-
Suaugusieji mokosi: realizuoja save, pildo svajones ir renkasi naują profesiją 1
Atranda savo kelią
Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro metodininkė, andragogė Violeta Lideikytė sako, kad daugelis žmonių baigę savo darbus, išėję į pensiją nori užsiimti prasminga veikla – suaugę klaipėdiečiai labiausiai domisi psichologija, sveikata, sveika gyvensena, kompiuteriniu raštingumu, verslumu ir kt.
„Pavyzdžiui, viena moteris mokosi anglų kalbos, kad galėtų bendrauti su anūku, kuris gyvena Londone ir lietuviškai nekalba. Kita visą gyvenimą norėjo būti kirpėja, bet dirbo policijoje. Kai išėjo į pensiją, nuėjo į kirpėjų kursus. Persikvalifikavo. Sako, kad jei būtų žinojusi, kad taip patiks, būtų išėjusi iš tarnybos ir užsiėmusi šia veikla anksčiau.
Matau, kaip pražysta žmonės, kurie išbando tapybos terapiją.
Suaugusieji, atradę naujas veiklas, susipažįsta su savimi. Atranda kelią į save“, – pasakoja V. Lideikytė.
Aktyvūs ir mažesniuose miestuose
Toliau nuo regiono centro gyvenančių suaugusiųjų ryžtas mokytis ir įdomiai leisti laisvalaikį – ne mažesnis. Štai Skuodo informacijos centro direktorė Gražinitė Jokšienė tikina, kad skuodiškiai labai aktyvūs įvairioms veikloms.
„Jei kokie kultūros renginiai, koncertai vyksta, susirenka pilnos salės. Skuodiškiai žmonės ramūs, bet žingeidūs. Tik svarbu, kad jiems patiktų ir siūlomomis veiklomis atliepti jų norus“, – sako ji.
Būtent iš didelio pačių gyventojų poreikio atsirado ir projektas „Neformalusis suaugusiųjų švietimas šokio ritmu“.
„Užsiregistravusių šokti yra apie 60, bet ir daugiau ateina, o vyriausiajam šokėjui 82 metai“, – entuziastingai sako G.Jokšienė.
Didelės sėkmės sulaukė ir prieš keletą metų organizuoti nemokami, 1,5 metų vykę kursai apie sodininkystę ir augalininkystę. Įgiję naujų žinių skuodiškiai pradėjo auginti braškes, žoleles.
„Kuo daugiau žmogus mokosi, tuo jis geresnis. Viskas keičiasi, mes vos spėjam su technologijomis. O kai nespėji, daraisi piktas. Tai aš sakau, kad reikia visko mokytis, tobulėti, ir nereiks pykti“, – tikina G.Jokšienė.
Yra iš ko pasirinkti
Klaipėdos regione mokytis suaugusiesiems siūlo įvairios organizacijos, profesinės mokyklos ir centrai, bibliotekos bei kt.
Pavyzdžiui, suaugusiuosius įgyti profesinių žinių kviečia Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų institutas. Čia galima mokytis administravimo, apskaitininko, auklės, sekretoriaus-referento, kompiuterininko specialybių, įgyti dekoratyvinės kosmetikos kompetencijų. Išmokti kompiuterinio raštingumo ar maketuoti leidinius siūlo miesto savivaldybės viešoji biblioteka.
Tuo tarpu Trečiojo amžiaus universiteto padaliniai, kuriuose galima mokytis nuo kalbų iki sveikos gyvensenos, veikia daugelyje apskrities savivaldybių.
Siekdama, kad kuo daugiau suaugusiųjų turėtų galimybių mokytis, Švietimo ir mokslo ministerija neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programoms 2017 metais skiria 290 tūkst. eurų.
Kompiuterinio raštingumo pamokos senjorams, kalbų kursai, tėvų mokymai – tai tik maža dalis suaugusiųjų švietimo užsiėmimų, kurie vyksta regionuose. Daug projektų skirta valstybinės kalbos mokymuisi, meniniam ir kultūriniam, pilietiškumo ugdymui, verslumo planavimui, sveikai gyvensenai.
Norintiesiems mokytis internetu
Lietuvos nuotolinio mokymosi tinklas www.liedm.lt
Suaugusiųjų mokymosi informacinė sistema www.smis.lt
Atvira informavimo, konsultavimo, orientavimo sistema AIKOS www.aikos.smm.lt
Europos Suaugusiųjų mokymosi platforma EPALE https://ec.europa.eu/epale/
Mokymosi programas suaugusiesiems siūlo
Suaugusiųjų mokymo centrai, suaugusiųjų gimnazijos
Profesinės mokyklos, universitetai ir kolegijos
Savivaldybių švietimo centrai
Trečiojo amžiaus universitetai
Darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos
Įvairios organizacijos
-
Visos atliekos turi savo vietą – ar žinome, kaip jas tvarkyti?
„Sąvartynai ne guminiai, – sako Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas. – Jie greitai užsipildo. Be to, bioskaidžios (maisto ir žaliosios) atliekos pūdamos išskiria dujas, prisidedančias prie klimato kaitos, o plastiko, stiklo, popieriaus nebeįmanoma panaudoti. Tuo tarpu naujų pakuočių gamybai vėl eikvojami gamtos ištekliai.“
Šiuo metu geriausiai su atliekomis besitvarkantys regionai – Alytus ir Tauragė. Alytuje daugiau kaip pusė visų komunalinių atliekų perdirbama arba panaudojama, o Tauragėje gyventojai aktyviai atlieka pirminį rūšiavimą namuose.
Savivaldos institucijos, taip pat regioniniai atliekų tvarkymo centrai yra parengę investicinius projektus ir atidavę regionų plėtros taryboms vertinti. Iki šių metų pabaigos bus sudaryti ES fondų lėšomis finansuotini projektų sąrašai, kartu numatant ir rodiklius, kiek ir kuriuose regionuose bus įrengta naujų konteinerinių, didelių gabaritų aikštelių, įsigyta biologinių atliekų surinkimo konteinerių. Planuojama dalyti individualioms valdoms skirtas kompostavimo priemones, sukurti atliekų paruošimo naudoti pakartotinai infrastruktūrą.
Atsakingas kiekvienas
Klaipėdoje, Panevėžio gatvėje, gyvenanti Edita sako, kad už atliekas atsakingi visi, kas jų turi. „Juk perkame pieną, duoną, įvairias košes. Vadinasi, namuose tikrai sukaupiame pakuočių. O jei turime atliekų, esame atsakingi ir už teisingą jų tvarkymą“, – sako ji ir priduria, kad geriausia savo buitį sutvarkyti taip, kad tų atliekų liktų kuo mažiau.
„Kam į dėžutę supakuotą produktą pakuoti dar ir į plastikinį maišelį? Arba kiekvienam vaisiui imti po atskirą maišelį? Maisto atliekų galima išvengti gerai susiplanavus pirkinius, – įsitikinusi moteris. – Jei kiekvienas jas tvarkytų tinkamai, o ne mestų bet kur, ir aplinka būtų švaresnė, ir atliekos nebepūtų sąvartynuose ar miško aikštelėse.“
Prie Editos namo stovi atliekų rūšiavimo konteineriai, todėl stiklas, plastikas ir popierius iš jos namų keliauja būtent ten, kur priklauso.
„Man tikrai nesunku rūšiuoti, namuose turime atskiras dėžes stiklui, plastikui, popieriui. Dabar yra galimybė ir į taromatus sumesti gėrimų pakuotes. Manau, žmonės nerūšiuoja, nes tiesiog pritingi, atrodo, tai užims daug laiko. Mums taip pat reikėjo šiek tiek pastangų išsiugdyti naują įgūdį, bet dabar tai beveik tas pats kaip išsivalyti dantis – net nebesusimąstome.“
Jos nuomone, labai svarbu, kad žmonės atliekas rūšiuotų dar ir dėl to, kad kai kurios jų gali tapti vertingais dalykais. „Esu girdėjusi, kad, pavyzdžiui, stiklo duženas galima perdirbti daugybę kartų. Iš vieno kilogramo šukių galima pagaminti tiek pat naujo stiklo, o išmestas butelis gamtoje irtų kelis šimtmečius. Be to, perdirbant stiklą susitaupo gal 40 proc. gamybai reikalingų energijos išteklių“, – pasakoja klaipėdietė.
Mesti, kur priklauso
Stiklą, popierių, plastiką, tekstilę – mesti į specialius rūšiavimo konteinerius, stambiagabarites atliekas – priduoti tam skirtose aikštelėse, o bioskaidžias atliekas – kompostuoti, – tokį atliekų tvarkymo pradžiamokslį žino beveik kiekvienas.
Daiva Skrupskelienė, vienos atliekų tvarkymo bendrovės vykdomoji direktorė sako, kad visos atliekos turi savo vietą, todėl turi būti šalinamos ten, kur priklauso.
„Palyginus tik nedidelė dalis gyventojų pirmenybę teikia kompostavimui, kol kiti žaliąsias atliekas ir toliau meta į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, veža į sąvartynus ar pamiškes, dar blogiau – degina. Toks neatsakingas elgesys ne tik nepadeda spręsti aplinkosaugos problemų, bet jas ir pagilina, – sako ji. – Kompostavimo naudą lengva „pasverti“ praktiškai: nukritusius lapus galima deginti, taip padidinant gaisro riziką ir išlaidas cheminėms trąšoms, arba tiesiog panaudoti kompostui, taip apsaugant ir aplinką, ir piniginę.“
Kita dažnai ne ten kur reikia patenkanti atliekų dalis – stambiagabaritės atliekos. Kelininkai neretai pasiskundžia iš miško aikštelių, pakelių ir autobusų stotelių surenkantys senų baldų, padangų ar statybinių atliekų.
Visos jos turėtų keliauti į specialias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Klaipėdos mieste jos įrengtos Plieno ir Tilžės gatvėse bei Šiaurės prospekte.
Į tokias aikšteles gyventojai taip pat gali nemokamai atvežti antrines žaliavas ir buityje susidarančias pavojingas atliekas. Šiose aikštelėse surinktos didžiosios atliekos, tokios kaip seni baldai, durys, langai išardomi, švari mediena vežama kompostuoti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles, metalo laužas perduodamas jį superkančioms įmonėms, o pavojingos atliekos – tokių atliekų tvarkytojams.
Daugiau informacijos apie atliekų surinkimo vietas regione: www.kratc.lt
-
Vaikų vasaros poilsiui – rekordinė 1 mln. eurų suma
Ugdo ir lavina
Švietimo ir mokslo ministerijos Neformalaus švietimo skyriaus vedėjas Tomas Pūtys tikina, kad prasidėjus vasarai vaikų smalsumas neišblėsta, todėl jį reikia skatinti. Vasaros stovyklos tam – puiki galimybė.
„Ar tai būtų dienos, ar stacionari stovykla, vaikams joms labai naudingos. Nors ir vasara, vaikas neturi būti užsidaręs namuose ir užsiimti nežinia kuo, o tėvai ne visada turi laiko rūpintis kokybišku jo užimtumu. Šį rūpestį padeda išspręsti vasaros stovyklos. Jų metu ir vaikas užimtas prasminga veikla, ir tėvai ramūs, kad jų atžala neužsiims nereikalingais dalykais“, – sako jis ir stovyklas vadina tam tikra investicija į vaiko ateitį.
„Mokykloje vaikas mokosi formaliais būdais: skaito, skaičiuoja, rašo, o stovyklose labiau skatinama grupinė veikla, komandinis darbas. Vaikai išmoksta prisitaikyti ir mokytis naujoje aplinkoje, susiranda draugų, lavina savo bendravimo gebėjimus, tampa savarankiškesni ir mokosi kitomis formomis nei ugdymo įstaigoje“, – tikina jis.
Įvairovės netrūks
Švietimo ir mokslo ministerija jau trečius metus iš eilės finansuoja neformaliojo vaikų švietimo projektus. Beveik visose savivaldybėse vyksta kelios dešimtys projektų, tarp jų – ir vaikų vasaros stovyklos. Vienos tokių – Rytų Lietuvos mokytojų sąjungos organizuojamos dieninės etnokultūros stovyklos, kurių metu mokiniai lanko senus kaimus, ieško močiučių skryniose austų staltiesių, šventinių drabužių, varto senas maldaknyges ir pasakų knygas.
Veiklų šią vasarą netrūks ir aktyviai praleisti atostogas norintiems vaikams. Pavyzdžiui, Lietuvos šaulių sąjunga organizuos 10 stovyklų, kurių metu mokinius supažindins su Lietuvos kariuomenės, policijos, pasienio ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veiklomis, vaikus ves į naktinius žygius, mokysis rikiuotės, šaudymo pradmenų. Dienines stovyklas rengs ir Lietuvos aviamodelių sporto federacija. Neformaliojo švietimo asociacija „Jaunimo akademija“ 7 skirtingose savivaldybėse organizuos mobilias gyvenimo įgūdžių stovyklas.
Daugiau stovyklų
Šiemet finansuojamų vasaros stovyklų – daugiau nei pernai, o dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimo ir didesnio savivaldybių indėlio, jos bus prieinamos daugiau vaikų. Šiemet moksleivių vasaros poilsiui skiriama rekordinė suma – per 1 mln. eurų.
„Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijos leidžia finansuoti iki 30 proc. pačios stovyklos kainos, kuri ir vertinant bendrai nėra labai didelė. Norime, kad jos taptų prieinamos daugiau vaikų, kad jie turėtų kokybiškos veiklos. Svarbu, kad tai ne vaikų poilsis, o edukacija poilsio metu, tobulėjimas, kai įgyjamos naujos žinios ir kompetencijos“, – teigia T. Pūtys.
Vasaros stovykloms finansuoti be Europos Sąjungos skiriamų beveik 300 tūkst. eurų, beveik dvigubai daugiau nei anksčiau planuoja skirti savivaldybės – 708 tūkst. eurų. Apie 10 proc. remiamų stovyklų dalyvių bus iš valstybės remiamų šeimų. Jiems bus finansuojama 95 proc. kainos. Į stovyklas taip pat kviečiami ir užsienyje gyvenantys lietuvių vaikai.
Daugiau informacijos apie stovyklas galima rasti Švietimo mainų paramos fondo interneto svetainėse www.smpf.lt bei www.tapk.lt, taip pat savivaldybių interneto svetainėse.
Iniciatyva „Atverk duris vasarai“
Prisidėti prie vaikų edukacijos vasarą Švietimo ir mokslo ministerija kviečia ir mokyklas, bibliotekas, muziejus bei kitas įstaigas. „Nesinorėtų, kad jų durys užsivertų su birželio 1-ąja. Norisi, kad vaikai savo atostogas leistų prasmingai, todėl šiemet organizuojame iniciatyvą „Atverk duris vasarai“, – sako T. Pūtys.
Ministrė Audronė Pitrėnienė pakvietė prisidėti prie šios akcijos bendrojo ugdymo mokyklas, daugiafunkcius ir dienos centrus, neformaliojo vaikų švietimo mokyklas, muziejus, bendruomenės ir kitas įstaigas, turinčias galimybę vaikams suteikti erdvę aktyviai veiklai.
Suaugusieji kviečiami tapti vaikų vadovais ir organizuoti edukacinius užsiėmimus. Įdomiausių užsiėmimų organizatoriai bus apdovanoti kelione į vieną moderniausių Europoje technologijų muziejų – Varšuvoje įkurtą Koperniko mokslo centrą.
Norinčios dalyvauti projekte įstaigos iki birželio 23 d. turi užpildyti paraišką Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro interneto svetainėje adresu www.lmnsc.lt/atviros_edukacines_erdves.
Kuo pasidomėti tėvams?
* Kokia stovyklos edukacinė programa, gyvenimo sąlygos, aplinka, vieta ir trukmė.
* Ar stovyklos darbuotojai, kurie dirbs su vaikais, turi aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją, arba yra išklausę pedagoginių ir psichologinių žinių kursą.
* Ar stacionari stovykla turi Visuomenės sveikatos centro leidimą ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą pažymėjimą.
* Ar maitinimas bus organizuojamas ne rečiau kaip keturis kartus per dieną.
„Atverk duris vasarai“
Kelios dešimtys nemokamų vasaros užsiėmimų mokyklose, stadionuose, kultūros centruose, muziejuose ir kitur. Daugiau: www.lmnsc.lt/atviros_edukacines_erdves.