Vilniaus meras, nepriklausomas kandidatas į prezidentus Artūras Zuokas, savaitgalį lankėsi Kauno sendaikčių turguje ir Urmo bazėje. Prekiautojų paragintas ir pats stojo jiems padėti. Prekyba buvo sėkminga – netrukus A.Zuokas pardavė kelias vazas, o pirkėjų paprašytas – ir pats ant jų pasirašė. „Gal jau netrukus šis parašas taps labai vertingas“, – juokavo iš kandidato į prezidentus vazas pirkę kauniečiai.

Pats A.Zuokas sendaikčių turguje įsigijo mėgstamos grupės „Pink Floyd“ vinilinę plokštelę „The Wall“ ir 1946 m. knygą apie ugnikalnius.

Vėliau A.Zuokas Kačerginės Nemuno žiede esančioje trasoje su Lietuvos „drifto“ profesionalais išbandė šoninį automobilio slydimą. „Norime parodyti, kad esame greičiausi“, – juokavo A.Zuokas ir pridūrė, kad specialių trasų tokiam sportui Lietuvoje turėtų būti įrengta ir daugiau, kadangi tarp jaunimo atsiranda vis daugiau automobilių sporto šakos entuziastų ir profesionalų.

– Retas kaunietis žino, kad esate gimęs Kaune ir kurį laiką čia gyvenote. Galima sakyti, kad kauniečiai turi savo kandidatą į prezidentus.

– Taip, esu gimęs Kaune ir kurį laiką čia gyvenau. Manau, kaip ir kiekvienam žmogui, miestas, kuriame praleidai nemažai laiko, visuomet išlieka savas ir kelia daug prisiminimų.

Savaitgalį daug bendravau su kauniečiais. Su vienais pakalbėjome apie šiltėjančius orus, kitiems buvo įdomu, kaip sekasi mero darbas Vilniuje, ir netgi sulaukiau raginimų tapti Kauno meru. Džiaugiuosi, kad kauniečiai domisi politika, artėjančiais rinkimais, sulaukiau daug klausimų apie savo viziją, kaip gali ir turėtų atrodyti Lietuva, kurioje, kaip aš sakau – viskas įmanoma.

– Mere, kandidatuojate į Lietuvos prezidentus. Koks svarbiausias jūsų tikslas, kurį sieksite įgyvendinti?

– Mano prezidento kampanijos pagrindinis tikslas – didinti gyventojų pajamas. Žmogui turi apsimokėti dirbti ir gyventi Lietuvoje. Pagal atlyginimų dydį mes kol kas esame Europos Sąjungos (ES) valstybių sąrašo pabaigoje. Sieksiu, kad būtų užtikrinta, jog ekonomikos augimas nuolat skatintų ir pajamų augimą. Tam tarnaus ir nuoseklus minimalios mėnesinės algos (MMA) bei pensijų didinimas ir darbo apmokėjimo sisteminimas.

Sieksiu, kad visoje Lietuvoje būtų pritaikyta Vilniaus miesto savivaldybės praktika dėl viešųjų pirkimų, kai konkursą laimėjusi įmonė įsipareigoja mokėti savo darbuotojams atlyginimą, ne mažesnį nei Statistikos departamento vidurkis pagal ekonominės veiklos sritis.

Bendra viešųjų pirkimų vertė Lietuvoje pernai siekė 12 mlrd. litų, o konkursus laiminčios įmonės konkuruoja mažindamos savo darbuotojams atlyginimus. Taip neturi būti. Šiuo metu maždaug šeštadalis visos Lietuvos gyventojų uždirba vos iki 1 500 litų.

Lietuvoje turi būti priimti sprendimai, kurie leis padaryti daugelio gyvenimą geresnį. Tam reikia su Vyriausybe, parlamentarais susitarti dėl kai kurių įstatymų.

– Jus visi pažįsta kaip aktyvų Vilniaus merą, kurio galvoje nuolat sukasi itin drąsios idėjos. Kodėl nusprendėte kandidatuoti į Lietuvos prezidentus?

– Vadovauju Vilniui, bet puikiai suprantu, kad Lietuva – ne tik sostinė. Nes žinau, kad Lietuvoje – viskas įmanoma. ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, 93 proc. vilniečių patenkinti gyvenimu mieste. Norėtųsi, kad visos šalies žmonės galėtų pasakyti: „Lietuvoje gyventi gera.“ Ne vieną investuotoją, kuris atvažiavo į Vilnių, esu nukreipęs į rajonų savivaldybes – kolegoms merams. Ir buvo įsteigtos įmonės, investuotojai ateina ir į regionus, nors pirmiausia jie beldėsi į Vilniaus miesto mero duris.

Be to, esu ne tik meras, bet ir aktyvus visuomenės pilietis. Turiu svajonę, kokia galėtų ir turėtų būti mūsų šalis. Lietuvai reikia idėjų ir kuriančių veiksmų, o ne konfliktų ir tarpusavio ginčų. Žmonėms reikia sprendimų, kurie gyvenimą padarytų geresnį ir teisingesnį, o ne pasiteisinimų, kas ir kodėl nepadarė. Svajonės ir tikėjimas tuo, ką galiu pakeisti, veda mane į priekį. Žmonės pavargo nuo pasiteisinimų.
Pristatydamas savo įsipareigojimus socialinės politikos ir socialinių problemų sprendimo srityje turiu pažymėti, kad prezidentui šioje sferoje nėra numatyta daug pareigų ir atsakomybės. Tačiau esu įsitikinęs, kad bet kuri prezidento veikla pirmiausia turi būti nukreipta į socialinių problemų šalyje sprendimą ir žmonių gerovės didinimą. Nėra ir negali būti svarbesnio tikslo prezidento veikloje, kaip gyventojų gerovė ir efektyvus socialinių problemų sprendimas. Visos kitos veiklos turi būti tik įrankiai šiam pagrindiniam tikslui pasiekti.

– Kokie kiti sprendimai būtų priimti, jeigu taptumėte šalies prezidentu?

– Svarbu suderinti institucijų veiksmus ir veiksmingai kovoti su korupcija, šešėline ekonomika ir atlyginimais vokeliuose, mažinti biurokratiją ir Seimo narių skaičių, nes dabartinė valdžia tikrai per didelė mokesčių mokėtojams.

Turime atkurti draugiškus santykius ir pasitikėjimą su kaimynais – latviais, estais, lenkais.

Ir, žinoma, sutelkti visus geriausius Lietuvos energetikos specialistus ir sutarti dėl geriausių sprendimų, dėl kurių mažės šilumos kaina, didės energetinė nepriklausomybė.

– Kalbate apie tai, kad tauta šiandien labai supriešinta. Kaip ją sutelkti?

– Aš siekčiau ne supriešinimo, ne skaldymo, ne vertinimo „savi–svetimi“. Prezidentas turėtų būti tas, kuris vienija tautą, geriausius Lietuvos žmones, turinčius patirties ir idėjų, kaip sukurti Lietuvoje geresnį gyvenimą visiems. Tokią ir matau prezidento misiją – jis, kaip laisvas, nepriklausomas nuo politinių partijų valstybės vadovas, galėtų sukviesti geriausius ūkininkus, verslininkus, geriausius mokslo protus prie vieno stalo. Kartu galėtume priimti sprendimus, kurių šiandien reikia, kad Lietuvos gyventojams nereikėtų sotesnio duonos kąsnio ieškoti emigracijoje.

– O kaip susigrąžinti tuos, kurie to kąsnio ieškoti išvykę į užsienį?

– Esame nedidelė tauta, tačiau beveik milijonas mūsų tautiečių gyvena už Lietuvos sienų. Šiandien daugybė mūsų piliečių Lietuvoje neranda darbo, neranda gerai apmokamo darbo. Jie dirba užsienyje, bet į Lietuvą per metus perveda beveik 4 mlrd. litų savo uždirbtų pinigų. Jie išlaiko Lietuvoje likusius savo tėvus, vaikus. Manyčiau, kad vienijanti prezidento institucija galėtų labai daug padaryti, kad nereikėtų iš Lietuvos išvažiuoti, o, atvirkščiai, norėtųsi į ją grįžti ir čia kurti savo gyvenimą. Kuo mes prastesni už Latviją, už Estiją, už kitas naująsias ES šalis, kad šiandien esame uodegoje? Mūsų žmonės tikrai ne blogesni. Visa esmė yra vadovavimas valstybei.

– Savo pareiškime kalbate apie prarastus Lietuvos draugus ir sąjungininkus, gal galite įvardyti ir pakomentuoti kodėl?

– Nuolatiniai pykčiai su Rusija, kitais kaimynais. Su Lenkija. Nenoras bendrauti su ES valstybėmis. Lietuva atsidūrė tam tikroje izoliacijoje, o tai labai daug kainuoja mūsų šalies gyventojams, nes užsienio politika neatsiejama nuo ekonominės politikos.

Pavyzdys – pieno karas su Rusija. Tai vienas didžiausių mūsų prekybos partnerių, ir dėl kuriam laikui sustabdyto eksporto Lietuva neuždirbo nemažai pinigų. Todėl siekčiau, kad santykiai su kaimynais būtų pagarbūs, geranoriški ir svarbiausia – kad neštų naudą mūsų žmonėms.

– Po pusantrų metų aktyvios veiklos jūsų sumanytas „Fluxus ministerijos“ projektas jau baigėsi. Ar dar grįšite į Kauną su naujomis idėjomis?

Minčių yra įvairių, ir netrukus apie jas paskelbsime. Turime idėjų „Fluxus ministerijos“ projektą perkelti į vieną iš ES šalių sostinių, tuomet visi Lietuvos menininkai galėtų joje reziduoti, rengti parodas, kurti su kitais Europos šalių menininkais.

Politinė reklama bus apmokėta iš Artūro Zuoko politinės kampanijos sąskaitos. Užs. 1231687