Bet didžiausia šio verslo naujovė – švieži rankų darbo ledai, dar vadinami vitrininiais, nes jie rekordiškai greitai pagaminami paprastu rankiniu maišytuvu stebint pačiam klientui.  

Verslo idėja – konferencinė platforma

Graikas Janis Charatsis, netekęs darbo krizės kamuojamoje Graikijoje, nusprendė nesikrimsti ir ieškoti naujų verslo idėjų. Jis pirmasis įkūrė konferencinę platformą „Catalaves“ (išvertus iš graikų kalbos – „Supratai?“)  Šios platformos tikslas – įveikti pačius tolimiausius atstumus ir surengti pačią kokybės konferenciją, kad ir kokiame pasaulio kampelyje būtum.

„Pavyzdžiui, – sako J. Charatsis, – įsivaizduokite verslininką, kuris eksportuoja aromatines žoleles ir turi nuolatos keliauti, bet dėl šios elektroninės konferencijos jam tai nėra būtina. Jeigu galvojate, kad kalbame apie „Skype“ programą, ne tikrai ne. Tai daug geresnės kokybės platforma, kuri ir patį mažiausią kambarį gali paversti didžiausia konferencijų sale.“

Taigi verslininkui įgyvendinti idėją pavyko, jo klientų krepšelyje – vieni didžiausių Graikijos viešbučių, kurie naudojasi ir perparduoda šią paslaugą savo klientams.

Graikijos eurobankas kartu su ekoverslumo organizacija „Corallia“, turėdami ES finansavimą, rengia jau šeštą programos EGG (liet. kiaušinis) arba „Enter-grow-go“ („Įvesk, auk, eik“) verslininkams ciklą. Šios programos tikslas – padėti kapitalo kontrolės nualintiems jauniesiems verslininkams rasti galimybę gauti lėšų.

Finansavimas gali būti skirtas 18–49 metų verslininkams, jų versle turėtų dirbti ne mažiau kaip šeši žmonės, o verslas turi pasižymėti novatoriškumu. Per penkerius veiklos metus  per EGG programą finansinį pastiprinimą (2 mln. eurų) gavo keli šimtai jaunųjų graikų verslininkų, 130 verslo grupių ir 22 įmonės. Verslininkai programoje turi teisę dalyvauti trejus metus.

„Lidl“ – geriausias darbdavys

Graikijoje įsikūręs prekybos tinklas „Lidl“ antrus metus iš eilės buvo pripažintas geriausiu darbdaviu. Šį įvertinimą „Lidl Hellas“ skyrė nepriklausomas institutas „Top Employers“, įsikūręs Amsterdame ir kasmet renkantis pasaulyje lyderiaujančius darbdavius.

„Lidl“ žmogiškųjų išteklių valdymas didelį dėmesį skiria karjeros galimybėms Graikijoje, kur siekiama atkurti kandidatų pasitikėjimą darbo rinkoje.

Kuo ypatingas Graikijoje įsikūręs „Lidl“ prekybos parduotuvių tinklas? „Lidl“ žmogiškųjų išteklių valdymas didelį dėmesį skiria karjeros galimybėms Graikijoje, kur siekiama atkurti kandidatų pasitikėjimą darbo rinkoje. Vien apie 1 mln. eurų per metus ši įmonė skiria personalo apmokymui, seminarams, naujai skaitmeninei technologijai ir plėtrai.

Didžiausias Graikijos „Lidl“ privalumas geriausio darbdavio kategorijoje yra tas,  kad didelis dėmesys skiriamas darbuotojų sveikatai, todėl „Lidl“ programos „Esu sveikas, dirbu saugiai“  dėmesio centre – darbuotojų pusiausvyra tarp profesinio ir asmeninio gyvenimo, o pirmenybė teikiama šeimas turintiems asmenims.

Prieš gavėnią rinkoje nebelieka žuvies

Visai neseniai baigėsi garsusis Graikijos karnavalas, atnešęs džiaugsmo  ir linksmų akimirkų Graikijos gyventojams. Ši šventė, trunkanti beveik tris savaites, nemažai džiaugsmo suteikia ir netradicines prekes nuomojantiems ir prekiaujantiems verslininkams, pavyzdžiui, jų parduotuvėse galima gauti karnavalinių kostiumų, parado statulų, balionų ir kt.

Kaukių linksmybės baigiamos „švarųjį pirmadienį“, kai vyksta pati didžiausia aitvarų šventė. Tą dieną graikai valgo tik žuvį – taip įžengiama į rimtąjį priešvelykinį gavėnios laikotarpį. Tomis dienomis visoje šalyje parduodama tūkstančiai tonų žuvies – dėl milžiniškos paklausos kartais jos Graikijos rinkoje tiesiog nelieka. 

Taip pat parduodama šimtai tūkstančių aitvarų. Žinoma, dažniausiai iš parduotų aitvarų valstybė negauna pajamų ir praranda nemažas sumas, nes jie parduodami juodojoje rinkoje. Bet, kadangi tai religinė šventė, Graikijos mokesčių inspekcija tiesiog užmerkia akis ir į šį faktą žiūri nuolaidžiai.

Per pusmečio susitikimus būsimosios sąjungos įkūrėjas žada ne tik įdomių susitikimų, bet ir tokių pramogų, kaip gražiausios ar greičiausios rūšies sraigių rinkimai. Kadangi sraigės – didelis proteinų šaltinis, jų kaina kyla ir didina verslininkų pelną.

Sunkiai atsisakoma tabako gaminių

Graikai turbūt vienintelė tauta, kuri taip sunkiai atsisako žalingo įpročio – rūkymo. Bet tyrimai rodo, kad daugelis rūkalių cigarečių mielai atsisakytų dėl savo sveikatos, žalos aplinkiniams ir, žinoma, dėl gana nemažų išlaidų.

Vienas iš pasisekusių ir perspektyviausių verslų Graikijoje šiuo metu – prekyba elektroninėmis cigaretėmis. „Nobacco“, viena didžiausių Graikijos kompanijų, prekiaujanti šiuo produktu, remiasi ne tik naujausiais tyrimais tobulindama elektronines cigaretes, bet ir bendradarbiauja su šalies universitetais, siekdama taikyti naujas technologijas ir mažinti žalą sveikatai.

Įmonė, šiuo metu turinti 65 prekybos vietas šalyje, atidarė parduotuves Vokietijoje ir Rumunijoje, o per parodą Kinijoje modernumu bei aptarnavimo lygiu sužavėjo ir Azijos rinką. 

Perkama vis mažiau duonos gaminių

Atsiskaitymo kortele aparatas  netolimoje ateityje bus privalomas visiems Graikijos verslininkams, bet šiuo metu kiekvienas prekybininkas jau privalo prie įėjimo pakabinti informacinį lapelį arba lentelę, kuri nurodo, ar parduotuvėje yra galimybė atsiskaityti kortele. Viešai nepateikiantis šios informacijos verslininkas gali gauti 1 000 eurų baudą.

Numatoma, kad 2017 m. prekybos centrų pajamos sumažės 5 proc., palyginti su praėjusiais metais. Graikai mažiau šiemet perka namų buities produkciją: valymo ir skalbimo priemones, kūno priežiūros ir dekoratyvinės kosmetikos prekes. Iš maisto prekių labiausiai sumažėjo (beveik 6 proc.) pieno produktų perkamumas.

Labiausiai verslininkus stebina, kad daug mažiau perkama duonos. Sveikatos centro specialistai teigia, kad tai gali būti ne dėl krizės, o dėl to, kad graikai keičia mitybos įpročius. Vis daugiau graikų perka tamsią arba ruginę duoną ir jos reikalauja šviežios, todėl perkamoji galia persikėlė į duonines, kurios gaminį kasdien pateikia šviežią.

Pieno produkcijos gamintojas „Kri Kri“, kaip ir kiti šios srities verslai, nukentėjo dėl kritusios pieno produkcijos paklausos ir Didžiosios Britanijos sprendimo trauktis iš Europos Sąjungos (Didžioji Britanija buvo pagrindinis šios kompanijos pieno produktų, ypač graikiško jogurto, užsakovas). Bet praėjusių metų rodikliai rodo, kad dėl konkurencingos kainos ir žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos, jog „Kri Kri“ produktai vieni sveikiausių pieno gamybos rinkoje, šios įmonės eksportas padidėjo 20 proc., o pelnas kai kuriais mėnesiais augo net iki 50 proc.

Šiuo metu šalyje trečdalis graikų gyvena skurde, kai Europos Sąjungoje šis rodiklis siekia 24 proc. Pasak analitikų, padėtis gali paaštrėti dar labiau, nes tiek minimali, tiek vidutinė pensija Graikijoje sumažės apie 30 proc., todėl prie skurdžiai gyvenančiųjų prisidės dar daugiau pensininkų.

Problemų padaugėjo, kai antradienį nustojo veikti socialiniai rūpybos centrai, kurie rūpinosi maisto, vaistų ir kitų svarbių produktų rinkimu ir tiekdavo juos skurdžiau gyvenančioms šeimoms.

Trečiadienį Atėnuose tęsiasi šių centrų darbuotojų protestai, nes jie liko be darbo ir jų likimas neaiškus. Eurostato duomenimis, Graikija pagal skurdo lygi lenkia tik Bulgarija ir Rumunija.

Merginos šiuo metu turi žolelių, vaistažolių, arbatžolių ir prieskonių rinkėjų tinklą visoje Graikijoje. Įdomu tai, kad  „Anassa Organics“ bendradarbiauja su Salonikų universiteto farmacijos mokykla ir savo žolelėmis prisideda prie vaistų prieš vėžį kūrimo bei dalyvauja tyrimuose, kovojant su šia sunkia liga. Tuo tikslu jau yra sukurti penki vaistažolių mišiniai.

Merginų gaminamos produkcijos galima įsigyti jau 23 vietose Graikijoje, internetinėje svetainėje, produktais susidomėjo viešojo maitinimo įstaigos: restoranai, tavernos. Taip pat pirmasis žingsnis buvo žengtas į didžiąją „Vasilopoulos“ prekybos centrų rinką. Pirmieji užsakovai iš užsienio – belgai, danai, prancūzai ir netgi amerikiečiai.  Graikės buvo apdovanotos „Libros Group“ verslo apdovanojimu.

Graikiją aplankys daugiau turistų

Pirmąjį pusmetį 6 proc. sumažėjęs turistų srautas Graikijoje išgąsdino vietinius verslininkus, kurie tikėjosi, kad vasara bus sunki. Buvo prognozuota, kad dėl pabėgėlių krizės šalyje Graikiją aplankys daug mažiau turistų, ypač nerimavo Mikono ir Kretos salų gyventojai, o Chalkidikės viešbučių savininkai skundėsi net 80 proc. sumažėjusiu graikų turistų skaičiumi.

Vis dėlto liepos statistikos duomenys Graikijos verslininkams suteikė vilčių, kad ir ši vasara bus gera bei pelninga. Paskutinės minutės užsakymų 20 proc. padaugėjo iš Lenkijos ir Britanijos, šiek tiek mažiau – iš Austrijos ir Olandijos, daug daugiau poilsiautojų nei pernai atvyks iš Šveicarijos, Italijos ir Skandinavijos.

Rodo sala sausakimša turistų. Analitikai teigia, kad padidėjusį šalies lankytojų srautą lėmė teroristinių išpuolių bei kitų neramumų purtoma Turkija. Ją turistai nusprendė iškeisti į Graikiją. Žinoma, dėl pabėgėlių krizės Lesbo, Samo ir Chijo salų verslininkai šią vasarą išgyvena tikrą tragediją.

Graikijoje pinga statybinės medžiagos

Šį pusmetį Graikijoje krito statybinių medžiagų kainos. Jos sumažėjo vidutiniškai 2 proc. Pigiausiai šiuo metu galima įsigyti vamzdžių, kurie atpigo 10 proc. Taip pat gana pigiai galima nusipirkti plytelių grindims, voniai ir kitų medžiagų.

Rankas trina statybų įmonių savininkai. Jie tikisi, kad atsigaus per krizę miręs statybų verslas. Priežastis, dėl kurios krito statybinių medžiagų kainos, – ne sumažėjusi paklausa, o atpigęs kuras, ypač dyzelinas.

Graikijos verslininkai vėl protestuoja

Vėl sukilo Graikijos verslininkai. Šį kartą dėl mokesčio už grynąjį pelną, kurį reikia sumokėti ne tik už šiuos, bet ir už ateinančius metus.

Pastaruoju metu Graikijoje verslininko metinių pajamų mokestis kilo nuo 23 proc. iki 29 proc. Be to, vyriausybė priėmė įstatymą, kad verslininkas ne tik turi sumokėti už  einamuosius metus, bet tokia pat  sumą sumokėti metams į priekį. Kitais finansiniais metais, atskaičiavus sumokėtą sumą nuo reikiamo sumokėti mokesčio, verslininkas vėl mokės pilną avansą į priekį. Taip ši grandinė tęsis be galo.

Graikijos finansų ministerijos tikslas – dėl skolų krečiamos šalies padėties kuo daugiau papildyti valstybės iždą kiekvienais  metais. Žinoma, tokia reforma supykdė ne tik vietinius graikus, nes per dieną šalyje užsidaro apie 100 smulkiųjų verslų, bet ir šokiravo kitus europiečius verslininkus. Jie baiminasi, kad jų šalių vyriausybės ateityje, norėdamos surinkti daugiau mokesčių, neperimtų šio pavyzdžio iš graikų.

Ekologiškų vištų ūkis atnešė sėkmę

Pirmoji žemės ūkio įmonės „Biogreco“ ekologiška višta buvo užauginta 2001 m., o Graikijos rinką pasiekė po metų. Pasak bendrovės prezidento Stavroso  Argiropouloso, idėja imtis ekologiškų vištų auginimo ir paukštienos pardavimo verslo atėjo jam kartu su dviem draugais prieš 15 metų. Tai buvo didelis iššūkis. Daugelis netikėjo šia idėja todėl kilo abejonių net patiems graikams ūkininkams – ar tikrai pavyks. Bet verslininkų draugų trijulė ryžosi rizikuoti ir tikėjo savo idėja. Šiandien įmonė „Biogreko“ yra apjungusi keturis ekologiškos paukštininkystės ūkius, per metus užaugina 200 tūkst. ekologiškų vištų, o tai sudaro 70 proc. visos Graikijos ekologiškos paukštienos rinkos. Taip pat žemės ūkio „Zootechnia“ aštuntoje tarptautinėje parodoje Salonikuose „Biogreco“ ekologiška višta gavo ne vieną apdovanojimą.

Wineinstitute.org duomenimis, Vatikane, kuriame yra 836 gyventojai, per metus vienas asmuo suvartoja 54 litrus vyno, Andoroje vienam asmeniui tenka 46 litrai. Pagal šį sąrašą Graikija lieka 12-oje vietoje – 27 litrai vienam gyventojui, praneša LRT RADIJAS apžvelgdamas Graikijos verslo naujienas.

Dar didesnį šoką vyno rinkai Graikijoje sukėlė vyriausybės įvestas vartojimo mokestis vynui – vidutiniškai 20 euro centų už litrą. Rezultatas – daug bankrutavusių šeimyninių vyno gamyklėlių ir nelegaliai tiekiamas bei parduodamas vynas, o paties vyno suvartojimas sumažėjo 10 tūkst. litrų per metus.

Kenkia ne tik migrantų krizė

Dėl migrantų krizės šią vasarą turbūt labiausiai nukentės Lesbo salos verslininkai, kurie skundžiasi, kad salą aplankė 40 proc. turistų mažiau nei pernai tuo pačiu periodu. Nors migrantai yra apgyvendinti uždaruose ir saugiuose specialiai jiems skirtuose centruose, toliau pastebimas sumažėjęs apsilankiusiųjų Lesbo saloje skaičius.

Graikai verslininkai taip pat užsiminė, kad turizmo sezoną apsunkino ir tai, jog strigo vizų išdavimo procesas turkų ir rusų poilsiautojams. Pastarieji dėl šios priežasties šią vasarą pasirinko teroristinių išpuolių purtomos Turkijos kurortus. Ypač dėl vizų išdavimo vėlavimo nukentėjo Chijo sala.

Dėl taip diskutuojamo ir verslininkų nepasitenkinimą sukėlusio mokesčio kavai nuo kitų metų apsilankymas kavinėse, baruose ir restoranuose graikams kainuos brangiau. Importuojamos šviežios kavos, kaip žaliavos, kilogramo kaina su visais mokesčiais siekia 3 eurus, espreso kavos – 4 eurus, o tirpiosios kavos – 5 eurus. Verslininkai apskaičiavo, kad, įvedus naująjį kavos mokestį, vartotojams kavos puodelis vidutiniškai brangs 20–30 euro centų.

Ruošiamos didesnės bausmės 

Finansų ministerija paskelbė, kad verslininkai, kurie vėluos sumokėti mokesčius, bus ne tik baudžiami baudomis, bet ir neteks verslo. Statistika rodo, kad mokėti mokesčius garsiojoje Mikono saloje vėluoja net 62 proc., o Rodo ir Zakinto – apie 30 proc. verslininkų.

Verslininkai teigia, kad negali laiku sumokėti mokesčių inspekcijai, nes tiesiog neturi pinigų tokiems dideliems mokesčiams padengti. Taip pat graikai teigia, kad nepakanka tik didelių baudų ir reikia verslininkus skatinti (pavyzdžiui, laiku sumokėjus valstybei, gali būti padaryta nuolaida kokiam nors mokesčiui) arba suteikti galimybę susimokėti dalimis.

Taip pat Graikijos verslininkai sukilo, kai daugeliui iš jų mokesčių inspekcija be perspėjimo iš banko sąskaitų nurašė pinigų sumas, kurias verslininkai vėlavo bent vieną dieną sumokėti valstybei.

Populiarėja pieno „bankomatai“

Apie 100 galvijus auginančių fermų Tesalijos ir Makedonijos regione, susijungusios į bendrą sąjungą „Tesgala“, įkūrė pieno bankomatų tinklą. Dabar graikai šviežio pieno gali įsigyti 24 val. per parą. Šiuo metu šalyje yra 43 pieno bankomatai Salonikų, Larisos ir Atėnų miestuose, o pieno gamintojų sąjunga žada plėstis ir toliau

Bankomatuose pieno kaina prasideda nuo vieno euro už litrą, o pienas parduodamas vieno arba pusantro litro talpos induose, tačiau vartotojas gali vietoje įsigyti ir vienkartinę stiklinę arba naudoti savo atsineštą tarą. Pieno bankomatuose taip pat galima nusipirkti puskiečio sūrio ir šokoladinio pieno vaikams. Bankomatai šviežio pieno pripildomi kartą per parą.

Labai užsiėmusiems žmonėms, kurie nespėja sau skirti net mažiausio dėmesio, Graikijoje atsirado naujas taksi-SPA. Šis taksi bus jūsų paslaugoms ir dieną, ir naktį, kad ir kur vyktumėte: ar į oro uostą, darbą, verslo susitikimą, interviu ar pramogauti, praneša LRT RADIJAS apžvelgdamas Graikijos verslo naujienas.

Važiuojant šiuo automobiliu, galima susišukuoti, apsikirpti, susitvarkyti nagus, suteikti veido odai spindesio įvairiomis kaukėmis, netgi pagerinti savijautą atpalaiduojamuoju masažu ar kvapų terapija. Kainos tikrai neviršys tų, kurios taikomos tradicinėse kirpyklose ar SPA centruose.

Verslininkai skaičiuoja nuostolius

Dar nesibaigus žiemos nuolaidoms, Graikijos verslininkai skaičiuoja nuostolius. Prekybininkai teigia, kad šiais metais sausio ir vasario nuolaidų sezono metu gautas pelnas buvo 20 proc. mažesnis nei tuo pačiu metu 2015-aisiais, o, palyginti su 2010-aisiais, pajamos sumažėjo net per pusę.

Graikijos verslininkų ir prekybininkų sąjunga pateikė duomenis, kad prekyba nuolaidų metu Atėnuose sumažėjo iki 20 proc., Salonikuose – trečdaliu, panašiai – Patru ir Joaninos miestuose, geresnė situacija buvo Pirėjo regione, kur verslininkų pelnas sumažėjo 10 proc., o naujosios Joanijos Atėnų rajone ir Syros saloje pelnas išliko toks pat, kaip ir pernai.

Graikijoje buvo sukurta nauja duomenų bazė „Ergani“ kurioje yra pateikti visi šalies verslai, jų ypatumai, veiklos stilius, įdarbinimo galimybės bei faktai. Šioje sistemoje galima sužinoti didelių įmonių ir smulkiųjų bei vidutinių verslų svarbą šalies ekonomikai.

Duomenų bazėje užfiksuota, kad Graikijoje pernai veikė daugiau nei 222 tūkst. verslų, beveik 90 proc. iš jų įdarbino nuo vieno iki dešimties žmonių. Iš jų 17 proc. – iki keturių, o 520 įmonių priima į darbą net po 250 asmenų.  

Apsieina be kompiuterio ir interneto

Nacionalinio Graikijos banko tyrimų duomenimis, Graikija yra viena iš mažiausiai naudojančių skaitmenines technologijas šalių visoje Europos Sąjungoje. Statistika rodo, kad tik 52 proc. viso ES vidurkio graikų verslininkų yra atviri naujovėms, apie 70 proc. – valstybinis sektorius ir tiek pat paprasti piliečiai.

Taip pat duomenys rodo, kad vienas iš trijų verslų Graikijoje nenaudoja net elementariausių  technologijų, pvz., kompiuterio ar interneto. Tik 4 proc. smulkiųjų ir vidutinių verslininkų naudoja visą komunikacinį technologijų paketą, iš jų trečdalis turi įdiegę internetą ir savo interneto svetainę.

Pastebėta, kad net turizmo ir viešbučių sektorius, kuris yra varomasis Graikijos variklis, yra gana atsilikęs technologijų sferoje. O štai pačią didžiausią pažangą yra padariusios informacinės ir susisiekimo paslaugos.

Viena iš pagrindinių atsilikimo priežasčių yra ne tik graikų charakterio bruožas – uždarumas naujovėms, bet ir ekonomikos krizė, kapitalo kontrolė, kuri visiškai užvėrė duris verslo paskoloms. Vis dėlto net pusė graikų verslininkų planuoja per artimiausius metus investuoti į skaitmenines technologijas, taip tikėdamiesi didesnio pelno, nes, Graikijos nacionalinio banko duomenimis, modernizuotas verslas per krizę patyrė daug mažesnius nuostolius nei tradicinis.

Bijo prarasti turistus

Prabilus apie Graikijos verslą, sudėtinga nepaliesti turizmo. Dėl didelio pabėgėlių srauto į šią šalį verslininkai baiminasi, kad sumažės turistų. Jau dabar kalbama apie atšauktus skrydžius į Lesbo salą.

Pasak Graikijos turizmo sąjungos pirmininko, su tokia informacija reikia būti labai atsargiems. Iki šiol nėra pastebėta dažnų rezervacijos atšaukimo. Vieni turistai tiesiog pakeičia savo kelionių vietą iš vienos salos į kitą, o keli atšaukti skrydžiai buvo tik dėl to, kad dėl didelio užsakovų skaičiaus prireikė didesnių lėktuvų ar net dažnesnių skrydžių.

Dar vasarą kilo didelis sąmyšis sužinojus, kad valstybė, ieškodama papildomų pajamų, gali apmokestinti ir Graikijos asilus, kaip transporto priemones ir verslo objektus. Tai ypač populiarus gyvūnas Graikijos salose. Asilai mažesnėse salelėse yra naudojami kaip transporto priemonė, o kitose salose, ypač Santorinyje, kaip turizmo verslo dalis, nes asiliukais ir mulais turistams dažnai organizuojamos ekskursijos po vietines apylinkes.

Taip pat šie gyvūnai populiarūs kaip taksi ir yra neatsiejama žemės ūkio pagalbinė dalis. Kadangi įtūžę salų gyventojai ir senieji verslininkai pagrasino bado streiku, Graikijos vyriausybė atsisakė šios idėjos, praneša LRT RADIJAS, apžvelgdamas Graikijos verslo naujienas.

Geriausias ES viešbutis – Santorinyje

Geriausiu Europos Sąjungos viešbučiu 2015 m. „Europien Hospitality“ padovanojimuose buvo pripažintas viešbutis „Grace“ Santorinyje. „Europien Hospitality“ kasmet renkami geriausi Europos viešbučiai pagal įvairias kategorijas.

Laimėjusio viešbučio savininkai gali didžiuotis tuo, kad verslą šioje saloje pradėjo tik šiemet, bet iškart  buvo pripažinti kaip geriausi ES už teikiamas kokybiškas paslaugas ir išskirtinę viešbučio architektūrą. O „žaliausio viešbučio“ apdovanojimą gavo Rodos saloje įsikūręs „Amathus Beach Hotel“.

Graikijos keleivinio laivyno kompanija „Attica Group“, kuriai priklauso „Blue Star“ ir „Superfast Ferries“,  dar nesibaigus metams skaičiuoja 35 mln. eurų pelną. Su didesnėmis problemomis ši įmonė susidūrė vasarą, kai šalyje buvo apribotas pinigų išgryninimas ir uždaryti bankai, bet tai nesutrukdė šios įmonės verslui.

Šiais metais „Blue Star Ferries“ laivai plukdė daug daugiau klientų ir automobilių. Žinoma, prie to prisidėjo investicijos į šią kompaniją, kad laivai būtų atnaujinti ir modernizuoti  taip, kad būtų sunaudojama mažiau kuro. Taip pat „Attica Group“ plėsdamasi už šalies ribų  planuoja atidaryti maršrutus tarp JAV ir Graikijos.

IKEA klesti, vyno verslas nerimauja

Nepaisant kapitalo kontrolės, pirmalaikių rinkimų ir politinio nepastovumo šalyje, kas visiškai užslopino ekonomiką ir smulkųjį verslą, Graikijos IKEA, kuri priklauso graikui stambiajam verslininkui  Fourlisui, sugebėjo išlaikyti tokį patį pelną, kaip pernai. Žinoma, tokioms didelėms įmonėms, kaip IKEA, net ir krizės piko metu dėl didelio sukaupto kapitalo daug lengviau importuoti produkciją nei mažiems finansiškai išsekusiems verslams.

Reikia paminėti, kad Graikijoje įsikūrusi IKEA jau nuo 2013 m. prisideda prie labdaros akcijos „Džiaugsmo vaikų darželiai“ ir jau yra aprūpinusi 25 valstybinius vaikų darželius baldais bei kitomis priemonėmis maždaug už 200 tūkst. eurų.

Krizė gilėja, o graikiškas vynas gerėja – taip apie Graikijos vynus rašo vienas garsiausių vynų degustuotojų niujorkietis Alexanderis LaPrattas. Jis pripažino, kad graikiški vynai yra vieni geriausių Europoje, jei ne patys geriausi. Tai patvirtina ir padidėjusi šio vyno paklausa ir importas į JAV. Ypač  šis vyno specialistas siūlo pabandyti tokias vyno rūšis, kaip Santorinio „Moschofilero“, „Asyrtiko“, „Moschato“, „Agiorgitiko“.

Bet po tokios reklamos Graikijos vyndarių ir verslininkų laukia liūdnos naujienos, nes vyriausybė nusprendė apmokestinti ir vyną. Taip planuojama valstybės iždą papildyti 45 mln. eurų. Vynu besiverčiantys gamintojai, verslininkai ir restoranai baiminasi, kad taip sumažės šio tauriojo gėrimo paklausa ir, žinoma, pajamos. Didesnį nerimą jaučia patys graikai vartotojai, kurie piktinasi, kad iš jų taikomasi atimti paskutinį gyvenime likusį malonumą – maistą ir vyną.

Ketvirtadienį Graikiją paralyžavo visuotinis streikas, kuriame dalyvauja ir valstybinis, ir privatusis sektorius. Tai – didžiausias streikas šiais metais, po to, kai sausio mėnesį į valdžią grįžo kairiųjų radikalų partija „Syriza“.

Šalyje neveikia metro, geležinkelio stotys, uostai, likusio viešojo transporto darbo laikas ribotas, stabdomi lėktuvų skrydžiai Graikijos viduje. Taip pat streikuoja ligoninės, švietimo įstaigos, bankai, masinės informavimo priemonės, o tai reiškia, kad šalyje nebus transliuojamos žinios ir laidos.

Didelių problemų dėl demonstracijų sukels tai, kad Atėnuose ir Salonikuose uždaryti miestų centrai. Graikai nepatenkinti tuo, kad bus keliamas PVM mokslui, vėl mažinamos pensijos, atlyginimai ir socialinės išmokos, apjungiamos kai kurios socialinio draudimo kasos.

Dėl griežto taupymo plano su didelėmis problemomis susidurs bedarbiai arba mažas pajamas gaunantys graikai, kurie skolingi bankams ir dėl to gali netekti savo namų.

Euro zonos finansų ministrai teigia, kad šiuo metu nėra pagrindo tolimesnėms deryboms dėl paskolos Graikijai. Ir sako, kad diskusijas bus galima atnaujinti tik po referendumo.

Vakar vykusiame euro zonos finansų ministrų pokalbyje nebuvo nieko susitarta, nes prieš lemtingąsias derybas, Graikijos premjeras Alexis Tsipras dar kartą kreipėsi į tautą, skatindamas sekmadienį vyksiančiame referendume pasisakyti prieš skolintojų siūlomas reformas, taip pats prisiimdamas atsakomybę už bet kokias pasekmes, taip pat pažėrė nemažai kritikos skolintojų spaudimui uždaryti bankus, taip įvarant Graikijos žmonėms baimę.

Pasak žiniasklaidos ir analitikų, po balsavimo graikų lauks skaudesnis ir greitesnis taupymo planas, nes bus prarasta daug laiko.

Jau ketvirtą dieną šalyje neveikia bankai, o tai sukėlė didelių problemų išmokant pensijas ir atlyginimus.

Graikijoje vis labiau populiarėjantys ratuotieji kioskeliai – naujas verslas, kuriam įkurti nereikia didelio kapitalo ir įsipareigojimų. Norint užsiimti šiuo verslu, tereikia asmeninio automobilio ir produktų, kuriais bus prekiaujama, praneša LRT Radijas apžvelgdamas Graikijos verslo naujienas.

Labai dažnai ratuotąjį kioskelį galima pamatyti koncertuose, sporto varžybose, įvairiuose  mitinguose ir jaunimo susitikimuose. Jame dažniausiai prekiaujama tuo, ko neturi greituoju maistu prekiaujantis verslininkas, tarkim tabako gaminiais, žiebtuvėliais, servetėlėmis,  tualetiniu popieriumi, elementais. O jei bus prekiaujama ir apsisaugojimo priemonėmis įsimylėjusioms porelėms – pelnas garantuotas.                

Dėl šalies skolų kenčia turizmo sektorius

Dėl nesibaigiančių Graikijos derybų su savo skolintojais neigiamos pasekmės palietė ir kai kurias turistines šalies vietas, tokias kaip Kreta ir Rodas. Čia pastebėtas sumažėjęs turistų srautas.

Tačiau padidėjusiu turizmu gali pasigirti Atėnų ir tokių brangių salų, kaip Santorinis ir Mikonas, verslininkai. Lankytojų čia vidutiniškai 20 proc. daugiau nei pernai. Taip pat turistų skaičiumi gali džiaugtis Kalamatos ir Salonikų miestai.

Nors yra vilties teikiančių rodiklių, graikų verslininkai, besiverčiantys  turizmu, teigia, kad šalies vyriausybė turi kuo greičiau  susitarti su savo skolintojais, nes vien turizmas tikrai neišgelbės Graikijos nuo bankroto.

Verslo registravimo mokesčiai – bene pigiausi Europoje

Graikija yra viena pigiausių šalių Europoje pagal verslo registravimo ir įtraukimo į verslo bei prekybos registrą mokestį, kuris, atliekant šį procesą internetu, neatsižvelgiant į verslo rūšį,  siekia vos 10 eurų. Graikus lenkia estai – Estijoje pateikti prašymą įkurti verslą kainuoja keturis eurus.

Jungtinėje Karalystėje tokia paslauga kainuoja 15 eurų, tačiau, dokumentus pateikus ne internetu, kaina šokteli iki 50 eurų. Beje, pačios brangiausios šalys yra Malta ir Suomija.

Žinoma, Graikijoje ši verslo registracijos procedūra dar susiduria su nesklandumais, nėra išspręsta, kaip bus tvarkoma problema, jei susidomėjęs asmuo internetu pateiks ne visus reikiamus dokumentus, ir kaip Finansų ministerija vykdys dokumentų priežiūrą bei „perspektyvių“ verslų atranką.

Graikija gali pasigirti „išmaniaisiais“ darbuotojais

Graikijos telekomunikacijų verslas gali pasigirti darbuotojais, kurie Europoje buvo pripažinti kaip vieni iš geriausių.  Ypač „išmaniaisiais“ darbuotojais  gali didžiuotis kompanija „Vodafone Ellas“. Šis titulas buvo skirtas atsižvelgiant ne tik į personalo klientų aptarnavimo lygį, bet ir į žinias, susijusias su technologijomis bei ryšiu.

Graikijoje vykusiame „Gudriųjų idėjų gudriems verslams“ konkurse viena graiko pasiūlyta energijos matavimo programėlė telefonams ir kompiuteriui sulaukė daug dėmesio. Šios programėlės tikslas – lengvai ir greitai suskaičiuoti, kiek verslininkas per mėnesį, pusmetį ar metus išnaudoja  elektros ir vandens, kad galėtų daug lengviau susidaryti energijos ir jos išlaidų taupymo programą.

Šimtų įmonių pavadinimas – Papadopoulos

Kad verslas būtų autentiškas ,Graikijoje populiaru įmonę pavadinti savininko pavarde. Ir visiškai nesvarbu, ar tai kirpykla, ar automobilių salonas, ar santechnikos priemonėmis prekiaujanti parduotuvė.

Žinoma, apie kokį išskirtinumą galima kalbėti, kai Graikijoje pati populiariausia pavardė – Papadopoulos, tad šitaip pavadintų smulkiųjų verslų galima rasti šimtus ar net tūkstantį.