Jau patvirtinta, kad vieni palaikai yra sukilimo vado Zigmanto Sierakausko. Dėl Konstantino Kalinausko palaikų identifikavimo bus prašoma Baltarusijos pagalbos, kad būtų leista ekshumuoti ten palaidotų jo brolių palaikus.

1863 m. sukilimo paslaptis pamažu atskleidžia Gedimino kalnas. Būtent čia, jį tvarkant  atkasta 17 žmonių palaikai. Neabejojama, kad čia buvo užkasti sukilimo vadai ir dalyviai. Antropologas Rimantas Jankauskas teigia, kad tiriant palaikus atliktas milžiniškas darbas.

„Nustatyta lytis, amžius, ūgis, patologija sužalojimai, jų atlikti foto sugretinimai  kaukolių ir portretų, tai kaip vienas iš identifikavimo būdų, ir tiek, kiek yra žinoma, kiek yra galima atlikti ir pradėti toliau genetiniai tyrimai“, – sakė antropologas Rimantas Jankauskas.

Vieni palaikai yra sukilimo vado Zigmanto Sierakausko – tai jau nekelia abejonių. Mokslininko teigimu, tai patvirtina archeologiniai, sutampantys amžiaus ir lyties duomenys, žuvimo ir palaidojimo aplinkybės.

Identifikuoti visus palaikus vargu ar pavyks. Tačiau  tikėtina, kad vieni  gali būti kito sukilimo vado Kosto Kalinausko. Patvirtinimas gali užtrukti, nes specialistai neturi galimybių atlikti genetinių tyrimų, nėra su kuo sugretinti.

„Ieškoma geneologinės linijos jo šeimos palikuonių, kurie būtų vertingi genetiniam identifikavimui. Na ir mano svajonė būtų atlikti ekshumaciją jo šeimos kapo, kur palaidoti jo broliai Višlosėje, Baltarusijoje, ir paimti mėginius tenai“, – pasakojo R. Jankauskas.

Iš viso Lukiškių aikštėje buvo nužudytas 21 sukilimo vadas ir dalyviai. Jie užkasti Gedimino kalne. Kai tik leis oro sąlygos, toliau bus ieškoma dar 4 asmenų palaikų. Pasak antropologo, iš atkastų jau galima susidaryti vaizdą, kaip carinė Rusija susidorojo su sukilėliais. Jauniausiam nužudytajam galėjo būti 18-20 metų, vyriausiam – per 40.

Kur ir kada palaikai bus laidojami, kol kas neaišku. Dėl to spręs vyriausybinė komisija.

Pirmieji naujo marginimo uniformas išbandė Lietuvos „Aitvarai“ prieš kelerius metus. Specialiųjų operacijų pajėgų kariai jomis kovines misijas vykdė Afganistane. Būtent jie prabilo apie poreikį keisti uniformų marginimą į universalų, nes tą darė ir sąjungininkai – Jungtinės Amerikos Valstijos, Didžioji Britanija.

Po pirmųjų lauko bandymų atlikus dar keletą korekcijų, nuspręsta uniformas su šiuo raštų piešinių įvesti visoje kariuomenėje.

„Sąjungininkų kariai iš tikrųjų gerai įvertino. Klausė, kas kūrė, kas inicijavo ir t.t., iškilo įvairiausių įdomių klausimų. Lygino savo uniformas, savo marginimą su Lietuvos kariuomenės, ir iš tikro atsiliepimai buvo kuo puikiausi, tą parodė ir rezultatai, todėl buvo net neabejojama, kad ilgainiui pereisim prie universalaus marginimo“, – sakė KAM Gynybos resursų agentūros atstovas kpt. Marius Matukas.

Dabartinė karių uniforma labiau pritaikyta miško sąlygoms, naujoji – skirta net keturių tipų aplinkai: miško, miesto, kalvotoje vietovėje ir dykumose, be to, jos tinkamos ir tarptautinėse misijose, į kurias siunčiami Lietuvos kariai. Pasak kariuomenės, toks slepiamojo marginimo tikslas vienas – apsunkinti priešo galimybes aiškiai matyti taikinį, kariams mūšyje lengviau rasti priedangą. Uniformų piešinio sumanytojas buvo specialių pajėgų karys, o lietuviškos uniformos iš sąjungininkų išsiskiria ir užkoduotu ženklu.

„Pačiame marginime yra užslėptas Vyčio kryžiaus ženklas. Kaip tik matome mes jo kontūrus, kas plika akimi nelabai ir matosi“, – pasakojo kpt. M. Matukas.

Naujo pavyzdžio uniformos kariams bus pradėtos dalyti pavasarį, o visą procesą ketinama baigti per 3 metus. Kariuomenės teigimu, naujo uniformos piešinio kūrimui, pavyzdžiams, modeliams išleista tik kiek daugiau nei 3 tūkst. eurų, pavyzdžiui, Jungtinėms Valstijoms universalaus marginimo kūrimas kainavo apie 400 tūkst. dolerių.

„Keičiama ne dėl to, kad reikia pasipuikuoti, kad būtų gražesnės, keičiama tikrai tai, kas yra funkcionalu, kas yra pasaulyje geriausio. Technologijos žengia į priekį, ir mes negalim iš tikro... Nes tai susiję su mūsų karių gebėjimais, tiek būtų, atlikti kovines užduotis, tiek ir su jų gyvybe, ir sveikata“, – kalbėjo premjeras Saulius Skvernelis.

Karių uniformų piešinys yra kariuomenės nuosavybė. Jis įregistruotas valstybiniame patentų biure.

Dabar konservatoriai jau kelia klausimus, ar būta R. Karbauskio ryšių su Rusijos politikais bei pareigūnais, ir planuoja kreiptis į Saugumo departamentą. „Valstiečių“ lyderis galimus ryšius vadina pramanais.

R. Karbauskiui klausimų vis daugiau ir daugiau. Konservatorius Andrius Kubilius socialiniame tinkle viešai domisi – ar pats R. Karbauskis ar jo tėvas yra susitikę su vienu artimiausių V. Putino aplinkos žmonių Sergejumi Naryškinu, su kokiais Rusijos politikais ir pareigūnais buvo susitikęs nuo 2000-ųjų, ar susitikimus su jais yra organizavusi Kazimiera Prunskienė.

„Įtakingas oligarchas, kurio verslo ryšiai yra siejami su Rusija, Lietuvos atveju – su trąšų verslu ir su įrangos žemės ūkio verslu –  įgyja milžiniškus turtus, per tuos turtus susikrauna ir politinę įtaką. Galų gale, su ta politine įtaka laimi rinkimus ir galbūt keičia geopolitinį šalies kursą“, – apie R. Karbauskį sakė Seimo Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis.

R. Karbauskis neigia lankęsis Rusijoje po 1994 m., o jo tėvas esą „oficialiai su jokiais tarnautojais, jokiais saugumo pareigūnais nėra niekada susitikęs“. „Mano brolis dirba Rusijoje, mano tėvas, jeigu lankosi, tik pas brolį, jis neturi jokių ryšių, jokių santykių. Tie klausimai yra labai keisti“, – teigė Seimo Valstiečių ir žaliųjų frakcijos seniūnas.

G. Landsbergis įspėjo, kad neišsklaidžius dvejonių jis su kolegomis imtų rimti parašus dėl komisijos tyrimo bei planuotų kreiptis į Valstybinį saugumo departamentą (VSD).

VSD vadovas, prieš kelias dienas paklaustas apie galimus R. Karbauskio ryšius su Rusijos įmonėmis, pripažino, kad tai jam nėra naujiena.

„Mes stebime situaciją, stengiamės išlikti nešališki. Noriu pabrėžti vieną dalyką – visiems kaltinimams turi būti įrodymai. Nenorėčiau spekuliuoti, ar sekėme, ar žiūrėjome. Žvalgyba turi tam tikrų metodų ir paslapčių“, – teigė VSD direktorius Darius Jauniškis.

Konservatoriai ir liberalai inicijuoja komisiją, kuri aiškintųsi, kokias schemas asmenys ar bendrovės naudoja siekdami apeiti nuostatas, kad žmogus ar įmonė, taip pat su ja susiję asmenys, negali turėti daugiau nei 500 hektarų žemės. Tuo metu R. Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ naudojasi jo dviejų sūnų, sesers, brolio ir tėvo valdoma žeme.

Dieną anksčiau Generalinė prokuratūra, tiesa, neminėdama nei R. Karbauskio pavardės, nei „Agrokoncerno“, paskelbė, kad „atsižvelgiant į žiniasklaidoje paskelbtą informaciją apie atvejus, kai keli juridiniai asmenys galimai bendrai valdo didesnius nei teisės aktuose nustatyti 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės plotus, apsisprendė inicijuoti tyrimą ginant viešąjį interesą“.

Seime Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis siūlo sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl padėties žemės ūkyje. R. Karbauskis sakė, negalįs pritarti tokiai komisijai, negana to – siūlymas jam „primena 1941 metus, kai buvo trėmimai iš Lietuvos, sąrašai sudarinėjami“. O štai premjeras palaikytų tokį parlamentinį tyrimą, ir jis turėtų apimti ne vien paskutinių metų sprendimus. Iš tiesų, jei 27 metus niekam nereikėjo priežiūros, kaip įsigyjamos žemės, tai sunku galvoti kitaip, nei kad tokia buvo valia arba tiksliau nei kairėje, nei dešinėje nebuvo politinės valios užtikrinti įstatymo vykdymą.

Prieš daugiau kaip ketvirtį amžiaus, tik prasidėjus žemės reformai, atsirado ir apribojimai, kiek galima jos įsigyti. Pirmoji riba – 150 ha. Nuo 2003 iki 2006 m. fiziniams asmenims jau leista įsigyti 300 ha, juridiniams – net 2 tūkst. ha. Teigiama, kad būtent šiuo laikotarpiu žemė labiausiai ir supirkinėta.

Tai niekam ne paslaptis – kažkokia korupcinė praktika tikrai nėra išimtis ir valstybinėse institucijose, tai teisėsaugos institucijos galėtų ištirti ir tokį klausimą.

2006 m. įstatymas dar papildomas, jame atsiranda nuostata, kad tiek juridinių, tiek fizinių asmenų įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų jau ne didesnis kaip 500 ha. Po gero dešimtmečio – 2014 m. – įstatyme atsiranda dar vienas papildomas saugiklis, kad ne tik asmuo, bet ir su juo susiję asmenys negali įgyti daugiau nei 500 ha. Kitaip tariant, užkirstas kelias žemių plotus didinti per sutuoktinius, tėvus, nepilnamečius vaikus.

Ir nors saugiklių įstatyme buvo prikaišiota, tačiau juos aktyvuojančio mechanizmo nenumatyta. Per visą nepriklausomybės laikotarpį niekas netikrino ir nesiaiškino ar žemę perkantieji laikosi nustatytų apribojimų. Be to, net padaryti to nebuvo įmanoma.

„Registrų centras neduoda tokios informacijos pagal konkrečius subjektus, bet čia, jei būtų politinė valia, įsijungtų visos struktūros būtų galima ir reikėtų išsiaiškinti“, – sako žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

Iki šių metų sausio, pasak ministro, vienintelis kontrolės mechanizmas buvo perkančiojo žemę sąžiningumas. Jis turėdavo tik užpildyti deklaraciją ir joje nurodyti, kiek turi žemės. Notarai, tvirtinantys sandorį, prievolės, patikrinti ar ši informacija teisinga, neturėjo, o Nacionalinė žemės tarnyba savo registruose tik patikrindavo ar fizinis asmuo pastaruosius trejus metus vykdė ūkinę veiklą, o juridinis – ar daugiau nei 50 proc. pajamų yra gavęs iš žemės ūkio veiklos.

Žemės ūkio rūmai sako, kad dabartinė situacija, kai dešimtys tūkstančių ha yra sukaupta vienose rankose, yra pasekmė to, kas vyko visus 27 Lietuvos nepriklausomybės metus.

„Jei pažiūrėti istoriją, tai iki 2003 m. pagal tuo metu galiojusius įstatymus žemės buvo galima įsigyti tiek, kiek gali nupirkti. Kitas dalykas ydingas buvo, labai ydingas, tai, kai žemė tapo kilnojama, tai čia patys du ydingiausi dalykai. Dabar tas visas ažiotažas, matyt, daugiau politinis žaidimas“, – teigia Žemės ūkio rūmų laikinasis direktorius Sigitas Dimaitis.

„Man atrodo, kada buvo priiminėjami įstatymai su tais visais saugikliais, vienų saugiklių įgyvendinimui buvo numatytas labai aiškus mechanizmas, kas kontroliuoja, kokios sankcijos taikomos yra, kaip procedūros vyksta. Kitiems saugikliams įgyvendinimui nebuvo nieko numatyta arba buvo numatyta minimaliai“, – pasakoja ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

S. Skvernelis/ V. Skaraičio (BFL) nuotr.

O per tą laiką vienose rankose buvo sukaupta dešimtys tūkstančių ha žemės. Estija, Latvija, Lietuva – tai šalys, kuriose su nerimu stebimas vienas greičiausių procesų, kai žemė kaupiama vienose rankose. Pasak ekspertų, stambieji ūkiai sumažina smulkesniųjų galimybes konkuruoti, diktuoja jiems savo sąlygas.

„Jau yra vykdomosios valdžios apsileidimas, ir čia jau Žemės ūkio ministerija turėtų skubos tvarka ne tik galvoti apie įstatymo pataisas, bet taip pat būtina numatyti ir įstatymo priežiūros mechanizmą“, – sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Ar gali būti ministras kaltas už tai? Būdamas metus laiko ministru, už tai kas vyko per 27 metus, tai aš tikrai būčiau labai nustebęs, jei būtų toks kaltinimas. Galvoju, kaip tik per tuos metus žengėm nemažus žingsnius, kad galėtų ta kontrolė išvis vykti. Praeitais metais, praeitą vasarą, buvo priimti du įstatymai dėl naujų registrų, dėl kooperatyvų ir žemės ūkio bendrovių, kada nuo šių metų, aišku, ne į praeitį, bet į ateitį galėsim tikrinti susietumą“, – teisinasi žemės ūkio ministras B. Markauskas.

Tačiau akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių kontrolės mechanizmo vis dar nėra, sako ministras. Nors sprendimų ieškoma, tačiau kada jie bus rasti – neaišku.

Kita problema – pinigai. Nacionalinė žemės tarnyba tikrindama ar juridinis bei fizinis asmuo ir su jais susiję asmenys neviršija įstatymų nustatytos ribos, turės surinkti begalę duomenų, o bet kokia užklausa Registrų centre kainuoja. Todėl, pasak Žemės ūkio ministerijos, ir čia reikia sprendimų, kad valstybės įmonės informacija dalytųsi, o ne ja prekiautų.

Viešąjį interesą ėmėsi ginti ir prokurorai. Tyrimas pradėtas po portalo 15min.lt tyrimo, kad valstiečių ir žaliųjų lyderiui R. Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ naudojasi jo sūnų, sesers, brolio ir tėvo valdoma žeme. Ar bus kreiptasi į teismą, paaiškės po papildomai surinktų duomenų.

„Jeigu kažkas kažko tai nekontroliavo, nežiūrėjo, tai tikriausiai ne pirkėjo ir ne pardavėjo žemės problemos, o tų, kurie nieko nepadarė. Tai dabar toks labai keistas vaizdas, kada kaltina žemdirbius, kaltina mane tuo, kuo aš negalėjau būti kaltas“, – kalba Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas R. Karbauskis.

Apžvalgininkai sako, kad prokurorų tyrimas ir galbūt atsirasianti Seimo laikinoji komisija pagaliau atsakys į kylančius klausimus, kurių R. Karbauskis vengia apie savo verslą.

„Jei valstiečiai ir žalieji tikrai nori skaidrumo, nori didinti pasitikėjimą Seimu, tai jie turėtų pritarti tokios komisijos steigimui. Tačiau be abejo visi supranta, kad tai yra nelabai smagus reikalas ir gali suveikti tokie instinktai, kad reikia vengti šito, ginti savo partijos lyderį“, – teigia VU TSPMI profesorius dr. Tomas Janeliūnas.

Kodėl įstatyme nebuvo numatytas tinkamas kontrolės mechanizmas? Galbūt, kažkam buvo naudinga, kad kelis dešimtmečius niekas šios rinkos nekontroliuotų?

„Tai niekam ne paslaptis – kažkokia korupcinė praktika tikrai nėra išimtis ir valstybinėse institucijose, tai teisėsaugos institucijos galėtų ištirti ir tokį klausimą, ar nebuvo kažkokio piktnaudžiavimo įgaliojimais arba korupcijos apraiškų vengiant atlikti tinkamą šito sektoriaus kontrolę“, – sako dr. T. Janeliūnas.

„Daug sričių, tiek kalbant apie PVM surinkimą, tiek mokesčių ir įmokų, kurios yra susijusios su darbo santykiais, ir kitų mokesčių surinkimas, auga, ir ne paslaptis, kad šešėlis ima po truputėlį trauktis“, – kalba finansų ministras Vilius Šapoka.

Tačiau dėl ko ir kiek jis traukiasi? Ministras atsakymo neturi, kaip neturi ir jo vadovaujama ministerija. Paprašius patvirtinti ministro teiginį konkrečiais skaičiais, kiek mažėjo šešėlis šiemet, kuriuose sektoriuose matoma didžiausia pažanga, ir kiek dėl to papilnėjo biudžetas, ministerijos viešųjų ryšių skyrius atsiuntė austrų mokslininko Friedricho Schneiderio Lietuvos ekonomikos tyrimo duomenis, kad šešėlis nuo 2014-ųjų iki 2016 atitinkamai susitraukė nuo kiek daugiau nei 27,1 iki beveik 24,9 procentų.

Tačiau, pirma, dabartinė vyriausybė negali prisiimti nuopelno, kad šis pokytis – jos nuopelnas, nes pati valdžioje tėra metus. Antra, įdomu būtų išvysti pačios ministerijos skaičiavimų, tačiau ministerija teigia tokių skaičių neturinti.

Laisvosios rinkos instituto teigimu, šešėlyje yra apie ketvirtadalis šalies Bendrojo vidaus produkto arba apie 9 milijardus eurų daugiau nei visas šalies biudžetas.

„Kažkokių konkrečių veiksmų nenusimato gaudant tą šešėlį arba net mažinant šešėlio atsiradimo paskatas (tai reiškia mažinant biurokratinę naštą, ką žadėjo šita valdžia, ar mažinant mokestinę naštą, ką irgi žadėjo).

Tai iš esmės kova su šešėline ekonomika gaunasi dreifavimas ir žiūrėjimas, kokie rezultatai ir tų rezultatų prisiskyrimas ten, kur tu nepadarei jokių veiksmų“, – aiškina Laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vytautas Žukauskas.

Visas NT, automobiliai, jie registruoti. Todėl šituos mokesčius administruoti gerokai paprasčiau ir juos nuslėpti gerokai sudėtingiau. Kai galimybių neparodyti pajamų yra daug daugiau.

O žadėta daug. Sauliaus Skvernelio vadovaujamos vyriausybės programoje teigiama, kad mokesčių sistema nėra nei nuosekli, nei vientisa, todėl būtina ją pertvarkyti. Dokumente rašoma, kad mokesčių sistema bus tobulinama, supaprastinama, jog žmonės būtų skatinami neslėpti mokesčių. Tačiau metai prabėgo, o tų reformų nėra.

„Sistemingų veiksmų aš pasigendu. Dažniausiai tai daroma fragmentiškai. Būna vieni pasisakymai skirti absoliučiai politinei darbotavarkei, o kai pasižiūrime, kas ruošiama projektuose, tai būna kita situacija. Patys sprendimų priėmimai būna nukeliami. Nors visos partijos buvo prieš rinkimus sutarusios, kad  turi programas, žino, ką daryti su mokesčiais, bet realiai iki pat šio meto nėra aiškumo, kaip mokesčiai keisis nuo kitų metų sausio 1 dienos“, – pabrėžia buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas Modestas Kaseliauskas.

„Per rinkimų kompaniją buvo tie pažadai ir kad tarsi reikėtų mažinti apskritai bendrą apmokestinimą arba bent jau didinti tą ribą, nuo kurios neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) jaučiasi. Nes dabar ta riba yra 1 tūkst. eur., ir iš esmės tai net nesiekia tos apatinės viduriniosios klasės ribos, tai akivaizdu, kad jos niekaip nepaveikia“, – sako „Danske Bank“ vyr. Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas.

Bet vyriausybės ambicijos nemažos. Finansų ministras sako, kad iš šešėlio iki kadencijos pabaigos bus ištraukta apie 800 milijonų eurų. Esą tai padės padaryti ambicingi įmonių, kurios kovoja su šešėliu, nustatyti planai. Be to, V. Šapoka tikisi, kad didės žmonių sąmoningumas ir jie labiau norės mokėti mokesčius.

Tačiau tokios ministro kalbos ekspertams kelia šypseną. Teigiama, kad valstybei reikia imtis kardinalių veiksmų, kad šešėlis mažėtų, o ne tikėtis, jog tą darbą už juos padarys visuomenė arba baudžiamosios priemonės.

„Išvaryti žmones iš šešėlio galima muštru, bet taip pat galima juos pakviesti išeiti iš šešėlio sukuriant lengvesnes sąlygas veikti legaliai – mažinant biurokratinę reguliavimo naštą, mažinant apmokestinimą. Tai tokio požiūrio trūksta ir tai pagrindinė priežastis, kodėl efektyvios kovos su šešėline ekonomika Lietuvoje nėra“, – akcentuoja V. Žukauskas.

Išvaryti žmones iš šešėlio galima muštru, bet taip pat galima juos pakviesti išeiti iš šešėlio sukuriant lengvesnes sąlygas veikti legaliai – mažinant biurokratinę reguliavimo naštą, mažinant apmokestinimą.

Tad nenuostabu, kad atlyginimus „vokeliuose“ toleruoja per 40 procentų žmonių, nes beveik 60 procentų mano, kad tikimybė, jog juos pagaus, yra maža. Ir iš tiesų, pavyzdžiui, šiemet VMI nustatė tik 16 tokių atvejų. Atlyginimai „vokeliuose“ Lietuvoje populiarūs, nes darbo jėgos apmokestinimas – vienas didžiausių Europoje, sako ekspertai, siekia apie 40 procentų. Ir kai kitos šalys mokesčius darbuotojams mažina, Lietuva to net nesiruošia daryti.

„Danske banko“ ekonomisto teigimu, jie yra apskaičiavę, kad vien pernai į biudžetą nesumokėta PVM, akcizų, pelno, gyventojų pajamų ir „Sodros“ mokesčių už daugiau nei pusketvirto milijardo eurų.

Pasak Roko Grajausko, šalies mokestinė bazė stovi ant vienos kojos – didžioji dalis pajamų į biudžetą suplaukia iš PVM ir darbo santykių apmokestinimo. Ir visai neįsiklausoma į tarptautinių organizacijų rekomendacijas įvesti visuotinį turto, automobilių mokestį.

„Geriau jau yra didinti šituos mokesčius ir mažinti pajamų mokesčius, kurie galėtų pritraukti ir investicijų ir galų gale tas realias gyventojų pajamas padidinti, nes visas turtas yra registruojamas, jį lengva susekti – visas NT, automobiliai, jie registruoti. Todėl šituos mokesčius administruoti gerokai paprasčiau ir juos nuslėpti gerokai sudėtingiau. Kai galimybių neparodyti pajamų yra daug daugiau“, – pasakoja ekonomistas.

Buvęs VMI vadovas mano, kad dalykas, kurio, kalbant apie mokesčius, labiausiai trūksta tiek politikams, tiek ministerijų personalui, yra paprasčiausia kompetencija: „Trūksta kompetencijos tiek politikams, tiek ministerijų personalui ir nėra žiūrima į mokesčių mokėtoją, kaip į vertybę, kaip į paslaugos teikimą jam, bet iš esmės žiūrima, kaip surinkti iš jo mokesčius.“

Ekspertai sako, efektyviau su šešėliu bus kovojama iš esmės peržiūrėjus mokesčių politiką, išsiaiškinus, kurie mokesčiai nereikalingi, kurie per dideli, kur per daug lengvatų ar landų. Taip pat – sutvarkius mokesčių administravimą, perdavus jų valdymą vienai institucijai, o ne kelioms kaip yra dabar. Visi siūlymai nekart girdėti, nekart kartoti, bet pamėginti jais pasinaudoti norinčių kol kas neatsirado.