„Kaip ir kiekvieną dieną po 18 val. pasiėmiau kalytę pavedžioti ir kieme ji išsinėrė iš pasaitėlio. Kviečiama nelabai atsiliepė, perbėgo kitapus gatvės ant šaligatvio. Ji staigiai pasuko į gatvės pusę, kuria važiavo automobiliai. Tas laikas po 18 val., žmonės po darbų važiuoja ir tiesiog man prieš akis ji trenkėsi. Pirma mintis, kad ją kiaurai pervažiavo. Pribėgau, nes ji inkštė, cypė. Ta pilka mašina, kuri kliudė, ar kaip čia galima išsireikšti, sustojo, bet paskui nuvažiavo“, – apie nelaime paženklintą vakarą pasakojo Rūta.

Nepaklausiau nei vardo... Toks šokas, pasimetimas. Svetimas žmogus sustojo padėti, gaišo savo laiką.

Tačiau sužeistai kalytei Amfai padėti sustojo kitas pakeleivingas automobilis. „Sustojo vaikinas. Aš buvau pasimetusi ir šoke. Jis sako: gal padėti? Aš sakau: net nežinau, ką daryti. Jis iškart pasiūlė vežti į kliniką. Įsikėliau kalytę į automobilį, nuvežė į kliniką. Siūliau jam nebelaukti, nes ir taip sugaišau žmogaus laiką. Buvau tokiame beprotiškame šoke... Mano kalytė šeriasi, visa mašina žemėta, šlapia, pripurvinta. O žmogus nesureikšmino tokių dalykų ir sakė: ne, aš palauksiu, viskas tvarkoje. Jis palaukė, kol mus patikrino, kol padarė rentgeną, nes apatinėje dalyje kalytė jautė skausmą. Veidukas buvo prakirstas. Taip operatyviai nuvykome, viskas taip staigiai ir greitai. Mašinoje net nepastebėjome, kad veidukas prakirstas. Viską patikrino, niekas nelūžę, suleido vaistų nuo skausmo ir žmogus parvežė namo“, – portalo žurnalistams pasakojo moteris.

Asmeninio archyvo nuotr.

Džiugu, kad Romainiuose yra tokių be proto gerų žmonių, kurie savo laiką gaišta, kurių žmogiškumas be proto didelis.

Tąkart Rūtos galvoje pynėsi daug emocijų, todėl moteris dabar gailisi, kad nesužinojo jokių geradario kontaktų, nes norėtų nuoširdžiai padėkoti. „Nepaklausiau nei vardo... Svetimas žmogus sustojo padėti, gaišo savo laiką. Parašė draugas įrašą feisbuke, galvojame, gal atsiras? Bent padengsime automobilio valymo išlaidas. Bet kol kas žmogus neatsirado... Gal nepanoro būti surastas, gal nepastebėjo. Mes diskutavome, kad šioje situacijoje suveikė elementarus žmogiškumas. Anas automobilis galėjo bent pasiteirauti ar pavežti iki kokios artimiausios klinikos. Buvo toks šokas, aš nebemokėjau savo kalytei uždėti petnešų“, – nemalonią patirtį prisiminė kaunietė.

„Džiugu, kad Romainiuose yra tokių be proto gerų žmonių, kurie savo laiką gaišta, kurių žmogiškumas be proto didelis. Niekas daugiau nestojo ir nežiūrėjo, gal ta kalytė išvis nutrenkta ar kažkas panašaus. Esame labai dėkingi. Aš nežinojau, ką tuo metu daryti, vos galiu ją pakelti – 20 kilogramų ji sveria“, – gražių žodžių vaikinui, nelaimėje ištiesusiam pagalbos ranką, negailėjo Rūta.

Moteris nepraranda vilties ir tikisi, kad vasario 23-osios vakarą, apie 18.30 val., Romainiuose, Bivylių gatvėje, sustojęs padėti vaikinas visgi atsiras. Susisiekti su Rūta galima šiuo numeriu: +370 670 27377.

Kaimynai skundžiasi keturkojų keliamu triukšmu, o moteris baiminasi, kad gali prarasti gyvenamąją vietą – ji šį butą nuomojasi. Tačiau specialistai perspėja – po karantino, kai žmonės grįš į darbus ir keturkojai liks vieni namuose, tokių problemų Lietuvoje gali tik daugėti.

„Taip nutiko, kad sausio 30 dieną atsikrausčiau į devynaukštį, kartu su manimi gyvena mano du samojedų veislės šunys. Pirmąjį vakarą juos palikau 30 min. ir iškart sulaukiau skambučio, kad jie loja. Gerai, nepalieku jų vienų, naudojame naujus dresūros būdus ir bandome nugalėti išsiskyrimo nerimą nekenkiant kaimynams. Gyvename čia apie pusantros savaitės, šunys nebeloja, iškilo kita bėda – jie vaikšto. Ir, pasak laiptinės įgaliotinio (kuris nieko daugiau paaiškinti negali: nei savo vardo, nei kurie butai skundžiasi, nei išvis nieko) – turiu susirinkti leidimus šunų laikymui. Skambinta buvo į policijos komisariatą, Vilniaus miesto savivaldybę – leidimų man nereikia“, – apie iškilusią problemą socialiniame tinkle rašė vilnietė.

„Ryte sutikau apačioje gyvenančią kaimynę for the first time, pasakė, kad girdi, jog šunys vaikšto, pasakiau, kad nežinau, gal nagus karpysiu dar kartą? Atsakė, kad visi skundžiasi ir turėsiu problemų. Dar kartą skambutis įgaliotiniui – gal galite pasakyti vardą ir kurie butai skundžiasi, atsakymas vienas – kam tau reikia? Aš esu įgaliotinis! Eik ir klausk, man nerūpi, kad mikrorajonas priklauso Vilniaus miestui, pas mus viskas kitaip“, – apie piktus kaimynus rašė Saulė.

Freepik.com nuotr.

Portalo žurnalistams moteris sakė, kad kreipėsi ir į savivaldybę, ir į policiją – specialistai patikino, kad leidimo laikyti šunis ji neprivalo turėti, kadangi moters keturkojai nėra įtraukti į pavojingų veislių sąrašą. O ir skundų dėl jos bute laikomų samojedų, pasak Saulės, savivaldybė nėra sulaukusi. „Vilniaus miesto savivaldybės atstovas sakė, kad skundo dar negavo, bet jei gaus, atvyks išmatuoti šunų keliamo triukšmo. Tačiau pridūrė, kad vargiai šunų vaikščiojimas ir žaidimai namuose galėtų viršyti leistinas normas“, – pokalbį su savivaldybės atstovu prisiminė moteris.

Baimė likti be namų

Kadangi butas ne mano, aš tik nuomininkė, per tokį kaimynės elgesį man gali nutraukti nuomos sutartį, aš prarasčiau depozitą.

Kaip spręsti konfliktą su kaimynais, moteris nežino. O ir baimės dėl nestinga – nežinia ko gali imtis pykčio apimti kaimynai. „Kadangi butas ne mano, aš tik nuomininkė, per tokį kaimynės elgesį man gali nutraukti nuomos sutartį, aš prarasčiau depozitą. Tokiu atveju, manau, kreipčiausi teisinės pagalbos dėl patirtų nuostolių. Šunys yra keturkojai ir jie vaikšto, aš nesurišiu jiems kojų... Bet yra didelė įtampa – man baisu kažkur išeiti, nes tiek kabinėjasi, sakė, kad laiptinėje šuns plaukų yra, nors mes į liftą ir iš lifto greitai į lauką – be to, šunys neseniai buvo kirpykloje iššukavimui, tai nežinau, čia kabinėsis iki begalybės“, – nevilties neslėpė Saulė.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Jurgita Savickaitė tvirtino, kad Saulė dėl kylančios problemos turėtų kreiptis į savivaldybę. „Čia savivaldybės klausimas. Jie nustato laikymo bute taisykles. Mes tiriame, jeigu yra skundas dėl gyvūnų gerovės arba pranešama, kad sužaloti, nešeriami, neprižiūrimi gyvūnai. Dėl šuns laikymo bute mes nesprendžiame“, – teigė VMVT atstovė.

Ateityje problemų daugės

Portalo žurnalistams Vilniaus miesto savivaldybės atstovai tvirtino, kad tokių problemų, su kuriomis susiduria Saulė, po karantino gali tik daugėti. „Ateityje skundų greičiausiai daugės. Kiek teko girdėti, visi masiškai per karantiną būdami namie įsigyja šuniukus, todėl gali būti problemų, kai reikės išeiti į darbus ir palikti augintinius namie vienus. Kaimynų sutikimas laikyti šunį bute nėra reikalaujamas. Vis dėlto, susidūrę su skundais pirmiausiai raginame draugiškai kalbėtis. Kartais pasitaikydavo, kad šuns šeimininkai net nežinodavo apie problemą, nes šuo lodavo jiems nebūnant namie, iš ilgesio ar nuobodulio, arba reaguodamas į garsus laiptinėje“, – teigė Vilniaus miesto savivaldybės Prevencijos ir teisenos vyriausioji specialistė Aušra Raškevičienė ir pasidalijo keturkojų augintiniams aktualiu lankstinuku.

Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Pasak savivaldybės atstovės, jeigu keturkojų elgesys kelia daug problemų, reikėtų kreiptis į dresūros specialistus. „Augintinių šeimininkams svarbu ieškoti priežasčių, kodėl šuo loja, ir atitinkamai imtis įvairių gudrybių ar priemonių, kurių pavyzdžiai pateikiami lankstinuke. Jei patiems nepavyksta įpratinti šuns netriukšmauti, lieka galimybė kreiptis į dresūros specialistus“, – patarimus dalijo A. Raškevičienė.

Kiek teko girdėti, visi masiškai per karantiną būdami namie įsigyja šuniukus, todėl gali būti problemų, kai reikės išeiti į darbus ir palikti augintinius namie vienus.

Ar keturkojai prižiūrimi tinkamai ir ar nekelia problemų kaimynams, kontroliuoja ir policija. „Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai kontroliuoja, kaip laikomasi Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių, Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo ir kitų teisės aktų reikalavimų. Už gyvūno keliamą triukšmą gyvenamosiose patalpose vakaro metu (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu gyvūnų savininkams gresia bauda nuo 20 iki 80 eurų, už pakartotiną nusižengimą gresia bauda nuo 80 iki 300 eurų. Policijos pareigūnai, gavę pranešimą dėl keliamo triukšmo, visada atvykę pirmiausia pabendrauja su šuns savininkais, perspėja apie galimą atsakomybę. Jei pažeidimai kartojasi, tada asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn“, – vardijo Vilniaus policijos Komunikacijos poskyrio vyresnysis specialistas Tomas Bražėnas.

Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Ukmergės greitosios medicinos pagalbos (GMP) medikė Jolanta Keburienė su brigada vasario 9-osios vakarą gavo iškvietimą apie po insulto negaluojantį žmogų. Tiesa, šįkart pacientės greitai pasiekti nepavyko – plynuose laukuose GMP brigadą įkalino sniego pusnys. 

Su medike kalbėjomės vos brigada grįžo iš pagalbos prašiusios pacientės namų. Pasak Jolantos, nuvažiuoti ir grįžti iš tokio pobūdžio iškvietimo užtrunka apie valandą. Tačiau šįkart viskas truko gerokai ilgiau.

Pagelbėjo ūkininkai

Keletas žiemų buvo tokių, kad privažiuodavome praktiškai visur. Bet šita žiema parodė, kad Lietuvoje ji egzistuoja.

„Užklimpome važiuojant į vienkiemį. Vykome pas pacientę, kuris yra po insulto, skundėsi galvos svaiguliu. Susiskambinus paaiškėjo, kad paciento būklė stabili, lyg ir pagerėjusi. Todėl kantriai laukėme, kol pagelbėjo ūkininkai“, – portalo žurnalistams iškart po iškvietimo pasakojo Jolanta.

Į pagalbą GMP brigadai skubėjo ir ugniagesiai. Tiesa – juos taip pat įkalino sniego gniaužtai. „Važiavo. Tik tada jie nuvažiavo apsisukti, žiūriu, kad negrįžta, tai aš jau pamaniau, kad ir jie užklimpo. Bet kažkaip išsimuglino – per kelis bandymus išvažiavo, nes sniego tikrai daug“, – prisiminė moteris.

Kai aplink – laukus gaubianti tamsa, o priešais – sniego kalnai, eiti pas pacientę pėsčiomis būtų keblu ir rizikinga. „Pirma mintis buvo, kad pacientė po insulto, tai turėsime ją vežti. Aišku ir vežėme. Visų pirma, tai nežinai, kur eiti. Be navigacijos – stop. Mašiną jeigu palieki, tai navigaciją irgi palieki. Tą pacientę bet kokiu atveju būtų reikėję iki automobilio nunešti. Būtų irgi reikėję gaisrininkų pagalbos. Taigi, susisiekėme mes su tais namiškiais, išsiaiškinome. Pasirodo, yra sudarytos sutartys su ūkininkais, kurie prižiūri visus kaimų keliukus. Aišku, jie irgi į kiekvieną vienkiemį tiesiog fiziškai nespėja atvažiuoti. Kol mus gaisrinė ištraukė, išsimuglinome visi, atvažiavo ūkininkai ir nuvalė kelią. Palydėjo iki kiemo, kad mes saugiai nuvažiuotume, nes jeigu būtų tik vieną juostą nuvalę, turbūt būtume net nepravažiavę“, – pasakojo Jolanta.

Įspėja gyvenančius atokiai

Kelininkai nespėja – teko ryte važiuoti greitkeliu. Kelias, aišku, pravažiuojamas, bet greičio neišvystysi – žiema daro savo.

Pasak GMP medikės, pastaruoju metu pasitaiko ne vienas atvejis, kai tenka suprasti, kad prieš gamtą kovoti sunku. „Aišku pasitaiko. Žiema iš naujo užklupo netikėtai turbūt ir mus, ir pacientus. Keletas žiemų buvo tokių, kad privažiuodavome praktiškai visur. Bet šita žiema parodė, kad Lietuvoje ji egzistuoja. Visuomet kviečiamės į pagalbą gaisrininkus. Ir tie žmonės, kurie gyvena tokiose vietovėse, jie būna pasiruošę – turi traktorius, atvažiuoja mūsų pasitikti. Tokiais būdais ir važiuojame“, – teigė medikė.

„Aš dirbu 27 metus. Tekdavo važiuoti ir su rogėmis, ir su traktoriais iki įvykio vietos. Kelininkai nespėja – teko ryte važiuoti greitkeliu. Kelias, aišku, pravažiuojamas, bet greičio neišvystysi – žiema daro savo. Gal būtų pastebėjimas, kad mums, greitosios pagalbos bendruomenei, reikėtų pasidaryti išvadas ir turėti telefono numerius tų žmonių, tų ūkininkų, kurie prižiūri regiono keliukus, kad pagelbėtų. Dar vienas dalykas, kuris mane paskatino kalbėti – visi žmonės, kurie mėgsta vienumą, kuriuos žavi gamta, miškas, atokūs gyvenamieji namai, turi pagalvoti ir turėti alternatyvą. Čia žmogus buvo po insulto ir svaigo galva. Bet jeigu tai būtų infarktas, gimdyvė – kitokio pobūdžio iškvietimas. Visi turime pagalvoti ir suvokti, kad žiema Lietuvoje visgi yra ir kiekvienas, kuris gyvena atokiai, turi būti pasiruošęs. Nebėra to meto, kai kas antrame vienkiemyje buvo arkliukas ir mes važiuodavome su rogėmis. Dabar tų sąlygų neturime. Vadinasi, tie žmonės, kurie pasirenka gyventi atokiai, turi turėti arba techniką, arba turėti alternatyvą tokiu metu keltis kažkur į miestą. Toks mano pamąstymas“, – apie iškvietimą, kuris galėjo pasibaigti ir skaudžiai, portalo žurnalistams pasakojo Jolanta.

„Kauno klinikos sausio 6 dieną gavusios antrą COVID-19 vakcinos partiją iškart tą pačią paruošusios tinkamai vakciną pradėjo tolimesnį skiepijimo darbą. Tai yra sausio 6 dienos vakare iškart gavus vakciną, ją atšildžius pagal reikalavimus mes toliau pradėjome skiepyti savo darbuotojus. Vakar ir šiandien yra sėkmingai tas darbas tęsiamas ir šiuo metu aš planuoju, kad iki šios dienos vakaro jau bus paskiepyta beveik 3 tūkstančiai Kauno klinikų darbuotojų, kurie atitinka sveikatos apsaugos ministro 1.1 ir 1.1.3 prioritetus“, – kalbėjo Kauno klinikų Ambulatorinių paslaugų koordinavimo tarnybos vadovas Šarūnas Mačinskas.

Iš visų kalbintų pacientų penki yra abejojantys, kurie nepareiškė aiškaus pageidavimo būti skiepijami ir jie dar norėtų pagalvoti.

Specialisto teigimu, vakar pradėti skiepyti ne tik darbuotojai, bet ir pacientai. „Lygiagrečiai su tuo vakar išėjus ir gavus sveikatos apsaugos ministro įsakymą dėl prioritetinių skiepijamų asmenų sąrašų, mes pradėjome ir Kauno klinikų pacientų, kurie yra gydomi mūsų įstaigoje ir atitinka nurodytus kriterijus, skiepijimą. Tai vakar buvo paskiepyti pirmieji pacientai, o šiandien tas darbas tęsiamas ir yra planuojamas į ateitį“, – informavo Š. Mačinskas.

Yra ir abejojančių

„Kalbant konkrečiai apie pacientus, aš galėčiau pristatyti, kokia yra situacija pagal atskiras grupes. Tai yra pacientai, kurie yra sergantys lėtinėmis inkstų ligomis ir yra taikoma nuolatinė pakaitinė inkstų terapija (hemodializės) – tokių pacientų Kauno regione mes turime 73, kuriems yra atliekamos hemodializės ir vienuolika su peritonine dialize. Vakar buvo paskiepyti pirmi penki pacientai, šiandien paskiepyta dar dešimt tos grupės pacientų. Iš visų šios grupės pacientų vienuolika yra persirgę COVID-19 liga ir pas juos yra antikūnai, todėl jiems šiuo metu skiepijimas yra atidėtas. Ir jau yra aptarta su 45 pacientais, kad jie norėtų skiepytis ir jie galėtų būti skiepijami. Tas darbas planuojamas atlikti per artimiausias dvi-tris dienas. Iš visų kalbintų pacientų penki yra abejojantys, kurie nepareiškė aiškaus pageidavimo būti skiepijami ir jie dar norėtų pagalvoti“, – kalbėjo Kauno klinikų Ambulatorinių paslaugų koordinavimo tarnybos vadovas.

Yra, pavyzdžiui, pacientas iš Skuodo, kuris atitinka kriterijus ir pageidautų skiepytis mūsų įstaigoje įvertinant ir tai, kad jis turės antrai vakcinavimo procedūrai atvykti į mūsų miestą.

„Kalbant apie pacientus, kuriems yra atliktos organų ar kraujo kamieninių ląstelių transplantacijos, tai mes nagrinėjame tuos atvejus. Mūsų ligoninėje šiuo metu yra sekama 340 pacientų, iš kurių 73 yra Kauno mieste ir 19 Kauno rajone ir šios grupės pacientai taip pat buvo pradėti skiepyti šiandien. Pirmi dešimt pacientų iš šios grupės yra paskiepyti. Rytoj planuojama apie 40 šios grupės pacientų paskiepyti. Jau yra susisiekta su ne tik Kauno mieste ar regione gyvenančiais pacientais, yra, pavyzdžiui, pacientas iš Skuodo, kuris atitinka kriterijus ir pageidautų skiepytis mūsų įstaigoje įvertinant ir tai, kad jis turės antrai vakcinavimo procedūrai atvykti į mūsų miestą. Tas darbas vyksta nuolatos, jis yra dinaminis ir konkrečiai atsakyti, kiek tai truks – mes tikrai negalėtume, nes tai yra individualios situacijos, konkrečiai specialistai aptaria su tais pacientais, derina laiką. Tas procesas yra ilgalaikis ir aš manau, kad tikrai niekas negalėtų pasakyti, kada jis bus užbaigtas“, – apie situaciją kalbėjo Kauno klinikų atstovas.

„Kalbant apie onkohematologinėmis ligomis sergančius pacientai, mes vertiname, kad šiuo metu esame pasirinkę grupę po kamieninių kaulų čiulpų ląstelių transplantacijos, kurie vertinant įvairias tarptautines rekomendacijas galėtų būti skiepijami po procedūros praėjus trims-šešiems mėnesiams. Šiuo metu vyksta darbas – vertinama tų pacientų būklė ir artimiausiu metu specialistai priims sprendimus dėl jų skiepijimo taktikos, laiko ir kurie pacientai galėtų ir turėtų būti skiepijami ir kaip tas bus atliekama“, – teigė Š. Mačinskas.

„Sekanti grupė – pacientai, sergantys imunodeficito ligomis ir antikūnų gamybos defektu, kuriems taikomas pakaitinė terapija imunoglobulinais. Jau yra paskiepyti penki tokie pacientai, vyksta toliau šitos pacientų grupės poreikio vertinimas ir tikrai tikslių skaičių greitai pasakyti mes negalėsime, tačiau tas darbas bus vykdomas nuolatos“, – apie darbą vieną pacientų grupę kalbėjo Kauno klinikų atstovas.

Sunkių pašalinių reakcijų gauta nėra, žmonėms, kurie yra skiepijami, yra pateikiama informacija ir jie stengiasi tvarkingai vykdyti darbuotojų, atliekančių šį darbą, nurodymus.

Tenkina ir regiono vakcinacijos poreikius

Specialistas teigė, kad pats skiepijimo procesas vyksta sklandžiai. „Sunkių pašalinių reakcijų gauta nėra, žmonėms, kurie yra skiepijami, yra pateikiama informacija ir jie stengiasi tvarkingai vykdyti darbuotojų, atliekančių šį darbą, nurodymus. Ir iš tikrųjų kažkokių nesklandumų nebuvo. Kadangi Kauno klinikos yra organizuojanti įstaiga ir yra atsakinga už viso regiono įstaigų darbuotojų paskiepijimą, kurie dalyvauja COVID-19 ligos gydyme, mes lygiagrečiai skiepijame ne tik savo darbuotojus, bet taip pat deriname su tų įstaigų atsakingais darbuotojais jų darbuotojų skiepijimo apimtis ir organizuojame šį darbą. Iš antros partijos jau šiandien yra pradėtas kai kurių regioninių ligoninių darbuotojų skiepijimas, yra suplanuota, kokie skaičiai, į kokius regionus – tas darbas bus atliekamas rytoj, pirmadienį. Tai irgi yra detalės, vakcinų poreikio kiekiai suderinti ir regiono regiono vakcinacijos poreikius mes tenkiname pilnai, kiek jie turi darbuotojų atitinkančių nustatytus kriterijus ir kokius darbuotojus jiems reikia skiepyti dabar“, – teigė Š. Mačinskas.

Pacientams numatyta 1,3 tūkst. dozių

Preliminariai yra numatyta, kad pacientų skiepijimui šiuo metu yra skirta apie 1,3 tūkst. dozių. „Čia yra tik preliminarūs skaičiai, nes tą vakciną mes tik gavome dabar, bet mes maždaug turėtume planuoti apie 1,3 tūkst. Tačiau tas procesas irgi yra dinaminis, nes tiek darbuotojų skaičiai nuolat keičiasi, nes iš tikrųjų mes orientavomės į informaciją, kurią žinojome, kada vykdėme apklausą, kurie darbuotojai yra apsisprendę, kad jie nori būti paskiepyti. Tačiau pradėjus skiepijimą atsiranda darbuotojų, kurie konkretaus sprendimo neturėjo. Jie yra absoliučiai prioritetinės grupės, dirbantys pirmose linijose, ir jie apsigalvoja, kad jie pageidauja skiepytis ir tas yra labai sveikintinas dalykas. Užtat tie skaičiai yra nuolat besikeičiantys. Tačiau preliminarus skaičius, kuris buvo planuojamas, kad turėtų būti skiepijami pacientai, buvo 1,3 tūkst.“, – kalbėjo Kauno klinikų Ambulatorinių paslaugų koordinavimo tarnybos vadovas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja portalo žurnalistus informavo, kad policija gavo pareiškimą ir iš V. Jagėlo. „Jo pareiškimas priimtas ir nagrinėjamas, kol kas sprendimas nepriimtas. Ikiteisminis tyrimas kol kas  vyksta jo atžvilgiu“, – situaciją komentavo policijos atstovė.

Jam ranka buvo gana rimtai perpjauta. Internete nuotraukos buvo, kiek pamenu ir apdraskytas, ir apdaužytas.

V. Jagėlo advokatas Adomas Liutvinskas patvirtino, kad MMA kovotojas policijai yra pateikęs pareiškimą – pasak V. Jagėlo jam peiliu buvo sužalota ranka. „Taip, yra pateikęs. Jam ranka buvo gana rimtai perpjauta. Internete nuotraukos buvo, kiek pamenu ir apdraskytas, ir apdaužytas. Tokia situacija“, – kalbėjo A. Liutvinskas.

„Jis atiminėjo peilį, kur jį puolė su peiliu ir jam buvo ranka perpjauta gana rimtai“, – tvirtino V. Jagėlo advokatas.

A. Liutvinskas pridūrė, kad taip pat bus apklausti ir visi tąnakt bute buvę asmenys. „Žinoma, bus apklausiami visi. Tos aplinkybės... Jas reikia sudėlioti taip, kaip jos buvo, o ne taip, kaip nupasakojo viena pusė, nes jis įtariamas, kad be priežasties ėmė ir apkūlė. O ten priežastis buvo rimta“, – portalo žurnalistams kalbėjo specialistas.

Paprašytas plačiau pakomentuoti konflikto priežastis, A. Liutvinskas pateikė tokią pačią versiją, kaip ir V. Jagėlo – MMA kovotojas gynė savo merginą. „Ką čia komentuoti. Jis savo merginą gynė, nuo to ir prasidėjo. Kaip visuomet, visi nemalonumai vyrams dažniausiai būna per moteris“, – teigė advokatas.

Ką čia komentuoti. Jis savo merginą gynė, nuo to ir prasidėjo. Kaip visuomet, visi nemalonumai vyrams dažniausiai būna per moteris.

„Paskui kuo greičiau pasitraukė iš tos vietos, kad nekiltų daugiau ten nesusipratimų ir viskas. Tuo ir baigėsi tas konfliktas, labai trumpas buvo“, – situaciją komentavo A. Liutvinskas.

Advokatas pridūrė, kad po konflikto V. Jagėlo su nukentėjusiais asmenimis daugiau nebendravo – MMA kovotojui tai yra uždrausta. 

A. Liutvinskas paneigė ir viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, kad V. Jagėlo vienai iš bute buvusių merginų sužalojo pirštą. „Mergina persipjovė pati tą pirštą, o ne jis perpjovė. Kadangi ji su peiliu šokinėjo prieš jį tai kai atiminėjo jam ranka buvo sužalota, o ta galėjo pirštą susižaloti. Čia situacija kiek kitokia, negu buvo nupaišyta“, – kalbėjo V. Jagėlo advokatas.

Redakcijos archyvo nuotr.

Gresia ir laisvės atėmimas

Savaitės pradžioje Samorokovskaja informavo, jog dėl kruvino incidento MMA kovotojui pareikšti įtarimai pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius. „Dėl įvykio atliekamas ikiteisminis tyrimas, asmeniui pareikšti įtarimai dėl nesunkus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo. Už nesunkų sveikatos sutrikdymą asmeniui gresia laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, o fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų“, – portalą informavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja.

Policijos atstovė pridūrė, kad šiuo metu yra atliekami procesiniai veiksmai, vakarėlyje dalyvavę asmenys apklausinėjami, tikslinamos aplinkybės.

Bus pavesta pradėti administracines teisenas dėl karantino sąlygų pažeidimo visiems dalyvavusiems asmenims.

„Taip pat bus pavesta pradėti administracines teisenas dėl karantino sąlygų pažeidimo visiems dalyvavusiems asmenims“, – portalo žurnalistams teigė J. Samorokovskaja.

Administracinių nusižengimų kodeksas už karantino pažeidimus numato baudą nuo 500 iki 1 tūkst. eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1,5 tūkst. iki 6 tūkst. eurų. Pirmą kartą skiriama pusė minimalios baudos.

Kruvinas Naujųjų metų sutikimas

Primename, kad sausio 1-osios rytą socialiniame tinkle „Facebook“ pradėjo plisti nuotraukos, kaip atrodo V. Jagėlo sumuštos moterys bei aplinka, kurioje įvyko incidentas.

V. Jagėlo, Naujųjų metų naktį praleidęs areštinėje, kitą vakarą pripažino, kad sužalojo dvi moteris ir vyrą, tačiau tvirtino, kad incidento metu tik gynė save ir draugę, informuoja portalas delfi.lt.

Kovotojas teigė, kad į butą, kuriame vėliau ir įvyko incidentas, jis su drauge atvyko švęsti Naujųjų metų. Tačiau vėliau vakarėlis pasisuko nemalonia linkme, o galiausiai baigėsi kruvinu išpuoliu. „Prie mano draugės priekabiavo, o man du kartus smogė į galvą, paskui puolė su peiliu, ką turėjau daryti – apsisukti ir išeiti?“ – portalo delfi.lt žurnalistams pasakojo V. Jagėlo.

MMA kovotojas teigė, kad konfliktas kilo tada, kai jis pamatė, jog prie jo draugės priekabiauja Viktorijos, merginos, kurios namuose ir buvo susirinkta švęsti Naujųjų metų, draugas. „Tada tas vaikinas man smogė du kartus į veidą. Aš jam kirtau atgal – du ar tris kartus“, – pasakojo V. Jagėlo.

Pasak V. Jagėlo, tuomet iš virtuvės atbėgo kita mergina – ji rankose laikė peilį. MMA kovotojas jį atėmė ir sudavė merginai du smūgius.

„O Viktorijos išvis nemušiau“, – portalo delfi.lt žurnalistams pridūrė V. Jagėlo.

„Net ir už vandens – tokio nekalto ir visiems būtino produkto – reklamą gali grėsti sankcijos, nes:

1) reklama turi būti padori ir teisinga (Reklamos įstatymo trečias straipsnis);

Net ir už vandens – tokio nekalto ir visiems būtino produkto – reklamą gali grėsti sankcijos.

2) reklama draudžiama, jei joje, be kita ko, piktnaudžiaujama prietarais, žmonių pasitikėjimu, jų patirties ar žinių stoka (Reklamos įstatymo ketvirto straipsnio antra dalis šeštas puslapis);

3) draudžiama naudoti klaidinančią reklamą (Reklamos įstatymo penkto straipsnio pirma dalis)“, – vardijo profesorius.

V. Mizaras teigė, jog vertinant reklamos teisingumą atsižvelgiama į kelis svarbius kriterijus. „O kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus, be kita ko į tai, ar reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo jos naudojimo metu (<...> pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančiais duomenimis nepripažįstami liudijimai ir rekomendacijos asmenų, kurių kompetencija nėra susijusi su pateikiamos informacijos turiniu) (Reklamos įstatymo penkto straipsnio antra dalis pirmas puslapis)“, – feisbuke rašė advokatas.

Vytauto Mizaras/Asmeninio archyvo nuotr.

„Administracinių nusižengimų kodeksas numato fiziniams asmenims administracinę atsakomybę už klaidinamos reklamos naudojimą – nuo 300 iki 560 eurų baudą, o už Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme nustatytų kitų reklamos naudojimo reikalavimų ir draudimų nesilaikymą – nuo 140 iki 300 eurų baudą. Juridiniams asmenims numatytos kitokios sankcijos, bet aktualiuoju atveju neaktualu“, – teigė profesorius.

Anekdotas ar rimtas reiškinys?

Aš nežinau, kaip čia vertinti – ar kaip anekdotą, ar kaip rimtą reiškinį. Sunku man iki šiol apsispręsti.

Portalo žurnalistams advokatas V. Mizaras sakė, kad dar iki šiol sunku suvokti tokį V. Uspaskicho apsisprendimą reklamuoti neva nuo COVID-19 gydantį vandenį. „Aš nežinau, kaip čia vertinti – ar kaip anekdotą, ar kaip rimtą reiškinį. Sunku man iki šiol apsispręsti. Nežinau, ką manyti. Sveika nuovoka diktuotų, kad nereikėtų vertinti rimtai, o labiau priimti kaip tam tikrą nerimtą pasakymą, juoką“, – kalbėjo profesorius.

Feisbuko nuotr.

Tačiau, pasak specialisto, kai tokią informaciją viešumoje transliuoja žinomas politikas, juokai menki. „Kita vertus, kai tokią informaciją skleidžia viešas asmuo, užimantis pakankamai rimtas pareigas, tokiu pakankamai rimtu tonu, gal tai reikėtų vertinti ne visai skleidžiamą juoką, o kaip tam tikrą informaciją ir ją, matyt, reikėtų vertinti, ar tokia informacija, kuria iš esmės skatinama įsigyti produktą, kuris, pasak tos informacijos skleidėjo, turi, jo manymu, gydomųjų savybių nuo viruso, ar tai tikrai nėra reklama, nes reklama yra bet koks informacijos skleidimas bet kokia forma, kuria skatinama įsigyti produktą, tam tikrą prekę. Pagal šitos informacijos turinį, kaip ji yra suformuluota, man atrodo, yra aiškus tiesioginis skatinimas įsigyti ir vartoti šitą vandenį. Atrodytų juokingas dalykas, bet jei žiūrėtume formaliai, man atrodo tikrai galima šitos informacijos skleidimą kvalifikuoti kaip reklamą. Tokiu atveju mes turėtume paisyti reklamai keliamų reikalavimų“, – apie reklamos specifiką kalbėjo advokatas.

Abejočiau, ar reklamos skleidėjas galėtų kokiais nors moksliniais įrodymais pagrįsti, kad jo siūlomas įsigyti vanduo tikrai turi gydomųjų savybių, ypač nuo COVID-19.

„Šitoje situacijoje, kai ponas Uspaskichas veikia iš esmės kaip fizinis asmuo, jis neužsakė pas ką nors skleisti šitos informacijos kaip reklamos, nei bukletai buvo leidžiami, tai, kiek žinau, žmogus, kaip fizinis asmuo, perteikė šitą informaciją savo privačiu kanalu. Dėl to aš vertinčiau, kad jis veikė kaip fizinis asmuo, bet nesvarbu, jis vis tiek yra reklamos veiklos dalyvis, šiuo atveju – subjektas. Pagal Reklamos įstatymą, ar laikomasi reklamai nustatytų reikalavimų, sprendžia Vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Kreiptis dėl reklamos reikalavimų pažeidimų nagrinėjimo iš esmės turi teisę bet kurie asmenys, kurių interesai skleidžiama reklama yra pažeisti, valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos bei asmenų interesams atstovaujančios asociacijos. Be to, Vartotojų teisių apsaugos tarnyba gali savo iniciatyva pradėti tyrimą priimdama tam tikrą motyvuotą nutarimą. Čia pačios priežiūros institucijos reikalas ir apsisprendimas“, – sakė V. Mizaras.

Didžiausią klausimą šioje situacijoje kelia tai, ar V. Uspaskichas galėtų pateikti mokslinių įrodymų, jog šis stebuklingas vanduo išties turi gydomųjų savybių. „Reklama pirmiausia turi būti teisinga, neturi būti klaidinanti. Kas dar šitoje situacijoje atrodo įdomu, kad pagal Reklamos įstatymą reklama draudžiama, jei toje reklamoje piktnaudžiaujama prietarais, žmonių pasitikėjimu, jų patirties ar žinių stoka. Man atrodo, kad šitoje situacijoje, kai yra skleidžiama informacija apie vandenį, turintį gydomųjų savybių nuo COVID-19, čia tikrai ši nuostata artima taikymui, nes abejočiau, ar reklamos skleidėjas galėtų kokiais nors moksliniais įrodymais pagrįsti, kad jo siūlomas įsigyti vanduo tikrai turi gydomųjų savybių, ypač nuo COVID-19“, – politiko skleidžiama informacija stebėjosi advokatas.

Profesorius taip pat informavo, kad jeigu reklamos skleidėjas negali pagrįsti teiginių teisingumo, tuomet nėra pripažįstami ir liudijimai ar rekomendacijos tokių asmenų, kurių kompetencija nėra susijusi su teikiamos informacijos turiniu. 

V. Uspaskicho gydymo misija

Primename, kad V. Uspaskicho pasidalintoje informacijoje nurodoma, jog vandens Vilniuje galima įsigyti iš Seimo narės, „darbietės“ Ievos Kačinskaitės-Urbonienės. Taip pat nurodomi ir kituose miestuose neva gydomąjį vandenį turinčių platinti asmenų telefonai.

Į V. Uspaskicho gydymo misiją pardavinėti neva COVID-19 gydantį vandenį suskubo sureaguoti teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska. Ji įspėja dėl politiko skleidžiamos abejotinos informacijos, ypač tuomet, kai Lietuva yra viena labiausiai koronaviruso paveiktų šalių pasaulyje.

Kiek tai moralu, tai rinkėjai turbūt turėtų tai vertinti. Bet, kaip rodo patirtis, rinkėjai pono Viktoro moralę visada vertina labai atlaidžiai.

„Pandemija yra didelis iššūkis ne tik Lietuvai, tačiau ir visam pasauliui. Lietuva tebėra raudonojoje, labiausiai paveiktoje, zonoje. Europarlamentaro postas apie vandenį, kuris sukuria imunitetą ir gydo nuo COVID-19, o taip pat tai, kad kaip vandens platintoja nurodoma LR Seimo narė, labai neramina“, – ministrė įspėja netikėti garsaus politiko skleidžiama informacija.

Teisingumo ministrės minėtoji parlamentarė I. Kačinskaitė-Urbonienė viešai paneigė V. Uspaskicho informaciją, esą ji platina nuo koronaviruso gydantį vandenį. Savo paskyroje „Facebook“ ji parašė, neva nuo ankstaus ryto sulaukianti skambučių ir iš pradžių esą net nesupratusi, kodėl. „Skanų ir kokybišką mineralinį vandenį gėriau ir geriu, manau, kad vanduo tikrai dar niekam nepakenkė. Tačiau vandens neplatinu, kontaktai taip pat pakeisti. Kiekvienas privalo saugoti save ir kitus, laikytis visų karantino taisyklių, teisingai dėvėti kaukę, plautis rankas, vėdinti patalpas. Būkime sveiki!“ –  feisbuke rašė I. Kačinskaitė-Urbonienė.

Vertindama Darbo partijos pirmininko europarlamentaro Viktoro Uspaskicho reklamuojamą vandenį, kuris neva gali apsaugoti nuo COVID-19, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigė, kad tai greičiausiai yra politiko verslo planas.„Labai brangus vanduo, tai matyt, kad žmogus tiesiog bando naudotis proga ir užsidirbti. Kiek tai moralu, tai rinkėjai turbūt turėtų tai vertinti. Bet, kaip rodo patirtis, rinkėjai pono Viktoro moralę visada vertina labai atlaidžiai“, – sakė ji.

Pasak medikės, vakcinacija yra svarbi dėl keleto priežasčių. „Kad išvengtume šios infekcijos sukeliamos ligos ir, svarbiausia, sunkios jos formos. O jeigu pagalvojus apskritai apie mūsų gyvenimą, tai žinome, kad vakcinacijos procesas taikomas daugiau kaip 200 metų ir mums padeda išvengti daugelio sunkių ligų: poliomelito ir raupų pasaulyje išvis neliko. Beveik 28 ligas skiepų pagalba mes galime valdyti“, – apie skiepų svarbą pasakojo medikė.

Ši vakcina bus naujoviška ir, kaip matome iš klinikinių tyrimų ir mokslininkų pasisakymų – veiksminga.

Ar skiepai gali sukelti COVID-19 ligą? „Skiepų sudėtis yra labai įvairi. Jeigu šnekame apie šią vakciną, kurią mes dabar gausime ir kuria vakcinuosime žmones nuo šios koronaviruso sukeliamos ligos, tai ne – šita vakcina negali sukelti ligos. Ji yra skirta imuninės sistemos paruošimui arba specifinių tam tikrų medžiagų ir ląstelių sudarymui tam, kad imuninė sistema būtų pasiruošusi kovoti su infekcija tuomet, kada įvyks užkrėtimas. Arba, kad sugebėtų kovoti ir nebūtų tokių sudėtingų komplikacijų ar sunkių ligos formų“, – teigė dr. Ieva Bajoriūnienė.

„Vakcina, kurią mes turėsime, yra naujos struktūros, tai yra informacinės RNR vakcina, o ši struktūra, patekusi į organizmą, sukelia baltymo S gamybą ir imuninė sistema jį atpažinusi kaip antigeną, pradeda gaminti specifinius antikūnus, o svarbiausia, specialiąsias F ląsteles, kurios yra atsakingos už viruso sunaikinimą. Ši vakcina bus naujoviška ir, kaip matome iš klinikinių tyrimų ir mokslininkų pasisakymų – veiksminga“, – kalbėjo medikė.

Kam skiepytis nepatariama?

Jei žmogus jau persirgo COVID-19, ar jam vis tiek reikia skiepytis? „Jeigu jis sirgo liga, tai skiepai nėra būtini. Yra klausimas, tas žmogus, kuris sirgo, buvo infekuotas, bet to nežinojo. Tai žinoma, jokio pavojaus arba reakcijų nebuvo pastebėta tyrimų metu, taigi toks žmogus gali skiepytis. Ši vakcina yra skirta suaugusiems asmenims, kitaip tariant, žmonėms nuo šešiolikos metų, kol kas turime tokius duomenis“, – vardijo medikė.

„Su nėščiosiomis, kaip ir daugelis vaistų, tyrimai nėra atliekami. Galime pasakyti tik tiek, kad tyrimuose su gyvūnais nepastebėta pašalinių reiškinių. Taigi, kiekvienu atveju turėtų būti sprendžiama individualiai“, – sakė dr. Ieva Bajoriūnienė.

Pasak medikės, sergantieji lėtinėmis ligomis neturėtų baimintis dėl galimybės skiepytis – vakcina tokiems žmonėms yra saugi. „Yra klinikinių tyrimų, kad tie žmonės, kurie turėjo silpną imuninę sistemą, arba, kitaip tariant, jos ligas, ir buvo paskiepyti šia naująja vakcina, nesukėlė jokių kitų pavojingų arba pašalinių reakcijų. Vienintelė abejonė – negalime pasakyti, ar ji buvo pakankamai veiksminga ir sukėlė pakankamą apsaugą. Taigi, sergant astma, nutukimu, esant cukriniam diabetui ir plaučių ligoms, šia vakcina galima skiepytis ir tyrimai rodo, kad tai yra saugu“, – kalbėjo medikė.

Imunologė išvardijo ir atvejus, kada vakcina nuo COVID-19 nėra rekomenduojama. „Nerekomenduojama, jeigu žmogus persirgo šita liga, jeigu yra susidaręs pakankamas antikūnų titras, tai žinoma, kad skiepas nėra reikalingas“, – teigė Kauno klinikų medikė.

Galbūt imunitetą nuo COVID-19 geriau įgyti natūraliai nei skiepijantis? „Sunku pasakyti. Žinoma, gerai jį įgyti, bet klausimas toks, ar ta liga tikrai bus lengva, ar nebus sunki ar kritinė, ar nekils pavojų gyvybei? Žinoma, kad apsisaugoti yra lengviau ir geriau skiepų pagalba, negu persirgus“, – apie skiepų svarbą pasakojo medikė.

Freepik.com nuotr.

Vakcinos šalutiniai poveikiai

Tyrėjai ir klinikinių tyrimų organizatoriai pastebėjo dažnus požymius, pasitaikančius vienam iš dešimties pacientų: skausmas injekcijos vietoje, raumenų, sąnarių skausmas, karščiavimas ir šaltkrėtis.

Specialistė apibrėžė ir tai, koks galimas vakcinos šalutinis poveikis po skiepo. „Tyrėjai ir klinikinių tyrimų organizatoriai pastebėjo dažnus požymius, pasitaikančius vienam iš dešimties pacientų: skausmas injekcijos vietoje, raumenų, sąnarių skausmas, karščiavimas ir šaltkrėtis“, – vardijo medikė.

Tačiau tai – trumpalaikis poveikis, o galbūt vakcina gali sukelti ir ilgalaikį šalutinį poveikį? „Tokių duomenų, kaip rodo atlikti tyrimai, nėra. Reiškia, ji yra saugi vartoti ir negalvojama, kad galėtų turėti arba šiuo metu nėra ženklų, kad tai galėtų turėti ilgalaikį pašalinį poveikį. Žinoma, tie tyrimai yra tęsiami ir visi klausimai bus atsakyti artimiausiu metu“, – sakė dr. Ieva Bajoriūnienė.

Dažnai klausiama, iš kur žinoti, ar COVID-19 vakcina yra saugi. „Kiekvienas vaistas, kiekviena vakcina turi tam tikrą arba gali turėti šalutinį poveikį. Tai tam reikia pasiruošti – reikia žinoti savo ligas, pašnekėti su savo šeimos gydytoju, reikia papasakoti apie savo nuogąstavimus ar ligas tam gydytojui ar slaugytojai, kuri atlieka vakcinavimą ir parinkus geriausią laikotarpį tam atlikti – nesant ūminės infekcijai požymiams arba nesant kitų ligų paūmėjimui“, – vardijo medikė.

Mokslininkai vis garsiau kalba apie mutuojantį COVID-19 virusą. Kyla klausimas: jei virusas mutuoja, ar sukurta vakcina bus veiksminga? „Patvirtinančių tyrimų, kad virusas taip pasikeis, kad vakcina bus neefektyvi, mes neturime ir pasakyti negalime. Tai parodys artimiausi mėnesiai“, – sakė medikė.

Kiek laiko po skiepo turi praeiti, kad žmogus būtų apsaugotas nuo viruso ir jau įgijęs imunitetą? „Po antrojo skiepo, kuris turėtų būti atliktas praėjus trims savaitėms po pirmosios vakcinacijos, praėjus savaitei galima sakyti, kad žmogus turės susidariusią imuninės sistemos apsaugą prieš tą virusą“, – kalbėjo specialistė.

Medikės teigimu, vakcinacijai reikia pasiruošti. „Kaip jau minėjau, svarbu, kad žmogus gerai jaustųsi, nekarščiuotų, neturėtų kitų ligų paūmėjimo. Tuomet, kaip ir kitiems skiepams, šitos atsargumo priemonės yra galiojančios ir jeigu viską tvarkingai atlieka, tai jokių pašalinių komplikacijų neturėtų kilti“, – vardijo medikė.

Ką apie COVID-19 vakciną reikėtų žinoti asmenims, kurie turi alergijų arba jeigu jie yra alergiški tam tikroms sudėtinėms vakcinos dalims? „Jeigu žmogus žino, kad yra alergiškas arba, ypač, toms vakcinos dalims, tai jis, žinoma, apie tai turėtų pasakyti tai gydytojui ir slaugytojai. Tokiu atveju skiepas negalimas, ypatingai, jeigu buvo sunkios pašalinės reakcijos. Ką rodo atlikti tyrimai? Amerikoje yra atlikta daugiau kaip 200 skiepijimų ir trims iš jų pastebėtos sunkios alerginės reakcijos. Galime pasakyti, kad jos labai retos ir dėl to nerimauti nevertėtų“, – teigė dr. Ieva Bajoriūnienė.

„Gruodžio 11 d. 14.51 val. gautas pranešimas, kad Kaišiadoryse, Maironio gatvėje, 64-erių įstaigos darbuotoja nesilaiko saviizoliacijos, šiuo metu yra darbe, nors turėjo kontaktą su sergančiuoju“, – informavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė.

Turėjau neatidėliotinų darbų, kuriuos privalėjau padaryti.

Kaip portalą kauno.diena.lt informavo O. Vaitkevičienė, šiuo metu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimo. Už tai gresia bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Direktorė: turėjau neatidėliotinų darbų

Portalo žurnalistams susisiekus su lopšelio-darželio „Spindulys“ direktore, ši tikino, kad į darbo vietą privalėjo atvažiuoti, mat turėjo neatidėliotinų darbų. „Bet aš atvažiavau iš savo nuosavo kiemo į tuščią darželį, nes darželis dirba nuotoliniu būdu. Tuščias darželis visiškai. Turėjau neatidėliotinų darbų, kuriuos privalėjau padaryti: išsiųsti dokumentus į Nacionalinę mokėjimo agentūrą“, – kalbėjo įstaigos vadovė.

Tikrai nesu „žiopla“. Bet pasielgiau taip „žioplai“, kad Dievulis nubaus mane už šitą dalyką

Paklausta, ar supranta, kad esant saviizoliacijoje savo gyvenamąją vietą palikti yra griežtai draudžiama, direktorė neslėpė nevilties. „Viską žinau. Tikrai nesu žiopla. Bet pasielgiau taip žioplai, kad Dievulis nubaus mane už šitą dalyką“, – apgailestavo moteris.

„O kad komentarai pikti ir žmonės pikti, čia nieko nepadarysiu. Aš nepadariau nusikaltimo, žmogaus nenužudžiau, niekada nieko nepavogiau. Nieko nesutikau, niekam neperdaviau“, – dievagojosi įstaigos vadovė.

Direktorė pridūrė, kad saviizoliuotis privalėjo, nes turėjo kontaktą su užsikrėtusiuoju COVID-19.  

Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus tokį direktorės poelgį vertina kategoriškai. 

„Bet kokius saviizoliacijos pažeidimus vertiname labai neigiamai, kadangi per tokius pažeidimus ir plinta virusas. O matome, kiek atvejų Lietuvoje, kiek mirčių. Tai yra labai bloga tendencija. O šiuo konkrečiu atveju tam, kad galėtume priimti sprendimus, laukiame policijos tyrimo išvadų, kad matytume, ar tuo metu jai buvo duotas leidimas būti ar ne. Ar ji ten buvo sirgdama, ar nesirgdama. Tiesiog reikia konkrečios informacijos ir tada galėsime priimti sprendimus“, – portalo žurnalistams situaciją komentavo V. Tomkus.