– Esate viena iš geriatrinės medicinos vystymo Lietuvoje pradininkių. Kas lėmė, kad pasirinkote šią sritį?

– Prieš daugiau nei tris dešimtmečius sveikatos priežiūros sistema keitėsi iš esmės, remtasi tarptautinėmis gairėmis ir patirtimis, atsižvelgta į senstančios visuomenės poreikius. 1995 m. tuomečiame Kauno medicinos universitete (dabar – LSMU) buvo įsteigta Geriatrijos klinika.

Geriatrinė medicina įdomi savo interdiscpliniškumu, daugiabriauniškumu ir kompleksiškumu. Rūpinantis vyresnio amžiaus žmonėmis svarbu atsižvelgti ne tik į sveikatos problemas, bet ir į socialinius, psichologinius aspektus. Dažnai vartojame žodį „biopsichosiocialinis“, kuris ir atspindi visų gyvenimo aspektų svarbą. Gydytojo geriatro darbas leidžia aprėpti visumą – ne tik pamatyti sergantį, kenčiantį pacientą, kuriam reikia pagalbos, bet ir prisiliesti prie jo gyvenimo, šeimos istorijos, pamatyti ne tik pacientą, bet žmogų. Nauja sritis viliojo ir galimybe gilintis į naujus dalykus, kurti, semtis patirties iš užsienio kolegų, geriausias praktikas ir priežiūros modelius įgyvendinti ir Lietuvoje.

– Kaip pastaraisiais metais vystėsi geriatrija, kokie pokyčiai yra esminiai?

– Per šiuos dešimtmečius labai sustiprėjo akademinė geriatrinė medicina, esame matomi ir tarptautinėje erdvėje, tačiau labai svarbu, kad įgyvendinant Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Sveiko senėjimo užtikrinimo 2014–2023 m. veiksmų planą vyko labai sparti institucinė plėtra – renovuoti geriatrijos skyriai, steigėsi nauji, atsirado geriatrijos dienos stacionarai, plėtėsi ambulatorinė praktika.

2023 m. po rekonstrukcijos LSMU Kauno ligoninėje atidarytas Geriatrijos centras su 50 geriatrijos stacionaro lovų, dienos stacionaras, labai išsiplėtė konsultacinės ir ištyrimo galimybės, įskaitant išsamų geriatrinį vertinimą. LSMU Kauno ligoninė kartu su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis yra Kauno rajono sveikatos centro dalis, todėl šis bendradarbiavimas didina geriatrijos ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų prieinamumą Kauno rajono gyventojams.

Jūratė Macijauskienė / Asmeninio archyvo nuotr.

– Esate rajonietė iš pat šaknų – gimėte Girionyse, gyvenate Samylų seniūnijoje. Kalbant apie sveikatą, turite daug puikių pasiūlymų, susijusių su pakaune. Tai duoklė savam kraštui ar labiau noras spręsti esamas problemas?

– Labai rūpi tiek visos Lietuvos, tiek Kauno rajono gyventojų sveikata. Norisi, kad Kauno rajono gyventojai visų pirma būtų sveiki, o prireikus sveikatos priežiūros paslaugų, jas gautų greitai, kokybiškas ir efektyvias.

– Kokias iniciatyvas norėtumėte įgyvendinti kartu su Kauno rajono savivaldybe?

– Kaip Kauno rajono gyventoja, prisidėčiau prie įvairių sveikatinimo idėjų įgyvendinimo. Norėtųsi, kad, nepriklausomai nuo amžiaus, žinotume apie sveikatą ir sveiką gyvenimo būdą, kad būtų aktyvaus laisvalaikio infrastruktūra ir sąlygos sveikatinimo veikloms: mokymams, užsiėmimams. Būčiau aktyvi sveikatinimo idėjų propaguotoja. Kaip LSMU Slaugos fakulteto dekanė ir LSMU Kauno ligoninės Geriatrijos klinikos vadovė, matau galimybę įgyvendinti bendrus projektus – tiek regioninius, tiek nacionalinius, tiek tarptautinius. Jau ir dabar LSMU Kauno ligoninė vykdo įvairių iniciatyvų Kauno rajone. Pavyzdžiui, šiemet, minėdami Pasaulinę širdies nepakankamumo dieną, kvietėme Ežerėlio padalinio pacientus pasitikrinti dėl širdies nepakankamumo simptomų.

Šiuo metu LSMU kartu su SAM ir Vilniaus universitetu padėjo vykdyti projektą „JADE Health“. Jis skirtas integruoti patvirtintas geriausias praktikas ir efektyvias intervencines priemones demencijos sindromą turintiesiems asmenims, įgyvendinti tarptautines bandomąsias iniciatyvas, papildančias ir sustiprinančias esamą politiką ir programas.

Projektas apima visą patologiją, pradedant nuo sveikatos raštingumo ir informuotumo apie demenciją didinimo, apimant didelės rizikos grupių gyventojų atranką ir pirminę prevenciją, taip pat demencijos sindromą ir kitus neurodegeneracinius sutrikimus turinčius asmenis. Šiame projekte bus atsižvelgiama į prižiūrinčiųjų, artimųjų ir sveikatos priežiūros specialistų vaidmenį gerinant paslaugų teikimą ir priežiūrą.

Norisi, kad Kauno rajono gyventojai visų pirma būtų sveiki, o prireikus sveikatos priežiūros paslaugų jas gautų greitai, kokybiškas ir efektyvias.Norisi, kad Kauno rajono gyventojai visų pirma būtų sveiki, o prireikus sveikatos priežiūros paslaugų jas gautų greitai, kokybiškas ir efektyvias.

Projekte dalyvaus aštuoniolika ES šalių, jos įgyvendins 38 bandomuosius projektus. Džiugu, kad Kauno rajono savivaldybė yra oficialus šio projekto socialinis partneris ir aktyviai prisideda prie projekto veiklų. Paslaugų prieinamumo gerinimas ir plėtra demencijos sindromą turintiems asmenims visuomenei senstant neabejotinai išliks aktualiu prioritetu.

– Kokios, Jūsų nuomone, yra galimybės išplėsti slaugos paslaugas Vilkijoje?

– Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centro teikiamos paslaugos svariai prisideda prie paslaugų prieinamumo gerinimo Kauno rajone. Svarbu, kad yra slaugos skyrius, pritaikytas demencijos sindromą turintiems asmenims, dirba atsidavusi ir kokybiškas paslaugas siekianti teikti komanda. Slaugos paslaugų poreikis išlieka, tad reikalavimus atitinkančios infrastuktūros plėtra neabejotinai pagerintų slaugos ir priežiūros paslaugų kokybę, pasiūlytų daugiau vietų laukiantiems slaugos paslaugų. Kita svarbi sritis yra paslaugos namuose tiems, kurie dar gali ir nori gyventi savo namuose, bet jiems reikalinga medicininė ir socialinė pagalba.

Kauno rajone svarbus vaidmuo tenka ir LSMU Kauno ligoninės Slaugos klinikai su dviem palaikomojo gydymo ir slaugos skyriais ir dar vienu padaliniu Kaune, Panemunėje. Klinikos specialistai kasdien rūpinasi maždaug 150 pacientų, kuriems teikiamos palaikomojo gydymo ir slaugos bei paliatyvios pagalbos paslaugos. Svarbu akcentuoti, kad čia įkurta LSMU klinikinė bazė, leidžianti taikyti mokslo įrodymais grįstą slaugos praktiką.

– Kokia linkme būtų plečiamas bendradarbiavimas su Kauno rajono visuomenės sveikatos biuru (KRVSB)?

– KRVSB pakaunės gyventojams siūlo daug įdomių, prasmingų ir reikalingų veiklų. LSMU Slaugos fakulteto ir KRVSB bendradarbiavimas gali apimti studentų praktikos organizavimą, bendras sveikatos stiprinimo iniciatyvas ir mokslinius tyrimus apie gyventojų sveikatą. Toks bendradarbiavimas prisideda prie praktinių įgūdžių ugdymo, visuomenės sveikatos gerinimo ir moksliškai pagrįstų sprendimų priėmimo Kauno rajone.