-
Keturkojų glostymas – galingas būdas sveikti 1
Devynmetis Rokas klinikoje „Ypatingi žmonės“ Vilniuje jaučiasi kaip namie, bet šį kartą jis atvyko susitikti ne su jau pažįstamais terapeutais ir kitais gydytojais – „savų“ sąrašą netrukus turėtų papildyti ir šuo – ketverių metų labradoro retriverio veislės kalytė Kija, kuri dalyvauja klinikoje neseniai pradėtuose kaniterapijos arba šunų terapijos užsiėmimuose. Kijos šeimininkė Joana Grygutis – viena iš vos kelių kaniterapeutų, turinčių teisę dirbti ir su negalią turinčiais vaikais.
Psichologė ir kaniterapeutė pabrėžia, kad gydo gydytojai, o ne šunys, bet tinkamai parengti ir sertifikuoti keturkojai terapijoje puikiai pasitarnauja kaip motyvatoriai ir įkvėpėjai, padedantys sergančiajam atlikti reikiamus, tačiau nemalonius, fizinį diskomfortą keliančius, o kartais – ir labai skausmingus veiksmus ar pratimus.
Tinkamai parengti ir sertifikuoti keturkojai terapijoje puikiai pasitarnauja kaip motyvatoriai ir įkvėpėjai, padedantys sergančiajam atlikti reikiamus, tačiau nemalonius, fizinį diskomfortą keliančius, o kartais – ir labai skausmingus veiksmus ar pratimus.
„Visą laiką norėjau tuos gyvūnus turėti namuose, o kaniterapija susidomėjau atsitiktinai. Įsigijus šunį, pradėjome ieškoti kažkokios prasmingos veiklos ir asmeninė patirtis šiek tiek lėmė tai, kad atradau kaniterapiją. Susidomėjau tuo net nežinodama, kaip tai vadinama. Iš pradžių, tiesiog galvojau, kad tai turėtų būti kažkokia terapija su šunimi“, – pasakoja J. Grygutis.
Suradusi kinologų draugiją, kuri kaip tik tuo metu pradėjo rengti kaniterapeutus, Joana tapo viena pirmųjų šios srities specialistų Lietuvoje. Šiandien ji ir jos augintinė bendradarbiauja su keliomis klinikomis ir neretai sulaukia komplimentų.
Kaniterapeutė J. Grygutis pasakoja, kad darbui su negalią turinčiais žmonėmis parengtus terapinius šunis Lietuvoje galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Tokiems šunims keliami specifiniai reikalavimai – jie turi būti paklusnūs, ramūs, nebaugštūs ir išmokyti elgtis daugelyje neįprastų situacijų, kad nerodytų nei agresijos, nei nerimo. Kartu su šunimis specialius kursus lanko, o galiausiai ir egzaminus laiko ir jų šeimininkai vedliai.
Įvairūs tyrimai rodo, kad kaniterapija daro teigiamą poveikį žmogaus fizinei bei psichinei sveikatai ir socialiniams gebėjimams. Tiesa, Lietuvoje iki šiol įteisinta tik viena terapijos su gyvūnais rūšis – terapija su delfinais, o aktyvūs raginimai priimti kaniterapijai reglamentuoti būtinus teisės aktus vis dar neišgirsti.
-
Prasidėjo Armėnijos kultūros dienų renginiai
Fortepijono virtuozu ir Armėnijos scenos pažiba vadinamas artistas Haykas Melikyanas šio vakaro rečitalį sostinės Vaidilos teatre vadina triguba švente – jam tai ir proga atšvęsti Armėnijos nepriklausomybės dieną, ir pirmas pasirodymas Lietuvoje, ir galimybė mylimų Lietuvos kompozitorių kūrinius atlikti jų tėvynaininiams.
„Man labai patinka Lietuvos kompozitoriai, ypač klasikai – Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir Balys Dvarionas. Jų kūrinius grojau ir Jerevane vykusiame koncerte, skirtame Baltijos šalių kompozitoriams. Tada pasirinkau groti ir lietuvių M. K. Čiurlionio bei B. Dvariono kūrinius, o vėliau net įrašiau šių kompozitorių kūrybos albumą“, – sakė pianistas H. Melikyanas.
Prieš dešimtmetį kelią į tarptautines scenas prasiskynusio H. Melikyano koncerte be lietuvių kūrinių skambės ir Armėnijos klasikų Harutiuno Dellaliano, Aramo Chačaturiano bei kitų kūriniai. Rečitaliu prasideda Armėnijos Nepriklausomybės dienai skirtos Armėnijos kultūros dienos.
„Tai – ne tik proga suburti čia gyvenančius armėnus, bet ir dar viena galimybė pasidžiaugti mūsų šalių ryšiais. Net ir šio koncerto idėja kilo senokai, prieš keletą metų, kai jūsų šalies ambasadoje Armėnijoje buvo švenčiama Lietuvos nepriklausomybės diena ir kaip tik grojo H. Melikyanas. Tada negalėjau nė numanyti, kad kada nors dirbsiu ambasadoriumi Lietuvoje, bet, pamenu, pagalvojau, kaip būtų puiku tokį koncertą surengti pas Jus“, – kalbėjo Armėnijos ambasadorius Lietuvoje Tigranas Mkrtčianas.
Penktadienį pianisto H. Melikyano rečitalio filharmonijoje galės paklausyti kauniečiai, o iškilmingas Armėnijos kultūros dienų finalas numatytas sekmadienį. Tądien Kauno filharmonijoje skambės tarptautinio Aramo Chačaturiano solistų konkurso laureatų koncertas – jiems ir Kauno miesto simfoniniam orkestrui diriguos armėnų maestro Konstantinas Orbelijanas.
-
Virtuali paroda: šiek tiek kitoks žvilgsnis į 1987 m. mitingą
Artinantis sukakčiai, Lietuvos ypatingasis archyvas pristato parodą „Kelio į Nepriklausomybę pradžia“. Virtualioje erdvėje visi norintys gali apžiūrėti su to meto įvykiais susijusius dokumentus ir dešimtis unikalių nuotraukų.
Baltijos valstybių okupaciją nulėmusio Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo metinėms atminti, Vilniuje 1987 metų rugpjūčio 23-ąją prie paminklo poetui Adomui Mickevičiui surengtas mitingas buvo pirmas nesankcionuotas tokio tipo įvykis sovietinėje Lietuvoje ir pirmoji vieša antisovietinė demonstracija po Romo Kalantos susideginimo ir jaunimo demonstracijų Kaune 1972-aisiais.
Lietuvos ypatingojo archyvo parodą šio mitingo 30-osioms metinėms parengęs specialistas Povilas Girdenis pabrėžia, jog savo akimis to meto įvykių nematę žmonės neretai klaidingai įsivaizduoja, kad 1987-aisiais Lietuvoje jau sklandė Sąjūdžio ir Laisvės dvasia, nors iš tiesų būtent šiame renginyje pirmą kartą sovietmečiu viešai giedodami Tautišką giesmę žmonės labai smarkiai rizikavo.
„Šio įvykio tikrai negalima painioti su vėliau vykusiais Sąjūdžio mitingais, būti aktyviu mitingo dalyviu reikėjo drąsos, dar daugiau jos reikėjo sakant kalbą, bet net ir būti kažkur netoliese buvo pavojinga. Žinau faktų, kad žmonės ėjo specialiai pasiėmę rezgines su maisto produktais, kad, jeigu prireiktų, pasiteisintų, jog atsitiktinai ėję iš parduotuvės“, – pasakojo Lietuvos ypatingojo archyvo archyvaras P. Girdenis.
Lietuvos ypatingojo archyvo parengtoje parodoje galima išvysti Lietuvos komunistų partijos bei KGB dokumentus apie mitingo organizatorius ir dalyvius bei nuotraukas, padarytas slapčia ir iš pasalų saugumiečių darbo tikslais – siekiant atpažinti ir užfiksuoti visus, kas buvo atėję. Dėl šios priežasties eksponuojamos fotografijos labai skiriasi nuo tų, kurias galima rasti to meto spaudoje. P. Girdenio teigimu, oficialioji žiniasklaida mitingą vadino „Vakarų buržuazinių propagandos centrų darbu, siekiant sukiršinti Lietuvos gyventojus“ ir prieš renginio organizatorius bei dalyvius tada surengė bene pirmą Lietuvoje kryptingą šmeižikišką viešųjų ryšių akciją.
„Jie naudojo įvairius epitetus: „progreso priešininkai“, „erkės ant sveiko Tarybinės Lietuvos kūno“, „atskalūnai“, „religiniai fanatikai“, „religiniai ekstremistai“, „nacionalistai“, „buržuazinio pasaulio vergai“, „dirbantys už dolerį“, buvo kaltinama ir apeliuojama į tai, kad mitingo dalyviai nedirba visuomenei naudingo darbo, o valgo „mūsų tarybinių žmonių išaugintą duoną“, – pasakojo archyvaras.
Mitingą prie A. Mickevičiaus paminklo organizavo Antano Terlecko iniciatyva 1978 m. įkurta pogrindinė antisovietinė organizacija Lietuvos laisvės lyga, prie organizavimo prisidėjo Nijolė Sadūnaitė, Vytautas Bogušis, Petras Cidzikas, Robertas Grigas ir kiti aktyvistai, o pasisakiusiųjų kalbos buvo itin drąsios – iškelta net tam laikmečiui radikali Lietuvos atsiskyrimo nuo Sovietų Sąjungos idėja. Renginys sulaukė atgarsio užsienio spaudoje, atvertė naują istorijos puslapį ir tapo Lietuvos bei kitų Baltijos valstybių kelio į Nepriklausomybę pradžia.
„Mitinge buvo griežtai pasmerktas Molotovo-Ribentropo paktas ir jo slaptieji protokolai, tai pirma. Pirmą kartą viešai buvo kalbėta apie pokario represijas, apie trėmimus, apie katalikų bažnyčios persekiojimą, buvo pareikalauta legalizuoti tuo metu dar nelegalų leidinį „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“, buvo išreikštos pirmos mintys, kad reik išvesti iš Lietuvos sovietų armiją“, – sakė P. Girdenis.
Archyvo darbuotojas pasakoja, kad Michailui Gorbačiovui paskelbus pasauliui apie vadinamąją „perestroiką“ arba pertvarką, Sovietų Sąjungos demokratizaciją ir pagarbą žmogaus teisėms, išvaikyti mitingą smurtu pabijota, tačiau visi kiti to meto saugumiečiams įprasti metodai renginiui sutrukdyti naudoti išsijuosus: „Tą dieną visi matėme tiesiog „nuostabią“ televizijos programą, buvo imtasi priemonių pritraukti jaunimą, organizuota įvairiausių masinių renginių, to, ko anksčiau nebuvo – visais būdais buvo stengiamasi daryti taip, kad žmonių nesusirinktų, tačiau, remiantis skirtingais šaltiniais, dalyvių galėjo būti nuo 2 iki 3 tūkst.“
P. Girdenio teigimu, mitingo organizatoriai sulaukė grasinimų, o prieš dalyvius imtasi tik gan švelnių priemonių – jų elgesys buvo svarstomas darbo kolektyvuose, 10 žmonių neteko darbo arba buvo priversti išeiti neva savo noru, tačiau griežtų represijų taikyti jau nesiryžta.
Detaliau panagrinėti Lietuvos „Kelio į nepriklausomybę pradžią“ nuo šiandien galite Lietuvos ypatingojo archyvo parodoje internete arba pačiame archyve, kur visus, net ir KGB dokumentus, gali tyrinėti kiekvienas susidomėjęs.
