma praktikuoti ir namuose.

– Ar šis užsiėmimas tinka bet kokio dydžio, veislės šunims?

– Kalbant apie vakarietišką dogą, kuomet šuneliai daug kilnojami, tampomi, tai ji, be abejo, skirta mažiesiems. Mūsų praktikuojamoje dogoje apribojimų nėra. Netgi, sakyčiau, mažieji labiau linkę „trukdyti“ šeimininkui: reikia daryti atsilenkimus – užlips ant pilvo, reikia pakelti koją – uždės ant jos leteną. Na, bet tai nėra blogai, juk doga – veikla kartu. Visgi šunims, ypač pirmąją pamoką, apstu įvairių dirgiklių: nauja vieta, šalia kiti šunys – visko buvo. Vienas šuo skalijo visą pamoką, bet ir tai galiausiai šiek tiek nusiramino. Manau, tokiam keturkojui bent porą minučių pabūti ramiai jau yra laimėjimas. Tiesa, kol kas dogos užsiėmimai yra skirti tik mūsų klubo nariams. Jei ateitų kiti šeimininkai su šuneliais, turime specialų šuns klusnumo testą, kurį jie turėtų išlaikyti – tam, kad tiesiog visi pamokoje jaustųsi gerai.

"Jau nuo vaikystės turiu pilnapadystę, turbūt paveldėtą iš tėčio. Pamenu, kadaise mama versdavo daryti mankštelę pėdoms, padarydavo masažą. Vėliau, paauglystėje, turėjau net specialius ortopedinius batus, bet, kadangi buvo negražūs (o juk paauglei tai svarbiau nei sveikata!), mažai juos nešiojau. Visgi dabar, artėjant 30-am gimtadieniui, supratau, kad plokščiapadystė turi įtakos ir mano laikysenai, ir kojų skausmams, o ir avalynę pritaikyti sunkiau. Galbūt dar nėra šaukštai po pietų? Gal dar galiu kažką padaryti?" - klausia Audronė.

Atsako specialistas

Gydytojas traumatologas Giedrius Kvederas:

- Plokščia pėda kartais vadinama pilnapade. Pilnapadžių pėdų išilginis skliautas yra žemas. Pilnapadystė būna ir paveldima, ir įgyta. Tiesa sveiko žmogaus sveika pėda plokščia netampa. Gimus pėda būna plokščia, vėliau pradėjus vaikščioti, formuojasi pėdos forma ir skliautai.

Daliai vaikų įprasti skliautai nesusiformuoja, todėl tokias deformacijas siejame su paveldimumu. Suaugusiam žmogui taip pat gali susiformuoti plokščiapadystė, tai dažniausiai lemia didelis antsvoris, sisteminės uždegiminės ligos, sausgyslių, raiščių plyšimai. Kaip nustatoma ši diagnozė? Deja, ši vienu žodžiu apibūdinama pėdos būklė yra labai polimorfiška tiek anatomine, tiek klinikine prasme. Net ir pėdsakas smėlyje gali rodyti ligos požymius. Preliminariai nustatyti galima vien iš nusiskundimų ir apžiūros. Išsamiau vertinama radiologiniais tyrimais, specialiose rentgeno projekcijose nustatoma kaulų padėtis, ypač krūvio metu. Populiaru vertinti pėdų atspaudus pritaikant avalynę ar vidpadžius.

Pėdos – mūsų kūno pamatas. Jų deformacijos ir skausmai gali apriboti fizinį aktyvumą, o tai jau gali turėti sisteminių pasekmių širdies kraujagyslių ligoms, nutukimui ir t.t. Nuo pėdos priklauso visos kojos forma, krūviai, o taip pat ir dalis kelio patologijos. Net ieškoma sąsajų su apatinės nugaros dalies skausmais.

Deformacijos ir jų klinika yra labai įvairios, todėl sprendimas yra priimamas individualiai. Į gydytoją reikia kreiptis kilus įtarimui, ypač svarbu laiku pradėti gydymą vaikams. Suaugusio žmogaus pėdos mažai keičiasi, tačiau užleisti ligos taip pat negalima. Vieni sprendimai priimami, kai deformacijos paslankios, tai yra kol kaulus galima lengvai grąžinti į taisyklingą padėtį.

Sudėtingesnės operacijos daromos esant rigidiškoms ir nepaslankioms pėdų deformacijoms. Dažniausiai pradedamas konservatyvus gydymas, labai svarbios reabilitacinės priemonės, taikoma speciali avalynė, koreguojami krūviai, stiprinami kojų raumenys. Augimo metu nuosekliai taikant gydymą galima tikėtis, kad visos priemonės padės formuotis taisyklingam skliautui. Deja, jau susiformavusios plokščios pėdos jokiais batais ir įdėklais neištiesinsime, tačiau galima padėti apsaugoti pėdą nuo perkrovos, nuospaudų ar skausmų. Esant didelėms deformacijoms, siūlomos chirurginės intervencijos nuo sausgyslių perkėlimo iki korekcinių osteotomijų ar artrodezių.

Sveikiems žmonėms jokia profilaktika nereikalinga, tačiau rūpintis kojomis reikia visiems. Batai gali nutrinti kojas, tačiau taip, kad tik dėl blogos avalynės kojos taptų plokščiapadės, nebūna. Jei yra didesnė paveldimumo rizika (serga tėveliai, seneliai ir pan.), jei jau yra nedidelės deformacijos, netaisyklingai avimi batai ar yra kokių nusiskundimų, tokiu atveju profilaktika yra labai svarbi. Turi būti parenkama patogi, kokybiška avalynė, kuri nespaustų, netrintų kojos, stabilizuotų kulną ir padėtų palaikyti skliautą bei paskirstyti krūvį padui. Dažnai į batus pritaikomi vidpadžiai.

Plokščia pėda blogai amortizuoja remiantis koja, todėl kietas, plonas batų padas gali sukelti skausmus. Reikia daug dėmesio skirti kojų ir ypač blauzdų mankštoms, raumenų stiprinimui, sąnarių judrumui. Sportas kiekvienam turi būti parinktas individualiai: tinka dviračiai, įvairūs treniruokliai, plaukiojimas. Tolimų distancijų bėgimas, ypač asfaltuotais keliais, neretai būna paūmėjusių nusiskundimų priežastis.

Sveikata, poilsis, sportas, mityba, dietos – netgi šiuos dalykus iš dalies gali nulemti jūsų horoskopo ženklas.

Tai tvirtina astrologė Violeta Liaugminienė (nuotr.), specialiai „Sveikai šeimai“ sudariusi 12 zodiako ženklų charakteristikas. Jau kitame numeryje ieškokite pirmųjų zodiako ženklų sveikatos apibūdinimo, o šiandien pateikiame bendrų maitinimosi tendencijų horoskopą.

Astrologai mano, jog mūsų sveikata yra nulemiama šių faktorių: ženklo energetikos, kurią valdo ženklo stichijos, atsparumo psichiniams–emociniams krūviams, išsikelto tikslo arba tikėjimo faktoriaus bei mitybos. Kiekvienas ženklas yra atsakingas už tam tikrą mūsų organizmo dalį, o planetos – už organus bei biocheminius procesus.

Zodiako ženklų požiūris į maistą nulemtas juos valdančių stichijų. Ugnies ir Oro ženklai (t.y. Avinas, Dvyniai, Liūtas, Svarstyklės, Šaulys ir Vandenis) yra laikomi vyriškais ženklais, Žemės ir Vandens (t.y. Jautis, Vėžys, Mergelė, Skorpionas, Ožiaragis ir Žuvys) – moteriškais.

Vyriškiems ženklams būdinga dinamiškesnė medžiagų apykaita, pagreitėjęs metabolizmas. Maistas yra virškinamas aktyviai: jau po valandos ar dviejų atsiranda poreikis pasistiprinti. Moteriškų ženklų virškinimo procesai lėtesni. Už stalo šie ženklai sėda tik tada, kai aiškiai girdisi urzgiančio pilvo garsai.

Vyriškiems ženklams rekomenduojama suskaidyti paros racioną į 5-6 dalis, valgyti nedidelėmis porcijomis. Patys sočiausi jums turėtų būti pietūs. Ryte, vakare (ypač prieš miegą) apkrauti skrandžio sunkiu maistu nevertėtų. Moteriškų ženklų pietūs neturėtų būti gausūs, tačiau galima gerokai numarinti alkį per pusryčius ir vakarienę. Tiesa, vakarieniauti reikėtų ne vėliau nei prieš keturias valandas iki miego.

Vyriškų ženklų atstovams labai pravartu susidaryti dienos valgymo grafiką ir jo griežtai laikytis, stengiantis kontroliuoti norą užkandžiauti. Moteriškiems ženklams galima sėstis už stalo bet kada, kai jaučiamas alkis.

Avinams, Vėžiams, Svarstyklėms ir Ožiaragiams reikėtų ypatingai atsargiai elgtis su dietomis, maisto ribojimu. Jums reikėtų vengti ypatingai griežtų ir ilgalaikių dietų, nes galite įgyti ne tik skrandžio sutrikimus, bet ir nervinį stresą, kas gali jus paskatinti „atsiimti“ už prarastas kalorijas su kaupu. Taip pat jums nevertėtų laikytis monodietų (kuomet kelias dienas valgomas vienas produktas).

Jaučiai, Liūtai, Skorpionai ir Vandeniai nepasieks trokštamo rezultato, laikydamiesi dietų tik 2-3 dienas. Jums labiau tinka ilgalaikės (bent jau mėnesio trukmės), tačiau nealinančios, subalansuotos dietos. Ir prisiminkite: bent mažiausias savęs „palepinimas“ nubrauks visas jūsų pastangas ir pasiaukojimą.

Dvyniai, Mergelės, Šauliai ir Žuvys dažniausiai yra linkę priaugti nepageidaujamų kilogramų emocinio ir nervinio nestabilumo periodais. Tokioje būsenoje jokios dietos rezultato neduos. Labiau atkreipkite dėmesį į visus jums žinomus nusiraminimo būdus, o ne į dietas. Protingiausia būtų palaukti, kol pasibaigs jūsų gyvenimo tamsioji atkarpa, ir tuomet rūpintis dieta. Jos trukmę jums aiškiai nurodys pats organizmas. Monodietos jums tinka labiau nei kitiems ženklams.

Iškrovos dienoms labiausiai tinka šeštadienis. Ją valdo Saturnas – apribojimų ir disciplinos planeta. Šią dieną bus lengviau pakęsti alkio jausmą, be to, žmogaus organizmas būtent šią dieną išskiria daugiausiai šlakų.

Darbo dienomis žmonių nusėstos upių pakrantės ir parkai, savaitgaliais ištuštėjantys didmiesčiai byloja tik viena – iškylų sezonas atidarytas! Visgi norint, kad jūsiškis laikas gamtoje būtų tikrai puikus, jo negadintų negandos, vertėtų pamąstyti ne tik apie vietą, bet ir apie tai, kokiais patiekalais mėgausitės, ką geriau palikti namuose bei kaip išvengti vasarą dažnai pasitaikančių apsinuodijimų maistu.

Produktai

Nors ekspromtas visuomet smagus, gerą ir kokybišką išvyką reikėtų planuoti iš anksto. Pirmieji žingsniai, be abejo, prasideda maisto prekių parduotuvėje. Tad, jau einant apsipirkti, iš anksto apgalvokite prekių sąrašą, taip pat tai, ar turėsite reikalingą įrangą tinkamai gabenti bei laikyti produktus. Svarbiausia ruošiantis į kelionę rinktis juos ilgai negendančius. Tad puikiai tiks vaisiai, daržovės, konservuoti produktai, džiovinti arba šalto rūkymo mėsos gaminiai, kondensuotas arba aukšta temperatūra apdorotas pienas, kietasis sūris, traškučiai, sausainiai be kreminio įdaro ir panašiai. Taip pat atkreipkite dėmesį į produktų tinkamumo vartoti laiką.

Gabenimas ir laikymas

Visuomet pravartu turėti automobilinį šaldytuvą ar šaltkrepšį, kuriuos reikėtų saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Rekomenduotina maisto pakavimui rinktis sandarias, uždaromas pakuotes, o ne plastmasinius maišelius. Nusprendus pasiimti žalią žuvį ar mėsą, kurią kepsite gamtoje, svarbu tinkamai ją supakuoti, stengtis, kad ji kuo trumpiau būtų gabenama į išvykos vietą, taip pat pasirūpinti, kad mėsos, žuvies sultys nepatektų ant kitų produktų, kurių neketinate kepti ar kitaip termiškai apdoroti.

Kiekis

Gamtoje visuomet jaučiamas stipresnis alkio jausmas, visgi nereikėtų persistengti su produktų kiekiu. Jei vykstama keletui dienų, o apsistojimo vietoje nebus šaldytuvo, nesivežkite daugybės greičiau gendančių produktų. Jei ten nebus geriamo vandens šaltinio, būtina pagalvoti apie solidžias jo atsargas.

Švara

Nepamirškite pasirūpinti higiena. Geriamuoju vandeniu ne tik gaivinkitės, bet jį naudokite ir maisto produktams, indams plauti – tam visiškai netinka upės, ežero ar kitas galimai užterštas vanduo. Svarbu, kad švarūs būtų tiek maisto gaminimo paviršiai, tiek įrankiai. Prieš valgį su muilu nusiplaukite rankas, su savimi turėkite drėgnų servetėlių. Būtina maistą saugoti nuo graužikų, vabzdžių, o jo likučius, grįžus iš išvykos, geriausia išmesti – nuo karščio, dulkių ir kitų teršalų neapsaugotas maistas labai greitai ima gesti, jame gali atsirasti sveikatai pavojingų mikroorganizmų.

Ruošimas

Ruošiant mėsą ar žuvį, reikėtų įsitikinti, jog produktas tikrai pakankamai iškepęs ar išviręs. Jeigu yra galimybė, specialiu termometru išmatuokite maisto vidaus temperatūrą – ji turi siekti 75-76 laipsnius. Siekiant apsaugoti produktus nuo atviros liepsnos, galima juos suvynioti į foliją – tuomet mėsa tikrai neapdegs. Visgi, jei maistas prisvilo, apdegusias, apanglėjusias vietas pašalinkite – kitaip galite neišvengti ne tik nekokio skonio, bet ir skrandžio problemų.

Rekomenduoja virtuvės šefas

Virtuvės šefas Deivydas Praspaliauskas:

- Iškylos gamtoje man asocijuojasi su daržovėmis. Jos yra puikus pasirinkimas ne tik dėl skonio, bet ir dėl saugumo, nes kelionė iki išvykos vietos dažnai užtrunka kiek ilgiau. Labai abejočiau dėl mėsos tinkamumo, nors, be abejo, daugelis be jos neįsivaizduojame valgymo gamtoje. O daržovės, šiek paruoštos namų virtuvėje ir po to atgabentos į gamtą – tobulas pasirinkimas. Tiesiog ant grilio sumestos morkos – šiaip sau variantas. Visgi, jei dar namuose lengvai pamarinuosime morkas, cukinijas, paprikas gausime tikrai labai neblogą rezultatą.

Žinoma, jeigu yra galimybė turėti 100 procentų šviežios mėsos, galima būtų ruošti ir ją. Tik, mano supratimu, mėsos marinuoti nereikėtų. Turint bet kurios mėsos gabalėlį, svarbu perduoti jo, o ne marinato skonį – užmarinavus to tikrojo produkto skonio lieka mažai. Prie mėsos gabalėlio galima derinti padažus, kokias nors daržoves – tai, ką sugebame namuose pasigaminti ir atsivežti. Pavyzdžiui, galima pasigaminti keptų pomidorų su alyvuogių aliejumi ir pačioje pabaigoje įdėta druska. Dar kartą pasikartosiu, jog vertinu produkto, o ne kokio nors papildo, prieskonių mišinio skonį, kaip labai dažnai elgiamasi.

Ko reikėtų vengti? Nebūsiu „protinguolis“, nes turbūt visi žino, jog reikėtų atsisakyti greitai gendančių pieno produktų. Taip pat būtų visiška nesąmonė draugams, svečiams, šeimos nariams tiekti šviežios žuvies patiekalus. Juk turbūt nė vienas nenorėtume ryte sulaukti skambučio su nekokiomis naujienomis arba jau tą patį vakarą eiti gelbėti artimą žmogų, kuris tualete veikia neaiškius dalykus.

Pats pastaruoju metu iškylomis nelabai randu laiko. Turiu nuostabų grilių, bet jis dar nė karto nepanaudotas – taip jau kokią pusę metų stovi kampe. Deja, dabar kaip voverė sukuosi darbų rate, visgi tikrai turiu planą vasarą bent kartą paiškylauti gamtoje.

"Jau nuo vaikystės turiu nemažai apgamų, daugiausiai – ant nugaros, rankų, taip pat dekolte srityje. Vienas jų labai didelis, negražus, tad vasarą droviuosi atvirų drabužių, ypač nemalonu apsinuoginti paplūdimyje. Žinau, jog įmanoma apgamus šalinti, bet ar tai atliekama vien dėl estetinių priežasčių? Ar reikia juos tirtis? Kiek užtrunka gijimo procesas po operacijos?" - klausia Rūta.

Atsako specialistė:
„Northway“ medicinos centro gydytoja dermatovenerologė Asta Dumbliauskienė:

- Kartais žmonės ateina ir sako: „Aš jums parodysiu tokį didelį, rausvą apgamą, kuris yra iškilus, labai negražus“. Kai pasižiūri, paaiškėja, kad šis apgamas sudėtimi yra vienas geriausių apgamų – šalia esantis mažas, juodas ir plokščias gali būti daug pavojingesnis. Taigi, dydis nėra esminis faktorius, todėl net ir nedidelius apgamus vertėtų bent kartą pasitikrinti. Yra vadinamoji ABCD taisyklė, paremta angliškų žodžių pirmosiomis raidėmis. A – asimetrija. Jeigu apgamas buvo simetriškas ir staiga tapo širdelės formos, trikampis, verta pasirodyti gydytojui. B (borders) – kraštai. Ar apgamai yra taisyklingi, ar tarsi pradeda „ištrupėti“. C (colour) – spalva. Ar spalva yra vienalytė, ar apgame yra atsiradusių patamsėjusių dėmių. D – diametras. Ar apgamas yra iki pusės centimetro diametro dydžio, ar didesnis.

Žinoma, šis vertinimas yra subjektyvus – kuo žmogus turi lakesnę fantaziją, tuo daugiau gali įžvelgti net ir visiškai gerame apgame. Visgi, jei atsiranda įtarimų, jog apgamas pakito, daug geriau ateiti pas specialistą, nei neateiti. Ar tikrai šie pokyčiai yra, įvertins gydytojas.

Vertinama specialia aparatūra, kuria galime pažvelgti į apgamo sudėtį. Net jei jis bus didelis, nelygiais kraštais, bet geros sudėties, toks apgamas pavojaus nekels. Jei jums ir atrodo, kad jūsų apgamai yra ramūs, bent vieną kartą pasitikrinkite pas dermatologą ir įsitikinkite, kad tikrai viskas yra gerai.

Apie apgamo šalinimą, prieš tai jį ištyręs, visuomet sprendžia gydytojas. Pirmiausia reikia nustatyti, ar apgamai yra geri. Taip pat, ar juos galima ir ar reikia šalinti. Dažnai ateina žmonės, kuriems jų apgamai nepatinka, nes negražiai atrodo. Jei apgamai geri, bet dėl estetinių priežasčių komplikuoja normalų paciento gyvenimą, juos galima šalinti. Kita priežastis apgamus šalinti – vadinamieji nepatogūs, kliūvantys apgamai. Sakykime, esantys ant kaklo gali būti dažnai užkabinami grandinėle, užtrauktuku, vyrams trukdyti skustis. Taip pat esantys depiliuojamose vietose: pažastyse, kirkšnyse. Kartais žmonės kreipiasi dėl pusiau atplyšusių apgamų, prasidėjus infekcijai. Taigi, jei matome, kad apgamo likimas yra abejotinas, žmogus jį pats anksčiau ar vėliau „išsioperuos“, siūlome jį šalinti profesionaliai.

Į trečiąją apgamų kategoriją patenka tie, kuriuos jau reikia šalinti dėl medicininių priežasčių – kai mes, pridėję dermoskopą, matome, jog apgamas pradėjo kisti, yra rizikingas. Tokius apgamus siūlome atidžiai stebėti arba šalinti.

Apgamus galima šalinti įvairiais metodais, atsižvelgiant į situaciją. Jeigu šaliname dėl medicininių priežasčių, teisingiausias būdas - apgamą išoperuoti. Galbūt šiek tiek gąsdinamai skamba žodis „operacija“, daug geriau tiktų tai vadinti procedūra: jums suleidžia vaistų, išima apgamą ir viskas – galite tiesiai grįžti į darbą, tikrai niekas nelaikys ligoninėje.

Chirurginis šalinimas - dažniausiai taikomas būdas, taip pat vienas mediciniškai praktiškiausių. Pašalinti apgamai atiduodami histologiškai ištirti. Kiti šalinimo metodai taip pat priklauso nuo konkretaus atvejo. Jei apgamas yra visiškai nepavojingas, jį galima šalinti radiochirurginiu, lazeriniu metodu – taip apgamas bus panaikintas itin estetiškai, greičiausiai neliks jokių žymių. Taip gali būti šalinami papilominiai dariniai, jų kekės. Gijimas po apgamo šalinimo dažniausiai užtrunka 5-7 dienas.

Kalbant apie profilaktiką, norėčiau pabrėžti, jog nuo saulės reikia saugoti ne tik apgamus. Jeigu iš anksto išsioperuotume visus apgamus, bet būtume saulėje nesaikingai ir be apsaugos priemonių, melanomos rizika nė kiek nesumažėtų. Melanoma gali susiformuoti ne tik apgame, bet ir bet kur kitur odoje. Rizika didėja, jei šeimoje būta ligos atvejų. Riziką taip pat didina saulės nudegimai (net ir patirti vaikystėje), didesnis nei 50-ies apgamų skaičius ir šviesus odos tipas. Kuo rizika didesnė, tuo žmogus turi labiau saugotis: nebūti saulėje piko valandomis (11-15 val.), teptis apsauginiu kremu (pradedant SPF 30), tinkamai apsirengti.

"Po šaltojo sezono pažiūrėjau į veidrodį ir supratau, kad atvaizdas nelabai džiugina. Nusprendžiau pradėti sportuoti, nes atsisakyti vakarienių po sunkios darbo dienos tikrai nepavyks. Visgi susidūriau su problema – po pirmosios treniruotės sporto klube vos galėjau pakilti iš lovos, ką jau kalbėti apie ėjimą į kitos dienos treniruotę. Palaukiau savaitę, skausmai atslūgo, bet vėl pasitreniravus „sužinojau“ apie tokių raumenų egzistavimą, kurių net neįtariau turįs. Suprantu, jog laikui bėgant ši bėda tikrai turi praeiti, visgi, ką daryti, norint apmalšinti erzinančius raumenų skausmus? Galbūt ką nors neteisingai darau? Ar verta teptis skausmą malšinančiais tepalais?" - klausia Egidijus.

Atsako specialistas

Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Rasa Vaitkevičienė:

- Dėl raumenų skausmo po treniruotės kaltos juose susikaupusios pieno rūgštys, kurių koncentracija didėja dėl didesnio fizinio krūvio. Juos įveikti gali padėti tempimo pratimai tiek prieš treniruotę, tiek po jos. Jeigu jaučiate raumenų skausmą, jį gali pašalinti tinkamai dozuojamas fizinis krūvis: taip raumenys išjudinami, sušyla, susikaupusi pieno rūgštis „išsivaikšto“ ir skausmai mažėja. Taip pat gelbėja šiltas dušas, šilta vonia. Natūralu, jog po treniruotės šiek tiek jaučiate raumenis, tačiau, jei skausmas stiprus, dėl to kaltas netinkamai pasirinktas fizinis krūvis, tai nėra normali būsena.

Ar pagelbėtų skausmą mažinantys medicininiai tepalai? Taip, galima naudoti ir juos, tačiau tai jau bus tik kaip pasekmės šalinimas, palengvinimas. Kita vertus, šildomieji tepalai kainuoja, o šilta vonia ar dušas duos panašų efektą. Žmogus, tik pradedantis sportuoti, fizinį krūvį turėtų didinti po truputį: pradėti nuo lengvo ir pamažu jį didinti – taip pavyks išvengti persitempimo, didelių raumenų skausmų ir nedings noras toliau treniruotis. Reikėtų adekvačiai įvertinti savo fizinį pasirengimą ir, kaip minėjau, nepamiršti tempimo pratimų.

Pradedančiojo sportuoti atmintinė

Prieš treniruotę būtina padaryti tempimo pratimus – taip paruošite raumenis fiziniam krūviui ir išvengsite traumų.

Tinkamai įvertinkite savo fizinį pasirengimą ir sveikatos būklę, pradėkite nuo lengvų krūvių.

Gerkite daug vandens. Po treniruotės atstatykite skysčių organizme kiekį, nes dehidratacija lėtina raumenų atsistatymo procesus.

Rūpinkitės mityba. Greitesniam raumenų atsistatymui padeda su maistu gaunami angliavandeniai, baltymai, riebalai.

Šildykite raumenis. Jei visgi jaučiate raumenų skausmą, bet rimto pažeidimo nėra, maudžiančias vietas reikia šildyti. Tiks šilti kompresai, šiltas dušas ar šildantys tepalai.

Jei skauda – masažuokitės. Masažas gali padėti išsiskirstyti po treniruotės raumenyse susikaupusioms pieno rūgštims.

Ar jūs iš tų, kurie kiekvieną produktą lėkštėje valgo atskirai, o galbūt visuomet juos sumaišote? Valgote lėtai ar greitai? Kepsnį iš karto visą supjaustote gabalėliais ar pjaunate po vieną? Pasirodo, šie, atrodytų, nereikšmingi valgymo įpročiai gali daug atskleisti apie jūsų asmenybę.

Daugiau nei prieš 20 metų maisto elgesio ekspertė Juliet A.Boghossian apibrėžė naują terminą – maistologiją (angl. food-oology). Tai yra įsitikinimas, kad valgymo stilius yra susijęs su charakterio savybėmis, tad esame ne vien tai, ką valgome, bet ir kaip tą darome.

Norėdama apibrėžti žmonių asmenybes, J.A.Boghossian atsižvelgia į tai, ką ir kaip žmonės valgo, kaip jie gamina, netgi tai, kaip plauna indus. Taigi, kuriam valgytojų stiliui priklausote jūs? Nenustebkite, jei jums tiks daugiau nei vienas variantas.

Greitasis valgytojas

Jeigu valgote greitai, esate pakankamai ambicingas, sėkmingas, greitai mokotės, pasižymite praktiškumu ir metodiškumu. Į rezultatą orientuota jūsų asmenybė gali neleisti mėgautis tarpinėmis stotelėmis, o dalykai, kuriuos jau pasiekėte, dažnai tampa nebeįdomūs. Nors esate dinamiškas, aplink jus visuomet sukasi daug žmonių, savo laiką dažniausiai skiriate tik 2-3 artimiems draugams.

Chameleonas

Jeigu esate neišrankus maistui, dažnai perimate kompanionų maisto pasirinkimus, greičiausiai galite lengvai prisitaikyti beveik bet kokioje aplinkoje ir esate atviras naujovėms. Nors esate populiarus, lengvai bendraujate, galite prieiti ir lūžio tašką. Turite daug draugų, dažnai – iš skirtingų kompanijų. Retai sprendimus, susijusius su gyvenimo pokyčiais, priimate patys – jums reikia, kad kas nors iš šalies stumteltų iš komforto zonos.

Nereguliarus valgytojas

Jeigu valgymai yra pritaikyti pagal jūsų dienos tvarkaraštį, esate patikimas ir visuomet atliekate patikėtus darbus. Dažnai dienos pabaigoje jaučiatės patenkinti nuveiktais darbais, kartu nesuprasdami, kur dingo laikas. Vietoje to, kad laiko skirtumėte sau, atsipalaiduotumėte, jūs geriau susitiksite su draugais išgerti puodelio kavos, susipažinsite su naujais žmonėmis.

Lėtas valgytojas

Jeigu valgote lėtai, didžiuojatės savikontrole ir nematote jokios priežasties daug plepėti. Kadangi niekada nepasiduodate išoriniam spaudimui, visuomet darote tai, kas teisinga atrodo jums, kartais žmonės jus laiko savanaudžiu. Dažnai save net nesąmoningai atribojate nuo žmonių, kurie yra kitokie nei jūs – tai gali gerokai sumenkinti jūsų gyvenimiškos patirties horizontus. Visgi, kai būnate su draugais, esate labai malonus bei dėmesingas. Tvirtai stovite ant žemės ir mokate džiaugtis paprastais dalykais.

Maišote ar nemaišote maisto

Jei esate linkę maišyti produktus, jūs efektyviai išpildote prisiimtas atsakomybes, bet galite turėti bėdų spręsdami, kuriuos darbus reikia pabaigti skubiausiai. Jums taip pat sunku susikaupti, koncentruoti dėmesį į vieną užduotį. Jeigu vienu metu valgote tik vieną maistą, esate labiau orientuoti į rezultatą, metodiški, bet nelabai lankstūs, sunkiau prisitaikote prie jums neįprastų aplinkybių, situacijų.

Iš karto viską supjaustote

J.A.Boghossian teigia, jog kai kada valgymo įpročių supratimas gali praversti renkantis darbuotoją. Žmogus, kuris supjausto visą kepsnį prieš pradėdamas valgyti, dažniausiai yra metodiškas, strategiškas, apsvarsto kelis žingsnius į priekį. Toks žmogus yra tinkamas loginio mąstymo ir preciziškumo reikalaujančiai darbo pozicijai: inžinerijai, buhalterijai, kompiuterinėms technologijoms.

Mėgstate išbandyti naujus skonius

Jeigu mėgstate išbandyti naujus patiekalus, skirtingas virtuves, greičiausiai jums tiks kūrybinis darbas. Tokie žmonės yra pasiryžę naujoms patirtims, dažnai turi netikėtų idėjų. Jeigu padavėjų klausinėjate apie meniu esančius patiekalus, tai taip pat rodo jūsų atvirumą naujoms patirtims. Visgi, jeigu užsisakote maistą net nepažvelgę į valgiaraštį, jį barstote druska ar prieskoniais dar neparagavę, tai gali liudyti apie pokyčių baimę.

Beje, nereikėtų šiomis gairėmis vadovautis aklai – tiesiog galbūt sužinojote ką nors, apie ką seniau net nepagalvojote.

Tamsa, dargana, šaltis – su tuo dažniausiai siejama sezoninė depresija. Visgi ši itin plačiai paplitusi liūdesio liga, nepaisant sužaliuojančios gamtos, vis ilgiau šviečiančios saulės, gali užklupti ir pavasarį. Psichikos sveikatos specialistai jau seniai pastebėjo, jog būtent šiuo metų laiku, atšilus orams, padaugėja ne tik sergančiųjų depresija, bet ir savižudybių skaičius. Kadangi šį pavasarį saulė gerokai vėluoja, sezoninės depresijos proveržio galima tikėtis ir dabar. Taigi, pristatome keletą natūralių priemonių bei būdų, kaip kovoti su užklupusia apatija ir blogomis nuotaikomis.

Laikykitės rutinos. Sergant depresija, tiesiog būtina laikytis rutinos, nes ši liga pirmiausia taikosi į ją: viena diena susilieja su kita, dingsta gyvenimo struktūra.

Užsibrėžkite tikslus. Susidūrus su šia liga, apima jausmas, jog nieko nebegali padaryti, tad save imi vertinti dar prasčiau. Pradėkite nuo mažų tikslų, kuriuos galėsite nesunkiai įgyvendinti – kad ir kiekvieną dieną pasigaminkite vakarienę arba kartą per savaitę išplaukite grindis. Vėliau tikslus pravartu didinti.

Mankštinkitės. Reguliarus sportas tikrai gali daryti stebuklus. Įrodyta, jog intensyviai judant išskiriama daug „laimės hormonų“ endorfinų, tad taip smegenys savaime pradeda matyti šviesesnes spalvas. Fizinio krūvio nebūtina suprasti tik kaip ilgos treniruotės sporto salėje – galbūt užteks ir kasdienio pusvalandžio trukmės pasivaikščiojimo.

Sveikai maitinkitės. Nors nėra stebuklingo mitybos plano, kuris padėtų įveikti depresiją, būtina pasirūpinti visaverte mityba. Taip pat patariama valgyti produktų, turinčių omega-3 riebalų rūgščių (kaip tunas, lašiša) bei folio rūgšties (kaip špinatai, avokadai). 

Gerai išsimiegokite. Nors depresija sutrikdo miegą, stenkitės kiek galima geriau išsimiegoti. Per mažas miego kiekis tik stiprins ligą. Taigi, turite eiti į lovą ir keltis tuo pačiu metu. Atsigulę nežiūrėkite televizijos, nenaršykite internete.

Užsiimkite mėgstama veikla. Nors dabar atrodo, jog nieko nebenorite, prisiminkite, kas jums anksčiau teikė džiaugsmą. Pradėkite mažais žingsneliais: nueikite į kiną, teatrą, sporto varžybas. O galbūt svajojote išmokti užsienio kalbą ar lankyti šokių pamokas? Dabar pats metas išbandyti naujus dalykus!

Kovokite su negatyviomis mintimis. Tiesa ta, jog depresija keičia mąstymą ir galvą pripildo negatyvių minčių. Kitą kartą, kai blogos mintys lįs į galvą, joms įveikti pasitelkite logiką – net jei ir jaučiatės beviltiškiausias žmogus pasaulyje, šiek tiek pagalvoję suprasite, jog taip tikrai nėra. Beje, sergant depresija, nepriimkite svarbių gyvenimo sprendimų (tokių kaip skyrybos, išėjimas iš darbo).

Nesitikėkite labai greitų rezultatų. Net ir vadovaujantis visais anksčiau išvardintais punktais, būtina prisiminti, jog sveikstama po truputį. Tad, jei nuotaika pastebimai nepagerės per dieną, laikantis šių patarimų, apčiuopiamų rezultatų sulauksite po savaitės ar mėnesio. Jei pokyčių nesulauksite ir tuomet, vertėtų pagalbos kreiptis į specialistus.

Pasaulyje ir Lietuvoje vis labiau įsigali natūralumo tendencija: jos ieškoma maiste, buityje ir, be abejo, kosmetikoje. Ar tai nėra tik naujausias mados klyksmas? „Nesiečiau natūralumo paieškų vien su mada. Šiais laikais tai yra daugiau ilgalaikė ir kryptinga tendencija. Tiesiog kritiškai mąstantieji, smalsuoliai ir inovatoriai visada yra priekyje, o jų pėdomis, pasidairydami į šalis, žengia sekėjai. Viską į vietas sustato laikas ir korektiškai atlikti tyrimai“, – teigia natūralios kosmetikos salonų „Kvapų namai“ gamybos vadovė Rūta Daunoravičienė, sutikusi atsakyti į keletą klausimų apie natūralią kosmetiką.

– Kuo natūrali kosmetika pranašesnė už įprastą?

– Natūrali kosmetika yra žymiai veiksmingesnė, nes koreguoja problemą ne laikinai, o turi ilgalaikį efektą: stiprina odos savybes, padeda atstatyti sutrikusią pusiausvyrą. Ji neturi šalutinio poveikio, kurį gali turėti ksenobiotikai, t.y. svetimos gyvam organizmui (sintetinės) medžiagos. Augalai yra svarbiausias antioksidantų šaltinis žemėje. Būtent jų antioksidantai saugo odą nuo senėjimo, UV spindulių poveikio, raukšlių, pigmentinių dėmių. Aliejuje (natūraliame, nerafinuotame) nėra jokių nereikalingų priedų: nei konservantų, nei emulsiklių, tik bioaktyvios medžiagos, reikalingos odos ląstelėms. Būdami labai panašūs, nerafinuoti aliejai lengvai maišosi su mūsų odos riebalais, ištirpdo porų kamščius, išvalo, nuramina jautrumą, pagerina odos drėgnį. Nežinau geresnės ir paprastesnės kosmetinės priemonės už aliejų. Su augalais žmogus gyvena jau milijonus metų, su sintetinėmis medžiagomis – vos 100-150. Kaip sintetinės medžiagos gali paveikti mūsų sveikatą, iš tiesų nežino niekas, visi tik konstatuoja vėžio, imuninių ir alerginių ligų augimą.

Kodėl apskritai turėtume naudoti sintetinius surogatus, o ne natūralias medžiagas? Juk dėl natūralaus maisto svarbos niekas nesiginčija. Tik štai, verslams visada parankiau ieškoti pigesnių alternatyvų, sintetinių pakaitalų, todėl ir turime parduotuvėse tai, ką turime: dešras su 40 procentų mėsos, jogurtus iš krakmolo, veido kremus iš vandens, naftos alyvos ir glicerino, gal dar su augalų ekstraktų pėdsakais, kad būtų ką ant etiketės nupiešti.

– Kokių pokyčių galima tikėtis pradėjus naudoti natūralią kosmetiką?

– Tai priklauso nuo kosmetikos sudėties. Pirmenybę reikėtų teikti kosmetikai be technologinių priedų. Pavyzdžiui, jei naudosite natūralų kremą su emulsikliais, konservantais, ryškių pokyčių galite ir nepajusti. Didžiausi skirtumai pastebimi naudojant šviežią, nekonservuotą kosmetiką – veido ir kūno kremus, balzamus, aliejus. Konservantai yra viena didžiausių kosmetikos blogybių, nes tos biocidinės medžiagos veikia ir odą, sunaikina natūralią apsauginę odos mikroflorą su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis (spuogai, jautrumai, sausėjimas). Deja, nekonservuotų kremų naudojimo terminas trumpas – nuo kelių dienų iki kelių mėnesių, todėl gamintojams parankiau gaminti su konservantais. Apskritai, naudojant natūralią kosmetiką „investuojame“ į ateitį – oda ilgiau išsaugo savo natūralias apsaugines savybes, jaunatviškumą.

– Kaip ir kokias odos problemas gali spręsti natūrali kosmetika?

– Visas. Pirmiausia – odos sausėjimo problemą. Natūralūs nerafinuoti aliejai yra puikiausi emolientai, minkštikliai ir drėkikliai. Visgi turime nepamiršti ir išgerti pakankamai vandens kasdien – juk lūpų ir odos sausėjimas yra pirmas dehidratacijos požymis, kurio vien su kosmetika nesutvarkysi. Spuogų problemą. Juos sukelia ir nustekenta odos mikroflora, ir poras kemšantys kremai su emulsikliais bei maskuojančiais pigmentais (BB, CC kremai). Jei pamėgintumėte bent kelias savaites panaudoti aliejus ar emulsijas, kuriose nėra nei emulsiklių nei konservantų, pagerėjimą pamatytumėte netrukus.

– O kaip su dekoratyvine kosmetika – ar įmanoma rasti natūralių atitikmenų?

Gamina plati paletė natūralių lūpų dažų, kuriems sukurti naudojami tik iš vaškai, aliejai ir natūralūs pigmentai (ne nano!). Baigiama kurti ir natūralių spalvotų lūpų blizgių paletė.

– Net ir geriausi dalykai turi minusų. Kokie natūralios kosmetikos trūkumai?

– Kritiškai mąstantis žmogus, turintis minimalių biologijos ar medicinos žinių, neabejoju, nemato jokių reikšmingų natūralios kosmetikos trūkumų. Trūkumus galima įžvelgti nebent iš eilinio vartotojo bokšto, pavyzdžiui, lyginant galiojimo terminus (kremas gali supelyti kaip supelija duona – natūralios kosmetikos terminas dažnai trumpesnis), tekstūrą, spalvą (natūrali ir atrodo natūraliau, ne plastmasiškai) ar kvapą. Bet šie dalykai yra sunkiai palyginami – kaip šilką ar liną lyginti su poliesteriu.