Interesai pajūryje nesikeičia: nekilnojamojo turto savininkams nebus leidžiama savivaliauti | Diena.lt

INTERESAI PAJŪRYJE NESIKEIČIA: NEKILNOJAMOJO TURTO SAVININKAMS NEBUS LEIDŽIAMA SAVIVALIAUTI

Pastaruosius keliolika metų Palangos savivaldybei tenka atlaikyti nemenką spaudimą iš nekilnojamojo turto savininkų, kurie primygtinai siekia pakeisti savo turimų sklypų paskirtį iš komercinės ar kokios kitos į gyvenamąją. Tačiau visais atvejais, anot savivaldybės atstovų, saugomose teritorijose įstatymų pažeisti neleidžiama.

Turtą nuomoja pusvelčiui

Vienas paskutinių atvejų, kai Palangos valdžia sulaukė netiesioginių pretenzijų dėl nenoro komercinės paskirties sklypą keisti į gyvenamąjį, pasigirdo iš Vilniaus miesto, kuris valdo poilsio namus Palangoje, Vytauto g. 32.

Esą kurorto savivaldybės atstovai nenori duoti sutikimo keisti žemės paskirtį, kad ant jos esančius poilsio namus būtų galima perstatyti į bendrabutį ar daugiabutį.

Dėl šio Palangos valdžios "užsispyrimo" esą statinio vertė nėra tokia didelė, kokios norėtųsi. Sostinė priversta jį nuomoti kone pusvelčiui, nes komercinio pastato dabar niekas nenori pirkti.

Dienraščio žiniomis, Vilniaus miesto savivaldybei priklausantys daugiau nei 3 tūkst. kv. m ploto poilsio namai Vytauto g. 32 yra nuomojami po 36 ct už kv. m.

Sostinės savivaldybė, valdydama tokį turtą, iš jo naudos, teigiama, turi nedaug – vos 1 133 eurus per mėnesį ir apie 13 tūkst. eurų per metus.

Niekas nenori pirkti?

Esą daugiau nei 10 kartų buvo bandoma tą poilsinę parduoti, bet nepavyko būtent dėl to, kad Palangos savivaldybė nenori leisti pakeisti šio statinio sklypo paskirties iš komercinės į gyvenamąją.

Buvo teigiama, kad toks sklypas yra nepatrauklus investuotojams, apribojimai – dideli, o investicijos tiesiog neatsipirktų.

Dar 2017 m. Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į Palangos vadovus ir teiravosi apie galimybes minėto sklypo naudojimo būdą pakeisti į vienbučių ir dvibučių arba daugiabučių ir bendrabučių teritorijos.

Tačiau atsakymas buvo neigiamas.

Mero pozicija aiški

Palangos miesto taryba dar 2008 m. yra nustačiusi, kad minėta erdvė visai šalia Birutės parko yra kurorto paslaugų ir kompleksų teritorija be gyvenamosios statybos, su dideliu želdinių skaičiumi.

Dėl tos priežasties, net ir rengiant detaliojo plano keitimą ar korekciją, pakeisti šio sklypo paskirtį į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ar daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos negalima.

Neilgai trukus apie tai Vilniaus miesto savivaldybė buvo informuota raštu.

Panašu, Vilnius nusiteikęs ryžtingai, tačiau Palangos vadovas Šarūnas Vaitkus nusileisti neketina.

"Palangos miesto savivaldybės pozicija visada buvo, kad poilsio paskirties pastatai nebūtų verčiami į bendrabučius, ypač tokioje saugomoje teritorijoje. Šalia Birutės parko statyti bendrabučių tikrai nebus leidžiama, nes tai prieštarautų teisės aktams", – pabrėžė Š.Vaitkus.

Rašyti komentarą
Komentarai (6)

Tau

Tegul tik ta savivaldybė mažiau savivaliauja. Atsirado mat nepajudinamas Napoleonukas

kkkk

Nejuokinkit Klaipėdoj ir Palangoj prie jūros vos ne ant kopų pilna pristatyta gyvenamųjų namų ir su uždarom teritorijom Klaipėdoj, net prieit prie jūros negali privati teritorija

Bendrabučių verslas parke

Bravo Palangos merui ir Tarybai.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS