Lietuvoje saugiai ir veltui atsikratyti sena technika nepavyks - už šią paslaugą imamas nemenkas mokestis, kai tuo tarpu užsienyje tokių atliekų perdirbėjams suteikiamos įvairios lengvatos

Lietuvoje kompiuterių yra “šiek tiek” mažiau nei JAV, kur, Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, kasmet išmetama po 20 milijonų kompiuterių, kasmet susikaupia 220 milijonų tonų kompiuterinių šiukšlių. Kol kas visiškai neįmanomos naudotis kompiuterinės technikos pas mus nėra daug, tačiau specialistai spėja, kad po kelerių metų ši problema taps kur kas aktualesnė.

Dauguma firmų nebenaudojamą techniką išparduoda per aukcionus ar atiduoda labdaros organizacijoms ir tik kelios ją pristato atliekų perdirbėjams, už šias paslaugas mokėdamos iš savo kišenės. Spėjama, kad pavieniai gyventojai senus kompiuterius “taupo” palėpėse, veža į kaimus (“gal pravers”) arba išmeta į šiukšlynus, kur pažeistas technologijos amžiaus stebuklas į aplinką išsiskiria žmogui kenksmingas medžiagas.

Perdirbimas - mokamas

Daiktus, kurių gamybai buvo naudoti kenksmingi sunkieji metalai, nuodingosios medžiagos, perdirbanti UAB “Rimogė” komercijos direktorius Juozas Vekrikas teigė, kad prieš 9 metus bandymus pradėjusi įmonė ne vienam sukėlė juoką. “Ką, aš nešiu priduoti jums mašinos detales ir dar pats turėsiu mokėti? Geriau aš jas priduosiu į metalo laužo supirkimo punktą”, - pasakojo apie automobilininkų reakciją J.Vekrikas.

Komercijos direktorius skeptiškai vertina galimybes Lietuvoje naudoti perdirbimo linijas, todėl įmonėje kompiuteriai ardomi, rūšiuojami rankomis. “Dabar linijos būtų apkrautos tik 0,0...01 procento dalimi, tad iki pelningos veiklos liniją dar reikėtų apkrauti visais 80 procentų”, - teigė verslininkas.

Pagrindiniai firmos klientai - transporto įmonės, servisai, jų aptarnaujama apie 200 visoje Lietuvoje. Tačiau “tvarkomi” ne tik akumuliatoriai, stabdžių, aušinimo skysčiai, bet ir monitoriai bei kitos kompiuterių dalys, spausdintuvai. Tačiau tokių paslaugų pageidauja tik kelios firmos, nes reikia mokėti. Pavyzdžiui, monitoriaus sunaikinimas atsieina apie 35 litus.

Jis “sutvarkomas” per pusvalandį. Po to sudėtinės dalys yra dar perdirbamos. Iš šios apie 20 kilogramų sveriančios dalies išgaunama 98 procentai masės dalies naudingos antrinės žaliavos. Kenksmingi sunkieji metalai, kurie kaupiami atitinkamuose konteineriuose, sudaro tik 2 procentus visos masės.

“Naikina” ne Lietuvoje

Užsienyje sena technika galima atsikratyti ir veltui. Stambios kompiuterių gamintojos įrengia savo firminėse parduotuvėse kompiuterių surinkimo punktus. Už technikos priėmimą imamas nedidelis mokestis, o vartotojai mainais gauna 5-7 procentų nuolaidą naujiems gaminiams.

Spaudoje teigiama, kad JAV firma IBM yra sukūrusi specialų kompiuterių utilizacijos padalinį ir, savininkų pageidavimu, netgi duoda specialias pakavimo dėžutes. Už paslaugą reikia mokėti beveik 30 dolerių. Lietuvoje steigti tokį padalinį firma neketina. “IBM šias paslaugas nuomoja, t.y. IBM nėra šių perdirbimo centrų savininkė”, - “Kauno dienai” sakė IBM filialo Lietuvoje ryšių ir marketingo vadybininkė Rita Zalakevičienė. UAB “IBM Lietuva” senus kompiuterius išsiunčia į IBM Europinį centrą perdirbimui, nes, pasak jos, “Lietuvoje kol kas nėra sertifikuoto centro, atitinkančio visus gamtosauginius ir saugumo reikalavimus”.

Už susijungusių firmų “Hewlett Packard” ir “Compac” kompiuterinių produktų pardavimą Baltijos šalyse atsakingas Naglis Lideika dienraščiui pasakojo, kad jie nebenaudojamus kompiuterius taip pat siunčia firmos utilizavimo padaliniui užsienyje. Bendrovė “Hewlett Packard” Jungtinėse Amerikos Valstijose už kompiuterio perdirbimą iš klientų ima nuo 13 iki 34 dolerių (44-115 litų) mokestį ir, priklausomai nuo kompiuterio senumo, arba atiduoda labdarai, arba sunaikina.

Superka padėvėtus

UAB “Alna” apie šimtas programuotojų naudojamų kompiuterių pagal firmos “Hewlett Packard” “Hewlett Packard Finance” programą yra kas metai pakeičiami naujais. Naglis Lideika aiškino, kad firmai nereikia už kompiuterius mokėti visos kainos, be to, neiškyla transportavimo rūpesčių.

Studentų miestelyje įsikūrusios UAB “Mikrotestas”, superkančios padėvėtus kompiuterius ir jų dalis ir keičiančios į naujesnę techniką, atstovai teigė, jog dažniausi jų klientai - studentai. “Keičiame tik tuos kompiuterius, kurie dar turi vertę, pavyzdžiui, “Pentium I” ir naujesnius”, - teigė direktorius Bronius Kalvelis. Firma nebenaudojamus kompiuterius atiduoda labdarai, bendradarbiauja su perdirbėjais UAB “Rimogė”.

Senus išparduoda

UAB “Skaitos kompiuterių servisas” vadybininkas Saulius Oertelis sakė, kad jų firma, kaip ir daugelis firmų, nebenaudojamus, tačiau dar gerus kompiuterius parduoda savo darbuotojams. UAB “Minolta Baltija” Viešųjų ryšių ir personalo skyriaus viršininkas Giedrius Mikulskas taip pat teigė, kad firma techninę bazę nuolat atnaujina. “Nebereikalingą techniką pigiau išparduodame. Kur ji dedama po kelerių metų, kai visiškai nusidėvi, nežinau. Tikriausiai išmetama į šiukšlyną”, - spėjo G.Mikulskas.

Firmos priverstos vis atnaujinti operacines sistemas ir kitą programinę įrangą, kuri kompiuterio atmintyje užima vis daug vietos bei reikalauja vis didesnės spartos procesorių. Dažniausiai namuose esančiuose personaliniuose kompiuteriuose naudojamos teksto redagavimo programos. Jos puikiausiai veikia ir senesnės gamybos kompiuteriuose. Susidėvi ne tik pelės, klaviatūros, pasensta ir procesoriai, motininės plokštės. Pavyzdžiui, iki 1996 metų pagaminti kompiuteriai su dabar naudojamomis programomis visiškai nebeveikia.

Pasak firmų atstovų, kompiuteriai vėliausiai keičiami kas 5 metai, o tie, kuriems tenka didžiulės apkrovos, - ir kas 2-3 metai. Protingiausia kompiuterius eksploatuoti garantinį laiką. Jam pasibaigus, dauguma stambių įmonių techniką paprasčiausiai pakeičia.

Atiduoda labdarai

UAB “Cygate Lietuva” projektų vadovas Julius Tilvikas “Kauno dienai” pasakojo, kad niekieno nenupirktus panaudotus kompiuterius jie atiduoda labdaros organizacijoms arba patys kam nors padovanoja.

AB “Lietuvos telekomas” Informacijos skyriaus viršininkė Violeta Ulevičienė sakė, kad jų bendrovėje per metus pakeičiama apie 100 kompiuterių. “Tai veikiantys kompiuteriai, tačiau jie nebeatitinka bendrovės keliamų reikalavimų. Dažniausiai šiuos kompiuterius mūsų įmonė skiria labdarai arba aukciono būdu juos įsigyja bendrovės darbuotojai. Nuo 1999 iki šių metų vidurio bendrovė jau padovanojo 458 kompiuterius. Iš to skaičiaus daugiau nei 350 kompiuterių padovanota įvairioms mokykloms, 40 kompiuterių neįgaliesiems vaikams per Vaiko raidos centrą, kiti - ligoninei, universitetui, policijos komisariatui, fiziniams asmenims”, - teigė V. Ulevičienė.

Atliekų kaimas

Net ir vos veikiančių kompiuterių rinka Lietuvoje nėra užpildyta. Nemažai jų ne tik naudojama namuose, išvežama į kaimus ar padovanojama. Labdaros fondo “Vaiko tėviškės namai” buhalterė Janina Paulauskienė tikino, jog kompiuterinės technikos jų fondas gauna labai retai. “Prieš kelerius metus Lietuvos žemės ūkio universitetas pagal panaudos sutartį “paskolino” vieną kompiuterį, bet visiems norintiesiems jo neužtenka. Dar esam gavę televizorių, videomagnetofoną, radijo imtuvą, tačiau per pastaruosius 2-3 metus aukų sulaukiame labai retai”, - apgailestavo J. Paulauskienė.

Ji aiškino, jog dovanojimo procedūra yra paprasta ir ilgai neužtrunka. Tereikia pasirašyti tam tikrą sutartį ir atvežti dovanas. Kitų labdaros organizacijų ar vaikų namų atstovai taip pat skundėsi kompiuterių trūkumu, todėl turimų mesti šiukšlynan neketino ir žadėjo naudoti iki visiško jų susidėvėjimo.

Tad kol kas pakelės dar nebus užverčiamos kompiuterių dalimis, pamiškėse nebus kuriami kompiuterių laužynai, kai tuo tarpu užsienyje juose skęsta ištisi kaimai. JAV nevyriausybinės organizacijos “Basel Action Network”, tiriančios toksiškų atliekų perdirbimo galimybes, duomenimis, vieno Kinijos kaimo gyventojams vandenį tenka atsivežti iš aplinkinių rajonų. Kaimiečiai, neinformuoti apie jiems gresiantį pavojų, nuodijasi daužydami monitorius plaktukais, degindami kompiuterių korpusus, šveisdami toksiškas medžiagas iš spausdintuvų.

Mokestis gamintojams

Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vedėjas Arūnas Čepelė teigė, kad šiuo metu Lietuvoje turima daug didesnių problemų dėl pesticidų, padangų nei dėl kompiuterių laužo. Į žemę užkasti draudžiama ne tik kenksmingų medžiagų turinčius kompiuterius, tačiau suteiktos lengvatos tokių atliekų perdirbėjams.

Nuo 2003 metų kai kurių atliekų Lietuvos perdirbėjai bus finansuojami valstybės, tačiau prie tokių nepriskiriami kompiuterių laužą “naikinsiantys”, išskyrus apdirbsiančius jų baterijas ar akumuliatorius. Kai kuriose valstybėse elektronikos gamintojams jau privalomas specialus mokestis arba mokestis, įtrauktas į kompiuterio kainą, Lietuvoje žadamas įvesti per kelerius metus. Šie pinigai bus skirti senų kompiuterių utilizacijai ir šios sferos moksliniams tyrimams. Taip pat Europos Sąjungoje svarstoma Elektronikos laužo tvarkymo direktyva.

Lietuvoje perdirbtos kenksmingos atliekos saugomos konteineriuose. Kaip informavo Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vedėjas Arūnas Čepelė, 2005-2006 metais ketinama priimti nutarimų dėl atliekų deginimo ir kitų tvarkymo būdų.