Savaitė darbo ir keli šimtai litų. Tiek klaipėdiečiui kainavo susikonstruoti savadarbę saulės bateriją. Visai neseniai nauju įrenginiu pradėjęs naudotis vyras šypsosi – labiausiai aplinkiniams smalsu, kiek jam pavyks sutaupyti.

Susimeistrauti nesudėtinga

Vienoje sodų bendrijoje įsikūręs Darius tikino, jog kol kas nesitiki, kad šeimos išlaidos už elektros energiją gerokai sumažės.

„Man tai įdomu, dirbau labiau iš idėjos, galima sakyti, jog tai savotiškas eksperimentas“, – pripažino įvairiomis techninėmis naujovėmis besidomintis vyras.

Be to, ir saulės baterijos plokštė – nedidelė, maždaug 1 kv. m ploto. Ilgainiui Darius tikisi įrengti dar vieną ar porą papildomų baterijų.

Pašnekovas tikino, jog sukonstruoti tokį savadarbį atsinaujinančios energijos įrenginį bet kuriam mėgstančiam meistrauti vyrui būtų visiškai nesudėtingas darbas. Juo labiau kad naudingos informacijos apsčiai galima rasti internete.

Apie sukonstruotas saulės baterijas entuziastai savo aprašais, brėžiniais bei patirtimi dalijasi ne tik specializuotuose forumuose, bet ir talpina filmuotą medžiagą „YouTube“ tinklalapyje.

„Užtenka pamatyti, kaip tai daroma, ir įmanoma viską susikonstruoti savarankiškai“, – tikino pašnekovas.

Lietuvoje dvigubai brangiau

Pasak Dariaus, pirmasis žingsnis norintiesiems pasigaminti savadarbę saulės bateriją – įsigyti reikiamas priemones.

Vadinamąsias saulės celes (angl. „solar cells“) klaipėdietis parsisiuntė iš Didžiosios Britanijos. Rinkinys, kurį sudarė 72 vienetai plonų plokštelių, litavimo juostos, specialus markeris su skystu fliusu bei pirštinės, kainavo 330 litų.

Taip pat saulės baterijai prireikė dviejų grūdinto stiklo plokščių, atsiėjusių dar 150 litų, o už aliuminio rėmelį teko pakloti 108 litus.

Pašnekovas skaičiavo, jog susumavus kitas smulkesnes išlaidas – už silikoną, varžtus, kniedes – bendra baterijos kaina pasiekė maždaug 600 litų.

Kiek vyrui teko domėtis, parsisiųsti panašaus pobūdžio gamyklinį įrenginį iš užsienio kainuotų nežymiai brangiau, o Lietuvoje tektų sumokėti antratiek – apie 1200 litų.

Tad bet kokiu atveju Darius jaučiasi šiek tiek sutaupęs.

Užkėlė ant stogo

Pašnekovo teigimu, renkantis saulės baterijų komplektą svarbiausia apsispręsti, kiek norima gauti realios elektros energijos.

„Galima pasirinkti skirtingas komplektacijas – pavyzdžiui, 12 voltų sistemai skirtos 36, o 24 voltų – 72 „celės“. Aš pirkau 72, tačiau jas jungiau lygiagrečiai, kad išloščiau galingumo, o įtampa liko 12 voltų“, – komentavo vyras.

Saulės baterijos sulituojamos į vientisą plokštę, kuri „užkonservuojama“ tarp stiklo plokščių.

Didesnio patvarumo sumetimais Darius rinkosi grūdintą stiklą. Pašnekovas pripažino, jog yra ir kitų alternatyvų.

„Vienas bičiulis pabandė apatinėje pusėje naudoti plastiką, tačiau šis sumanymas nepasiteisino – kai karšta, ši medžiaga suminkštėja, deformuojasi, o tai gali pakenkti baterijoms, kurios yra labai trapios, – aiškino klaipėdietis. – Užsienyje apatinei saulės baterijos daliai neretai naudojamas skystas silikonas, tačiau jis labai brangus, kainuoja tiek pat, kiek pačios celės.“

Taip pat pašnekovas pripažino, jog savadarbės saulės baterijos gali rasoti, todėl patartina pasirūpinti jų ventiliacija.

Energiją akumuliuoja

Savadarbę saulės bateriją Darius įkurdino ant namo stogo, įrenginys orientuotas į pietvakarių pusę. Pašnekovo skaičiavimu, saulėtą dieną galima sukaupti pusę kilovato elektros energijos.

„Beveik per dvi savaites saulės baterija prigamino 6,6 kilovato, tačiau tai buvo gana saulėtos dienos. Žinoma, tai nėra labai daug. Jei dirbtų du trys įrenginiai, per dieną būtų galima sukaupti po vieną kilovatą ir dar daugiau“, – prognozavo pašnekovas.

Darius skaičiavo, jog net ir dabartinėmis sąlygomis pavyktų kompensuoti apie 20 proc. jo šeimos sunaudojamos elektros energijos sąnaudų.

Ilgainiui klaipėdietis saulę įdarbinti ketina ir vandeniui šildyti.

Kad galėtų naudotis saulės pagaminta energija, vyras turi specialų įrenginį – inverterį. Sukaupta energija akumuliuojama baterijoje ir paskui naudojama namų ūkyje.

Pašnekovas žino pavyzdžių, kai saulės baterijos sėkmingai buvo naudojamos objektų, kuriuose neįvesta elektra, signalizacijos autonominiam maitinimui.

Vyras apgailestavo, jog saulės baterijų naudotojai kol kas nesulaukia nei valstybės paramos, nei galimybių tiekti pagamintą energiją elektros tinklams. Esą gal todėl šie įrenginiai Lietuvoje gerokai mažiau populiarūs nei vėjo jėgainės.