Pernai mieste pakeisti autobusų, troleibusų ir mikroautobų maršrutai sukėlė keleivių įtūžį. Transporto reformos analizę atlikęs ekspertas – negailestingas: pridaryta daugybė klaidų, o ją inicijavę savivaldybės valdininkai net nepaskaičiavo keleivių srautų ir kiek tai kainuos miestui.

Privėlė klaidų

"Pasaulinėje praktikoje, prieš įgyvendinant tokias reformas, rengiamas projektas. Nedaroma taip, kad valdininkai susirinko, nusprendė, ir, kaip rusai sako, "gorod budet zdes" (miestas bus čia). Labiausiai užkliuvo tai, kad net neatlikti keleivių srautų tyrimai. O juk būtent tai ir transporto ryšiai, iš kur į kur važiuoja keleiviai, lemia, kaip projektuojami maršrutai. Pagal keleivių srautų pasiskirstymą parenkamos transporto priemonės, kokio dydžio jos turi būti, ir sudaromi grafikai. Tuo nebuvo remtasi, ir tai pagrindinė klaida", – tokią išvadą padarė Lietuvos miestų transporto specialistas, technologijos mokslų daktaras prof. Jonas Butkevičius, atlikęs išsamią Kauno viešojo transporto pertvarkos analizę.

Jo manymu, viskas būtų pavykę gerokai sklandžiau, jeigu reformą rengę ir įgyvendinę savivaldybės valdininkai pirmiausia būtų surinkę visą reikalingą medžiagą, parengę projektą. Už pertvaros parengimą ir įgyvendinimą buvo atsakingas savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyrius. Profesoriaus manymu, projektą turėjo apsvarstyti ir miesto taryba, o paskui reikėjo skirti dar bent tris ar keturis mėnesius klaidoms ištaisyti ir tik tada imtis konkrečių darbų. "Paskubėta, neapgalvota ir privelta klaidų", – pareiškė vienas geriausių šalyje šios srities specialistų J.Butkevičius.

Apie būtinybę pertvarkyti Kauno viešojo transporto sistemą savivaldybė paskelbė 2013-ųjų spalį. Jau tuomet pasigirdo miestiečių nuogąstavimų, kad reforma bus naudinga nebent pačiai savivaldybei, o ne kauniečiams. Karčius šios reformos vaisius keleiviai pajuto jau nuo pirmųjų dienų.

Pailgėjo kelionės

"Kelionės pailgėjo ir pabrango, nes žmonėms reikia persėsti. Jei važiavimas užtrunka ilgiau kaip 30 minučių, tenka mokėti dvigubai. Pradingo alternatyva susisiekti maršrutiniu taksi", – didžiausius pertvarkos trūkumus, kuriuos akivaizdžiai pajuto kauniečiai, vardijo J.Butkevičius.

Jo tyrime pateiktais duomenimis, Kaune sumažinus mikroautobusų maršrutų skaičių, didžiosios dalies maršrutų – net 81 proc. – kelionės trukmė išaugo.

Jo nuomone, dar viena didžiulė klaida, kurios visiškai neįvertino reformą įgyvendinę specialistai – keleiviai persėdo į nuosavus automobilius. "Kone 30 proc. keleivių viešąjį transportą pakeitė į nuosavus automobilius. ES valstybės viešąjį transportą stengiasi plėtoti ir tobulinti, kad kaip nors keleivį iš nuosavo automobilio pavyktų persodinti į viešąjį transportą, o pas mus nutiko atvirkščiai", – apgailestavo profesorius.

Jo vardijami skaičiai išties verčia suklusti. Pasak J.Butkevičiaus, miestuose vidutinis lengvojo automobilio užpildymas yra 1,6–1,8 keleivio. Keturi lengvieji automobiliai užima vieno autobuso dinaminį gabaritą. Autobusas veža apie 100–150 keleivių piko metu, o keturiais automobiliais važiuoja daugiausia aštuoni keleiviai. Kuo daugiau automobilių, tuo daugiau spūsčių gatvėse ir sankryžose, keblu rasti vietą automobiliui pastatyti, be to, parkavimas miesto centre kainuoja. "Kas svarbiausia keleiviams? Susisiekimo greitis ir kaina. Jeigu pailgėjo laikas, išaugo kaina ir kokybė nėra nepriekaištinga, net ir blizgantis, minkštas, su kondicionieriumi, kvepiantis autobusas to nekompensuos", – pastebėjo specialistas.

Daugėja kompensacijų

J.Butkevičių nustebino, kad Kauno savivaldybė net neįvertino, kaip pasikeis subsidijos ir kompensacijos viešajam transportui įgyvendinus pertvarką, tad dabar miesto biudžetui tenka didesnė našta.

"Nemažai keleivių, anksčiau važinėjusių maršrutiniais taksi, dabar nebeturi pasirinkimo ir keliauja miesto autobusais bei troleibusais, tačiau nemažai jų perka lengvatinius bilietus. Nors padaugėjus keleivių skaičiui išaugo ir pajamos bei sumažėjo subsidijos, bet gerokai išaugo ir kompensacijų už lengvatinius transporto bilietus sumos. Aišku, kad po reformos savivaldybė turi skirti daugiau lėšų viešajam transportui finansuoti", – konstatavo specialistas.

Jo atlikto tyrimo duomenimis, bendras viešojo transporto finansavimas 2014 m. per penkis mėnesius išaugo daugiau kaip 2,5 mln. litų (725 tūkst. eurų).

Puolė taisyti

J.Butkevičius bandė įžvelgti ir teigiamų Kaune atliktos reformos aspektų. Kaip vieną svarbiausių, specialistas įvardijo maršrutinių taksi parko atnaujinimą. "Ne paslaptis, kad seniau maršrutinių taksi vairuotojai stengdavosi neduoti keleiviams bilietų, slėpdavo pajamas. Dabar, manau, kad šią paslaugą teikiantis didelis vežėjas stengiasi laikytis finansinės tvarkos", – svarstė profesorius.

Dar vienas reformos pranašumas – įdiegta įranga, reikalinga stebėti transporto priemones realiu laiku. Tai padeda reguliuoti maršrutinių taksi eismą.

"Skundų dėl pertvarkos ir susidariusių nepatogumų buvo daug, bet vienas iš pliusų, kad reformą įgyvendinę specialistai gana greitai į juos reagavo, kaip ir į "Kauno autobusų" pasiūlymus, bet klaidų buvo pridaryta labai daug", – pakartojo J.Butkevičius.

Anot jo, reformai jau įsibėgėjus prireikė nemažai patobulinimų, kad bent iš dalies būtų patenkinti keleivių poreikiai ten, kur išlindo rimčiausios spragos.

"Įdiegti penki nauji autobusų maršrutai, pakeistos keturių autobusų maršrutų trasos, dešimčia maršrutų pradėjo važinėti daugiau autobusų, pakoreguoti dvylikos maršrutų eismo tvarkaraščiai. Jau tai leidžia manyti, kad viešojo transporto sistema po reformos nevisiškai patenkino gyventojų poreikius. Viską vertinau iš miesto pozicijų: kad būtų geriau žmonėms ir kad savivaldybė galėtų sutaupyti finansinių išteklių. Man aktualu, nes tai mano gimtasis miestas", – apibendrino J.Butkevičius.

Gaus nuobaudą?

"Sulaukėme daugybės skundų reformą įgyvendinus, todėl buvo sudaryta komisija, kuri nusprendė užsakyti ekspertizę. Ekspertas aiškiai įvardijo, kad už reformos įgyvendinimą atsakingas Transporto ir eismo organizavimo skyrius", – sakė savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis.

Pasak jo, Transporto ir eismo organizavimo skyrius bei jam vadovaujantis Paulius Keras kol kas jokių nuobaudų nesulaukė. "Pradėjome tarnybinį patikrinimą dėl galimų pažeidimų. P.Keras turės pasiaiškinti. Komisija spręs dėl nuobaudų", – trumpai paaiškino savivaldybės administracijos vadovas.

Pats Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas neneigė susipažinęs su eksperto išvadomis, įvardytais pertvarkos trūkumais ir klaidomis, bet buvo nekalbus. "Iš tikrųjų yra užduota tam tikrų klausimų, reikės į juos atsakyti. Kiek esu susipažinęs, galėčiau pakomentuoti, kad galbūt ekspertas ne visai iki galo įsigilino į Kauno situaciją, ne viską išnagrinėjo, turėjo ne visą informaciją, ir tiek, bet išsamiau nenorėčiau komentuoti. Nenoriu leistis į tas diskusijas", – tikino P.Keras, anksčiau ne kartą įrodinėjęs, kad viešojo transporto pertvarka esą pagerino kauniečių susisiekimo sąlygas.

Pasiteiravus, ar tikrai įgyvendinant reformą viskas buvo padaryta tinkamai, skyriaus vedėjas nedaugžodžiavo: "Planuoti rezultatai yra pasiekti, o daugiau nieko nenoriu komentuoti."

Siūlo geriausią išeitį

"Kauno miestas yra labai artimai susijęs su Kauno rajonu: persipynę maršrutai ir gyventojų migracija. Sprendžiant miesto transporto klausimus, tą reikėtų daryti kartu su rajonu, nes moksleivių vežimas persipina, miesto gyventojai važiuoja į sodus, o priemiesčio vyksta dirbti į miestą", – pastebėjo prof. J.Butkevičius.

Anot jo, gyventojams nėra jokio skirtumo kuo važiuoti – miesto ar rajono savivaldybės viešuoju transportu, tad tikslingiausia būtų parengti vieną miesto bei priemiesčio viešojo transporto strategiją ir jos įgyvendinimo projektą.

J.Butkevičius sakė, kad yra dirbęs ir su rajono savivaldybės specialistais. Anot jo, ir meras, ir administracijos direktorius daug dėmesio skyrė viešajam transportui, ir rajono savivaldybės Transporto skyriuje dirba stiprių specialistų.

"Kauno rajonas bene geriausiai Lietuvoje tvarkosi šioje srityje ir dabar jau sprendžiamos tik smulkios problemos. Kaunas galėtų ir pasimokyti, o jeigu susėstų prie bendro stalo, sudarytų bendrą miesto ir rajono projektą, galima būtų sukurti optimalią sistemą – keleiviams būtų geriau, greičiau, patogiau, pigiau. Miestui ir rajonui tada gal pavyktų rasti konsensusą, kaip kuo mažesnėmis sąnaudomis tai padaryti", – įžvalgomis dalijosi profesionalas.