Išorės ir vidaus vienovė

Aiškių geometrinių formų dviejų aukštų 226 kv. m ploto pastato architektūroje išsiskiria horizontalūs perdengimo ir stogo tūriai, stiklinė vitrina, įsiterpusi tarp jų, ir laikančioji siena be langų namo šiaurinėje pusėje.

"Pirmoji mano mintis, pradedant kurti šį interjerą, buvo pasistengti, kad išorė ir vidus neprieštarautų vienas kitam. Žinojau, kad užsakovams, kuriems anksčiau jau buvau projektavusi butą, patinka modernus klasikinis stilius, tačiau namo architektūra moderni, taigi, čia jis netiko", – prisimena kūrybinius ieškojimus interjero autorė architektė Akiko Tutlys.

Galvodama, kaip išspręsti šį prieštaravimą, ji prisiminė, kad šeimininkei patinka pagal britų architekto ir dailininko Williamo Morriso, Menų ir amatų judėjimo iniciatoriaus, sukurtus raštus pagaminti tapetai. Nusprendė, kad integruos juos į šį interjerą, o tuomet kilo mintis priderinti ir šio stiliaus baldus, minkštuosius aptraukti gobelenu iš minėto dailininko kolekcijos.

Šis stilius pakankamai modernus, nes naudojamos paprastos, lakoniškos formos, tačiau kartu šiltas, jaukus, dekoratyvus dėl išraiškingos sienų ir baldų apmušalų ornamentikos, kurioje vyrauja augaliniai, gėlių, vaisių raštai.

"Toks ir buvo šios interjero idėjos atspirties taškas", – sako A.Tutlys. Ji pasakoja, kad dar viena apdailos inspiracija gimė po tuo metu, kai buvo įrengiami jų namai, vykusios užsakovų kelionės į Maroką. Jos ženklų galima pastebėti pirmojo aukšto svečių vonios kambaryje – tai juodos ir aukso spalvos tapetai, kabantis žibintas, originalaus dizaino praustuvas ir antrame aukšte esančioje pirtyje – čia išklijuotos mėlynos margos plytelės.

"Šiuose namuose Marokas ir W.Morrisas nesipyksta – tiek vieną, tiek kitą sėkmingai pavyko integruoti interjere", – šypsosi pašnekovė. Prie šios stilistikos pritapo ir retro stiliaus seni baldai, kurių nemažai turėjo užsakovai: foteliai, staliukai, komodos, spintelės, indauja, tereikėjo juos restauruoti. Jie įkurdinti svetainėje, hole, bibliotekoje, miegamajame.

Įgyvendino svajonę

Namas padalytas į dvi zonas – privačią (su sanmazgais ir miegamaisiais) ir viešą su svetaine, valgomuoju, virtuve. Šių zonų jungiamoji erdvė su įspūdinga sienine biblioteka per du aukštus, kedro dailylenčių lubomis ir "tiltu" tarp pirties zonos su išėjimu į lauko terasą. Ji skirta svečiams, todėl įrengta atokiau nuo miegamųjų, ramybės oazės.

Turėti namų biblioteką su lentynomis nuo grindų iki lubų buvo būsto šeimininkų sena svajonė. Namą projektavę architektai ją įgyvendino ir šią erdvę pavertė svarbiausiu interjero, o kartu ir išraiškingu eksterjero akcentu.

Pasak architektės, kedro mediena – brangi medžiaga, tačiau apdailai ji buvo pasirinkta neatsitiktinai: šis medis maloniai kvepia, pasižymi antibakterinėmis ir priešgrybelinėmis savybėmis. Tai ypač aktualu siekiant apsaugoti namų bibliotekoje eksponuojamą gausią knygų ir meno kūrinių kolekciją nuo kenkėjų. Lentynos pagamintos iš kedro lukšto baldinės plokštės.

"Natūralaus medžio lubos ir lentynos suteikia interjerui jaukumo, nes pats pastatas – plytų ir stiklo dėžutė. Kaip ir natūralaus balinto ąžuolo parketlentės, kuriomis išklotos visos namo grindys, akmens masės plytų sienute išskirtas židinys svetainėje", – komentuoja apdailos medžiagų pasirinkimo motyvus interjero kūrėja. Interjerą suminkština, sušildo ir tekstilės elementai – kilimai, užuolaidos, pagalvėlės.

Kitas ryškus akcentas – namo šiaurinė siena, nudažyta tamsiai pilka, beveik juoda spalva, tai viena architektūrinės išraiškos formų. Ji savotiškas namo stuburas – laikančioji konstrukcija, todėl projekto autorė A.Tutlys pasistengė ją akcentuoti – vizualiai suteikė svorį. Be to, už sienos yra gana judri gatvė, tad ji izoliuoja pastatą nuo iš tos pusės sklindančio triukšmo.

Svetainės šviestuvai minimalistiniai, įleisti į lubas išlaikant švarią plokštumą, kuri tęsiasi ir už lango, fasade, ir atrodo kaip vienas tūris. Tokiu būdu architektė stengėsi nesugadinti bendrosios pirmojo namo aukšto erdvės architektūrinės išraiškos. Antrajame aukšte dėl tos pačios priežasties apšvietimui naudojamos tik neutralios LED juostos. Tik miegamajame ant spintelės padėta jauki lempa su tekstiliniu gaubtu, o ties krėslu prie lango stovi medinis toršeras. Pastatomas šviestuvas apšviečia ir valgomojo erdvę.

Siekė sukurti pusiausvyrą

Svetainės baldai – lengvo stiliaus ir šviesių spalvų, kaip atsvara tamsiai, vizualiai sunkiai sienai. Svetainės centre – didžiulė rausvos spalvos sofa, atsukta į židinį ir langus, prie sienos – lengva lentyna, virš kurios sukabinta šeimininkų nespalvotų fotografijų kolekcija. Už židinio sienelės įkurdinta valgomojo zona su apskritu stalu ir indauja.

Kadangi šeimoje auga du maži vaikai ir svetainė tapo jų žaidimų aikštele, tėvai dažniau glaudžiasi virtuvėje. Jos baldai klasikiniai, su tiesaus frezavimo filinginėmis beicuoto ąžuolo faneruotės durelėmis, pilkos spalvos. Palei sieną išdėstytos spintos su integruota virtuvės technika, priešais jas – didelė sala su bariuku. Patalpa neužgriozdinta baldais ir rakandais, nes visai čia pat – erdvus sandėliukas, kuriame užtenka vietos tiek buitinei technikai, tiek maisto atsargoms. Virtuvei žaismingumo suteikia margos juodos ir baltos spalvų plytelės, virš salos kabantys variniai šviestuvėliai, interjero detale tapęs pro langus matomas miškas.

Prieškambaryje Menų ir amatų judėjimui atstovauja į kilimą panašios raštuotos plytelės, o bibliotekoje retro stiliaus foteliukai, apmušti gobelenu su W.Morriso sukurtais raštais. Jie įsigyti nenauji ir restauruoti, prie jų dera panašaus stiliaus žema spintelė. Originalūs šviestuvai nauji, tačiau panašūs buvo naudojami 6-ajame dešimtmetyje.

Miegamojo akcentas – pagal W.Morriso ir jo bendražygių nupieštus raštus sukurti tapetai. Juose dominuoja mėlyna spalva, augalų motyvai, tokios pačios sodrios mėlynos spalvos ir užuolaidos. Šis kambarys labai erdvus ir šviesus, nes langai siekia žemę, be to, jame tik būtiniausi baldai – lova su aptrauktu galvūgaliu, elegantiškas foteliukas ir spintelės.

Vonios, į kurią patenkama tiesiai iš miegamojo, koloritas taip pat mėlynas, smulkaus rašto plytelės ir tapetai irgi įkvėpti Menų ir amatų judėjimo stiliaus. Vaikų kambaryje tęsiasi ta pati tema, melsvais raštais margintos užuolaidos neužgožia už lango matomų eglių, be to, miško vaizdą atkartoja originalus piešinys ant sienos.

Menų ir amatų judėjimas

Menų ir amatų judėjimas (Arts and Crafts) gimė Didžiojoje Britanijoje 1861 m. kaip atsakas tuo metu suklestėjusiai pramoninei gamybai. Jo iniciatorius ir aktyvus dalyvis – W.Morrisas, žinomas to meto architektas, tapytojas, filosofas ir poetas. Industrializaciją jis laikė nelaime, niekino prastos kokybės masinės produkcijos gaminius, kurie buvo naujiena ir kuriuos visi puolė pirkti. Siekdamas tikrą meną padaryti prieinamą visiems, jis įkūrė dirbtuves, kuriose buvo gaminami kokybiški ir estetiški kilimai, sienų apmušalai, baldai, apdailos plytelės. Buvo teikiamos interjero dekoravimo paslaugos. W.Morrisas su bendraminčiais skatino atsigręžti į istoriją, ypač viduramžių, į gamtą, į rankų darbo kokybę, originalius amatininkų dirbinius, nepamiršti gero skonio. Jo ir kitų judėjimo dalyvių siūlomoje ornamentikoje buvo propaguojamas natūralizmas. W.Morrisas išleido beveik 50 sienų apmušalų ir lubų raštų katalogą, jame vyravo gėlių, vaisių, augalų motyvai. Jie ir šiandien naudojami gaminant tapetus bei audinius, nes visada buvo madingi, turėjo gerbėjų. Dažniausiai jais dekoruojami jaukūs šeimyniški namai, užmiesčio vilos, butikai, viešbučiai.

Daugiafunkcis blokas

Maistui gaminti skirta erdvė projektuojama atvira, lengvai prisitaikanti prie besikeičiančių poreikių. Jos interjero ašis – didelė sala, kurioje sutelkiamos pagrindinės virtuvės funkcijos, kartu ji yra išskirtinis dizaino elementas.

Dar vienas ypatingas virtuvės salos bruožas – ji yra labai masyvi, užima daug vietos, yra pačiame maisto ruošimo zonos, dažnai ir visos gyvenamosios erdvės centre. Ji naudojama ir maistui gaminti, ir kaip darbastalis.

Dėl to saloje integruota visa reikiama įranga: kaitlentė, plautuvė, orkaitė. Išmoningai paslepiamas garų rinktuvas: yra modelių, iškylančių iš stalviršio angos tik tada, kai naudojami arba įmontuotų kaitlentėje, yra minimalistinių, tvirtinamų prie lubų, kurie primena rėmelį. Kai virtuvės planas atviras, standartinis garų rinktuvas atrodys neestetiškai.

Naujiena – plautuvės, integruotos saloje, uždengiamos slankiosiomis durelėmis.

Netradicinis sprendimas

Kitas neįprastas variantas – dvi mažesnės salos, sustatytos viena priešais kitą arba greta, kampu. Tai taip pat nauja, vis labiau populiarėjanti tendencija, žinoma, su sąlyga, kad yra daug vietos. Mažesnėje patalpoje dvi salos vargiai išsiteks, be to, bus nepatogu aplinkui judėti.

Dizaineriai siūlo rinktis ir netradicinį sprendimą, kai dvi salos sujungiamos darbastaliu, tarsi lengvu tilteliu, pastačius prie jo aukštas baro kėdes.

Taip suplanuotoje virtuvėje iš esmės keičiasi sienų dizainas. Kadangi visa technika nukeliavo į salą, jos skiriamos spintelėms, spintoms, lentynoms. Dažniausiai jos uždaros, siekia lubas, kad būtų galima maksimaliai išnaudoti aukštį. Projektuojamos be rankenėlių, atidaromos paspaudžiant briauną, todėl baldai atrodo tarsi sklendžiantys erdvėje, susilieja su sienomis. Toks dizainas padeda sukurti tvarkingos, netgi sterilios virtuvės įspūdį.

Madingi podėliai, arba erdvi spinta, į kurią galima įeiti, tai taip pat padeda neapkrauti erdvės smulkmenomis.

Akmens ir metalo amžius

Marmuras su išraiškingu gyslelių piešiniu, ko gero, yra madingiausia kitų metų medžiaga virtuvės interjere. Tiek prabanga dvelkiantis klasikinis juodas su pilkais, tiek retesnis ir subtilesnis pilkas su rusvais, tiek baltas su pilkšvais raštais.

Marmuro gali būti daug, pavyzdžiui, net tik stalviršiai, bet ir virtuvės sienelė, atvira lentyna, visa sala ir grindys, visa siena. Ypatingu akcentu taps retos marmuro rūšys, tarkime, tamsiai žalia, rausva. Pigesnis variantas – sintetinės marmuro, kitų natūralių akmenų imitacijos. Jei jos kokybiškos, vaizdo nesugadins.

Natūralus medis kurį laiką buvo pasitraukęs iš virtuvių interjero, o dabar ir vėl sugrįžta. Tik ne populiarusis ąžuolas, o uosis.

Prie marmuro dažnai derinamas natūralus medis ar metalas, gražus kontrastingas jo duetas su auksu, žalvariu, sendintu variu. Metalas – dar viena madinga medžiaga virtuvėje. Industrinio stiliaus aprūdiję ar oksiduoti dėmėti dekoratyviniai akcentai, pagyvinantys modernaus stiliaus virtuvę, taip pat ant bangos, ypač jei jie autentiški, atkeliavę iš seno fabriko, garažo ar dirbtuvių. Metaliniai gali būti ir stalviršiai, spintų fasadai, pasendintos, pašiauštos tekstūros suteikia unikalaus žavesio.

Metalui sušildyti pasitelkiamos kontrastingos ryškios spalvos. Daug dėmesio skiriama ne tik maišytuvų, kurių yra įvairiausių stilių ir formų, bet ir plautuvių dizainui. Šie akcentai tampa svarbūs interjero komponentai ne tik dėl savo funkcionalumo.

Tarkime, matinio aukso klasikinės formos plautuvė tikrai neliks nepastebėta. Kaip ir aukso spalvos garų rinktuvas, maišytuvai, orkaitės, kurių išskirtinumas dar labiau pabrėžiamas įdomiu dizainu. Jiems kompaniją palaiko šviestuvai, rankenėlės, indai, kitos smulkmenos. Šis metalas virtuvėje šiemet tiesiog triumfuoja.

Koloritas ir tekstūros

Natūralus medis kurį laiką buvo pasitraukęs iš virtuvių interjero, o dabar ir vėl sugrįžta. Tik ne populiarusis ąžuolas, o uosis. Subtiliai grūdėtas jo piešinys, blyškesnė spalva pasižymi savitu žavesiu. Puikiai atrodo derinant su margu marmuru, nekonkuruoja su juo.

Taip pat matome daug virtuvių, kuriose dominuoja riešutmedis, jo tamsi, sodri spalva, ryškus piešinys dvelkia prabanga. Iš jo gaminami baldai arba grindys. Svarbu šios rūšies medį interjere naudoti saikingai, todėl neretai iš riešutmedžio yra tik dalis fasadų, kiti dažomi neutraliomis spalvomis arba žaliai – šią paletę galime drąsiai vadinti kitų metų virtuvės spalva. Joje rasime visko: ir murzinų žalsvai pilkų tonų, ir skaidrių žaliai mėlynų, ir tamsios miško žalumos.

Tamsūs dramatiški atspalviai vis dar madingi, tarp jų – ir juodas. Nors tai prieštarauja vyraujančiai nuomonei, juoda spalva, ar tai būtų spintelių fasadai, ar sienos, yra labai gyvybinga, viliojanti. Ji dažnai papildoma išraiškingos tekstūros mediniais, metaliniais paviršiais, aksesuarais. Galima priderinti ir baltos spalvos akcentų. Šis grafiškas duetas ypač gražiai atsiskleidžia derinant su metalu.

Tamsiai mėlyna paletė išlieka viena populiariausių. Neretai ji papildoma žaliais potėpiais. Pasigendate kažko jaukesnio, šiltesnio? Tada tiks visos žemės spalvos, o ieškodami įkvėpimo prisiminkite, kokia didelė yra rudų, pilkšvai rusvų, gelsvų, blyškiai ir ryškiai oranžinių grybų atspalvių įvairovė. O kur dar samanos, kerpės.

Prieš įvedant naujas spalvas, verta gerai apgalvoti, ar tik sienas perdažysite, pakeisite smulkias detales, ar verta keisti ir baldų fasadus, grindis, perklijuoti plyteles. Atminkite, kad virtuvė iš pagrindų atnaujinama tik kas penkerius metus.

Mažoms miesto erdvėms

Pasaulio didmiesčiuose koncentruojasi vis daugiau gyventojų, todėl neretai miestiečių būstai nėra dideli. Atsižvelgdami į šias aplinkybes, gamintojai siūlo inovatyvius sprendimus, kaip nedidelėje erdvėje sutalpinti virtuvę.

Yra ir labai intriguojančių pavyzdžių, tokių kaip paslėpta viduryje gyvenamosios erdvės stovinčiame masyviame moduliniame balde virtuvė. Užtraukę stumdomuosius panelius nė neįtarsite apie jos egzistavimą.

Tame pačiame funkcionaliame bloke telpa ir slapta miegamojo zona. O aplinkui išdėstyta svetainė su valgomojo kampeliu. Galimi ir kiti variantai – kai virtuvės, miegamojo zonos išdėstomos uždaruose blokuose palei sienas, o poilsio erdvei paliekamas patalpos vidurys.

Išskirtinės viryklės

Viryklės su orkaitėmis ir be jų ateinančiais metas nebus slepiamos, o drąsiai veršis į pirmą planą. Tradicines juodą ir metalo (plieno) spalvas galima užmiršti, jas keičia keliančios apetitą geltona citrininė, oranžinė persiko, raudona pomidoro. Kitas populiarus variantas – ryški mėlyna su bronzos, vario ar auksinėmis detalėmis.

Prie klasikinio dizaino modelių gali būti derinami ir tokio paties atspalvio garų surinktuvai. Tačiau svarbu jausti saiką – įsibėgėję nepulkite ieškoti tokios pat spalvos šaldytuvo, virdulio, skrudintuvo ar kitų interjero elementų – spalvingų orkaičių ir viryklių galima nederinti prie nieko.

Įspūdingi šviestuvai

Ko gero, įspūdingiausias akcentas, kuriantis ypatingą atmosferą, kitais metais virtuvėje bus šviestuvai. Ne paslėpti, o pakabinami, įdomaus, išskirtinio dizaino.

Jie gali iš pagrindų pakeisti interjerą, sujungti maisto gaminimo zoną su gyvenamąja erdve arba priešingai, jas atskirti. Kabinami dažniausiai virš salos, jei jos nėra, ties darbastaliu, bariuku.

Kadangi virtuvių dizaine vyrauja minimalizmas, šviestuvai gali būti itin dekoratyvūs, puošnūs, arba originalaus industrinio stiliaus, unikalūs vintažiniai, svarbiausia, kad atspindėtų šeimininkų charakterį.