Ilgai investicijų trūkumą jautusios labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės dabar gali lengviau atsikvėpti. 2008 m. Ūkio ir Finansų ministerijoms kartu su Europos investicijų fondu (EIF) pasirašius finansavimo sutartį, buvo įkurtas Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamas JEREMIE kontroliuojantysis fondas.

Ilgai investicijų trūkumą jautusios labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės dabar gali lengviau atsikvėpti. 2008 m. Ūkio ir Finansų ministerijoms kartu su Europos investicijų fondu (EIF) pasirašius finansavimo sutartį, buvo įkurtas Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamas JEREMIE kontroliuojantysis fondas. Įmonėms atsirado galimybė gauti investicijų skirtingų stadijų verslams finansuoti.

Iki su JEREMIE fondo ir privačių investuotojų lėšomis įsteigtų rizikos kapitalo fondų veiklos pradžios gauti finansavimą mažoms, labai mažoms ir vidutinėms įmonėms buvo labai sunki užduotis. Šalyje veikiančios užsienio investicinės bendrovės noriau rėmė didelius, patirtį ir užtikrintą sėkmę turinčius verslus, o mažesnėms, pradedančiosioms įmonėms gauti reikalingo kapitalo buvo beveik neįmanoma. Situacija pasikeitė įkūrus JEREMIE fondą, kuriam padedant šalyje susikūrė rizikos kapitalo rinka ir net mažiausiems verslams atsirado galimybė gauti labai reikalingų investicijų.

JEREMIE fondo valdytoju buvo paskirtas Europos investicijų fondas (EIF). EIF labai svarbus Europos rizikos kapitalo rinkos dalyvis, ypač aukštųjų technologijų ir verslo pradžios segmentuose, valdantis daugiau nei 13,5 mlrd. Eur investicijų portfelį. EIF patirtis ir žinios leido Lietuvoje per keletą metų sukurti rizikos kapitalo infrastruktūrą. Fondų valdytojai sutartinai pabrėžia ir dar vieną EIF pranašumą –
tai viena geriausiai Europoje žinomų finansinių institucijų, tad jos dalyvavimas finansavime leidžia fondams lengviau pritraukti privačius investuotojus ir užsienio fondus.

„EIF užtikrina pasitikėjimą ir skaidrumą, nes fondo pagrindinis akcininkas yra Europos investicijų bankas ir netiesiogiai ES valstybės. EIF veikia pagal rinkos standartus, diegia geriausią rinkos praktiką ir kartu tai derina su rinkos vystymo misija. Investuotojams tai svarbiausi faktoriai“, – sako „Verslo angelų fondas I“ partneris Arvydas Strumskis.

Rizikos kapitalo fondų valdytojams patikėtos ES struktūrinių fondų, valstybės ir privačių investuotojų lėšos buvo investuotos į keliasdešimt įmonių, veikiančių aukštųjų technologijų, paslaugų, gamybos, energetikos ir kitose srityse. Be to, rizikos kapitalo fondai itin aktyviai prisidėjo ir prie jaunų įmonių plėtros.

JEREMIE fondas, kaip skėtinis fondas, kontroliuoja net penkių specifinių rizikos kapitalo fondų („Verslo angelų fondas I“, „BaltCap“, „LitCapital“, „Practica Seed Capital“, „Practica Venture Capital“) veiklą. Kiekvienas fondas turi šiek tiek skirtingą veiklos kryptį, todėl investicijų gali gauti verslai įvairiose stadijose.

Pagal JEREMIE iniciatyvą įkurtas bendrai investuojantis fondas „Verslo Angelų Fondas I“, subūrė vadinamuosius „verslo angelus“ – sėkmingus verslininkus, norinčius ne tik investuoti, bet ir dalintis patirtimi. Šis fondas investuoja kartu su verslo angelu, taip užtikrindamas ne tik kapitalo injekciją, bet ir vadybos praktikos bei patirties perdavimą.

Šio fondo investicijos pasiekė tokias įmones kaip „ProBioSanus“, gaminančią natūralius, probiotikų pagrindu sukurtus valymo ir asmens higienos produktus, UAB „Agrobirža“ – prekybos platformą, sujungusią grūdų pardavėjus ir pirkėjus į vieną sistemą, ar UAB „ART21“, kuriančią IT produktus išskirtinai tik žemės ūkio sektoriui.

Į pačius vadinamuosius jauniausius verslus investuoja fondas „Practica Seed Capital“. Šis fondas finansuoja perspektyvias idėjas, o jų autoriams padeda pradėti verslą: išsinuomoti biurą, administruoti įmonę, parduoti sukurtą projektą ir taip pritraukti kitus investuotojus.

Didesnės, jau veikiančios įmonės investicijų gali gauti iš kitų trijų fondų: „BaltCap“, „LitCapital“ ir „Practica Venture Capital“.

Didžiausias visose Baltijos šalyse veikiantis privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytojas „BaltCap“ jau investavo į tokių įmonių kaip „Impuls“ ir „Coffee Inn“ plėtrą. „Impuls“ bendrovės pajamos intensyviai auga jau trečius metus. Investicijos į „Coffee Inn“ padėjo įmonei atidaryti savo kavos skrudinimo cechą ir išplėsti kavinių tinklą Lietuvoje ir Latvijoje.

Fondas „LitCapital“ investavo į UAB „Eldes“, kuriančią ir gaminančią itin pažangius nuotolinio valdymo įrenginius ir sprendimus M2M (machine to machine) rinkai. Pažangumas ir įmonės kūrėjų kompetencija šį fondą paskatino investuoti ir į visiškai naują įmonę „Brolis Semiconductors“.

Šios investicijos daugeliui įmonių padėjo tapti sėkmingoms savo srityje bei plėstis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.