M.K.Čiurlionio transporto mazgui įrengti trūksta apie 50-60 milijonų litų  

Kauno valdžia ieško būdų, kaip per trejus metus įgyvendinti ambicingą M.K.Čiurlionio transporto mazgo projektą ir naujausią miesto tiltą sujungti su tarptautine magistrale “Via Baltika”. Miesto Taryba vakar pritarė sprendimui, kuriuo siūloma skelbti koncesijos konkursą ir taip užsitikrinti milijonines investicijas.  

Miestas išsimokėtų už kelią  

“Koncesija tai naujas dalykas Lietuvoje. Įstatymas priimtas gana seniai, tačiau tik pernai jis buvo pakoreguotas. Pasaulyje tai labai plačiai naudojamas finansinis instrumentas, derinantis viešuosius ir privačius interesus”, - teigė miesto Tarybos Strateginio planavimo ir investicinių projektų koordinavimo komisijos pirmininkas Ramūnas Garbaravičius.

Specialistų teigimu, koncesijos konkurso laimėtojas turėtų ne tik finansuoti, bet ir rūpintis transporto mazgo projektavimo bei statybos darbais. Kauno valdžia taip pat norėtų, kad didesnę dalį rizikos prisiimtų koncesijos konkurso laimėtojai.

“Populiariai tai galima apibūdinti kaip apmokamą kelią. Kažkas jį pastato, o už naudojimąsi tenka mokėti. Tiesa, šiuo atveju mokesčius mokės ne gyventojai, o Savivaldybė. Dar svarstomi įvairūs variantai, tačiau greičiausiai Savivaldybė turėtų mokėti tam tikrą fiksuotą mokestį. Kita dalis lėšų priklausys nuo to, kiek automobilių pravažiuos tuo transporto mazgu”, - sakė R.Garbaravičius.  

Bankai susidomėjo  

“Kauno dienos” šaltinių teigimu, minėtu projektu jau susidomėjo keli bankai - “Nord-LB”, “Vilniaus bankas” bei Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Pastarojo specialistai dalyvavo rengiant Koncesijos įstatymo pataisas.

“Dar praėjusios kadencijos miesto Taryboje diskutuota apie galimybę pasinaudoti Koncesijos įstatymu. Tačiau tuo metu galiojusi redakcija mums užkirto beveik visus kelius. Tik priėmus pataisas, atsirado galimybė pasinaudoti šiuo finansiniu instrumentu”, - tvirtino Strateginio planavimo ir investicinių projektų koordinavimo komisijos pirmininkas.

Apskaičiuota, kad koncesijos būdu į M.K.Čiurlionio transporto mazgą turėtų būti investuota apie 50-60 milijonų litų. Šios lėšos būtų grąžintos per 15-20 metų.  

Opozicijai kilo įtarimų  

Socialdemokratų frakcija vakar siūlė pakeisti kai kurias sprendimo projekto nuostatas. Opozicijos atstovai pageidavo tam tikro aiškumo, tačiau valdančioji dauguma neatsižvelgė į jų pasiūlymą. “Šios formuluotės gimė ne per vieną dieną. Viskas buvo suderinta su teisininkais”, - teigė Savivaldybės administracijos direktorius Giedrius Buinevičius.

“Iš esmės mes neatmetame koncesijos galimybės, tačiau būtina apsvarstyti visus niuansus. Sprendimo projekte yra punktas, įpareigojantis Savivaldybės administracijos direktorių rengti konkursą. Tam negalime pritarti. Miesto Tarybai pirmiausia turėtų būti pateiktos konkurso sąlygos. Taip pat stebina, jog projekto rengėjai tik konstatuoja, kad “neigiamų pasekmių nebus”. Įdomu, kuriai pusei jie atstovauja”, - sakė opozicinės frakcijos seniūnas Gintautas Labanauskas.

Posėdžio išvakarėse miesto Tarybos komitetai pritarė šiam projektui.

“Mūsų pagrindinis rūpestis, kad vėl nubalsuosime už nežinia ką. Taip jau nutiko, kai buvo svarstomas autobusų pirkimo klausimas. Valdančioji dauguma jam pritarė, nors nebuvo mačiusi sutarties projekto. Dabar jau ryškėja gana įdomūs dalykai”, - sakė G.Labanauskas.  

Norėjo apmokestinti tiltą  

Savotišku koncesijos pradininku Kaune galima laikyti buvusį merą Vytautą Šustauską. Jo aplinkos žmonės bandė derėtis su viena vokiečių firma, kad ši investuotų keletą milijonų litų ir užbaigtų M.K.Čiurlionio tilto statybą. Tačiau dėl šių derybų kilo skandalas, nes joms nepritarė miesto Taryba.

“Buvo tokių svarstymų. V.Šustauskas norėjo apmokestinti važiavimą naujuoju tiltu. Tačiau kodėl žmonės turi mokėti dvigubus mokesčius? Be to, specialistai apskaičiavo, kad mokamo tilto projektas atsipirktų tik tuo atveju, jeigu 20 kilometrų spinduliu nebūtų galimybės patekti į kitą Nemuno pusę”, - tikino R.Garbaravičius.  

Rengia ir daugiau projektų  

Pasak Strateginio planavimo ir investicinių projektų koordinavimo komisijos pirmininko R.Garbaravičiaus, M.K.Čiurlionio transporto mazgo koncesija turėtų pralaužti ledus.

“Prognozuoju, kad per penkerius metus šis finansavimo būdas taps itin populiarus. Kol kas dar plačiai nediskutuojame, tačiau jau rengiamės ir kitiems projektams”, - sakė politikas.

Savivaldybės kuluaruose jau kalbama, kad koncesijos būdu galima įgyvendinti ir socialinio būsto jaunoms šeimoms projektą. Preliminari jo vertė gali siekti net 200 milijonų litų. Jau dabar jaunoms šeimos Kaune reikėtų apie tūkstančio butų.

Paklaustas, kiek koncesijos pagrindu miestas pajėgus panaudoti lėšų, R.Garbaravičius teigė, kad tai priklauso nuo atskirų projektų. “Jie gali būti labai skirtingi. Vienur turėsime investuoti daugiau, kitur beveik nieko. Pavyzdžiui, socialinio būsto projektui galėtų pakakti ir 10-20 milijonų litų. Šios lėšos vėliau sugrįžtų. Koncesija - tai galimybė kitų pinigais spręsti savo problemas”, - sakė komisijos pirmininkas.

Kol kas nėra aišku, kaip šiuos Kauno planus vertina Vyriausybės vadovai. Jau pasigirdo kalbų, kad Seimas rengiasi dar kartą peržiūrėti Koncesijos įstatymą. Šiuo metu jame yra bene vienintelis saugiklis. Didesniems nei 200 milijonų vertės projektams turi pritarti Vyriausybė ir Seimas. R.Garbaravičius vakar nekomentavo pasigirdusių gandų, kad šis įstatymas gali būti dar kartą koreguojamas.