Už nusikaltėlio ištekėjusi Kauno policijos tyrėja įtariama tarnybos paslapties atskleidimu. Ar jos byla pasieks teismą? Iki šiol panašios bylos neretai subliūkšdavo. Taip pernai išsisuko policijos vairuotojas, kuris buvo įtariamas talkinęs agurkiniams.

Kolegos išsigandę

"Kauno dienai" pradėjus tyrimą, kaip slapta policijos informacija pasiekia nusikaltėlius, kalbinti pareigūnai vengė dalytis savo įtarimais apie į skandalingas istorijas įsipainiojusius kolegas.

"Nieko nesakysiu – nevarkit be reikalo ir daugiau man neskambinkit!" – sunkiai slėpė susinervinimą Panemunės policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriui vadovaujantis Artūras Birbilas. Jis yra tiesioginis tyrėjos Dalios Jasevičiūtės viršininkas. Ši pareigūnė į skandalą įsipainiojo, nes paaiškėjo, kad pernai pavasarį ji ištekėjo už ne kartą dėl vagysčių ir plėšimų teisto Nerijaus Simanavičiaus. Tai pašiurpino ne vieną jos kolegą, gerai pažįstantį šį ilgapirštį.

Dar prieš kylant skandalui, D.Jasevičiūtė spėjo išskubėti į motinystės atostogas.

Ji aštuonerius metus dirbo vidaus reikalų sistemoje, o Panemunės komisariate – apie trejus, kai grįžo į gimtuosius Šančius iš Vilniaus. Čia ji bandė taikyti M.Romerio universitete įgytas žinias apie mirusių asmenų identifikavimą pagal pirštų atspaudus dirbdama Kriminalistinių tyrimų valdyboje.

Susilaukė sūnaus

D.Jasevičiūtės kolegų duomenimis, 29-erių N.Simanavičius – dar ir narkomanas. Susilaukęs su šia teisės magistre sūnaus, jis dabar nori pasiimti ir žmonos pavardę.

Viena prielaidų – tyrėja su būsimu savo vyru, prasimanančių pinigų narkotikams vagystėmis ir plėšikavimais, galėjo susipažinti tarnyboje. Galbūt net tirdama jo bylą. Bandant tai pasitikslinti, D.Jasevičiūtės kolegos, kaip įmanydami, bėgo nuo atsakymo.

Kas sunervino prokurorę?

Vienoje neseniai teismui perduotoje byloje dėl plėšimo,  D.Jasevičiūtės vyras – nukentėjusysis. Šį ikiteisminį tyrimą atliko viename kabinete su jo žmona sėdėjusi kita Panemunės policijos komisariato tyrėja.

Tokie pastebėjimai suerzino šį ikiteisminį tyrimą kuravusią prokurorę. "Nepastebėjau jokio šios tyrėjos subjektyvumo ir negavau jokių įtariamojo ar pastarojo advokato prašymo ją nušalinti", – karščiavosi prokurorė.

Bylas pavaldiniams skirstantis A.Birbilas iš pradžių bandė neigti, kad pareigūnė, atlikusi dviprasmiškų minčių keliantį tyrimą, anksčiau dalijosi su D.Jasevičiūte vienu kabinetu. Galiausia iš viso atsisakė kalbėti.

Redakcijos žiniomis, Kauno policijoje yra sudaryta vidinė komisija D.Jasevičiūtės veiklai tirti. Į ją įtrauktas ir A.Birbilas.

Kalbėjo užuominomis

Ikiteisminį tyrimą, kuriame D.Jasevičiūtei pareikštas įtarimas dėl tarnybos paslapties atskleidimo, atlieka Policijos departamento Imuniteto valdyba. Jį kuruoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas.

Pasak tyrimą kontroliuojančio šio departamento prokuroro Antano Stepučinsko, jis buvo pradėtas pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius, numatančius atsakomybę už tarnybos paslapties atskleidimą ir piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, padarant didelę žalą policijai. Kol kas D.Jasevičiūtei pareikštas įtarimas tik dėl tarnybos paslapties atskleidimo.

"Kad būtų galima pareikšti įtarimą ir dėl piktnaudžiavimo, dar šio to trūksta", – užsiminė prokuroras, iš karto užbėgdamas už akių, kad dar negali atskleisti visų kortų.

Toliau jis kalbėjo dar mįslingiau. Pasiteiravus, ar D.Jasevičiūtė – vienintelė šios bylos įtariamoji, išsisukinėjo: "Kol kas palikime šį klausimą be atsakymo – meluoti nenoriu, o atsakyti tiesiai šviesiai negaliu."

Tiria vilniečiai

Mįslingai skambėjo ir A.Stepučinsko paaiškinimas, kodėl šį tyrimą atlieka ne Kauno policijos Imuniteto skyrius, o kolegos iš Vilniaus? "Gal Kaunui nelabai etiška tirti savo pareigūnės veiklą?" – į klausimą klausimu atsakė pašnekovas.

Prokuroras tikino, kad kol kas nėra jokių duomenų, jog su žmonai inkriminuojamu nusikaltimu gali būti susijęs jos teistas sutuoktinis.

Pasak A.Stepučinsko, kadangi įtariamoji D.Jasevičiūtė šiuo metu nevykdo jokių pareigų, nesikreipta į teismą ir dėl jos nušalinimo. Vadinasi, ji ir toliau gali naudotis policijos pareigūno pažymėjimu. Pašnekovo įsitikinimu, ši byla turėtų pasiekti teismą.

Skandalinga kompanija

Beveik trejus metus gyvuojantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyrius kol kas yra tyręs tik du panašius atvejus.

Vienas ikiteisminis tyrimas pernai lapkritį buvo išskirtas iš Klaipėdos apygardos teismui perduotos garsiosios Agurkinių gaujos bylos. Ją tyrė Lietuvos kriminalinės policijos biuras (LKPB), kuruojamas Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento.

Šio tyrimo metu buvo gauti duomenys, kad Kauno Dainavos policijos komisariato Saulėtekio policijos nuovados vairuotojas, pagal oficialias pareigas – postinis, talkina agurkiniams. Įtariama, kad jis padėjo nusikaltėliams gauti informaciją iš tarnybinės policijos duomenų bazės.

Šiam 38-erių policininkui buvo pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir neteisėtos informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo. Tačiau jis nuo tarnybos nebuvo nušalintas, nors ir atsisakė duoti parodymus.

Šioje bylos įtariamieji buvo ir Agurkinių lyderis Saulius Velečka bei jo nusikalstamos grupuotės branduoliui priskiriamas Tadas Petrošius.

Daug neatsakytų klausimų

Ikiteisminis tyrimas dėl, kaip įtariama, nusikalstamos minėto policijos vairuotojo veikos pradėtas operatyvininkams sekant agurkinius. Tiksliau, klausantis jų pokalbių telefonu ir išananlizavus šių išklotines.

Be to, kai kurie liudytojai LKPB tyrėjams užsiminė, kas iš policijos nutekina šiai gaujai informaciją.

Buvo įtariama, kad policijos postinis padėjo agurkiniams gauti duomenų apie vieną juos dominusį asmenį, su kuriuo jie konfliktavo. Deja, to įrodyti nepavyko ir ikiteisminį tyrimą teko nutraukti.

Nepavyko įrodyti ir to, kad būtent šis pareigūnas padėdavo agurkiniams sužinoti, ar nėra vidiniais policijos kanalais paskelbta jų sėbrų, norinčių laikinai grįžti iš užsienio į namus, paieška, įtariant juos narkotikų platinimu.

Informacijos nutekinimu įtariamo postinio naudai bylojo ir tai, kad pagal pareigas jis negalėjo naudotis minėta policijos duomenų baze. O apklausus įtariamojo kolegas, turėjusius galimybe ja naudotis, šie, žinoma, tikino, kad nė vienas postiniui nepadėjo. Ši mįslė taip ir liko neįminta. Postinis ir toliau dirba policijoje – eina tas pačias pareigas.

Teisiamas kartu su gauja

Antrojo ikiteisminio tyrimo – dėl tarnybos paslapties atskleidimo, kurį atliko Kauno policijos Imuniteto skyrius, baigtis kitokia.

Kauno kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjas Egidijus Pašvenskas tapo įtariamuoju atskleidus tarnybos paslaptį ir piktnaudžiavus tarnyba kitame LKPB ikiteisminiame tyrime – dėl nusikalstamo susivienijimo, grobusio vilkikus, jų priekabas ir puspriekabes ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Ši byla jau nagrinėjama Kauno apygardos teisme. Tarp 21 jos kaltinamojo – ir nuo pareigų nušalintas E.Pašvenskas.

Keitė parodymus

E.Pašvenskas kaltinamas nuo 2010-ųjų rugsėjo iki 2012-ųjų sausio penkis kartus padėjęs šiai nusikaltėlių gaujai gauti iš policijos informaciją apie juos dominusias transporto priemones:  registraciją, techninius duomenis. Tai panaudota vėliau vilkikus pagrobiant. Pareigūnams jis taip pat suteikdavo informacijos ir apie pavogtų kitų transporto priemonių valstybinių numerių priklausomybę.

Per kratą E.Pašvensko namuose rastas išrašas iš policijos duomenų bazės. Tuomet LKPB tyrėjai pradėjo jo atžvilgiu atskirą ikiteisminį tyrimą, kurį peradresavo Kauno policijos Imuniteto skyriui. Šio pareigūnams pareiškus kolegai iš Kelių policijos valdybos įtarimus, savo parodymus pakeitė vilkikus grobusios gaujos nariai. Dėl to LKPB skubiai susigrąžino E.Pašvensko bylą į Vilnių. Nepaisant šių trikdžių, byla vis tiek perduota teismui.

Teismai persigalvojo

Abu minėtus tyrimus kuravo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Audrius Meilutis.

Jis linkęs atkreipti dėmesį į sušvelnėjusią teismų politiką įtariamųjų policijos tarnybinės informacijos nutekinimu atžvilgiu.

"Per pastaruosius metus Aukščiausiasis Teismas priėmė ne vieną nutarimą, kad naršymas po vidaus reikalų informacinę sistemą ieškant privačių asmens duomenų yra ne nusikaltimas, o tarnybinis nusižengimas. Ir jį turi aiškintis ne teismai, o policijos vadovai", – pastebėjo A.Meilutis. Jis pateikė naujausią pavyzdį, kai panašiais nusikaltimais kaltintas Kauno policijos pareigūnas teismo buvo išteisintas.

Nuosavas pareigūnas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų transporte tyrimo skyriaus tyrėjas Egidijus Bagdonas taip pat kaltintas neteisėtos informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi.

Bylos duomenimis, šis tyrėjas, turėjęs priėmimą prie tarnybinės policijos duomenų bazės, neatsispyrė savo pažįstamų prašymams patikrinti informaciją apie kitus asmenis. Į E.Bagdoną su tokiu prašymu kreipėsi vienos privačios įmonės vadovė, norėjusi sužinoti, ar pas ją neketina įsidarbinti teistas asmuo. Ir net viena mergina, norėjusi sužinoti, ar nėra teistas jai draugystę siūlantis vaikinas.

Remdamasis jau minėtomis Aukščiausiojo Teismo nutartimis, Kauno apylinkės teismas E.Bagdoną išteisino. Kauno apygardos teismas, kuriam šis nuosprendis buvo apskųstas, paliko jį galioti.

Padėjo pažįstamiems

Dar viena panaši byla šiuo metu nagrinėjama Kauno apylinkės teisme.

Kaltinamųjų suole – nuo pareigų nušalintas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus Budėtojų poskyrio Centro grupės specialistas Dainius Misiūnas.

Šis buvęs Centro policijos komisariato budėtojas taip pat kaltinamas, kad,  pasinaudodamas tarnybine padėtimi, tenkino pažįstamų prašymus ir neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą. Jo klientu buvo pažįstamas, pirkęs iš perpardavinėtojo automobilį ir norėjęs sužinoti, kas buvo ankstesni šios transporto priemonės savininkai. D.Misiūnas pagelbėjo ir vienos kavinės darbuotojai, pasinaudodamas informacine sistema, padėjo surasti už pietus nesusimokėjusius asmenis.

Dvigubi standartai

Dar užpernai už panašius nusikaltimus du Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjai buvo nuteisti pustrečių ir dvejų metų laisvės atėmimu, atidedant bausmės vykdymą tokiam pačiam laikotarpiui.

Tokios bausmės jiems skirtos už tai, kad padėjo buvusiam kolegai, dirbančiam buvusio policijos generalinio komisaro Vytauto Grigaravičiaus saugos tarnyboje, gauti iš tarnybinės policijos duomenų bazės informacijos apie potencialius klientus.

Lazdijų rajono apylinkės teismas pripažino juos kaltais. Kauno apygardos teismas, kuriam minėtas nuosprendis buvo apskųstas, 2013-ųjų vasarį šį skundą atmetė.
Tačiau per pastaruosius metus akivaizdžiai sušvelnėjo teismų politika ir policijos kurmių atžvilgiu.

Geriausia išeitis – išsiskirti?

Pasak Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio specialisto Kęstučio Kasciukevičiaus, į tarnybą policijoje, remiantis Vidaus tarnybos statutu, negali būti priimti asmenys, teisti už tyčinį nusikaltimą, jeigu tas teistumas ir išnykęs. Tačiau teistieji už neatsargų nusikaltimą, kokiems priskiriami eismo įvykiai, arba baudžiamąjį nusižengimą, teistumui išnykus, į tarnybą policijoje jau gali būti priimti. Tokią teisę  turi ir asmenys, daugiau kaip prieš penkerius metus atleisti iš valstybės tarnybos už tarnybinį nusižengimą.

Anot K.Kasciukevičiaus kolegų iš Personalo skyriaus, į sąvoką "nepriekaištinga reputacija", kurios minėtas statutas reikalauja iš priimamo į tarnybą policijoje asmens, įeina ir jo sutuoktinio bei artimiausių giminaičių (tėvų, brolių, seserų) teistumo patikrinimas. Nors yra buvę atvejų, kai, pavyzdžiui, brolio, vogdavusio automobilius, teistumas nesutrukdė policijos patruliui tęsti karjeros, nes šis įrodė, kad jie visiškai nebendrauja. Kitas, pasak norėjusiųjų likti anonimais, būdas išvengti priverstinio atsisveikinimo su tarnyba, pavyzdžiui, įkliuvus sutuoktiniui, – skubiai su juo išsiskirti.

Turi savo kozirių ir tokiais pavaldiniais norintys atsikratyti policijos vadovai. Einant kai kurias pareigas yra būtinas leidimas dirbti su slapta informacija. Ir jis gali būti bet kada atimtas. Tačiau pašnekovai teigė, kad nėra girdėję, jog kam nors Kauno policijoje būtų atimta teisė dirbti su slapta informacija dėl sutuoktinio ar vaikų nuodėmių.