Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, apie 2.58 val. gautas pranešimas, kad užsidegė pramoninis pastatas Pramonės gatvėje, priklausantis bendrovei „Ekologistika“. Paaiškėjo, kad ten laikomos padangų granulės.

Naktį į nelaimės vietą iškart išsiųstos išsiųstos didelės ugniagesių pajėgos.

Portalui kauno.diena.lt Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausioji specialistė Loreta Cibulskienė pranešė, kad trečiadienio rytą gaisrą vis dar gesina 40 ugniagesių gelbėtojų, atvežtos vienuolika autocisternų ir du autokeltuvai. 

Gaisro vietoje dirba Alytaus, Marijampolės, Lazdijų, Varėnos ir Kauno ugniagesiai gelbėtojai. 

Padėtį sunkina ir tai, kad dega didžiulis, apie 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatas.

Pradėta ligonių evakuacija

Alytaus miesto savivaldybės vicemeras Šarūnas Klėgeris BNS sakė, kad dėl gaisro sušauktas ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdis, jis greičiausiai vyks visą dieną.

„Šalia tos vietos yra savivaldybės reabilitacijos centas, kur yra 85 asmenys, kai kurie iš jų nevaikšto. Todėl dabar pagrindinis darbas yra juos išvežti“, – kalbėjo vicemeras.

Portalui kauno.diena.lt Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro direktorė Irma Maskeliūnienė pranešė, kad pradėta ligonių evakuacija. „Šiuo metu didelis dūmų debesis yra virš mūsų pastato, todėl gavome nurodymą evakuoti žmones“, – sakė I. Maskeliūnienė. Moteris teigė, kad toks nurodymas buvo gautas po įvykusio Alytaus savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdžio. „Dūmais apsinuodijusių žmonių nėra“, – patvirtino I. Maskeliūnienė.

Pajungtos visos struktūros

Š. Klėgeris BNS sakė, kad šalia gaisravietės yra įsikūrę miesto šilumos tinklai, svarstoma, kaip juos apsaugoti.

Anot jo, gyventojai yra informuojami tiek per žiniasklaidą, tiek garsiakalbiais, kad būtų namuose, užsidarytų šulinius ir elgtųsi pagal Sveikatos centro rekomendacijas.

„Kariuomenė, visos struktūros yra pajungtos. Tai yra nuo kariuomenės iki autobusų, savivaldybės transporto“, – tvirtino Š. Klėgeris.

Jis teigė, kad dūmai šiuo metu neslenka į miesto pusę.

„Bus kitas iššūkis, kai pradės viskas kristi iš atmosferos. Reikės, kad gyventojai būtų namuose, nes tai kenksmingos medžiagos“, – akcentavo vicemeras.

Anot jo, bus sprendžiama dėl respiratorių dalinimo vietos gyventojams.

„Facebook“ nuotr.

Svarbi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija

Norint išvengti ūmių ir lėtinių sveikatos sutrikimų, tol, kol nebus visiškai likviduotas gaisras, nustatytos jo padarinių paveiktos teritorijos ir pranešta, kad gyventojams saugu, visiems gyventojams, gyvenantiems ir dirbantiems pavėjui nuo gaisro vietos, rekomenduojama:

– tiems, kurie jaučia tiesioginį stiprų poveikį ar diskomfortą, evakuotis į priešvėjinę gaisrui vietą. Ypač rekomenduojama pasišalinti iš gaisro dūmų paveiktų teritorijų besilaukiančioms, maitinančioms motinoms kartu su kūdikiais;

– būti gerai izoliuotose, uždarose patalpose, užsidarius langus;

– jei patalpose yra mechaninė oro vėdinimo sistema, kondicionavimas ar rekuperacija, išjungti šių sistemų įrenginius;

– nevartoti maistui lauke augančių vaisių, daržovių ir javų;

– visus lauke esančius daiktus, su kuriais kontaktuojama (lauko baldus, automobilius ir pan.) gerai nuplauti;

– Alytaus miesto ir aplinkinių vietovių mokyklose neorganizuoti kūno kultūros pamokų lauke, darželiuose nevesti vaikų į lauką, uždaryti patalpų langus bei išjungti mechaninio vėdinimo sistemas;

– apsaugoti nuo taršos vandens šaltinius: sandariai uždengti šulinius ir nenaudoti jų vandens maistui.

Gaisro priežastis kol kas neaiški

Pasak Alytaus L. Cibulskienės, gaisro priežastis kol kas nėra aiški. Gaisro priežasčiai nustatyti bus pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovė Laura Valauskienė portalui kauno.diena.lt teigė, kad šiuo metu gaisro vietoje situaciją vertina aplinkos apsaugos tarnybos specialistai. Pasak L. Valauskienės, Alytuje šiandien pučia pietų ir pietvakarių vėjas, todėl toksiškas medžiagas, kurių įkvėpę žmonės apsinuodytų, iš gaisro vietos vėjas neša ne į žmonių gyvenamas vietas, o į laukus.

„Facebook“ nuotr.

„Esant poreikiui, jeigu bus nustatytas oro užterštumas, per gyventojų perspėjimo sistemą Alytaus gyventojams bus išsiųsti pranešimai į mobiliuosius telefonus“, – teigė L. Valauskienė.

Kaip gali nebūti pavojaus žmonių sveikatai, jei gaisras neužgesinamas nuo nakties?

„Planuojama šalia esančius gyventojus kur nors iškelti“, – tvirtino ji.

Pirminiais duomenimis, per gaisrą žmonės nenukentėjo.

Žmonės sunerimę

Socialiniame tinkle „Facebook“ žmonės nuo pat paryčių dalijasi gaisro nuotraukomis, kalba apie situaciją Alytuje. Daugelis teigia, kad gavo pranešimus į mobiliuosius telefonus apie tai, kad sveikatai pavojaus nėra. „Apie 9 val. išgirdau telefono kaukimą. Buvo atėjęs skubus perspėjimas, kad Alytuje dega pramoninis pastatas. „Žmonėms pavojaus nėra“ – būtent taip ir buvo parašyta“, – portalui kauno.diena.lt teigė internautė Rasa.

„Mes gyvename Prienų rajone ir dūmų kvapas net pas mus jaučiasi. Skambinau į Alytų giminaičiams, jie sakė, kad kol kas jokio pagerėjimo nematyti, veržiasi didžiuliai dūmų kamuoliai. Vėjas dūmus neša ne į miesto pusę, bet link Prienų, Jiezno. Kaip gali nebūti pavojaus žmonių sveikatai, jei gaisras neužgesinamas nuo nakties?“, – piktinosi moteris.

2017 metais bendrovė „Ekologistika“ pradėjo pilnai perdirbti padangas ir eksportuoti produkciją į kitas šalis. Bendrovė yra viena didžiausių padangų perdirbimo įmonių šalyje.

Portalo kauno.diena.lt žurnalistai susisiekė su specialistais, išmanančiais geologijos mokslą, ir paprašė paaiškinti, kas iš tiesų skriejo danguje tą naktį.

„Mačiau to dangaus kūno nuotraukas ir galiu pasakyti, kad tai tikrai nėra meteoritas. Matyta sandara ir struktūra visiškai nebūdinga meteoritams. Galbūt tai granitas ar kažkokia kita uoliena“, – apie dangaus kūną, sulaukusį nemenko dėmesio, pasakojo Vilniaus universiteto profesorius emeritas Gediminas Motuza. 

Specialistas konstatavo, kad danguje matytas kūnas nebuvo įspūdingo dydžio – šviesulys turimomis žiniomis nei trenkėsi į žemę, nei sukėlė sprogimo garsų.

„Kaip aiškino emeritas G. Motuza, tai, greičiausiai, nėra meteroritas – skridusio dangaus kūno forma nėra būdinga meteoritui – jie įprastai būna aštresniais kampais, labiau išryškinta degimo pluta. Iš matyto vaizdo galima sakyti, kad tas dangaus kūnas galėjo būti magminė uoliena. Tačiau visada šiuos dalykus identifikuoti padeda tyrimai“, – pasakojo geologijos mokslą išmanantis, Klaipėdos ir Vytauto Didžiojo universitetų dėstytojas dr. Jonas Šečkus.

Specialistas pasakojo, kad tokie tyrimai atliekami nuo dangaus kūno atpjaunant plonas juosteles ir jas stebint pro mikroskopą. Tokiu būdu bandoma išsiaiškinti, kas slypi radinio viduje. Meteoritai, anot dr. J. Šečkaus, turi specifinę vidinę sandarą.

Kasdien nukrinta šimtai tonų dangaus kūnų

Paklaustas apie tai, ar tokį šviesulį danguje iš tiesų galima pamatyti tik vieną kartą per kelis tūkstančius metų, dr. Jonas Šečkus to patvirtinti nebuvo linkęs. „Tiek meteoritų, tiek krintančių švieselių esame matę visi. Pavyzdžiui, rugpjūtį dažnai matome krintančias žvaigždes – jos taip pat yra dangaus kūnai“, – sakė specialistas.

Apie tai, kad matomi danguje skrendantys kūnai nėra retenybė, pasakojo ir emeritas G. Matuza. „Žemėje yra surasta apie 40 tūkst. meteoritų, iš jų užfiksuota apie 10 tūkst. atvejų, kai buvo galima stebėti jų kritimą“, – statistiką apžvelgė specialistas.

Didžioji dalis nukrinta į vandenynus, tačiau yra ir tokių, kurie nukrinta į sausumą.

Anot dr. J. Šečkaus, išlieka maža tikimybė, kad žmonėms, išsiruošusiems į daug dėmesio sulaukusio dangaus šviesulio paiešką, išties pavyko rasti atskilusių jo dalelių. „Atvejai, kai žmonės randa tikrų nukritusių meteoritų yra labai mažai, todėl rinkoje meteoritų kaina yra labai didelė“, – pasakojo vyras. Jis teigė, kad žmonės dažnai apsigauna manydami, kad rado meteoritą, bet taip yra ne visada. Įsitikinti, ar tai yra išties vertingas dangaus kūnas, galima tik atlikus tyrimus.

„Kiekvieną parą į žemę nukrinta apie 200 tonų dangaus kūnų. Didžioji dalis nukrinta į vandenynus, tačiau yra ir tokių, kurie nukrinta sausumoje. Įprastai dauguma dangaus kūnų sudega dar skriedami per atmosferą, tačiau jei jie būna didesni ir nespėja sudegti – gali bumptelėti į žemę“, – teigė dr. J. Šečkus.

Gravitacinis kanibalizmas

Anot dr. J. Šečkaus, maži dangaus kūnai nėra pavojingi tuo atveju, jeigu jiems nėra tikimybės į kažką atsitrenkti. „Žinoma, atsitrenkęs į autobusą jis gali jį apgadinti, susidūręs su žmogumi – jį gali net užmušti. Tačiau, jei nedidelis dangaus kūnas nukrinta į žemę, jis žalos nepadaro, krateris neatsiranda“, – apie grėsmes kalbėjo vyras.

Dr. J. Šečkui antrino ir emeritas G. Motuza: „Krintantys dangaus kūnai yra pavojingi, tačiau atvejų, kad jie pataikytų į žmogų, pasitaiko labai retai“, – sakė G. Motuza.

Pasak dr. J. Šečkaus, Visata, nors ir veikia pagal tam tikrus dėsningumus, tačiau visgi yra chaotinė sistema. Todėl meteoritai gali būti įvairaus dydžio. „Vadinamų dangaus šiukšlių yra nemažai, todėl natūralu, kad kiekviena planeta tuos mažesnius dalykus traukia į save – taip vyksta savotiškas gravitacinis kanibalizmas“, – šmaikščiai ir vaizdingai pokalbį baigė dr. J. Šečkus.

„Numatoma automatizuoti stacionariomis ir mobiliomis pažeidimų fiksavimo sistemomis užfiksuotų administracinių nusižengimų teiseną – siekiama, kad minėtomis sistemomis užfiksavus pažeidimus administracinių nusižengimų protokolai su nurodymu savanoriškai sumokėti baudą bei kiti procesiniai dokumentai būtų automatiškai suformuoti Administracinių nusižengimų registre“, – apie planuojamą pakeitimą pasakojo Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.

Skatins geranoriškai sumokėti skirtą baudą

Anot specialisto, pakartotinai padarius administracinį nusižengimą, asmeniui taip pat bus surašomas administracinis nurodymas ir siūloma sumokėti minimalią baudą. Tuo siekiama skatinti administracinius nusižengimus padariusius asmenis geranoriškai mokėti skiriamas baudas, užuot vengus didesnių baudų, taip pat mažinti administracinę naštą nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas.

Šie pakeitimai, anot R. Matonio, palengvins dokumentų už padarytus KET pažeidimus pristatymą asmeniui – numatoma galimybė juos siųsti elektroniniu paštu, tačiau tik tais atvejais, jei nėra abejonių, kad bus užtikrintas tinkamas asmens informuotumas.

Minėti dokumentai bus siunčiami el. paštu tik įsitikinus, ar asmuo elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti.

Kaip teigė R. Matonis, mokėjimo už baudas tvarka nesikeičia. Tai pažeidėjai gali padaryti Valstybinės mokesčių inspekcijos sukurtais įrankiais, „Perlo“ terminaluose, bankuose ir elektronine bankininkyste.

Paviešintas vaizdas išties kelia šiurpą – galvijai stovi keliomis eilėmis, silpniausi guli išmatose, o stovintieji kanopomis mindžioja leisgyvius „bendrakeleivius“ – šie negali pasipriešinti, jėgų nėra.

Liepos 24 dieną, paryčiais vilkikas pajudėjo iš Šiaulių rajono, Vileikių kaimo. Organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė teigė, kad vilkiką dar Lietuvoje pradėjo sekti dvi aktyvistų organizacijos – jie buvo girdėję, kad yra pasitaikę atvejų, kai lenkų įmonė, gabenanti galvijus, ne visada laikosi nustatytų reikalavimų.

Anot moters, vilkikas buvo sekamas iki Lenkijos, o aktyvistų organizacijos nariams pastebėjus, kad vieno iš vilkike esančio veršiuko koja yra įstrigusi, iškart iškvietė policiją ir veterinarus.

Už gyvūnų gerovę kelionės metu visa atsakomybė tenka vežėjui.

Stop kadras

Atvykę specialistai liepė kuo skubiau iš vilkiko iškrauti galvijus – veršiukai buvo nuvežti į kiaulidę poilsiui, keletas galvijų po 14 val. trukusios kelionės jau buvo nugaišę. Išgelbėti veršiukai buvo pamaitinti, nuprausti ir laivu išgabenti į Izraelį. Tiesa, Izraelyje šiuo metu galvijus prižiūrintys veterinarai teigia, kad veršiukų gyvybė vis dar kabo ant plauko – galvijai vis dar laikomi karantine.

Pirmadienį portalo kauno.diena.lt žurnalai kreipėsi į VMVT, tačiau tarnybos atstovai nieko konkretaus pasakyti negalėjo – tada jie teigė, kad tyrimas jau pradėtas.

Trečiadienį VMVT išplatintame pranešime teigiama, kad tarnyba, gavusi informacijos apie šiuos veršelius nedelsdama pradėjo tyrimą. Bendradarbiaujant su Lenkijos atsakingomis institucijomis nustatyta, kad veršelių siunta iš Lietuvos išvežta nesilaikant gyvūnų tankio transportavimo metu reikalavimų. Netinkamai veršelius gabenusiam Lenkijos vežėjui bus sustabdyta licencija Lietuvos teritorijoje vežti ar iš Lietuvos išvežti gyvūnus.

„Už gyvūnų gerovę kelionės metu visa atsakomybė tenka vežėjui. Jis privalo užtikrinti, kad vežami gyvūnai nesusižalotų, nepatirtų streso ir būtų užtikrintas jų saugumas. Kelionės metu gyvūnus prižiūrintys asmenys turi turėti pakankami žinių ir profesinių įgūdžių atlikti savo pareigas ir visos kelionės metu nuolat tikrinti transporto priemonės įrangos veikimą ir gyvūnų savijautą“, – rašė tarnybos atstovai.

Prekyba gyvūnais – verslas

VMVT vykdyto tyrimo metu taip pat nustatyta, kad Šiaulių VMVT inspektoriai išdavė veterinarijos sertifikatą, leidžiantį į Izraelį gabenti veršelių siuntą. Sertifikatu patvirtinta, kad prieš pakrovimą buvo laikomasi reglamento reikalavimų, gyvūnai buvo apžiūrėti ir tinkami transportuoti.

Nepateisiname ne tik vežėjų, kurių pareiga užtikrinti gyvūnų gerovę visos kelionės metu, bet ir leidimus išdavusių savo kolegų.

Atsižvelgiant į transporto priemonių skaičių, transportuojamiems gyvūnams jose skirtą plotą bei įvertinus oro temperatūrą visos kelionės metu, į kelionę turėjo būti išsiųstas mažesnis gyvūnų skaičius. Todėl nustačius, kad Šiaulių VMVT inspektoriai galimai netinkamai vykdė tarnybines pareigas, tyrimo medžiaga perduota VMVT tarnybinių nusižengimų tyrimo komisijai.

„Prekyba gyvūnais yra verslas, atnešantis pajamų ir gyvūnų augintojams, ir prekeiviams, tačiau  gyvūnų gerovė privalo išlikti prioritetu. Apmaudu, kad mūsų inspektoriai tinkamai neįvertino gyvūnams kelionės metu skirto ploto ir neįsitikino, jog kelionės organizatorius ir vežėjas preciziškai laikysis gyvūnų gerovės reikalavimų.

Svarbu kiekvienu atveju žmogiškai įvertinti situaciją, nes kartais viena klaida ar aplaidumas gali kainuoti gyvūnų gyvybes. Nepateisiname ne tik vežėjų, kurių pareiga užtikrinti gyvūnų gerovę visos kelionės metu, bet ir leidimus išdavusių savo kolegų. Todėl pradėjome tarnybinio nusižengimo procedūras, o visus gyvulių siuntas sertifikuojančius inspektorius dar kartą įpareigojome užtikrinti, kad panašūs atvejai nepasikartotų, būtų kruopščiai ir atsakingai laikomasi nustatytų gyvūnų gerovės reikalavimų“, – pabrėžė VMVT direktorius Darius Remeika.

Liepos 24 dieną, paryčiais vilkikas pajudėjo iš Šiaulių rajono, Vileikių kaimo. Organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė teigė, kad vilkiką dar Lietuvoje pradėjo sekti dvi aktyvistų organizacijos – jie buvo girdėję, kad yra pasitaikę atvejų, kai lenkų įmonė, gabenanti galvijus, ne visada laikosi nustatytų reikalavimų.

Anot moters, vilkikas buvo sekamas iki Lenkijos, o aktyvistų organizacijos nariams pastebėjus, kad vieno iš vilkike esančio veršiuko koja yra įstrigusi, iškart iškvietė policiją.

Teoriškai galvijai galėjo atsigerti, bet praktiškai – labai didelė tikimybė, kad net nemokėtų to padaryti, nes yra per maži.

„Kai policija pamatė, kokios sąlygos yra vilkiko viduje, iškart iškvietė Lenkijos veterinarus. Atvykę specialistai liepė kuo skubiau iš vilkiko iškrauti galvijus – veršiukai buvo nuvežti į kiaulidę poilsiui. Po tiek valandų kelionės trys veršiukai jau buvo nugaišę, kiti buvo tokios prastos būklės, kad turėjo būti ištempti iš vilkiko. Jeigu kelionė būtų trukusi dar ilgiau, greičiausiai visi arba didžioji dauguma veršiukų būtų nugaišę“, – įvykius dėstė G. Vaitkevičiūtė.

Organizacijos vadovė teigė, kad galvijai transportavimo metu galimybės atsigerti vandens neturėjo. Anot jos, girdyklos vilkike buvo, tačiau jų buvo labai mažai, o galvijai buvo taip sugrūsti, kad didžioji dauguma prieiti prie girdyklos neturėjo galimybių.

„Animal Welfare Foundation“ nuotr.

„Veršiukai buvo ką tik atjunkyti – vos kelių mėnesių amžiaus. Teoriškai galvijai galėjo atsigerti, bet praktiškai – labai didelė tikimybė, kad net nemokėtų to padaryti, nes yra per maži“, – pasakojo G. Vaitkevičiūtė.

Kas kaltas rasti sunku

„Dėl šio įvykio kalti ir veterinarai – jie patvirtino transportavimą. Prieš patvirtindami gyvulių pervežimą, specialistai privalo apžiūrėti transporto priemonę ir galvijus. Taip pat jie mato kelionės planą ir gali susipažinti per kokias šalis bus gabenami galvijai. Jeigu šalyse, per kurias vyks transportavimas, yra daugiau nei 30 laipsnių, veterinarai negali tvirtinti kelionės. Šiuo atveju kelionės tikslas buvo Izraelis, tomis dienomis ten buvo apie 40 laipsnių karščio“, – kritikos strėles dėl neatsakingo veterinarų elgesio leido moteris.

Naivu tikėtis, kad šiame vilkike sąlygos tragiškos, o kituose idealios.

„Tuščių narvų“ vadovė sakė, kad kreipėsi ir į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. „Jie sakė, kad pradės tyrimą ir aiškinsis, kurie žmonės buvo atsakingi už šį transportavimą ir imsis disciplinuojančių priemonių. 

G. Vaitkevičiūtė pridėjo, kad ir lenkų vairuotojai nebuvo pasiruošę transportuoti galvijus. Anot jos, vyrai nebuvo apmokyti kaip elgtis su gyvūnais – esą galvijus tempė už ausų juos iškraudami iš vilkiko, žiauriai elgėsi su veršiukais.

„Animal Welfare Foundation“

Transportuotų gyvulių būklė kabo ant plauko

Iškrovus galvijus iš vilkiko, jie buvo parą laikomi kiaulidėje, pamaitinti, pagirdyti ir nuprausti. „Vėliau jie gabenti keliais vilkikais į Slovėnijoje esantį uostą. Visą kelionę stebėjo aktyvistai. Uoste galvijai buvo iškrauti į laivą, kuris veršiukus nuplukdė į Izraelį.

Ten esantys veterinarai sakė, kad galvijai vis dar yra kritinės būklės ir laikomi karantine. Įprastai gyvūnai karantine laikomi aštuonias dienas. Tačiau veršiukai Izraelį pasiekė rugpjūčio pradžioje ir vis dar yra laikomi karantine. Vadinasi, būklė tikrai bloga.

Paklausta, kokių žmonių reakcijų sulaukė, G. Vaitkevičiūtė teigė, kad žmonės yra pakraupę. „Sulaukėme daug žinučių, žmonės piktinasi. Jie mano, kad toks atvejis nėra vienas. Šis vilkikas buvo pasirinktas ir pradėtas sekti atsitiktinai, todėl naivu tikėtis, kad šiame vilkike sąlygos tragiškos, o kituose idealios“, – liūdną realybę apibūdino moteris.

Tačiau moteris šioje šiurpą keliančioje istorijoje įžvelgė ir džiaugsmo krislą – sako pamačiusi, kad žmonės yra gyvūnų pusėje.

Susisiekus su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, jos atstovai nieko konkretaus dėl šio įvykio pasakyti negalėjo. „Dėl šio atvejo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kartu su kompetentinga Lenkijos institucija atlieka tyrimą, todėl atsakyti, kas atsakingas, galėsime tik kai tyrimas bus baigtas“, – rašė tarnybos atstovai.

Marijampolės policijos duomenimis, pranešimas apie nelaimę Marijampolės stadione buvo gautas ketvirtadienį 23.02 val. Oficialiai skelbiama, kad 63-ejų Kretingos gyventojas mirė greitosios pagalbos automobilyje. Medikai vyriškį bandė gaivinti, tačiau nesėkmingai. Vyrui konstatuota mirtis.

Į portalą kauno.diena.lt kreipėsi skaitytojas Dominykas, kuris teigė, kad ir per taip audringas rungtynes tribūnose kilo sumaištis, kai šalia sėdėję žmonės pradėjo kviesti medikus. „Rungtynės ėjo į pabaigą, kai per sirgalių triukšmą išgirdome, kaip žmonės atsistojo ir pradėjo mosuoti rankomis – jie kvietė kitame stadiono gale budėjusius medikus“, – nelaimingo atsitikimo aplinkybes prisiminė vyras.

Man atrodo, kad kai žmogui sustreikuoja sveikata – brangi kiekviena sekundė.

Skaitytojas teigė, kad į žmonių prašymą buvo sureaguota ne iškart – jis matė, kaip netoliese stovėjęs pareigūnas kažką sakė per turėtą radijo stotelę, tada tai kartojo kelis kartus, kol galiausiai tiesiog pradėjo bėgti į kitą stadiono pusę, kurioje ir buvo medikai. 

„Situacija atrodė keistai: žmogui bloga, šalia esantieji panikuoja, o medikus išsikviesti sunku. Gal neveikė radijo stotelės? Gal išvis ta įranga pas juos tik dėl vaizdo? Man atrodo, kad kai žmogui sustreikuoja sveikata – brangi kiekviena sekundė. O čia vaizdas: pareigūnas bėga kviesti medikų, tada du medikai su pareigūnu bėga pas vyrą, kuriam sustreikavo sveikata“, – kritikos strėles dėl pareigūnų ir medikų neorganizuotumo liejo Dominykas.

Rungtynes stebėjusiam vyrui kilo klausimas, kodėl iki nelaimės vietos medikai bėgo pėsčiomis. Anot jo, pagalba galbūt būtų suteikta daug greičiau, jei medikai būtų privažiavę greitosios pagalbos automobiliu. „Taip, sutinku, kad per patį stadioną važiuoti gal ir nebuvo galimybės, tačiau medikų automobilis galėjo apvažiuoti stadioną iš lauko ir sustoti prie to įėjimo, šalia kurio ir įvyko nelaimė“, – svarstė Dominykas.

Atvykę medikai, pasak įvykį stebėjusio vyro, buvo pasimetę. „Aplinkiniai pradėjo raginti kuo greičiau atlikti defibriliaciją. Medikai akivaizdžiai nebuvo pasiruošę tokiai situacijai. Vėliau kažkas aiškino, kad defibriliuoti yra nesaugu, kai žmogus yra arti metalo. Šiuo atveju, visos tribūnos buvo metalinės – ir kėdės, ir grindys. Bet tuomet kyla klausimas: jei toje vietoje atliekant defibriliaciją gali kilti pavojus, kodėl medikai iškart nenešė vyro iš tribūnų, kur nebūtų metalo arba dar geriau – į greitosios pagalbos automobilį? Tai nusprendė padaryti tik po kurio laiko“, – medikų pasimetimu stebėjosi Dominykas.

Tačiau šioje liūdnoje situacijoje vyras įžvelgė ir krislą džiaugsmo – jį sužavėjo žmonių neabejingumas nelaimės ištiktam žmogui. „Stebiuosi, kaip žmonės greitai sureagavo į nelaimę – dar nesulaukę medikų pradėjo jį gaivinti“, – pasakojo Dominykas.

Negana to, kelios akimirkos po to, kai žiūrovai pradėjo šaukti medikus, stadione užvirė kova – stadione kilo muštynės tarp futbolininkų. Laimei, šalia buvę asmenys netrukus nuramino konfliktą ir rungtynės tęsėsi toliau.

Jei išmanote fiziką, situaciją suprasite

Portalui kauno.diena.lt susisiekus su Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiąja slaugytoja Dalia Besaspariene, ji teigė, kad medikai darė viską, kad žmogaus gyvybė neužgestų. „Visų pirma, medikai sėdi ne tribūnose – viena brigada buvo prie sportininkų kabineto, kita – viename iš stadiono kampų. Todėl tie žmonės, kurie, kol atvyko medikai, pradėjo gaivinimą – yra tikri šaunuoliai“, – kalbėjo medikė.

D. Besasparienė teigė, kad kai medikai pradėjo gaivinimą, vyras buvo pradėjęs kvėpuoti, atsimerkė ir pradėjo rodyti gyvybės ženklus, tačiau praėjus kelioms akimirkoms vėl užgeso. „Minia pradėjo šaukti: defibriliuokit. Tačiau ne visada tai įmanoma daryti – privalo būti saugi aplinka. Žmogus gulėjo ant metalinių laiptų. Kaip galima defibriliuoti, kai yra metalinės konstrukcijos ir aplink minios žmonių. Jei bent kiek išmanote fiziką, situaciją suprasite“, – nelaimę komentavo moteris.

Medikė pasakojo, kad vyrą tiek nešant į greitosios pagalbos automobilį, tiek jau paguldžius į jį, gaivinimas buvo atliekamas kokybiškai. Pasak D. Besasparienės, vyrui defibriliacija buvo atlikta vienuolika kartų, vėliau jis buvo bepradedąs atsigauti, tačiau, visgi, išgelbėti gyvybės nepavyko. „Policijos pareigūnai tikri šaunuoliai – stengėsi ir padėjo kiekviename žingsnyje. Labai skaudu, kad kai kurie žmonės taip sureagavo į šią situaciją“, – pokalbį baigė D. Besasparienė.

Portalas primena, kad Europos futbolo lygos trečiojo atrankos etapo atsakomosiose rungtynėse ketvirtadienį Lietuvos čempionė Marijampolės „Sūduva“ namuose 2:1 (2:0) nugalėjo Tel Avivo „Maccabi“ (Izraelis) ekipą ir žengė į paskutinį etapą.

Šiandien dėl įvykio policija pradėjo ikiteisminį tyrimą, BNS informavo sostinės policijos atstovas Tomas Bražėnas.

Tyrimas pradėtas dėl neatsargaus gyvybės atėmimo.

Portalas kauno.diena.lt susisiekė su Advokatų profesinės bendrijos „RIDD Vilnius“ advokatu Rolandu Tilindžiu ir paprašė pakomentuoti, kokia atsakomybė gali laukti tą dieną, kai įvyko nelaimė, vaiką prižiūrėjusios auklės. 

„Suprantu, kad yra pradėtas tyrimas dėl neatsargaus gyvybės atėmimo. Tai reiškia, kad auklei gresia laisvės atėmimas iki ketverių metų arba areštas. Vadinasi, apatinės ribos nėra – tie specialistai, kurie skirs bausmę, jeigu tokia bus, greičiausiai svarstys tokius variantus“, – sakė R. Tilindis.

Advokatas teigė, kad, kadangi ši nelaimė yra neatsargus atsitikimas, atsiranda galimybė auklę atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja šeima, o taip pat laidavimo atveju, jei atsiranda asmuo, vertas teismo pasitikėjimo.

„Asmeniui, kuris yra traukiamas atsakomybėn, bausmę skiriant pirmą kartą, paprastai yra skiriama mažiau nei pusė sankcijų numatytos bausmės“, – komentavo advokatas.

R. Tilindis svarstė, kad be baudžiamosios atsakomybės, byloje, greičiausiai bus civilinis ieškinys. „Turtinė žala – tai būtų vaiko laidojimo ar kitos išlaidos. Vertinant neturtinę žalą, vaikelio gyvybė yra neįkainojama ir neįvertinama pinigais, tačiau vis tiek neturtinė žala tokiais atvejais yra priteisiama“, – situaciją vertino R. Tilindis.

Portalas primena, kad trečiadienį vaikas iš daugiabučio šešto aukšto iškrito Tuskulėnų gatvėje apie 16.33 val. Pirminiais duomenimis, motinos tuo metu namuose nebuvo, vienerių metų vaikas buvo paliktas su aukle.

Į įvykio vietą išvyko policija, greitoji medicinos pagalba ir ugniagesiai. Kaip BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Giedrius Vaičiulis, ugniagesiai atvyko į įvykio vietą ir padėjo medikams prieiti prie iškritusio ir ant terasos nukritusio vaiko.

Medikai konstatavo vaiko mirtį.

59-erių auklei taip pat prireikė medikų pagalbos, moteris patyrė didelį išgąstį.

„Viešumoje pasirodžius straipsniams ir komentarams apie savivaldybės skirtą būstą, kuriam reikia remonto, Deimantės vaikų tėtis pasisiūlė prisidėti prie savo vaikų gyvenimo sąlygų pagerinimo. Pasižadėjo savo jėgomis suremontuoti savo vaikams būstą“, – socialiniame tinkle rašė Deimantę atstovaujančios sąjungos „Vardan šeimos“ pirmininkė Edita Morkūnienė.

Moteris portalui kauno.diena.lt teigė, kad Deimantės vaikų tėvas niekada nebuvo dingęs – jauni tėvai tiesiog buvo susipykę. Tačiau sąjungos pirmininkė džiaugiasi tokiu vaikų tėvo žingsniu. Pasak jos, kiekvienas vyras turi prisiimti atsakomybę už savo vaikus.

„Facebook“ nuotr.

„Perdavėme suaukotas medžiagas, kurių yra tiek, kad remontas butų atliktas, ir tikimės, kad vaikų tėtis savo pažadą įvykdys. Taip pat informuojame, kad nuo šiol vaiko grąžinimu rūpinasi patys tėvai. Kaip sakoma: davėme „meškerę“, liko tik patiems pasigauti „žuvį“. Linkime sėkmės ir labai palaikome tokį šeimos pasiryžimą“, – istoriją apie jauną šeimą komentavo E. Morkūnienė.

„Facebook“ nuotr.

Portalas primena, kad pačioje liepos pradžioje į viešumą iškilusi istorija sulaukė nemenko susidomėjimo. Vieni puolė savivaldybę, kad trečios atžalos besilaukiančiai moteriai tokiame socialiniame bute gyventi būtų neįmanoma, tačiau atsirado ir tokių, kurie po trupinį gvildeno jaunos mamos nelengvą gyvenimo istoriją.

„Savivaldybė padarė didelę klaidą, kad paklausė moters ir nusprendė jai padėti skubos tvarka – todėl pradėjo rodyti visus būstus, kurie yra blogos būklės ir kiti, stovintys eilėje, jų atsisako. Surenkamas tokių būstų nuomos dydis yra tikrai mažas, todėl savivaldybė turi nusistačiusi, kokius pakeitimus butuose gali atlikti už turimas lėšas“, – iškart po istorijos paviešinimo portalui kauno.diena.lt teigė Jonavos savivaldybės atstovai.

Praėjus dviem savaitėms po garsiai nuskambėjusios istorijos, kuomet dar nebuvo aišku, ar jonavietė pasirašys sutartį ir kelsis gyventi į Rukloje jai siūlomą socialinį būstą, situacija krypsta teigiama linkme. Jauna dviejų vaikų mama kito būsto laukti nepanoro, todėl sutiko su pasiūlymu.

Atrodo, kad jos pasirinkimas buvo teisingas, kadangi prastos būklės butas šiuo metu kyla iš pelenų. Tiesa, labiausiai šiame procese dalyvauja po istorijos paviešinimo atsiradę geradariai.

Portalui susisiekus su Deimantę atstovaujančios sąjungos „Vardan šeimos“ pirmininke Edita Morkūnienė, ji teigė, kad šiuo metu bute vyksta remonto darbai. „Atsirado įmonių, kurios savanoriškai parėmė medžiagomis, reikalingomis sutvarkyti butui. Kas kiek galime prisidedame darbais“, – apie pokyčius istorijoje kalbėjo E. Morkūnienė. Paklausta, ar buvo tikslingai ieškoma įmonių, kurios galėtų prisidėti prie geresnės Deimantės ateities ir buto remonto, E. Morkūnienė teigė, kad istorijai pasirodžius viešumoje, atsirado įmonių, kurios pačios norėjo pagelbėti, todėl tikslingai ieškoti nereikėjo.

Neturime dėl spaudimo daryti daugiau nei beveik trims šimtams žmonių, dar prieš Deimantę laukiančių eilėje.

Paklausta, ar šiuo metu Jonavos rajono savivaldybė kaip nors prisideda prie socialinio būsto remonto, E. Morkūnienė į kalbas nesileido ir atsakė trumpai: „Ne“.

Portalas kauno.diena.lt susisiekė su Jonavos rajono savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėja Jolita Gumaniukiene ir pasiteiravo, kaip istorija klostėsi nuo tada, kai socialinio būsto nuotraukos pasiekė viešąją erdvę. J. Gumaniukienė teigė, kad savivaldybė prie buto remonto prisidėjo tiek, kiek yra numatyta pagal nustatytą tvarką: pakeitė langus ir duris, įrengė santechniką ir vandens šildytuvus, sutvarkė elektros sistemą.

„Savo lėšomis žmonės turi pasidaryti sienų, lubų ir grindų apdailą. Pagrindiniame kambaryje didelio remonto nelabai reikia. Sutinku, kad vonios kambarys, koridorius ir virtuvė atrodo baisiai – sienų apdailą turėtų atlikti patys nuomininkai – šie darbai yra jų reikalas, prie tokių darbų savivaldybė neprisideda“, – komentavo J. Gumaniukienė. 

„Facebook“ nuotr.

Savivaldybės atstovė teigė, kad su būsimais darbais moterys buvo supažindintos prieš priimant sprendimus dėl socialinio būsto. „Mes parodėme, ką turime, pasakėme, ką galime padaryti. Vienintelis klausimas buvo: ar Deimantė sutinka imti pasiūlytą socialinį būstą, ar lauks geresnio varianto. Merginai sutikus, buvo atlikti darbai, tačiau tada tikriausiai nusprendė, kad galima savivaldybę paspausti – per žiniasklaidą, ministeriją ir savivaldybės valdžią, – kad atliktų visus darbus“, – į Deimantės ir jos atstovės veiksmus kritikos strėles leido  J. Gumaniukienė.

Nors, pasak savivaldybės atstovės, istorijos paviešinimas gali būti suprantamas kaip tam tikras spaudimas, tačiau tvirtina, kad Jonavos rajono savivaldybės darbuotojai išlaikė lygiateisiškumo principą. „Neturime dėl spaudimo daryti daugiau nei beveik trims šimtams žmonių, dar prieš Deimantę laukiančių eilėje. Po istorijos pasirodymo žiniasklaidoje mes susisiekėme su Deimantės atstove ir sakėme, kad jei savivaldybė pasielgė neetiškai, galbūt viską vertėtų grąžinti į pradinę padėtį ir Deimantei laukti eilėje – galbūt po pusmečio ar metų atsirastų tvarkingas butas? Deimantės atstovė sakė, kad buto jauna mama atsisakyti nenori“, – apie pokalbį su E. Morkūniene pasakojo  J. Gumaniukienė.

„Facebook“ nuotr.

Portalas primena, kad pačioje liepos pradžioje į viešumą iškilusi istoriją sulaukė nemenko susidomėjimo. Vieni puolė savivaldybę, kad trečios atžalos besilaukiančiai moteriai tokiame socialiniame bute gyventi būtų neįmanoma, tačiau atsirado ir tokių, kurie po trupinį gvildeno jaunos mamos nelengvą gyvenimo istoriją. Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius į šią situaciją taip pat nenumojo ranka – jo nuomone, moteris savo veiksmais siekė kuo didesnės asmeninės naudos.

„Savivaldybė padarė didelę klaidą, kad paklausė moters ir nusprendė jai padėti skubos tvarka – todėl pradėjo rodyti visus būstus, kurie yra blogos būklės ir kiti, stovintys eilėje, jų atsisako. Surenkamas tokių būstų nuomos dydis yra tikrai mažas, todėl savivaldybė turi nusistačiusi, kokius pakeitimus butuose gali atlikti už turimas lėšas“, – iškart po istorijos paviešinimo portalui kauno.diena.lt teigė Jonavos savivaldybės atstovai.

Antradienį ryte redakciją pasiekė skaitytojo Manto nuotrauka su prierašu „nuostabu“. Joje matyti, kad prie Drąseikių karjero esančioje teritorijoje surinktos dar vakar riogsoję šiukšlės, pastatytas konteineris, teritorijoje pluša seniūnijos paskirti darbuotojai.

„Situacija šiuo metu yra gera, bet žiūrėsime, kaip bus ateityje – ar šiukšlės bus išvežamos. Kaip minėjau vakar, kitoje karjero pusėje yra konteineris, bet šiukšles išveža per kelis mėnesius tik kartą. Bet šiandien viskas atrodo idealiai – šiukšlės surinktos, aplinka tvarkinga“, – pokyčiais džiaugėsi skaitytojas Mantas.

Šiandien viskas atrodo idealiai – šiukšlės surinktos, aplinka tvarkinga.

Vyras svarstė ne tik apie šiukšliadėžių, konteinerių, bet ir biotualetų būtinybę karjero teritorijoje. Jis teigė, kad ryte buvo sutikęs seniūną – šis buvo atvykęs apžiūrėti vietos, kurios netvarkinga aplinka skundėsi gyventojai. „Klausiau seniūno apie biotualetus, bet jis sakė, kad už kelių metų ši teritorija bus aptverta, todėl jų statyti neverta“, – situaciją komentavo gyventojas.

Portalas kauno.diena.lt primena, kad pirmadienį į redakciją kreipęsis Mantas buvo nusivylęs vaizdu prie taip mėgiamo lankytojų Drąseikių karjero. „Šis karjeras pasižymi ypač švariu vandeniu ir gražia gamta aplink jį. Kiekvieną rytą vedžiojant šuniukus skauda širdį matant tokius vaizdus – mėtosi plastiko maišeliai, plastikiniai buteliai, įvairiausios automobilių dalys“, – vakar piktinosi vyras. 

Skaitytojo nuotr.

Skaitytojas teigė, kad aplink karjerą esančiame miške yra privačių sklypų, tačiau ilsėtis atvažiuojantys žmonės į mišką neina, jie ilsisi prie pat vandens telkinio. Vyrą pykdė tai, kad šiukšlių aplink karjerą vis daugėjo, tačiau, anot jo, nei konteinerių, nei žmonių, tvarkančių aplinką, lyg šiol nebuvo.

Portalas kauno.diena.lt vakar susisiekė su Lapių seniūnu Rimantu Stankum, kuri teigė, kad tikrai seniūnijos paskirti darbuotojai šioje vietoje jau yra rinkę šiukšles ir sudėję maišus, bet, matyt, arba kažkas juos išdraskė, arba išnešiojo vėjas.

Skaitytojo nuotr.

R. Stankus dar vakar prižadėjo imtis veiksmų – surinkti šiukšles ir pastatyti konteinerį. Belieka pasidžiaugti, kad labai operatyviai visi pažadai buvo ištesėti.