Skiriasi kalbos, bet ne ryžtas

Jau 21-ą kartą Muziejų naktį rengsiantis Kauno IX forto muziejus gegužės 17-osios vakarą suskambės jautriu trikalbiu muzikiniu pasivaikščiojimu-pasakojimu apie moteris kovotojas Lietuvoje, Prancūzijoje ir Ukrainoje. Pasirodymo kūrėjos – pasakotojos Milda Varnauskaitė, Ariane Pawin ir dainininkė Oksana Zhuravel-Ohorodnyk – renginį vadina kelione per istorinius laikotarpius ir šalis: nuo partizanų miško Lietuvoje, per Prancūzijos moterų rezistenciją iki šių dienų Ukrainos moterų pasiaukojimo fronte. Kaune šis pasirodymas bus rodomas kaip gastrolių po Lietuvą dalis, finansuojama Lietuvos kultūros tarybos.

„Partizanių dainos“ – tai trikalbis muzikinis istorijų pasakojimo pasirodymas, kuriame susipina lietuvių, prancūzų ir ukrainiečių kalbos, gyvai atliekama muzika ir tikros moterų likimų istorijos. Pasak M. Varnauskaitės, jo debiutas, kaip dalis Lietuvos kultūros sezono Prancūzijoje, įvyko pernai rugsėjį Grenoblyje.

„Nusprendus pasirodymą atvežti į Lietuvą, iškart kilo mintis jį pasiūlyti Kauno IX forto muziejui, nes perskaičiau, kad jame saugomi Lietuvos partizanės-ryšininkės Albinos Norkutės-Kairienės (Ramunės) iš Sibiro parsivežti įrankiai“, – apie sumanymo idėją pasakoja kūrėja. Dar vienas pasirodymo akcentas – Lietuvos nacionalinio muziejaus fonduose esančios ryšininkės Pranės Vasiliauskaitės siuvinėtos nosinės kopija.

Anot M. Varnauskaitės, pasirodymo tikslas – atskleisti, kad moterų pasipriešinimo istorijos nėra tik fonas, – tai centrinė istorijos ašis. Jame pasakojamos realios moterų kovotojų istorijos, kalbama apie jų, besipriešinančių priespaudai, okupacijai, neteisingoms ir nežmoniškoms situacijoms Prancūzijoje, Lietuvoje ir Ukrainoje, drąsą ir stiprybę.

Prancūzijoje Antrojo pasaulinio karo metais moterys su ginklais rankose ar rašomąja mašinėle po pažastimi, nešdamos lagaminus ar gamindamos netikrus dokumentus užėmė visas pasipriešinimo naciams pozicijas.

Lietuvoje nuo 1944 m. norėdamos kovoti su sovietų okupacija jos, kaip ir vyrai, perėjo į pogrindį. Kartu su jais ėjo į mišką, kovojo ir įsitraukė į partizaninį karą: dirbo ryšininkėmis, slapstėsi bunkeriuose, rašė eiles.

Ukrainoje šiuo metu daugiau kaip 60 tūkst. moterų kovoja gindamos savo šalį nuo Rusijos agresijos. Tai gydytojos, mokytojos, žurnalistės, politikės, menininkės.

Vietos galia

Prancūzų aktorė ir pasakotoja A. Pawin pabrėžia, kad šis pasirodymas – ne tik spektaklis, bet ir unikalus ryšys su erdve.

Reali erdvė sukuria daugialypį aidą su mūsų pasakojamomis istorijomis ir moterų likimais, kuriuos perduodame žodžiais ir veiksmais.

„Pasirodymai-pasivaikščiojimai yra viena iš mano kūrybos dalių, kurią renkuosi: tai būdas paskatinti žiūrovus pažvelgti į jiems pažįstamas erdves kitaip, poetiškai ir vaizdingai, atkreipti dėmesį į detales ir net iš naujo atrasti vietą, kuri jiems atrodė pažįstama, – sako menininkė. – „Partizanių dainos“ iš tikrųjų yra tai, ką mes vadiname kūryba vietoje: per kiekvieną pasirodymą mes jį kuriame iš naujo, nes kiekviena erdvė, meno kūriniai, muziejaus objektai tampa jo dekoracijomis ir dalimi. Reali erdvė sukuria daugialypį aidą su mūsų pasakojamomis istorijomis ir moterų likimais, kuriuos perduodame žodžiais ir veiksmais.“

Jos teigimu, šis projektas nuo ankstesnių jos įgyvendintų skiriasi savo daugiakalbe ir daugiakultūre struktūra.

Ukrainietė aktorė ir dainininkė O. Zhuravel-Ohorodnyk kuria pasirodymo „Partizanių dainos“ muzikinę dalį. Jos atliekamos ukrainiečių liaudies dainos – lopšinės, raudos, pasipriešinimo giesmės – skamba kaip tylūs moterų balsai, iki šių dienų atkeliavę per laiką.

„Jos man intuityviai atėjo į galvą per repeticijas: kai mintyse klausiausi teksto, natūraliai atsirasdavo tam tikrų melodijų. Prisimindavau konkrečias dainas ir jos beveik paslaptingai rasdavo savo vietą, susipindavo su istorija ir pagilindavo jos prasmę“, – kalba pasirodymo bendrakūrėjė. Kiekvienas muzikinis motyvas, anot jos, gimė siekiant sustiprinti ir pabrėžti pasakojimą.

Muziejaus Rinkodaros skyriaus vedėja Rita Vištartienė primena, kad 1940–1941 m. IX forte veikė sovietinių okupantų represinė struktūra – Vidaus reikalų liaudies komisariatas (NKVD). Tuo metu IX fortas buvo paverstas tarpine politinių kalinių persiuntimo stotele – mokytojai, kariškiai, žurnalistai ir kiti sovietinei okupacijai nepritariantys asmenys buvo siunčiami į Sovietų Sąjungos priverstinio darbo stovyklas. NKVD represinė struktūra forte veikė ir antrosios sovietinės okupacijos pradžioje – 1944–1947 m.

Sovietinės okupacijos ir Lietuvos gyventojų tremties tema Kauno IX forto memorialiniame komplekse eksponuojamos dvi lauko parodos ir meninės instaliacijos – „(Ne)užpildyta tuštuma“ ir „Sudygsniuota“ – būtent jas, R. Vištartienės teigimu, muziejus siekia aktualizuoti su pasirodymu „Partizanių dainos“.

Gegužės 17-osios vakarą po pasirodymo „Partizanių dainos“ lankytojai taip pat galės nemokamai apžiūrėti muziejaus ekspozicijas, kurios supažindina su Kauno tvirtovės, Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo, Holokausto ir sovietinių represijų temomis.

Pasirodymas „Partizanių dainos“ prasidės 18 val., o 19–23 val. lankytojai kviečiami apžiūrėti muziejaus ekspozicijų.

Po atgimimo ąžuolais

Kitas patriotiškus jausmus žadinantis renginys vyks Lietuvos nacionalinio muziejaus Jono Basanavičiaus gimtinėje, Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne. Gegužės 17 d. 18–23 val. čia vyks nemokamas renginys „Tarp tradicijų ir šiuolaikiškumo“, kviečiantis ne tik stebėti, bet ir patirti, įsiklausyti, pajusti.

Vakaro programoje – du išskirtiniai meno kūriniai: Šilalės kultūros centro Šokio teatro šiuolaikinio šokio performansas „Paklausyk. Kalba ąžuolas“ ir Kauno kultūros centro audiovizualinė instaliacija „Skambantys raštai“.

Specialiai šiam vakarui sukurtame šiuolaikinio šokio performanse „Paklausyk. Kalba ąžuolas“ žiūrovai, vedami šokėjų, keliaus po Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyną. Dėvėdami specialias ausines jie išgirs ąžuolo balsą ir kvietimą susimąstyti apie laiko tėkmę, apie tai, kas mumyse užkoduota ir ką paliekame po savęs. Ąžuolas šiame kūrinyje tampa simboliu, padedančiu pažinti žmogaus sielos gelmes – tą tikrąją prigimtį, kuri dažnai slepiasi po visuomenės primestomis kaukėmis. Į šokio performansą būtina registracija (tel. +370 342 69 365 arba e. p. [email protected]).

Audiovizualinė instaliacija „Skambantys raštai“ – tai tarpdisciplininis meno objektas, kuriame susipina tradicinės tekstilės kūriniai, senovinė lietuvių simbolika, grafinė animacija ir šiuolaikiškai aranžuotos autentiškos sutartinės. Projekto siužete atgyja Rėdos ratas – baltiškas žmogaus gyvenimo ciklo ir metų laikų simbolis. Kiekvienai metų daliai priskirtos lietuviškos sutartinės, o jas lydi išskirtiniai garsai: Kauno kultūros centro grupės „Sasutalas“ balsai ir autentiškų audimo staklių skambesys, įrašytas bendradarbiaujant su Lietuvos etnografijos muziejumi.

Instaliacijos fizinis kūnas – iš lininių audinių, išaustų specialiai šiam projektui tekstilės studijoje „Gijų sodai“. Vizualinę instaliacijos išraišką kūrė grafikos dizainerė Aurėja Jucevičiūtė, o garso takelį – garso menininkė Rūta Reutaitė. Tekstilės kūrinių autorė – Agnietė Janušaitė-Vitkūnienė.

Sutemus lankytojai, pasišviesdami žibintuvėliais, galės patirti tikrą pavasario nakties nuotykį keliaudami interaktyviu maršrutu „ĮsiGILINAM“ Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne. Drąsiausių ir greičiausiai maršrutą įveikusių lauks muziejaus prizai. Nepanorę tąnakt vaikščioti po ąžuolyną, jį pažinti galės dalyvaudami stalo žaidimo „Slėpynės ąžuolyne“ turnyruose. Turnyro nugalėtojas taip pat bus apdovanotas. Žaidimų azarto sukeltą troškulį bus galima numalšinti edukacinėje giros degustacijoje. Renginys nemokamas.

Muziejaus ekspozicijas lankytojai galės apžiūrėti 18–23 val. (paskutiniai lankytojai įleidžiami 22.45 val.).