PO SEANSO – SIAUBO NAKTYS

Čarlis, Anabelė – tokius demonus ar dvasias iš ano pasaulio masiškai bando išsikviesti mažamečiai. Spiritizmo seansus pradinukai prilygina žaidimui, o po jų apimti siaubo nemiega naktimis. Pavojinga mada šiurpą kelia tėvams, kurie pripažįsta net nežinantys, ko imtis. Bažnytininkai įspėja, kad tokie "žaidimai" gali sužlugdyti gyvenimą.

Krūpčiojo iš baimės

Devynmetę dukrą į ekskursiją lydėjusiai mamai šiurpą sukėlė nugirstas pokalbis. Viena bendraklasė kitoms prasitarė, kad bandė išsikviesti Čarlio ir Anabelės dvasias.

Mergaitė tvirtino, kad viskas pavyko, bet paskui su dvasiomis ji tiesiog nebebendravo.

"Maniau, kad man pasigirdo ar kažką klaidingai supratau, tačiau kitas įvykis mane privertė iš tiesų sunerimti", – tvirtino mama.

Atėjus į darbą, kolegė, auginanti panašaus amžiaus dukrą, moteriai papasakojo identišką istoriją.

"Bendradarbė pasiguodė, kad jos dukra nemiegojo visą naktį. Vartėsi, sapnavo košmarus, krūpčiojo iš baimės. Tik ryte paaiškėjo priežastis", – pasakojo moteris.

Pasirodo, kad išvakarėse pas mergaitę lankėsi kelios bendraklasės. Dukra atskleidė, kad su draugėmis surengė dvasių kvietimo seansą.

"Kvietė Čarlį. Vėliau išsiaiškinau, kad tai meksikiečių demonas", – patikslino moteris.

Reikia dviejų pieštukų

Pavojingas iššūkis – išsikviesti Čarlį pradėjo plisti praėjusių metų gegužę. Jo esmė – išsikviesti šį demoną, kuris dar vadinamas Meksikos velniu, ir jam užduoti įvairius rūpimus klausimus.

Iššūkį priėmę asmenys popieriaus lapą suskirsto į keturias dalis ir įstrižai po du kartus surašo "taip" ir "ne". Tada vieną ant kito uždeda du pieštukus, juos sukryžiuoja ir kviečia demoną Čarlį.

Tikima, kad dvasia į klausimus atsakinėja judindamas viršutinį pieštuką ir pakreipdamas jį teisingo atsakymo link.

Dvasia kviečiama paprastai. Seanse dalyvaujantys asmenys kartu kartoja: "Čarli, Čarli, ar tu čia?" ir laukia, kol pajudės pieštukas.

Jei šis vis tiek nejuda, susirinkusieji klausia: "Čarli, Čarli, ar pažaisi?" Daug panašių vaizdo įrašų galima rasti internete.

Esą pieštukas po kelių kvietimų pasisuka ties žodžiu "taip", o seanse dalyvavę vaikai paprastai išsigąsta, pradeda šaukti ir sprunka.

Manoma, kad šio iššūkio mada prasidėjo suplakus vadinamąjį dvasių lentos žaidimą, kuris paplitęs JAV, ir Meksikoje gajų mitą apie Čarlio dvasią, ateinančią atsakyti į įvairius klausimus.

Vieni įspėja jokiu būdu nerengti tokio seanso ir kalba apie baisias pasekmes, kiti tvirtina, kad pieštukai juda dėl įsimagnetinusių šerdelių.

Kviečia ir stovyklose

Pasak klaipėdietės, atrodo, kad seanso, kuriame dalyvavo ketvirtokės, metu išties kažkas įvyko.

"Lyg pieštukai pradėjo judėti. Niekas nežino, ar jos kažką išsikvietė, ar – ne, tačiau mergaitė labai išsigando. Galiausiai jos viską nutraukė. Kolegė tvirtino, kad nežino, kaip elgtis toliau, ką daryti, kaip padėti dukrai, kuri visą naktį iš baimės nemiegojo", – pasakojo moteris.

Klaipėdietė taip pat sužinojo, kad šiurpą keliantys žaidimai labai paplitę tarp vaikų.

Vaikų poilsio stovyklų pajūryje vadovai buvo pašiurpę, kad šią vasarą dvasios buvo kviečiamos kone kiekviename namelyje.

Moters kolegės dukra apie Čarlį sužinojo, kai gulėjo ligoninėje. Ją "apšvietė" kiti vaikai.

"Baisu, kai mažamečiai užsiima tuo, ko patys nesupranta. Žaidžia tokius žaidimus, nuo kurių oda pašiurpsta net suaugusiems. Jau ir taip su kai kuriais vaikais sunku susikalbėti, o čia dar tokie dalykai vyksta. Galbūt dvasios ir neegzistuoja, bet išties visko nežinome. Dėl tokių seansų vaikai gali prieiti iki pamišimo", – nerimavo moteris.

Pasak klaipėdietės, vaikystėje kartu su draugais taip pat prisigalvodavo įvairiausių kraują stingdančių atrakcijų. Tačiau dažniausiai apsiribodavo šiurpą keliančiomis pasakaitėmis.

"Neslėpsiu, kartą bandėme surengti spiritizmo seansą su adatomis ir lėkštėmis, tačiau tada jau buvome paaugliai, tikrai ne aštuonerių ar devynerių metų", – prisiminė klaipėdietė.

Lėlė kėlė šiurpą

Anabelė, apie kurią ekskursijos metu užsiminė trečiokė, veikiausiai yra žmones žudanti lėlė. Apie pastarąją yra net sukurti siaubo filmai.

Jie remiasi tikromis paranormalių reiškinių tyrėjų Edo ir Lorraine Warrenų išgyventomis istorijomis. Tad lėlė egzistuoja ir realybėje.

Anabelė saugoma specialiame stikliniame konteineryje tyrėjų okultizmo muziejuje. Jos istorija baugina.

Teigiama, kad ji buvo padovanota vienai studentei, kurios namuose netrukus pradėjo dėtis keistenybės.

Lėlė ne tik pajudėdavo iš vienos vietos į kitą, bet ir pradėjo palikti tarsi vaiko ranka rašytus raštelius.

Su bičiule gyvenusi mergina iškvietė mediumą ir jo padedama susisiekė neva su mažos mergaitės dvasia, kuri teigė norinti draugijos ir paprašė leidimo pasilikti lėlėje.

Studentėms leidus prasidėjo kraupesni dalykai – Anabelė pamėgino susidoroti su merginų draugu.

Paaiškėjo, kad dvasia yra demoniškos prigimties ir ieško žmogaus, kurį galėtų apsėsti.

E. ir L.Warrenai su egzorcistu padėjo merginoms, ir lėlę tyrėjai pasiėmė sau.

Dvasios – ne žaidimas

Nors kartais dvasių kvietimas atrodo tarsi nekaltas žaidimas, tačiau Bažnyčia ir ne vienas Lietuvos dvasininkas yra įspėjęs, kad taip galima prisidaryti rimtų bėdų.

Pabrėžiama, kad su anapusiniu pasauliu vertėtų nejuokauti, o tėvai turėtų perspėti vaikus, kad kviesti dvasių nereikėtų.

Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos klebonas kunigas Vilius Viktoravičius teigė, kad dėl vaikystėje surengtų spiritizmo seansų rūpesčių gali kilti vėliau – brandžiame amžiuje.

Tuomet žmonės jau prašo egzorcistų pagalbos.

"Spiritizmo seansų metu įsileidi į gyvenimą ne Dievą, o velniai žino ką. Tiesiogine to žodžio prasme. Būna, kad žmones kankina įvairios fobijos, nesiseka. Žmogus dažnai kenčia ir nesuvokia, kodėl. Pradedi analizuoti ir paaiškėja, kad vaikystėje ar jaunystėje jis užsiiminėjo spiritizmo seansais. Didelė tikimybė, kad jų metu įsileidi nekokias dvasias", – mano žinomas kunigas.

V.Viktoravičius pabrėžė, kad tokiais dalykais žaisti tikrai nederėtų: "Taip kaip negalima žaisti su šautuvu, kad ir neužtaisytu. Juk bent vieną kartą gyvenime iššauna kiekvienas ginklas."

Klebonas tėvams, norintiems apsaugoti savo vaikus nuo tokių situacijų, patarė pirmiausia bendrauti.

"Visose gyvenimo srityse mums trūksta bendravimo. Tiek su mažu, tiek su senu. Senelių namuose žmogus būna materialiai aprūpintas. Sako, ko daugiau reikia? Tačiau žmogui trūksta bendravimo, bendrystės. Jei tėvai rūpinasi, kad vaikai būtų sotūs, pavalgę, turėtų patį išmaniausią telefoną, bet neskiria dėmesio, tai gali sukelti didelių problemų ateityje. Svarbu skirti laiko savo vaikui, bendrauti su juo, perduoti vertybes", – akcentavo V.Viktoravičius.

Vaidenosi sudegusi mergaitė

Kiekvienam teko girdėti šiurpių istorijų apie tai, kuo baigėsi dvasių kvietimo seansai. Kai kuriems net tenka pakeisti gyvenamąją vietą. Būna atvejų, kai žmonės net išprotėja.

Vienas vaikinas pasakojo, kad po tokių "apeigų" pusbroliui namuose pradėjo vaidentis sudegusi mergaitė.

Kita moteris prisiminė, kaip liūdnai baigėsi velnio kvietimas paauglystėje. Tada su draugėmis ji manė, kad tai linksmas žaidimas.

Moteris pasakojo, kad ji laikė adatą ir pajuto, kaip kažkas stipriai suspaudė jos riešą. Jo net nebegalėjo pajudinti.

Moteris pasakojo, kad draugės nesuprato, kas jai yra. Ji liepė paklausti dvasios, ar ši jau čia, kas tokia. Iš ant popieriaus surašytų raidelių susidėliojo žodis "Demonas".

"Draugės manė, kad čia mano darbas. Aš pasakiau joms, kad kažkas laiko mano riešą. Staiga pasigirdo kažkokie garsai. Visos pabėgo, klykdamos, o aš negalėjau. Dar kartą paklausiau dvasios, kas ji. Atsakymas buvo tas pats. Tada pajutau, kad mano rankos niekas nebelaiko, pabėgau ir aš", – pasakojo moteris.

Išgirdusi, kas nutiko, mama liepė sudeginti popieriaus lapus, ant kurių buvo nupiešta akis, surašytos raidės, skaičiai, žodžiai "taip" ir "ne", ir išmesti pelenus.

Pasak moters, po seanso pradėjo persekioti nemalonumai. Buvo kviestas kunigas, kad pašventintų namus, tačiau tai nepadėjo. Šeimai teko persikraustyti į kitą būstą.

Kitos merginos atviravo, kad po dvasios kvietimo mokykloje ant to paties stalo gulėjusiame sąsiuvinyje jos rado per visą lapą nupieštą juodą kryžių.

Neretai po spiritizmo seansų būna, kad žmonės jaučiasi namie ne vieni. Kartais daiktai randami ne toje vietoje, kur buvo palikti, girdimi žingsniai, dantų griežimas, kiti garsai.

Vienu atveju buvo net teigiama, kad dvasia suniokojo arbatinuką ir sudraskė staltiesę.

Komentaras

Linas Slušnys

Vaikų ir paauglių psichiatras

Kviesdami dvasias, vaikai gali save įbauginti. Išgąstis gali sutrikdyti miegą. Svarbiausia – kaip į tokius įvykius reaguoja suaugusieji. Nereikia sukelti audros stiklinėje, pasakoti visokių detalių. Tai nėra pasaulio pabaiga. Vaiką reikia nuraminti ir paaiškinti, kad taip elgtis nederėtų. Vaikai sugeba ir patys įsibauginti. Prisigalvoja įvairiausių istorijų. Visais laikais taip buvo, ir bus. Svarbiausia, kad tėvai bendrautų su vaikais. Kodėl tokie maži vaikai pradeda domėtis dvasiomis, sunku pasakyti. Gal tai filmų įtaka, vaizdų interneto svetainėse. Kadangi informacijos daug, vaikai dabar anksčiau su viskuo susipažįsta, o smalsumas veda į bandymus. Dažniausiai tėvai vis dėlto sugeba nuraminti vaikus po tokių įvykių ir specialistų pagalbos neprireikia.