Miesto Taryba rytoj turėtų nuspręsti, ar palaiminti vieną didžiausių Kauno investicinių projektų, kurio vertė siekia apie 250 milijonų litų

Ketinimai buvusio “Kauno audinių” fabriko vietoje statyti didžiulį prekybos ir pramogų centrą “Akropolis” išprovokavo gana audringas diskusijas. Nekilnojamojo turto valdymo ir vystymo bendrovės “Akropolis” valdybos pirmininko Mindaugo Marcinkevičiaus nuomone, nemaža dalis mestų kaltinimų nėra pagrįsti.

“Praėjusią savaitę buvau Varšuvoje, kur pačioje miesto širdyje atidarytas 110 tūkstančių kvadratinių metrų prekybos centras. Panašaus profilio objektai miesto centrui suteikia gyvybingumo”, - teigė M.Marcinkevičius. Kauno “Akropolis” turėtų užimti 60 tūkstančių kvadratinių metrų plotą. Į jį planuojama investuoti apie 250 milijonų litų. M.Marcinkevičius vakar atsakė į “Kauno dienos” klausimus.

Diskusijos įžiebė aistras

- Kodėl iki šiol Kaune nepradėtas statyti didžiausias prekybos, pramogų ir laisvalaikio centras “Akropolis”?

- Kol kas neturime projekto, nes sutrukdė biurokratiniai barjerai. Jie iškilo ir dirbtinai, ir natūraliai. Ne kartą spaudoje rašyta apie Kauno architektų aštrias diskusijas dėl mūsų projekto. Jos toli peržengė miesto ribas. Būtent dėl šių priežasčių parengiamieji darbai užsitęsė. Dar ir šiandien tiksliai nežinome, kada visos kliūtys bus įveiktos

- Vietos “Akropoliui” ieškota gana ilgai. Kodėl pasirinkta buvusi “Kauno audinių” teritorija, nors iš anksto žinota, kad galite sulaukti tam tikro pasipriešinimo?

- Iš tikrųjų vietos “Akropoliui” ilgai ieškojome. Ne iš karto pasirinkome “Kauno audinių” variantą. Esame įsigiję sklypą prie įvažiavimo į Kauną nuo Vilniaus pusės. Tačiau tai ateities planai, o “Akropoliui” įsigijome buvusį fabriką. Tai padarėme dėl kelių priežasčių. Pirmiausia - panašaus profilio objektai turi būti miesto centre. Tuo esu įsitikinęs ir nesutinku su teiginiais, kad tokius centrus reikia iškelti į miesto pakraštį. Taip pat teigiama, kad miesto centrą reikia palikti smulkiems prekybininkams, kurie galėtų klestėti. Nieko panašaus. Išvijus iš centro didžiuosius prekybos centrus, miesto širdyje nebeliktų gyvybės. Tai jau patyrė ne vienas Europos miestas. Dabar vyksta atvirkštinis procesas, kai kurie miestai bando į centrą sugrąžinti panašius objektus.

Į infrastruktūrą ketinama investuoti dešimtis milijonų litų

- Ar buvo atliktas tyrimas, kaip pasikeistų transporto sistema pastačius tokį milžinišką centrą?

- Statant tokio dydžio objektą niekam dar nepavyko išvengti transporto problemų. Tačiau šį procesą galima kontroliuoti. Tiesiog tam reikia papildomų investicijų. Jau esame atlikę studiją. Reikia investuoti į konkrečius projektus, o paskui juos turėsime realizuoti. Manau, kad juos įgyvendinus transporto problemas galima suvaldyti. Į infrastruktūrą esame numatę investuoti dešimtis milijonų litų.

- Bene daugiausiai aistrų ir kritikos sukėlė ketinimai virš Karaliaus Mindaugo prospekto pastatyti didžiulį garažą. Šis klausimas rytoj bus svarstomas miesto Taryboje. Kaip Jūs pats vertinate šią idėją?

- Kai įsigijome buvusią “Kauno audinių” gamyklą, parengėme daugiau nei penkias galimų projektų versijas. Buvo svarstomi visi variantai. Šiose diskusijose dalyvavo ir “Kauno plano” atstovai. Jų iniciatyva ir gimė idėja virš Karaliaus Mindaugo prospekto įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. “Kauno plano” specialistai automobilių aikštelę pasiūlė atitraukti nuo vaikų darželių, Karmelitų bažnyčios ir miesto centro. Buvo pasiūlyta ją perkelti virš Karaliaus Mindaugo prospekto. Iš pradžių ši idėja mus labai gąsdino. Neįsivaizdavome, kiek daug tai gali kainuoti. Jau dabar įvardijamos didelės sumos, tačiau bijome, kad statant jos gali dar išaugti. Tik gavę preliminarias statybos bendrovių išvadas nusprendėme, kad galime imtis šio projekto. Tiesiog viskas turi būti daroma civilizuotai, atsižvelgiant į šios Kauno dalies ypatumus.

Oponentų priekaištai stebina

- Būta kalbų, kad Jūs net stabdote šį projektą?

- Tos diskusijos, kurios gimė architekto Audrio Karaliaus iniciatyva, kai kam sukėlė teigiamų, kai kam neigiamų emocijų. Jų pagrindu gimė įvairiausi komitetai ir komisijos. Švelniai tariant, tai stabdė projektą.

- O patiems nebuvo minčių atsisakyti šios idėjos?

- Dabar, kai mes kalbamės, esu įsitikinęs, kad šis projektas bus įgyvendintas. Tiesiog reikia viską civilizuotai išspręsti. Diskusijoms sugaišome ne vieną mėnesį. Reikia viską apibendrinti, priimti sprendimus ir juos realizuoti. Manau, kad atėjo laikas sudėlioti taškus.

- Jūsų oponentai gana griežtai kritikuoja “Akropolio” statybą miesto centre. Ką galėtumėte į tai atsakyti?

- Pono Mečislovo Rondomansko teiginiai, kad jo nekilnojamasis turtas Laisvės alėjoje nuvertės, nes šalia atsiras didžiulis prekybos objektas - gali būti paaiškinami dviem būdais. Arba jis nesuvokia tokių projektų įtakos aplinkui esantiems nekilnojamojo turto objektams, arba nežinia ko tikisi stabdydamas jį. Teiginiai, kad visi žmonės iš Laisvės alėjos pabėgs į “Akropolį” - švelniai tariant, absurdiški. Jei tai būtų tiesa, tuomet prie prekybos centrų neišsirikiuotų kioskų eilės. Smulkieji prekeiviai naudojasi žmonių srautais, kuriuos sutraukia centrai. Jie stengiasi įsikurti ten, kur didžiausia žmonių koncentracija. Kita kalba, kad teks keisti veiklos sritis.

- Nemažai priekaištų išsakė ir architektai.

- Rugsėjį Aplinkos ministerijoje vyko ekspertų komisijos posėdis. Jame buvo svarstytas Kauno projektas. Išgirdau kelių ekspertų pasisakymus. Jie neslėpė, kad keletą metų nėra buvę antrajame Lietuvos mieste, todėl nežino situacijos ir detaliau negalėtų komentuoti. Tačiau jie taip pat išsakė savo nuomonę, kad tai blogas projektas. Natūraliai kyla nuostaba dėl tokių komentarų. Geriau tada visai nereikšti savo nuomonės.

Laukia politikų sprendimo

- Kokie jūsų santykiai su Kauno valdžia?

- Iš miesto valdžios nebuvo jokio stabdymo. Tačiau yra kita problema, kuri būdinga ne tik Kaunui. Savivaldybės ne visada gali įgyvendinti savo planus. Dažnai vietos valdžiai taip pat surišamos rankos. Savivaldybė nori pritraukti investicijų, tačiau neturi teisės laisvai formuoti sklypų. Atvykusiam verslininkui miesto valdžia gali pasiūlyti nebent geranorišką požiūrį.

- Miesto Taryba artimiausiu metu turėtų svarstyti ir “Akropolio” detalųjį planą. Ar tikitės, kad politikai išgirs Jūsų argumentus?

- Tikiuosi, kad būsiu išgirstas ir detaliojo plano projektui bus pritarta. Jeigu politikai jam pasipriešintų, tuomet galvosime, ką toliau daryti: įšaldyti ar ieškoti kitų projekto versijų.

- Nemuno saloje ketinama statyti sporto rūmus. Galbūt “VP grupė” ketina investuoti ir į juos?

- Statydami “Akropolį” tiesiogiai prisidėtume prie sporto rūmų projekto. Automobilių aikštelė, apie kurį kalbame, būtų skirta ir sporto arenos lankytojams. Ar mes investuosime į paties pastato statybą? Greičiausiai atsakymas būtų neigiamas - tai nėra mūsų verslas. Tačiau kiek man žinoma, tiek Vilniaus arenos užsakovai, tiek kitos bendrovės ketina Lietuvoje statyti daugiau tokių objektų. Norinčiųjų investuoti į Kauno sporto rūmus atsiras ir be mūsų.