Per tūkstantį Kauno apskrities kaimo žmonių jau pareiškė norą atsisakyti ūkininkavimo

Per trejus metus ūkininkavimo atsisakiusiems smulkiems ūkininkams iš Europos Sąjungos fondų bus išmokėta beveik pusė milijardo litų. Kauno rajone kalbinti kaimiečiai sakė tik atsitiktinai sužinoję apie tokią galimybę.

Kauno apskritis - tarp aktyviausiųjų

Spalį jau baigėsi paraiškų priėmimo terminas pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę “Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas”. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) sulaukė apie 6500 žemdirbių, norinčių pasitraukti iš tokios veiklos, paraiškų.

Daugiausia paraiškų sulaukta Panevėžio (1237) bei Kauno apskrityse (1075). Išmokoms 2004-2006 metais numatyta skirti 447,738 mln. litų.

NMA Kauno skyriaus vyriausioji specialistė Živilė Šeškevičienė sakė, kad Kauno apskrityje beveik visi šia parama norintys pasinaudoti ūkininkai yra smulkūs pieno ūkių savininkai.

“Senyvo amžiaus žmonės yra pavargę. Daug jų atsisakytų auginti karves, jei ir negautų išmokų. Jie paskaičiavo, kad išmokų gaus daugiau, nei uždirbtų pardavę pieną”, - sakė Ž.Šeškevičienė.

Gąsdino net žodis “kvota”

Ilgakiemyje gyvenantys 59 metų Dana ir 57 metų Fiodoras Matvejevai nedvejojo, kai sužinojo apie galimybę atsisakyti auginti karvę pienui.

“Turėjome dvi karves, vieną pardavėme mėsos supirkėjams, kitą nupirko ūkininkas. Neturėjome kitos išeities. Vyras patyręs infarktą, man šiemet teko iškęsti kelias rankos operacijas. Ranka gangrenavo, paskui ją dar susilaužiau, kai griuvau nuo dviračio, kelią pastojus veršiukui. Dabar laikome tris pieningas ožkas. Sako, kad jų pienas sveikesnis. Gaminu sūrį, vežu į turgų parduoti”, - pasakojo D.Matvejeva.

Moteris teigė apie galimybę gauti pinigų iš ES sužinojusi visiškai atsitiktinai. “Nesu kvaila, skaitau daug laikraščių. Juose rašyta apie kažkokias išmokas, bet buvo neįmanoma suprasti, ką ir kaip daryti. Garantuoju, kad daug žmonių nieko nežino apie tokias išmokas. Tik viena kaimynė man viską išaiškino. Pati nesupratau, net ką žodis “kvota” reiškia. Per keturias dienas sutvarkiau visus dokumentus. Kaip supratau, per trejus metus gausiu iš viso 6000 litų. Jei pieną vežčiau į turgų, uždirbčiau daugiau, bet jau neturiu jėgų”, - sakė D.Matvejeva.

Jos kaimynas 59 metų Jonas Šalaševičius savo dviem karvėms irgi ieško pirkėjų. “Nebeturiu jėgų. Parduoti pieną nelabai apsimoka, daug vargo yra su šienu, į ganyklą reikia važinėti tris kilometrus. Dukra nenori karvių auginti”, - parodė į šalia vežime sėdinčią merginą.

Asta Šalaševičiūtė teigė, kad auginti 2-3 karves - vargas. “Studijuoju žemės ūkio universitete. Baigusi ketinu auginti vaistažoles”, - sakė ji.

Pieno neparduos, o gaus tiek pat

Jonė ir Antanas Čebatoriai Domeikavoje gyvena daugiabučiame name, tačiau augina vieną karvę. “Seniūnijoje sužinojome, kad galima atsisakyti karvutės ir gauti kažkiek pinigėlių. Su karve daug vargo - savos žemės neturime, reikia nuomoti, sunku priruošti šieno. Man jau 64 metai, vyras 60 metų, gauna invalidumo pensiją. Karvė apsirgo - jai tešmens uždegimas, puola kitos ligos, gali vieną dieną ir nusibaigti”, - sakė J.Čebatorienė.

Moteris aiškino, kad turėtų gauti apie 1200 litų per metus. “Bet, sako, mokės mažiau, nes vyras gauna invalidumo pensiją. Per metus uždirbdavau maždaug tiek pinigų, kiek dabar gausiu neparduodama pieno”, - lygino J.Čebatorienė.

Programa - tik vyresniems

Paramą gali gauti tam tikrų grupių ūkininkai. Ūkininkai vyrai turi būti nuo 55 iki 62,5 metų, moterys - nuo 55 iki 60 metų. Jie žemės ūkio veikla turi užsiimti paskutinius 10 metų ir ne mažesniame kaip 1 ha žemės plote. Jie savo ūkius privalo perduoti kitiems. Perėmėjas turi turėti žemės ūkio srities profesinį išsilavinimą, būti ne vyresnis nei 50 metų (jei perleidžiama šeimos nariui - tik ne sutuoktiniui - gali būti vyresnis nei 50 metų). Praėjus 5 metams po ūkio perėmimo, jis turės įrodyti savo ūkio ekonominį gyvybingumą.

Į paramą pretenduoja ir smulkių pieno ūkio savininkai, kurie turi pieno gamybos kvotą. Jie turi būti nuo 55 iki 70 metų amžiaus, užsiimti žemės ūkio veikla paskutinius 10 metų ir auginti 1-4 karves.

Taip pat paramos gali tikėtis ūkio darbuotojai, iki jų darbdavio - ūkininko ankstyvo pasitraukimo dirbę pas ūkininką. Jiems taikomi tokie pat amžiaus apribojimai, o pretendentai paskutiniuosius 5 metus ne mažiau kaip pusę darbo laiko turi būti dirbę ūkio darbuotojais.

Visi paramos gavėjai, išskyrus samdomus ūkio darbuotojus, paramą gaus 15 metų arba ne ilgiau kaip iki 75 metų amžiaus. Samdomi ūkio darbuotojai paramą gaus 7,5 metų arba ne ilgiau kaip iki pensinio amžiaus. Išlaikomo sutuoktinio priedas visiems paramos gavėjams mokamas 10 metų arba ne ilgiau kol sutuoktinis sulauks pensinio amžiaus.

Perleidęs ūkį ūkininkas per metus gaus apie 4450 litų, jo sutuoktinis - apie 2225 litus. Dar papildomai mokama už perleistą žemės hektarą. Pieno ūkių savininkai už vieną perleistos pieno kvotos toną pirmaisiais paramos metais gaus apie 600 litų, 2 metais - apie 520 litų, 3 metais - apie 430 litų.

Perleis vaikams

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkė Genutė Staliūnienė mano, kad maždaug pusė ūkininkavimo atsisakančių ūkininkų savo valdas perleis vaikams. “Tai labai gerai, visada siekiama, kad kaime būtų jaunų žmonių. Visiškai ūkių atsisako daugiausia senyvo amžiaus žmonės, kurių ūkiai nedideli”, - sakė G.Staliūnienė.

Ji nemano, kad ūkių atsisakę žmonės toliau juose šeimininkautų. “Fiktyvūs sandėriai, manau, būtų išaiškinami. Naujieji savininkai patys turės pildyti deklaracijas, dalyvauti projektuose”, - sakė G.Staliūnienė.