IR VĖL TAS PAT: MOKYTOJŲ PER DAUG, BET TRŪKSTA

Rugsėjo 1-ąją prasidėję mokslo metai išryškina keistas tendencijas. Ieškančių darbo fizinio lavinimo pedagogų per dešimtkart daugiau nei yra laisvų vietų, o fizikų ir chemikų – deficitas.

Į vieną vietą – keliolika

Švietimo strategai, tarptautinės institucijos, mokyklos, tėvai ir vaikai vienu balsu daug metų kartoja, kad mokyklose trūksta jaunų mokytojų, ypač vyrų. O jaunam mokytojui Deimantui Ramanauskui istorijos ir geografijos mokytojo darbo Kaune ar netoli jo rasti nepavyksta. Kreipėsi į devynias mokyklas, ieškojusias šių dalykų mokytojo, aštuonios nieko neatsakė, iš vienos dar laukia atsakymo.

Vytauto Didžiojo universiteto absolventas, studijavęs ir poroje Lenkijos universitetų, turi penkerių metų darbo su mokiniais vedant ekskursijas, trijų mėnesių praktikos gimnazijoje ir pusės metų praktikos Jungtinės Karalystės lietuvių mokykloje patirtį. Sako esąs energingas, turintis entuziazmo, labai gerai išmanantis savo dėstomus dalykus, turintis gerus viešojo kalbėjimo įgūdžius. Ir, kas labai svarbu, norintis dirbti mokytoju. Bet kol kas tai – tik svajonė.

Kauno Simono Daukanto progimnazija ieškojo istorijos mokytojo ar mokytojos, ir ne bet kokio, o gero, kaip kad pabrėžė skelbime. "Radome. Rinkomės iš vienuolikos dvylikos kandidatų. Dabar sukomplektuotas visas mokytojų kolektyvas", – sako mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui Aivaras Kunigonis.

Jaučiamas trūkumas

Bet likus kelioms dienoms iki mokslo metų pradžios Kauno miesto mokykloms dar trūko devyniolikos mokytojų: keturių anglų kalbos, trijų muzikos, tiek pat matematikos, iš kurių vieno – galinčio dėstyti anglų kalba, dviejų lietuvių kalbos, po vieną fizikos, chemijos, rusų kalbos, informacinių technologijų, geografijos, pradinukų, specialiojo pedagogo, taip pat penkių ikimokyklinio ugdymo pedagogų, trijų psichologų, dviejų logopedų.

Pasak Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojos, laikinai einančios vedėjo pareigas Onos Gucevičienės, šiemetinė specifika – kad dėl nuotolinio mokymo kaip niekada išaugo skaitmeninio raštingumo kompetencijų poreikis. IT išmanymas, gebėjimai taikyti įvairius nuotolinio mokymo metodus naudojant informacines technologijas yra viena prioritetinių sričių ir naujai pradedantiems pedagogams.

O.Gucevičienės teigimu, šiemetinė specifika – dėl nuotolinio mokymo kaip niekada išaugo skaitmeninio raštingumo kompetencijų poreikis. (Tomo Raginos nuotr.)

Kauno rajonui – ir džiaugsmas, ir rūpestis: pastaraisiais metais šioje savivaldybėje vis daugėja ikimokyklinio amžiaus vaikų, tad steigiamos naujos ikimokyklinio ugdymo grupės. "Didžiausia problema tampa ikimokyklinio ugdymo pedagogų trūkumas", – sako Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Petkevičius. Specialistus savivaldybė vilioja, pavyzdžiui, ir tokia paskata: į ikimokyklines įstaigas jose dirbančių pedagogų vaikai priimami pirmumo tvarka.

Pasak J.Petkevičiaus, Kauno rajono mokyklose didelio mokytojų trūkumo nejuntama, mat tai žiedinė savivaldybė, joje dirba mokytojai ir iš aplinkinių savivaldybių – Kauno miesto, Šakių, Jonavos, Kėdainių rajonų.

Vis dėlto mažesnėse mokyklose kai kurių mokomųjų dalykų, pavyzdžiui, fizikos, chemijos mokytojai dirba ne visu etatu. "Todėl mokytojai skatinami įgyti antro mokomojo dalyko kvalifikaciją. Kauno rajono savivaldybės taryba šiemet gegužę priėmė sprendimą pasirašyti bendradarbiavimo sutartis su Vytauto Didžiojo universitetu dėl mokytojų perkvalifikavimo. Universitetas sudarys galimybes 33 rajono pedagogams persikvalifikuoti ir įgyti papildomą specialybę: aštuoniolikai ikimokyklinio, šešiems pradinio ugdymo, trims pedagogikos, po du specialiosios pedagogikos ir matematikos, o dar dviem specialiesiems pedagogams mokytis pagal autizmo spektro, elgesio sutrikimų turinčių vaikų modulį", – pasakoja J.Petkevičius. O rečiausiai, pasak jo, rajone trūksta fizinio ugdymo mokytojų.

Disbalansas – ir tarp regionų

Bendra visos Lietuvos mokytojų pasiūlos ir paklausos statistika turėtų nuraminti: Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, mokytojų ne tik netrūksta, bet netgi gerokai per daug – ieškančiųjų atitinkamos profesijos darbo yra bent du kartus daugiau, nei registruota laisvų darbo vietų. Tačiau kita statistikos eilutė rodo mokytojų trūkumą. Šis disbalansas daugiausia dėl vieno dalyko mokytojų perviršio, o kitų – trūkumo.

Štai nuo šių metų pradžios iki rugpjūčio 23 d. Užimtumo tarnyboje registravosi 2 tūkst. darbo ieškančių pedagogų, o laisvų darbo vietų buvo 1,3 tūkst. Pavyzdžiui, ikimokyklinio ugdymo pedagogų paklausa didesnė nei pasiūla: į 464 vietas pretendavo 302 ieškantys tokio darbo. Pradinio ugdymo mokytojų – atvirkščiai: norėjusių įsidarbinti buvo 1,5 karto daugiau, nei registruota laisvų darbo vietų. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų pasiūla net 2,1 karto didesnė nei paklausa. Palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, ieškančiųjų darbo pradinukų mokytojų padaugėjo net 75,8 proc., pagrindinio ir vidurinio ugdymo – 40,7 proc.

Į Užimtumo tarnybą kreipėsi daug kūno kultūros, anglų kalbos, muzikos, dailės, lietuvių kalbos pedagogų. Pavyzdžiui, kūno kultūros mokytojo darbo ieškojo 234, o poreikis tebuvo 23, vadinasi, pasiūlos perviršis – 10,2 karto. Vien Kauno apskrityje darbo ieškojo 55 šio dalyko mokytojai, Vilniuje 52, o jų tereikėjo po keturis, Klaipėdos apskrityje ieškota dviejų, o įsidarbinti norėjo 44.

Visoje Lietuvoje dailės mokytojo darbo ieškojo 5,2 karto daugiau asmenų, nei registruota laisvų darbo vietų, tikybos – 3 kartus, darbų – 2,7 karto, vokiečių kalbos – 2,5 karto, muzikos – 2,4 karto daugiau. Bet mokykloms reikėjo 23 naujų fizikos ir astronomijos mokytojų, o tokio darbo ieško vos vienuolika, chemijos mokytojams registruoti 29 darbo pasiūlymai, o tokio darbo ieškojo devyniolika. Pavyzdžiui, Klaipėdos apskrityje ieškota aštuoniolikos matematikos mokytojų, o siūlėsi tik šeši.

Skiriasi situacija ir skirtinguose regionuose. Šiaulių apskrityje pasiūla ir paklausa beveik sutampa, Kauno apskrityje 232 ieškantieji darbo pretendavo į 114 vietų, Klaipėdos apskrityje – 176 į 123 vietas, Vilniuje – 482 į 164 vietas. Norint kai kurių dalykų mokytojui įsidarbinti Vilniuje reikia įveikti rimtą konkursą: pavyzdžiui, 38 dailės pedagogai pretendavo į dvi vietas,o 24 biologai į keturias. Sostinėje tik fizikos ir astronomijos mokytojams buvo daugiau laisvų vietų nei norinčiųjų jas užimti: reikėjo dvylikos, o norinčiųjų tebuvo šeši. O štai Telšių apskrityje trūko biologijos, chemijos, fizikos ir astronomijos pedagogų, neieškojo darbo nė vienas technologijų mokytojas, o mokykloms reikėjo šešių.

Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė atkreipia dėmesį, kad mokytojų pasiūlos ir paklausos disbalansą darbo rinkoje lemia keletas priežasčių – mokomasis dalykas, siūlomos laisvos darbo vietos sąlygos – dažnai siūloma tik etato dalis, darbo grafikas, mokamas darbo užmokestis, susisiekimo, mobilumo galimybės nuvykti į siūlomą darbo vietą. Įtakos turi ir darbdavio reputacija – prestižinė ar eilinė mokykla, profesijos įvaizdis, visuomenės požiūris į mokytojo specialybę.

Direktoriais būti nenori

Kai kuriose mokyklos trūksta ne tik mokytojų, bet ir direktorių. Kaip informavo Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyrius, šiuo metu laikini vadovai dirba Žaliakalnio ir Senamiesčio progimnazijose, Prano Mašioto pradinėje mokykloje, Rokų gimnazijoje, jau antri metai be nuolatinio vadovo Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazija, o Kauno Šančių mokykla-daugiafunkcis centras – net treti metai. Šiose mokyklose vis neįvyksta direktorių konkursai.

Kauno rajone trūksta devynių švietimo įstaigų direktorių – Babtų gimnazijai, Lapių pagrindinei mokyklai, Akademijos "Gilės" ir Linksmakalnio mokyklų-darželių, Batniavos ir Panevėžiuko mokykloms-daugiafunkciams centrams, Babtų, Karmėlavos "Žilvičio" ir Vilkijos "Daigelio" lopšeliams-darželiams.

Pagrindinių ar vidurinių mokyklų direktoriais tapti nedaug kas nori: Užimtumo tarnyboje buvo užregistruota vienuolika laisvų vietų, į kurias norinčiųjų tebuvo trys. Įvedus švietimo įstaigų vadovų kadencijas, net ir po šios tvarkos korekcijų, kai kur neliko ne tik amžinųjų, bet ir bet kokių vadovų.

Stipendijos priviliojo

Statistiškai kol kas yra mokytojų perteklius, o ne trūkumas. Tačiau ne visų dalykų – chemijos, fizikos bei astronomijos, ikimokyklinio ugdymo pedagogai – jau deficitas. O ir kiti mokytojai vienoje savivaldybėje neranda darbo, o kitoje jų trūksta. Be to, Lietuvos mokytojai – vieni vyriausi EBPO šalyse, tad jau seniai mušami pavojaus varpai, kad kartų kaita nebus sklandi.

Šiemet pulta džiaugtis, kad užfiksuotas rekordinis pedagoginių studijų populiarumas – palyginti su pernai jis išaugo maždaug dvigubai, nors ankstesniais metais jas pasirinkusiųjų skaičiai kasmet mažėdavę. Tačiau neatmestina, kad prie to gerokai prisidėjo ne mokytojo profesijos prestižo padidėjimas ar nuo rugsėjo, palyginti su pernai metų mokslo metų pradžia, vidutiniškai dar 10 proc. kylančios pedagogų algos, o valstybės sprendimas pasirinkusiems pedagogikos studijas skirti 300 eurų stipendijas. Tad jei siekis buvo padidinti šios srities studentų skaičių, tai pavyko. Bet reikia ne daugiau studentų, o jaunų mokytojų.

"Daugiau pedagoginių programų studentų dar nereiškia, kad turėsime pakankamai gerų mokytojų. Ankstesnės tendencijos – kad tik apie penktadalis absolventų ateidavo dirbti į mokyklą", – primena Mokyklų tobulinimo centro steigėja Eglė Pranckūnienė.

Pasak jos, problemą reikia spręsti kompleksiškai, nes tai kaip dėlionė iš daug komponentų, kuriuos reikia visus sinchroniškai tobulinti, o ne tik kokį vieną: "Reikia ir labai geros studijų programos universitetuose, kuri pritrauktų žmones. Mokytojo profesija turėtų būti patrauklesnė tiek dėl atlyginimo, darbo sąlygų, tiek dėl profesinės pagalbos, ypač pradedantiesiems mokytojams, nes jos nesulaukę daug kas išeina iš mokyklos po pirmų darbo metų. Reiktų žiūrėti, koks tas ugdymo turinys ir kiek jis atitinka dabartinį pasaulį."

Įtakos turi ir darbdavio reputacija – prestižinė ar eilinė mokykla, profesijos įvaizdis, visuomenės požiūris į mokytojo specialybę.

E.Pranckūnienė atkreipia dėmesį, kad mokytojų trūksta mažesnėms mokykloms regionuose, tačiau tos darbo vietos nepatrauklios, nes ten nesusiformuoja visas etatas, ir mokytojai turi lakstyti per kelias mokyklas. Šią problemą reiktų spręsti ne tik galvojant, kad reikia pagausinti mokytojų skaičių, bet ir labiau integruojant, pavyzdžiui, gamtos mokslų mokymą, nes dabar programa griežtai suskirstyta į mokomuosius dalykus su konkrečiu valandų skaičiumi, todėl reikia turėti daug mokytojų. Be to, Lietuvoje žmonėms kažkodėl lengviau išvažiuoti į užsienį nei pačioje Lietuvoje į kitą regioną, jei ten geresnės darbo sąlygos. E.Pranckūnienė pasakoja, kaip viename tarptautiniame švietimo tyrime lietuviai smarkiai išsiskyrė iš kitų savo sėslumu.

Ekspertė atkreipia dėmesį, kad jau ne pirmi metai populiarėja vienų metų studijos, kurios kitų profesijų absolventams suteikia pedagoginę kvalifikaciją. Jos manymu, viena iš priežasčių – kad daugeliui abiturientų iš iš karto po mokyklos ši profesija neatrodo tokia patraukli, bet išbandę save kitose srityse dalis jų pajunta pašaukimą dirbti mokykloje. Ir Mokyklų tobulinimo centro programoje "Renkuosi mokyti!", padedančioje tapti mokytojais kitų sričių specialistams, pastebima nauja tendencija: anksčiau į ją ateidavo absolventai iš karto po studijų, o dabar vis daugiau jau turinčių gyvenimo patirties, išbandę kitas sritis.

Beje, norinčiųjų patekti į "Renkuosi mokyti!" visus vienuolika metų nuo programos pradžios – antplūdis, nors pedagoginės studijos iki šių metų nebuvo populiarios. Kodėl? "Programos dalyviai iš karto įsilieja į didelę bendruomenę, kur daug tarpusavio pagalbos ir palaikymo, jiems padeda pedagoginiai konsultantai, be to, programos vardas nusipelnė tam tikrą vertę", – mano E.Pranckūnienė.

Jos įsitikinimu, kad netrūktų gerų mokytojų, turėtų keistis ir mokykla, ir jos įvaizdis visuomenėje, nes dabar ji visuomenės akyse – kaip vien problemų kamuolys.

Švietimo ministras: nereikia dramatizuoti

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sako, kad dėl koronaviruso grėsmės pakoreguotiems mokslo metams yra pasirengta ir tai daryta ne paskutinę naktį, o dar karantino metu.

"Suprantu, kad dabar artėja rinkimai ir politikams reikia kažkaip reaguoti ir kalbėti, kad yra labai blogai. Nereikėtų dramatizuoti situacijos – ruošiamasi buvo labai anksti, dar karantino laikotarpiu", – vakar teigė ministras.

Anot jo, kitokiems mokslo metams ruoštasi jau birželį.

"Tarkime, birželį buvo apibendrintas tas laikotarpis, įvertintas, pažiūrėta, kokias pamokas iš to išmokę galime turėti ateičiai, jau tuo metu buvo pradėti ruošti įvairūs dokumentai, teisės aktų pakeitimo projektai – darbas vyko labai intensyviai, niekur nebuvo pradelsta", – tvirtino A.Monkevičius.

Jis taip pat teigė, kad naujiesiems mokslo metams pasiruošta neblogai.

"Ir šiuo metu pasirengimas yra neblogas – mes jau rugpjūčio 4 d. turėjome pagrindinius dokumentus, kuriuos rugpjūčio 6 d. pristatėme atostogaujantiems ar savo atostogų sąskaita dalyvaujantiems pagrindiniams socialiniams partneriams", – sakė švietimo ministras.

"Jie dalyvavo diskusijoje – ir savivaldybių padalinių atstovai, asociacijų atstovai, mokytojų profesinės sąjungos visos, moksleivių sąjungos prezidentė", – pridūrė jis.

A.Monkevičiaus teigimu, taip pat reikėtų rasti bendrą kalbą su tėvais, nes didelė grėsmė mokiniams koronavirusu užsikrėsti ne mokykloje, o už jos ribų.

Socialdemokratai ministrą kritikuoja dėl prasto pasiruošimo mokslo metams. Anot jų, mokyklose gali būti chaosas, o kai kurios ministerijos rekomendacijos, kaip dirbti koronaviruso epidemijos metu, yra sunkiai įgyvendinamos.

Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtas rekomendacijas, siekiant užkirsti kelią koronaviruso plitimui, mokyklose nurodoma ugdymo procesą organizuoti srautais, užtikrinti, kad skirtingų grupių ar klasių vaikai tarpusavyje nesimaišytų, jų maitinimą organizuoti atskirai.

Šalies mokyklos dėl pavasarį paskelbto karantino mokslo metus užbaigė nuotoliniu būdu, artėjant naujiems mokslo metams, neatmetama galimybė, kad dalis mokymo proceso irgi vyks iš namų.

Šaltinis: BNS