Taip pat numatytas ministro susitikimas su Telšių meru ir medikų bendruomenės atstovais, su kuriais ketinama aptarti sveikatos reformos įgyvendinimo eigą, pasiūlymus dėl darbo organizavimo tvarkos.

Pasak ministro patarėjo Tomo Bagdono, A. Dulkys vizitų metu domisi gydymo įstaigų gyvenimu, taip pat medikų darbu, kartu ieškoma būdų, kaip sumažinti biurokratizmus, skiriant daugiau laiko pacientams.

„Vien pernai ministras aplankė šešias dešimtis įvairių gydymo įstaigų, pabendravo su medikais ir administracija – šis bendradarbiavimas yra itin rezultatyvus, nes daromi pakeitimai atsižvelgiant į išsakomas pastabas“, – Eltai teigė T. Bagdonas.

„Per artimiausius porą metų regioninės ligoninės sulauks reikšmingų investicijų, viena iš jų Telšių, pirmiausiai į skubaus priėmimo skyrius, todėl vizito metu bus apžiūrėtas jis, vietoje susipažinta su situacija“, – pridūrė ministro patarėjas.

„Praėjusiais metais buvo įteisinti skaitmeniniai brandos atestatai. Kaip prisimename, buvo fiksuoti skundai dėl atestatų vertimo į anglų kalbą – kilo problemos, užtruko laike, išverstų atestatų patvirtinimas buvo problematiškas“, – trečiadienį Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje kalbėjo G. Jakštas.

„Tad ruošiantis šiems metams, planuojama, kad brandos atestatai, nors išliks skaitmeniniai, tačiau bus dvikalbiai – lietuvių ir anglų kalbomis. Dabar vyksta dizaino suderinimai ir kitokie dalykai“, – pranešė ministras.

Jo teigimu, taip pat bus sudaryta galimybė mokyklų vadovams patvirtinti diplomų tikrumą, to dažnai reikalaujant užsienio aukštosioms mokykloms.

„Taip pat bus sudaryta galimybė diplomų nuorašų tikrumą patvirtinti mokyklos vadovui, nes, kaip prisimename, tada tai galėjo padaryti tik Nacionalinės švietimo agentūros vadovas. Visa tai turėtų supaprastinti procedūras tiems, kurie planuoja studijuoti užsienyje“, – teigė G. Jakštas.

ELTA primena, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) 2022 metų gale nusprendė, jog nuo 2023 m. brandos atestatai bus skaitmeniniai. Anot ministerijos, elektroniniai dokumentai yra patogesni tiek mokyklai, tiek mokiniams.

„Ministerija negavo vaistininkų kreipimųsi dėl patiriamo spaudimo“, – teigiama Eltai perduotame SAM komentare.

Dar sausio viduryje ministerija paragino visus vaistininkus, darbe patiriančius spaudimą parduoti kuo daugiau vaistų ir maisto papildų, pranešti apie tokius atvejus. Negavusi kreipimųsi ministerija teigia palaikanti politiko A. Verygos idėją Seime suburti darbo grupę, kuri išnagrinėtų, kokių įstatyminių pokyčių reikia, kad būtų labiau įgalintas vaistininko etikos kodeksas.

„Ministerija sutiktų deleguoti savo atstovą į šią darbo grupę“, – sako SAM.

Idėja dar neįgyvendinta: gali pritrukti ir laiko

Darbo grupę suburti norintis A. Veryga teigė, kad kol kas šis klausimas nėra išspręstas. Visgi „valstietis“ ketina raginti Seimo Sveikatos reikalų komitetą (SRK) išnagrinėti vaistininkų spaudimo atvejus.

„Niekas dėl to nesutarė, mano visi siūlymai komitete iki šiol, kiek buvo posėdžių, jokio nei dėmesio, nei palaikymo nesulaukė. Tikrai nėra jokių sprendimų, komitetas nieko nenusprendęs, nei balsavęs“, – Eltą tikino parlamentaras.

„Jeigu bus komiteto posėdis, tai, žinoma, tikrai dar kartą aš tą klausimą kelsiu. Reikėtų, kad politikai susirinktų“, – pridūrė A. Veryga.

Vis dėlto, politikas nerimauja, kad net ir subūrus darbo grupę, jai gali pritrukti laiko pokyčiams inicijuoti dėl besibaigiančios šio Seimo kadencijos.

Tikrai nėra jokių sprendimų, komitetas nieko nenusprendęs, nei balsavęs.

„Jeigu Seimas suformuotų grupę, neaišku, kiek laiko ji dirbs. Jei greitai kokius nors siūlymus atneštų, gal ir galima būtų kažką padaryti“, – pažymėjo „valstietis“.

„Nes jeigu tai būtų įstatyminiai sprendimai, labai nedaug Seimui laiko belieka ką nors priimti. Bus jau dabar problema ir laikas. Kuo toliau, tuo bus sudėtingiau“, – sakė A. Veryga.

ELTA primena, kad viešojoje erdvėje sausio mėnesį pasirodžius informacijai apie vaistinių tinklų daromą spaudimą darbuotojams parduoti kuo daugiau vaistų ir maisto papildų, Seimo narys Aurelijus Veryga nusprendė siūlyti SRK sudaryti darbo grupę šiam klausimui nagrinėti.

Visgi komiteto pirmininkas Antanas Matulas tuo metu teigė nematantis poreikio tokios darbo grupės sudarymui. Anot jo, kiti parlamentarai negauna vaistininkų skundų dėl patiriamo spaudimo, todėl ir problema nėra didelė.

Praėjusių metų rugsėjį atliktos farmacijos specialistų apklausos duomenimis, 85 proc. vaistininkų pripažino, kad jų sprendimus, konsultuojant pacientus ir parduodant jiems vaistus, lemia darbdavio sudarytos sąlygos, pavyzdžiui, priedas prie atlyginimo ar pardavimų rodikliai.

„Diskusijos apie tai, kad galbūt reikėtų atidėti tarpinius patikrinimus ir nedaryti jų šiemet, reikštų šanso atėmimą iš dabartinių vienuoliktokų. Nes atidėjimas reiškia, kad mokiniai laikytų visą egzaminą, visas jo dalis dvyliktoje klasėje“, – LRT radijui penktadienį teigė G. Jakštas.

„Jeigu dabar nepasiseks ir nebus išlaikyta norimu balu, mokiniai galės patikrinimą pakartoti dvyliktoje klasėje. Tai pasakymas, kad nedarome tarpinio šiemet, reikštų vieno šanso atėmimą“, – pabrėžė ministras.

Anot jo, ministerija neplanuoja atšaukti tarpinių vienuoliktokų patikrinimų. G. Jakštas tikina, kad į mokytojų nuogąstavimus buvo atsižvelgta. Pavyzdžiui, teigė ministras, tarpinis istorijos patikrinimas buvo nukeltas į gegužės mėnesį.

„Tikrai neplanuojama atšaukti. Vyksta diskusijos su dalykininkų asociacijomis. (...) Atsižvelgiant į istorikų siūlymus, buvo atidėtas ir tarpinio patikrinimo laikas – tai dabar yra vienas iš paskutiniųjų patikrinimų, kad būtų suspėta“, – akcentavo G. Jakštas.

„Tvarka yra parengta, tarpiniams patikrinimams pasirengta, mano supratimu, pakankamai neblogai. Visada atsiranda kažkokių trukdžių, kažką galima padaryti ir geriau, bet tvarka patvirtinta ir yra tam pasiruošta“, – teigė jis.

ELTA primena, kad kovo mėnesį prasidėsiančiuose tarpiniuose vienuoliktokų patikrinimuose dalyvaus daugiau nei 26 tūkst. moksleivių. Tarpiniai patikrinimai šiais metais bus vykdomi nuo kovo 5 dienos iki balandžio 5 dienos, išskyrus chemijos ir istorijos atsiskaitymus, kurie vyks gegužės 6 ir 7 dienomis. Be to, antrasis lietuvių kalbos ir literatūros tarpinis patikrinimas bus vykdomas jau kitais mokslo metais.

Tarpinio patikrinimo metu galima gauti iki 40 proc. galutinio egzamino vertinimo taškų, kurių užtenka tam, kad egzaminas būtų išlaikytas. Vienuoliktokai laikys po vieną dalyko tarpinį patikrinimą, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos, kurių bus po du.

Tarpiniai patikrinimai bus vykdomi elektroniniu būdu. Mokinių atliktos užduotys, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros (kalbėjimo) tarpinio patikrinimo, bus vertinamos automatiškai. Jie preliminarius rezultatus sužinos iškart, kai tik baigs tarpinio patikrinimo užduotis.

Jei netenkins gautas rezultatas, tarpinius pasiekimų patikrinimus mokiniai galės perlaikyti iš naujo 2025 m. pavasarį (IV gimnazijos klasėje), išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros pirmąjį (kalbėjimo) tarpinį patikrinimą. Perlaikymo galimybė bus sudaryta tik vienerius metus – pirmiesiems abiturientams, kurie laiko tarpinius patikrinimus.

„Galime pažiūrėti ir į pradinį ugdymą – lietuvių kalbos pamokų mokiniai (rusakalbėse mokyklose – ELTA) turi maždaug 30 proc. mažiau negu lietuviakalbėse mokyklose. Suprantame, kad lietuviakalbėse mokyklose besimokantys mokiniai dažniau šeimoje, socialinėje aplinkoje kalba lietuviškai ir turi gerokai daugiau lietuvių kalbos pamokų“, – Žinių radijui teigė G. Jakštas.

„Tuo metu rusakalbėse mokyklose turi mažiau lietuvių kalbos pamokų, visi kiti dalykai yra taip pat nelietuviškai, o vėliau taikome vienodą standartą ir visgi tikimės, kad ir jie galės dirbti lietuvių kalba, laikyti egzaminus“, – sakė ministras.

Todėl, pabrėžė G. Jakštas, pokyčiai rusų tautinės mažumos mokyklose yra reikalingi. Paklaustas, ar vienas iš pokyčių galėtų būti lietuvių kalbos pamokų skaičiaus didinimas, ministras patikino, kad taip.

Pokyčių tikrai reikia.

„Matome, kad (rusakalbių mokinių – ELTA) pasiekimai yra prastesni, kainuoja daugiau, bet rezultatas brangesnis. Vaikai sunkiau gali save realizuoti. Tiek matome iš egzaminų laikymo, tiek vėliau įsidarbinant, kad gerokai mažesnė dalis dirba aukštos kvalifikacijos darbus. Tad pokyčių reikia“, – teigė G. Jakštas.

„Pokyčių tikrai reikia, o kokie jie bus konkrečiai, planuojame pristatyti kitą savaitę“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas sausio pradžioje Eltai teigė ieškantis teisinių būdų palaipsniui atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų. Visgi vėliau ministras patikslino, kad uždaryti tautinių mažumų mokyklų neplanuojama.

Pirmą kartą Lietuvoje šios diskusijos užvirė prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje. Prie jų grįžta ir paaiškėjus, kad Latvijoje ir Estijoje jau vyksta paskutinis rusų mokyklų reformos etapas – per kelerius metus jos turės pereiti prie visų dalykų mokymo atitinkamai latvių ir estų kalba.

Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rugsėjį teigė, kad tokie pokyčiai Lietuvoje neplanuojami.

„Vaiko teisių tarnyba labai glaudžiai dirba su „Užuovėjos“ centru. Mes gauname pranešimą, reaguojame, informuojame policiją ir vaiką pervežame į „Užuovėją“. „Užuovėja“ vertina, atlieka ekspertizę, atliekamos apklausos, vaikui dėliojamas pagalbos planas, vaikas grįžta į savo savivaldybę ir mes toliau procese dalyvaujame. Tai yra mūsų glaudus bendradarbiavimas“, – žurnalistams trečiadienį komentavo I. Skuodienė.

„Dėl to ta įstaigų sąsaja yra visiškai natūrali, tik tiek, kad ji dar nėra nugulusi įstatyme. Bet įstatymas yra paruoštas, jis keliauja į pavasario Seimo sesiją“, – pridūrė ji.

I. Skuodienė teigė, kad tapti pagalbos centro „Užuovėja“ laikinąja direktore jai atrodė logiška. Juolab kad pagalbos centras dar šiais metais bus prijungtas prie tarnybos, atkreipė dėmesį ji.

„Kadangi įstaiga neturi vadovo, ministrės sprendimu nuo sausio 1 aš buvau paskirta vadove.  Peržiūrėjusi ir įvertinusi, kad tai yra logiška – padėti kartu pereiti, padėti dėlioti viziją, kaip galime plėstis – aš sutikau ir pasirašėme darbo sutartį“, – žurnalistams kalbėjo vaiko teisių apsaugos tarnybos direktorė.

Peržiūrėjusi ir įvertinusi, kad tai yra logiška – padėti kartu pereiti, padėti dėlioti viziją, kaip galime plėstis – aš sutikau ir pasirašėme darbo sutartį.

„Aš esu laikinai einanti direktorės pareigas trumpą laikotarpį iki tol, kol bus prijungta įstaiga“, – akcentavo I. Skuodienė.

Ji dėkojo žurnalistams, priminusiems, kad apie antrąją darbo vietą privaloma informuoti Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK). I. Skuodienė pabrėžė, kad interesų deklaraciją ji jau pateikė.

„Dirbu pusę etato ir taip, turiu 30 dienų deklaracijos. Ačiū, kad žurnalistai priminė. Bet aš tą tikrai padariau laiku, jokių terminų neviršijau ir tas yra labai svarbu“, – sakė I. Skuodienė.

Trečiadienį lrytas.lt paskelbė, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė I. Skuodienė greta einamų pareigų nuo šio sausio pusei etato taip pat paskirta vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro „Užuovėja“ direktore. Tačiau I. Skuodienė apie savo antrąjį darbą iki mėnesio pabaigos nebuvo informavusi VTEK.

Pranešama, jog laikinąja globos namų vadove I. Skuodienę paskyrė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Pasak ministrės, I.Skuodienė globos namams gali vadovauti ir iki rudens, nes šiuo metu siekiama įstaigą prijungti prie Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos.

Neeilinė Seimo sesija šaukiama šių metų vasario 12–15 dienomis, skelbiama parlamento pirmininkės pasirašytame potvarkyje.

Opozicijai prakalbus apie poreikį rengti neeilinę Seimo sesiją, šios iniciatyvos ėmėsi valdantieji. Kaip Eltai teigė Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma, pirmadienį jau buvo surinkta 50 parašų neeilinei sesijai šaukti.

Konservatorius neslėpė, kad pagrindinis neeilinės sesijos pretekstas yra praėjusią savaitę Vilniuje vykęs ūkininkų protestas ir jo metu iškelti reikalavimai.

„Pagrindinis pretekstas – priimti akcizų įstatymo pataisas dėl žaliojo kuro platesnio naudojimo galimybių ir dėl akcizų suskystintoms naftos dujoms. Bet, aišku, bus ir kiti klausimai“, – sakė politikas.

Neeilinės sesijos metu taip pat siūloma nutarti dėl antisemitizmu kaltinamo parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio teisinės neliečiamybės naikinimo.

Praėjusią savaitę sostinėje praūžus ūkininkų protestui, Seimo opozicija ragino sušaukti neeilinę parlamento sesiją. Apie tai vieni pirmųjų prakalbo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovai, vėliau idėją parėmė ir socialdemokratai, Darbo partija. Tačiau reikalingų 47 Seimo narių parašų iniciatyvai paremti opozicijos atstovai teigė dar nepradėję rinkti.

Apie galimybę ūkininkų klausimus spręsti neeilinėje sesijoje buvo užsiminusi ir parlamento vadovė V. Čmilytė-Nielsen. Po susitikimo su protestuotojais ji nurodė, kad Seimo pavasario sesija prasidės nuo ūkininkams aktualių klausimų sprendimo, tačiau politikė neatmetė, kad parlamente gims iniciatyva sušaukti ir neeilinę sesiją.

Neeilinė sesija gali būti šaukiama ne mažiau kaip trečdalio parlamentarų siūlymu – t. y., iniciatyvą turi palaikyti bent 47 Seimo nariai.

 Visgi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė atkreipia dėmesį, kad sveikatos draudimo nesiūlančiose ministerijose darbuotojai gali būti motyvuojami kitaip – suteikiant papildomas atostogų dienas ar padengiant sporto klubo išlaidas. Papildomą sveikatos draudimą suteikiančios ministerijos savo pasirinkimą grindžia siekiu pritraukti ir išlaikyti gerus specialistus.

5 iš 14 ministerijų suteikia papildomą sveikatos draudimą

Papildomu sveikatos draudimu darbuotojus šiuo metu draudžia Aplinkos, Sveikatos apsaugos, Teisingumo, Susisiekimo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos. Visose institucijose darbuotojai pagal individualius poreikius pasirinkti iš kelių draudimo variantų. Maksimali suma, kompensuojama ministerijų darbuotojams – 2000 eurų. Visgi, dažniausiai draudimas vienam darbuotojui institucijai kainuoja apie 400 eurų per metus.

Draudimo apmokama suma priklauso nuo pasirinktos programos.

„Darbuotojams gali būti teikiamos tokios sveikatos priežiūros paslaugos kaip ambulatorinis gydymas ir diagnostika, stacionarinis gydymas valstybinėje ligoninėje, kritinių ligų gydymas, vaistai, medicinos pagalbos priemonės, profilaktiniai patikrinimai ir vakcinacija, odontologijos paslaugos. Draudimo apmokama suma priklauso nuo pasirinktos programos“, – teigiama Eltai perduotame Ekonomikos ir inovacijų ministerijos komentare.

Kai kurios ministerijos, pavyzdžiui, Susisiekimo, papildomą sveikatos draudimą darbuotojams užtikrina nuo 2022 metų vidurio. Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šia priemone darbuotojus pradėjo skatinti praėjusių metų gruodžio mėnesį.

„Sveikatos draudimo tikslingumas bus vertinamas baigiantis šiems metams, kai gausime grįžtamąjį ryšį tiek iš dirbančių darbuotojų, tiek iš kandidatų“, – Eltai perduotame komentare teigė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Pasak jo, tai yra viena iš darbuotojų pritraukimo ir motyvavimo priemonių. A. Dulkys pažymėjo, kad kovojant su privačiu sektoriumi dėl aukštos kvalifikacijos specialistų valstybės įstaigos taip pat turi galvoti apie papildomas skatinamąsias priemones, ne vien apie darbo užmokestį.

„Visas viešasis sektorius susiduria su konkurencingumo trūkumu pritraukiant darbuotojus, neslėpsiu, ministerija čia nėra išimtis. Sveikatos draudimas buvo pasirinktas po diskusijų su darbuotojais, klausiant jų, kas jiems aktualu, kokios motyvavimo priemonės veiktų tiek ateinant dirbti į ministeriją, tiek liekant joje“, – aiškino ministras.

I. Ruginienė: papildomomis priemonėmis reikia skatinti ir viešojo sektoriaus darbuotojus

Vertindama tik kelių ministerijų pasirinkimą suteikti papildomą sveikatos draudimą, LPSK pirmininkė I. Ruginienė atkreipė dėmesį, jog likusios institucijos savo darbuotojus veikiausiai motyvuoja kitais būdais. Pavyzdžiui, anot jos, skiria papildomai lėšų į pensinį kaupimą, padengia sporto klubo išlaidas, suteikia papildomų atostogų dienų.

„Gal kažką kito suteikia? Klausimas, ar taip ir yra, kad vienos suteikia sveikatos draudimą, o kitos visiškai nieko neturi. Gali būti, kad turi kitą bonusinę sistemą. Pavyzdžiui, kitose ministerijose darbuotojams nėra poreikio papildomam sveikatos draudimui“, – Eltai komentavo I. Ruginienė.

Visgi, pridūrė ji, būtų blogai, jei kitų 9 ministerijų darbuotojai norėtų turėti papildomą sveikatos draudimą, tačiau jis nėra suteikiamas darbdavio.

Daug blogesnė situacija yra, jei darbuotojai visai nieko prieš būtų turėti sveikatos draudimą, tačiau darbdavys užsispyręs ir sako ne.

„Daug blogesnė situacija yra, jei darbuotojai visai nieko prieš būtų turėti sveikatos draudimą, tačiau darbdavys užsispyręs ir sako ne. Tada tikrai yra blogai“, – kalbėjo LPSK pirmininkė.

I. Ruginienė pabrėžė, kad Lietuvoje yra klaidingai suformuota nuomonė apie viešojo sektoriaus darbuotojus. Pasak jos, tai yra asmenys, kurie turi būti motyvuojami lygiai taip pat, kaip ir privačiame sektoriuje dirbantieji.

„Mes klaidingai formuojame nuomonę, kad jei darbuotojas dirba viešajame sektoriuje, jo nereikia skatinti. Tie žmonės yra samdomi mūsų, Lietuvos gyventojų, kurie sumoka mokesčius, kad atliktų tam tikrą funkciją. Ir jeigu mes samdome darbuotoją, kaip ir bet kurioje kitoje darbovietėje, tai normalu, kad mes už tą darbą turime atsilyginti, kad tas darbuotojas turi teisę į tam tikrus kompensavimo mechanizmus už jo vargus. Tai yra absoliučiai normali sistema“, – akcentavo LPSK pirmininkė.

Vyriausybės kanceliarija pažymi, kad Darbo kodeksas numato galimybes darbuotojams ar juos atstovaujančioms profesinėms sąjungoms derėtis ir susitarti dėl palankesnių darbo sąlygų. Profesinių sąjungų ir darbdavio derybose galima tartis dėl darbuotojams svarbių darbo, socialinių ir ekonominių sąlygų, tarp jų gali būti ir sveikatos draudimo paslauga, galima tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuose.

„Svarbu, kad šias paslaugas įsigyjant, tai būtų daroma griežtai vadovaujantis teisės aktuose numatytomis viešųjų pirkimų taisyklėmis“, – teigiama Vyriausybės perduotame komentare.

„Manyčiau, kad mes visiškai aiškiai esame pasirinkę kryptį visuotiniam šaukimui. Ar suveiktų, jeigu šaukiamųjų riba nuo sausio 2025-ųjų sausio 1-osios būtų pakelta iki visuotinio šaukimo skaičiaus? Matyt, praktikoje suprantame, kad tai būtų laibai sudėtinga realizuoti“, – LRT radijui ketvirtadienį kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

„Aš sakyčiau, kad turime didinti pašaukiamų jaunuolių skaičių, tiesiog palaipsniui einant link visuotinio šaukimo, vertinant labai realias galimybes. Visada galima greičiau ir visada reikia stengtis greičiau daryti, bet kryptis yra labai aiški ir dedamos pastangos iš įvairių pusių, kad mes ją pasiektume“, – pabrėžė Seimo vadovė.

Ar suveiktų, jeigu šaukiamųjų riba nuo sausio 2025-ųjų sausio 1-osios būtų pakelta iki visuotinio šaukimo skaičiaus?

Ji taip pat ragino nepamiršti Lietuvos įsipareigojimų sąjungininkams ir partneriams. Todėl, V. Čmilytės-Nielsen teigimu, Lietuva turi stiprinti karinį pasirengimą ir parodyti, kad atlieka namų darbus.

„Turime įsipareigojimus savo partneriams ir sąjungininkams lygiai kaip ir jie turi įsipareigojimus mums. Labai svarbu, kad mes visais savo veiksmais rodytume, kad savo namų darbus darome ir esame labai rimtai pasiryžę save ginti ir būti kuo stipresni“, – pridūrė Seimo pirmininkė.

ELTA primena, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas antradienį priėmė Lietuvos gynybos stiprinimo planą, kuriuo siūloma įvesti visuotinį šaukimą į privalomą karinę tarnybą. Siūloma šį sprendimą priimti 2024 metais ir palaipsniui pasiekti pilną apimtį iki 2030 metų.

Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus yra sakęs, kad perėjimas prie visuotinio šaukimo modelio Lietuvai kainuotų maždaug 0,5 mlrd. eurų, o tam pasirengti prireiktų 5–6 metų.

Prezidentūra palaiko visuotinio šaukimo idėją – pasak prezidento vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Kęstučio Budrio, šalies vadovas Gitanas Nausėda būtų pasiryžęs kviesti politikes partijas diskutuoti šiuo klausimu.

Premjerė I. Šimonytė anksčiau yra teigusi, kad derantis dėl visuotinio šaukimo parlamentinės partijos turėtų rasti sprendimus ir dėl tvarių krašto apsaugos sektoriaus finansavimo šaltinių.

Politines diskusijas apie šalies nacionalinį saugumą įžiebė užsienio reikalų ministro ir konservatorių partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio pareiškimai ir raginimai kaip įmanoma greičiau persvarstyti šalies gynybos koncepciją, apsvarstyti visuotinio šaukimo idėją.

Anot jos, savivaldybės pasigenda informacijos, kada šie kvietimai bus atnaujinti. Todėl, pabrėžia I. Segalovičienė, ministerijai reikėtų apdairiau planuoti investicijas į sveikatos sritį.

„Daugeliui savivaldybių motyvas kurti sveikatos centrus buvo būtent ES investicijos. Tam buvo paskelbtas kvietimas teikti paraiškas iki 2024 m. kovo pradžios su beveik 123 mln. eurų finansavimo suma. Tačiau šių metų sausio pradžioje kvietimas teikti paraiškas buvo sustabdytas“, – Eltai perduotame komentare teigia prezidento patarėja.

„Savivaldybės šiuo metu stokoja informacijos dėl sustabdymo priežasčių, kada bus atnaujintas kvietimas ir iki kada pratęstas po sustabdymo. Reikia didesnio apdairumo planuojant investicijas į sveikatos sritį“, – kritikuoja I. Segalovičienė.

Jos teigimu, toks investicijų stabdymas kelia susirūpinimą. Anot I. Segalovičienės, kvietimai teikti paraiškas ES finansavimui gauti turi būti kuo greičiau atnaujinti.

„Toks ministerijos veikimas kelia susirūpinimą dėl savalaikio ir efektyvaus visų ES investicijų sveikatos sričiai panaudojimo“, – sako prezidento patarėja.

„Sveikatos sistemai verkiant reikia pokyčių, tad kiekvienas uždelstų investicijų mėnuo reiškia uždelstą mūsų žmonių sveikatos gerėjimą“, – priduria ji.

Prezidentūrai susirūpinimą kelia ir sumažėjusi ministro komanda

I. Segalovičienės teigimu, susirūpinimą kelia ir tai, kad sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio komandą jau yra palikę 3 viceministrai. Ji tikisi, kad tokios vadybos problemos bus išspręstos paties ministro arba Vyriausybės vadovės Ingridos Šimonytės.

„Šiuo metu ministerijos vadovybėje nėra dedikuoto pareigūno asmens sveikatos priežiūros paslaugų sričiai. Reikia tikėtis, kad šios vadybos problemos paties ministro ar Vyriausybės vadovės bus išspręstos kuo greičiau ir sveikatos priežiūros paslaugų sritimi Vyriausybėje bus rūpinamasi atsidavusiai ir visomis jėgomis“, – pabrėžė I. Segalovičienė.

Kritikos dėl sustabdytų kvietimų savivaldybėms teikti paraiškas sveikatos centrų kūrimui SAM susilaukia ne pirmą kartą. Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) į tai atkreipė dėmesį dar sausio pradžioje.

Socialdemokratai pareikalavo sveikatos apsaugos ministro A. Dulkio viešai pasiaiškinti dėl numatytų lėšų sustabdymo naujiesiems centrams. Savo ruožtu ministro patarėjas Tomas Bagdonas tuo metu informavo, kad buvo sustabdytas ne finansavimas, o kvietimai kreiptis dėl lėšų, nustačius netikslumus apraše.

SAM spalio mėnesį paskelbė kvietimą teikti paraiškas Europos Sąjungos paramai, skirtai sveikatos centrų kūrimui. Bendra priemonės finansuojama suma sudaro 122,5 mln. eurų.

Sostinės regionui numatyta 26,6 mln. eurų finansavimas, likusiai Lietuvai – 95,9 mln. eurų. Finansuojama dalis paramos lėšomis – iki 100 proc.

Nurodoma, kad lėšos gali būti nukreiptos pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros bei antrinio lygio ambulatorinės specializuotos asmens sveikatos priežiūros, ambulatorinės chirurgijos, dienos chirurgijos, dienos stacionaro bei skubiosios pagalbos paslaugų infrastruktūrai modernizuoti.

Ministerija primena, kad Lietuvoje 40 savivaldybių yra inicijavusios sveikatos centrų steigimą. Savo veiklą yra pradėję du sveikatos centrai – Radviliškyje ir Švenčionyse.