Prie piešiančiųjų gyvai prisijungęs dailininkas Valentinas teigė, kad dailė jam artima nuo vaikystės.

„Mokiausi Kretingos dailės mokykloje nuo dešimties metų. Per savaitę ne visada randu laiko piešti. Čia atėjęs žinau, kad bet kuriuo atveju reikės piešti ir galėsiu save realizuoti“, – kalbėjo Valentinas.

„Bent kartą per savaitę ką nors nupiešiu. Mano požiūris į piešimą labai pasikeitė, nes dvidešimt metų nepiešiau, dirbau architektu, tai šiuo metu naujai pažvelgiau į piešimą. Dabar labiausiai mėgstu piešti rašalu, skiestu tušu. Ypač kelionėse laisvu laiku patinka stebėti žmones ir juos piešti“, – atviravo kitas dailininkas Arūnas.

Piešimas gyvai bibliotekoje organizuojamas nuo pernai lapkričio pabaigos.

Planuojama tęsti šią veiklą, tik priklausomai, kiek žmonių susirinks: ir piešėjų, ir pozuotojų.

Vasaros sezonu iš patalpų J. Janonio gatvėje planuojama keltis arba į Girulių biblioteką, arba burtis Klaipėdos centre, Karlskronos aikštėje.

„Dar pasitarsime, kas priimtiniau kitiems nariams. Ši idėja yra sena, prieš dešimt metų buvo organizuojama Klaipėdoje. Kai sugrįžau čia vėl, norėjosi ką nors veikti toje srityje. Vieną dieną nuėjau į biblioteką, pakalbėjau su šio skyriaus vadove Birute Skaisgiriene, ji sutiko. Piešimas gyvai taip pat populiarus Vilniuje, Kaune ir užsienio šalyse“, – kalbėjo idėjos autorė Jolanta Uktverytė.

Mintį išleisti tokią knygą Lietuvoje įkvėpė du anglai iš Didžiosios Britanijos – psichinės sveikatos aktyvistai, „The Book of Hope“ knygos autoriai Jonny’is Benjaminas ir Britt’as Pfluge.

Šioje angliškoje versijoje pakalbinta daug anglų ir užsieniečių, atskleista tai, kas jiems suteikia viltį.

Tarp jų buvo nemažai įžymybių, politikų, psichologų. Tarp užsieniečių buvo vienas lietuvis – psichologas, psichoterapeutas Paulius Skruibis, „Jaunimo linijos“ savanoris ir vadovas, kuris pasiūlė idėją tokią knygą parašyti lietuvių kalba.

„Mes pagalvojome, kad labai norime tokią knygą išleisti. Pagalvojome, kad galime pakalbinti vietinius lietuvius, tuos, kurie visiems žinomi, apie kuriuos būtų įdomu skaityti. Užtrukome beveik trejus metus nuo pradinės minties ir štai knyga išleista, – kalbėjo „Jaunimo linijos“ komunikacijos vadovė Rita Stanelytė.

„Vilties knyga“ – užrašytas liudijimas, kad išeitis visuomet yra, tik kartais užtrunka ją pamatyti arba tam reikia labai daug pastangų.

Šioje knygoje yra keturiolika istorijų, tarp jų savo išgyvenimais dalijasi žinomi Lietuvos žmonės – dainininkės Gabrielė Vilkickytė, Ieva Zasimauskaitė, Migloko, menininkai Algis Kriščiūnas ir Jolita Vaitkutė, aktoriai Marius Repšys, Dominykas Vaitiekūnas bei kunigas Kęstutis Dvareckas.

Viena labiausiai įsiminusių istorijų, tai G. Vilkickytės – dainininkės, „Jaunimo linijos“ ambasadorės istorija.

„Jos istorija kiek kitokia, nes ji patyrė fizinę kančią. Ji turi sunkią, dermatologinę ligą. Ji pasakojo, kaip nuraminant savo protą pavyko išeiti iš fizinio skausmo. Gabrielės istorija yra apie tai, kaip kūnas gali kalbėti apie vidų, kurio mes negirdime. Nors ji kalba apie odos ligą, apie tai, kaip jai buvo sunku, bet viskas pakrypo link to, kad ji vėliau suprato, jog tai yra psichosomatika. Tai, kas vyksta mintyse, viduje, tai atsispindi odoje. Toje istorijoje yra labai daug jautrių dalykų, tai yra nuolatinis skausmas, žaizdos ant odos. Būnant 18–19 metų, tai nėra taip lengva ištverti“, – įspūdžiais dalinosi knygos autorė I. Juodkūnė.

Ekspoziciją sudaro paveikslai iš kūrybinio autorės ciklo „Savanos“.

Kiek daugiau nei metus šio ciklo kūriniai keliauja po įvairias Lietuvos parodų sales ir net aplankė Estijos Tartu miesto galeriją „Jakobik“.

Paroda „Atplaišos“ – paskutinė šios keliaujančios ekspozicijos stotelė.

Parodos darbuose atsiskleidžia nuoširdus, atviras autorės žvilgsnis į įsivaizduojamą savanų kraštą.

Egzotišką atmosferą kūriniuose įkūnija egzotiški gyvūnai, augalai, ornamentų ir raštų gausa ir kone kiekviename darbe išnyrantys dangaus šviesuliai.

Būtent gebėjimas išlaikyti tą trapią proskyną tarp šviesos ir tamsos, tarp džiaugsmo, žaismingumo ir susimąstymo atspindi tapytojos profesionalumą ir brandumą.

„Autorė priima realybę labai kūrybiškai, labai atvira emocijoms. „Atplaišos“ tai yra toks truputį intriguojantis pavadinimas ir jis apskritai atspindi visos kūrybos, dailės misiją ar likimą. Aš matau autorės sąžiningą santykį su savimi, man atrodo, čia yra jautrus ir sąžiningas atsivėrimas. Matau šiek tiek teatrališkumo, kuris pasitarnauja didesniam efektui, įtaigai. Tie gyvūlėliai tokie pasakiški, juokingi, bet tai yra profesionalūs sprendimai, lyg džiazo improvizacija. Primena spalvinę muziką“, – kalbėjo dailininkas Juozas Vosylius.

Puikiai valdydama koloritą bei liniją, autorė kuria įtaigias, žiūrovus įtraukiančias vizualines kompozicijas.

„Viso šito ciklo užuomazgos pasirodė 2020 metais, per antrąjį karantiną, gyvenau su šešiais draugais vienkiemyje. Ten ne visą laiką turėdavome ką veikti, reikėdavo susigalvoti ką nors, tai aš turėjau knygą, į kurią piešdavau. Draugų prašydavau, kad man kiekvieną vakarą pasakytų, kokį gyvūną piešti. Po to, jau grįžusi namo, pasibaigus uždaram gyvenimui sodyboje, atradau, kad ten yra labai daug gyvūnų iš savanos, ir pradėjau galvoti, kad būtų visai įdomu parengti tokį ciklą. Tai tas dienoraštis tapo eskizais“, – kalbėjo parodos autorė V. M. Valkiūnaitė.

Knygos padėjo susipažinti ir jau kurį laiką jų skaitymas vienija ligtol viena kitos nepažinojusias įvairaus amžiaus klaipėdietes.

Jos jau kurį laiką kiekvieną paskutinį mėnesio antradienį renkasi I. Kanto bibliotekos Pempininkų padalinyje ir analizuoja perskaitytą romaną.

Bibliotekos lankytojos pačios išsirenka knygą, per mėnesį ją perskaito, o atėjusios į biblioteką – dalijasi įspūdžiais, aptaria knygos turinį.

Šio mėnesio knyga – Jeanette Winterspoon romanas „Apelsinai - ne vieninteliai vaisiai“.

„Pati knyga įdomi, tema įtraukianti. Vis tiek kažką sužinojome. Iš pradžių ta pagrindinė veikėja tokia simpatiška. Tikrai rekomenduočiau paskaityti, nes gražus rašymo stilius. Ta knyga pranoksta daugelį bestselerių, ji yra iš geros literatūros, lengvai pavyko perskaityti“, – teigė knygų klubo narė Nemira.

„Nors įvertinau romaną viena žvaigždute iš penkių, bet yra žmonių, kuriems patinka tokia literatūra“, – pastebėjo klaipėdietė Gina.

Knygų klubas „Paraštėse“ gyvuoja jau metus, nuo praėjusių metų gegužės.

Klubo bendraminčių ratas nėra labai gausus, bet ilgainiui tikimasi pritraukti ir daugiau knygų mėgėjų.

„Ilgai svajojau įkurti knygų klubą, nes anksčiau Klaipėdoje jų būdavo mažiau. Proga atsirado įsidarbinus bibliotekoje, kur yra daugiau galimybių tokioms idėjoms įgyvendinti. Taip pat įkūrėme ir Kūrybinio rašymo studiją, Pokalbių klubą ispanų kalba“, – mintimis dalijosi Klaipėdos savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos Pempininkų padalinio kultūrinės veiklos organizatorė Dora Žibaitė.

Kita knyga, kurią knygų klubo „Paraštėse“ dalyvės aptars paskutinį gegužės antradienį, bus Sayakos Muratos romanas „Kombinio moteris“.