Jau yra buvę atvejų, kai didelės apimties uosto darbų konkursuose pralaimėjusieji juos skundžia teismams. Tai gali būti viena iš konkurencijos formų.

Informacija nevieša

Vokietijos kompanija "Josef Möbius Bau-Aktiengesellschaft"  teismui apskundė 172 mln. litų vertės Keleivių ir krovinių terminalo statybos konkursą. Jo procedūros sustabdytos 45 paroms nuo kovo 4 dienos.

„Negalime komentuoti ir apskundimo motyvų“, - sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Motyvai turi būti labai argumentuoti, jei jau pasirinktas kelias skųsti konkursą.

Neoficialiomis žiniomis, užsienio kompanijos motyvas lyg ir toks, kad konkurso eigoje buvę pakeisti atrankos kriterijai. Tai, neva, leido konkurse dalyvauti su uosto hidrotechninių objektų statyba mažai ką bendro turinčioms statybos kompanijoms. Vėlgi, neoficialiomis žiniomis, mažiausią kainą pasiūliusi viena latvių kompanija susijusi ne su uosto statybomis, o kelių tiesimu ir tiltų statyba.

„Sakiau, kad statybos gali prasidėti balandžio mėnesį, bet dabar tyliu, nebekalbu, naiviai tikėjausi. Dabar niekas nebegali žinoti, kada prasidės statybos jei viskas nuėjo į teismą“, - svarstė E.Gentvilas.

Pavardės nenorėjęs skelbti buvęs Uosto direkcijos darbuotojas pareiškė nuomonę, kad klaida buvo padaryta ne tik konkurso eigoje pakeičiant sąlygas, bet ir rengiant per didelės apimties konkursą. Jo nuomone, Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo statybą reikėjo skaidyti į kelis mažesnius etapus. Tuomet ir rangos konkursą objektas lengviau būtų praslydęs. Buvęs Uosto direkcijos darbuotojas prognozavo, kad konkurso procesas, o jei iš jo pavyks greitai išsikapstyti, gali užtrukti ne du su puse metų, kaip numatyta, o gerokai ilgiau.

Skųsti rizikinga

Praėjus savaitei po vokų atplėšimo E.Gentvilas neslėpė, kad dėl Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo krantinių statybos kilo šurmulio.

„Viena Danijos kompanija parašė laišką, kad atsisako dalyvauti konkurse. Aiškino, kad mes proteguojame lietuviškas įmones. Iš kur tokį įsivaizdavimą ištraukė nežinau. Lietuviškas konsorciumas pagal pateiktas kainas buvo penktoje vietoje. Jei būtume protegavę lietuvišką kompaniją ji būtų buvusi pirmoje arba antroje vietoje“, - tikino E.Gentvilas.

Anot jo, danai grasino, kad rezultatus skųs teismui.

„Niekas negalėjo būti nei proteguojamas, nei ignoruojamas. Mes net nežinojome, kas dalyvaus. Konkursinių dokumentų paketas buvo pateiktas internete. Su mumis konkurse dalyvavusių bendrovių atstovai neturėjo kontakto, išskyrus tai, kad kvietėme susipažinti su terminalo statybos vieta. Mes neatlikome špionažo - neanalizavome koks Lietuvos subrangovas ką atstovavo“, - patikslino E.Gentvilas.

Jis tikėjosi, kad apskundimų nebus, nors buvo užmetimų laiškuose iš poros kompanijų, kad neteisingai traktuojama ir tai būtų pagrindas skundimui.

Nors prašymą teismui paduoti lengva, tačiau apskųsti viešąjį konkursą nėra paprasta. Reikia garantuotos nemažos sumos pinigų, kurios atsakovas gali pareikalauti nuostoliui dėl prabėgusių terminų užtikrinti, jei skundas po teismo proceso pasirodys nepagrįstas. Kuo didesnė objekto vertė, tuo ir garantinė suma gali būti didesnė. Keleivių ir krovinių terminalo vertė didžiulė, todėl sąskaitos prašoma suspenduoti suma gali siekti net iki dešimties milijonų litų.

Rezultatai tenkino

„Esame labai patenkinti, kad pavyko išplėsti konkurenciją. Konkurse dalyvavo 10 kompanijų. Nagrinėjame dokumentus ir nematome, kad turėtume vieną ar kitą kompaniją šalinti iš konkurso. Dokumentų analizė truks dar porą savaičių, o po to skelbsime preliminarią eilę pagal pasiūlymų kainas“, - prieš konkurso apskundimą sakė Uosto direkcijos Infrastruktūros ir plėtros direktorius Vidas Karolis.

„Jei nebus konkurso apskundimo tai laikyčiau didele sėkme. Taip pat didelė sėkmė, kad pavyko užtikrinti konkurenciją. Laiškus siuntinėjome įvairioms kompanijoms. Pratęsėme paraiškų padavimo terminus, kad užsienio kompanijos galėtų laiku sertifikuotis, atestuotis ir dalyvauti konkurse. Trečia sėkme laikysiu, jei pavyks parinkti tokį rangovą, kuris tikrai padarys tuos darbus. Ketvirta sėkmė yra tai, kad vertinant pagal konkursinę 172 mln. litų kainą šeši pasiūlymai yra žemiau tos kainos, ketuti – aukščiau“, - dėstė E.Gentvilas.

Ar dabar, kai konkursas apskųstas, jo eigą galima laikyti sėkminga? Priklausys nuo tolesnės eigos teisme. Neoficialiomis žiniomis, konkursą apskundė kompanija, kuri pagal kainą nepakliūtų į pirmąjį penketuką. Jei skundimo argumentai tvirti, teisme greičiausiai gali būti siekiama panaikinti konkurso rezultatus ir skelbti jį iš naujo. Tuomet procesas atsidėtų ne mažiau kaip pusmečiui. Uoste jau yra buvę panašių atvejų, kai, įsivėlus į teismus, procesai užtrukdavo ilgiau nei metus.

Statybininkai nusipigino

Kas kokias kainas pasiūlė, negalima skelbti pagal konkurso sąlygas kol nepriimtas sprendimas dėl nugalėtojo. Neoficialiomis žiniomis, mažiausią kainą pasiūlė viena Latvijos kompanija. Ji yra apie 50 mln. litų mažesnė nei konkursinė kaina.

Anksčiau būdavo nuostata, kad, jei kaina yra gerokai mažesnė nei konkursinė, statytojas turi pagrįsti, kaip jis sugebės pastatyti objektą. Maža kaina dar nereiškia, kad objektas bus pastatytas kokybiškai. Sunkmečiu pasireiškė ir naujos tendencijos, kai dėl rangovo lėšų trūkumo objektai stringa, praleidžiami statybos terminai.

„Turbūt latvius krizė tikrai pribaigė, kad jie taip nusipigino“, - sakė nežinomu panoręs likti vienos konkurse dalyvavusios užsienio kompanijos vadovas. Jo nuomone, už tokią kainą neįmanoma pastatyti to terminalo, kurį planuojama.

„Taupyti nei ant medžiagų, nei ant energetinių resursų neįmanoma, o vien ant darbo jėgos sutaupyti dešimtis milijonų litų nepavyks“, - svarstė užsieniečius atstovaujantis lietuvis. Mažiausią kainą pasiūliusi latvių kompanija kaip tik ir esanti rizikingiausiai, nes ji neturinti hidrotechninių objektų statybos patirties.

Statybos objektuose darbo užmokesčiui numatoma maždaug 30 proc. suma. Tuo atveju, kai pavyksta sutaupyti naudojant pigesnes medžiagas pinigus stengiamasi įskaityti į būsimojo pelno eilutes.