Tragedijos 80-metis: politinių riaušių kaina | Diena.lt

TRAGEDIJOS 80-METIS: POLITINIŲ RIAUŠIŲ KAINA

Klaipėda ne visada buvo taikus daugiatautis miestas. Tarsi nujausdami, kad Mėmelis netrukus grįš į Trečiojo reicho glėbį, vietos naciai praeito amžiaus 4-ajame dešimtmetyje čia nuolat kėlė įtampą. Tad riaušės tarp vokietininkų ir patriotiškai nusiteikusių lietuvių prieš 80 metų nebuvo jokia retenybė. Per vienas jų žuvo jaunas klaipėdietis Petras Kontautas.

Kulka pakirto šešiolikmetį

1938 m. birželio 28 d. Klaipėdos uoste nušautas P.Kontautas. Vaikiną riaušių įkarštyje pakirto policininko kulka, jis tapo atsitiktine to meto Klaipėdoje bręstančių lemtingų įvykių auka.

Tada spauda rašė, jog "riaušės, kurioms pradžią davė uoste susibūrę naciai, bet tvarką palaikantieji autonominiai policininkai šaudė į visai nekaltus žmones. Jų tarpe žuvo 16 metų santarietis, Žemės banko pasiuntinys. Viso sunkiai ir lengviau sužeistų į ligonines buvo pristatyta apie 15 žmonių" (šios ir kitų citatų kalba netaisyta – A.D.).

O viskas prasidėjo nuo to, kad į Klaipėdą atplaukė keleivinis vokiečių laivas "Hansestadt Danzig" su 116 keleivių.

Laivo pasižiūrėti krantinėse ir kai kuriose kitose uosto vietose buvo susirinkę daug Klaipėdos gyventojų. Jis uoste stovėjo apie pusvalandį, ir paėmęs 40 keleivių išplaukė į Helsinkį.

Kitą dieną Klaipėdoje leistas dienraštis "Vakarai" išsamiai atskleidė šiuos įvykius: "Laivui rengiantis išplaukti 19.25 val. minia pradėjo laužyti tvorą, atlaužė vartus ir ėmė veržtis pirmyn. Tada iš netoliese stovėjusio ledlaužio "Perkūnas" buvo paleisti į minią vandens švirkštai. Minia, gavusi vandens, pasitraukė šiek tiek atgal, bet skirstytis nenorėjo, nors laivas "Hansestadt Danzig" ir išplaukė. "Perkūnui" paleidus švirkštus, iš minios į jį, o taip pat ir į šalia stovinčio "Lietūkio" sandėlio langus pasipylė akmenų kruša. Krašto policijai, kurios buvo pėsčių ir raitųjų, pradėjus minią skirstyti, tarp policijos ir minios įvyko susirėmimas, per kurį policija pavartojo šaunamus ginklus, ir kelis asmenis sužeidė, iš jų tris sunkiai."

Vienas sužeistųjų, atvežtas į Raudonojo kryžiaus ligoninę, P.Kontautas, netrukus mirė.

Be to, įniršio pagauta minia išsiskirstydama dar išdaužė tuometės Liepojos (dabar Herkaus Manto) gatvėje buvusios žydų sinagogos langus.

Policija šaudė nekaltus?

Vietos lietuviai labai pasipiktino autonominės policijos veiksmais, esą kodėl jie ugnį nukreipė ne į tuos, kurie tas riaušes provokavo.

Tačiau klaipėdietiški laikraščiai ir oficialios organizacijos tokių kaltinimų policininkams nežarstė.

Lietuvos oficiozai Klaipėdos tragediją nušvietė labai kukliai, o Vokietijoje leidžiamas "Naujasis Tilžės keleivis" šią žinią apskritai ignoravo.

Nuosekliai įvykius aprašė tik dienraščiai "Vakarai" ir socialistų leidinys "Darbininkų balsas".

Čikagoje leidžiamas laikraštis "Draugas" buvo griežtesnis ir teigė, kad Klaipėdos autonominė policija sudaryta daugiausia iš vokietininkų, kas esą ir paaiškintų, kodėl nukentėjo nekalti riaušių stebėtojai lietuviai.

Iki Klaipėdos krašto anšliuso buvo likę devyni mėnesiai. Vietos naciai jautė artėjančią savo laimės valandą ir to nė nemėgino slėpti.

"Įtampa nacionalinių pagrindu tarp lietuvių ir vokiečių Klaipėdoje augo. Vietos vokiečiai sekė nuotaikas pačioje Vokietijoje, kadangi ten tuometės A.Hitlerio vyriausybės nuotaikos tapo vis radikalesnės, tai, natūralu, jas perėmė ir provokiškai nusiteikę klaipėdiečiai", – teigė Klaipėdos universiteto istorikas Vasilijus Safronovas.

Garlaivis su propagandos užtaisu

Prieš pat Antrąjį pasaulinį karą, likus mažiau nė metams ligi anšliuso, į Klaipėdą atplaukiantys keleiviniai garlaiviai iš Vokietijos vietos lietuviams, kaip šiandien atvykstantys kruiziniai laivai, pasididžiavimo nekėlė.

Tada keleivinių garlaivių atvykimas iš Trečiojo reicho turėjo labai konkretų propagandinį tikslą.

Anot V.Safronovo, laivų linija "Seedienst Ostpreussen" iš Vokietijos į Klaipėdą buvo "paleista" būtent ideologiniu pagrindu.

"Ši laivų linija turėjo aplenkti vadinamąjį gėdingą Lenkijos koridorių, o Klaipėda buvo viena stotelių Baltijos jūroje. Kai tie garlaiviai čia prisišvartuodavo, vietos vokišką jaunimą tai veikdavo labai padrąsinančiai. O kadangi tuo metu mieste buvo ir tautiškai angažuotų lietuvių, nuolat vykdavo įvairių susidūrimų", – pasakojo V.Safronovas.

Visuomenė buvo įdirgusi

Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Dainius Elertas teigė, kad atvykę į Klaipėdą šios linijos garlaiviai per garsiakalbius transliuodavo vokišką patriotinę muziką, mojuodavo savo vėliavomis, demonstratyviai rodydami, kad visos šios žemės – ne lietuvių.

"Ir uoste susirinkę provokiškai nusiteikę vietiniai tam labai pritardavo. O lietuviai bandė priešintis. Valdžia mėgino užtverti uostą ir neleisti vietiniams vokiečiams susitikti su tais atvykėliais. Šiuos tai dar labiau pykdė. Nereikėtų pamiršti, kad neseniai Klaipėdoje buvo įvykęs nacių Neumanno-Sasso procesas. Visuomenė buvo įdirgusi", – paaiškino D.Elertas.

Viso to kulminacija tapo politinio atspalvio riaušės, per kurias žuvo jaunas klaipėdietis.

O šiuos įvykius jau buvo galima nuspėti, nes maždaug prieš tris savaites iki jų į Klaipėdą buvo atplaukęs tos pačios garlaivių linijos laivas "Tannenberg" ir tada įvyko susidūrimai tarp vietos vokiečių ir lietuvių.

Kaip rašė ano meto "Darbininkų balsas", kadangi "buvo norima tokio incidento, koks įvyko birželio 4 dieną, atvykus tos pačios bendrovės laivui "Tannenberg", uosto policija atitvėrė viela publikai sustoti gana atokią nuo krantinės vietą".

Apie 1938 m. birželio 21 d. incidentą laikraštis "Darbininkų balsas" rašė: "Apie 19.10 val. laivui "Preussen" priplaukus prie krantinės, laive "Preussen" išsirikiavo kokie 20 "Hitlerjungend" uniforma jaunuolių ir pradėjo stovinčius krante sveikinti nacionalsocialistiniais šūkiais. (…) Iš minios taip pat pasigirdo atitinkamų į iš laivo paleistus šūkius atsakymų."

Toliau rašoma, kad išplaukus laivui, susibūrė apie 2 tūkst. žmonių minia, kurie leidosi Malkų gatve, vėliau pradėjo akmenimis daužyti policijos būstinės langus. Įvyko susidūrimas su pareigūnais, per kurį keli žmonės buvo sužeisti.

Atsišaukimas į gyventojus

Klaipėdos krašto direktorija, atsakinga už saugumo ir tvarkos palaikymą, po mirtinų birželio 28-osios įvykių kreipėsi į krašto gyventojus, įspėdama laikytis "ramiai ir sumaniai ir vengti susibūrimų".

"Direktorija reikalauja, kad Klaipėdos krašto gyventojai nieku neleistų provokuotis, taip pat patys jokiu būdu savo laikysena neprovokuotų. Klaipėdos krašto direktorija kartu su gyventojų dauguma mano, jog šis raginimas bei perspėjimas bus pabojamas ir kad jai nereikės pavartoti griežtesnių priemonių", – rašoma perspėjime Klaipėdos krašto gyventojams.

Iškart po šių įvykių spaudoje paskelbtas "Seediesnst Ostpreussen" bendrovės sprendimas, kad nei "Preussen", nei kiti tos pačios linijos vokiečių keleiviniai laivai, per kurių pasirodymą mieste kildavo neramumai, į Klaipėdą daugiau nebeatplauks.

"Ši žinia labai raminančiai paveikė lietuvių ir lojaliosios vokiečių visuomenės dalį", – konstatavo "Darbininkų balsas".

Lig tol neregėtos laidotuvės

Jau kitą dieną birželio 28-osios įvykiai pirmajame puslapyje buvo smulkiai aprašyti populiariame Klaipėdos dienraštyje "Vakarai".

Dalį puslapio užėmė užuojautos Žemės banke pasiuntiniu dirbusio P.Kontauto artimiesiems, jo tėvui Petrui Kontautui, pasienio policininkui, jo sesutei Akvilinai Kontautaitei – "Vaidilutės" choro dainininkei.

Užuojautos laikraštyje buvo spausdinamos dar kelias dienas, taip pat vardijami laidotuvėms registruotų vainikų sąrašai.

Laidotuvės įvyko liepos 2 d., kurias "Vakarai" pavadino "Milžiniška Klaipėdos lietuvių ryžtingumo manifestacija".

Vieni šaltiniai teigia, jog jose galėjo dalyvauti iki 10 tūkst. asmenų, kiti tvirtina, jog procesiją sudarė apie 5 tūkst. gedinčiųjų. Vainikų buvo apie 100, o tai tais laikais yra įspūdingas skaičius.

Per laidotuves miesto gatvėse nesirodė nei naciai, nei autonominiai uniformuoti policininkai. Laidotuvių tvarką palaikė šauliai.

"Ir dangus apsitraukė gedulu"

P.Kontautas buvo laidojamas miesto kapinėse (dabartiniame Skulptūrų parke), procesijai einant į kapines, netikėtai aptemo dangus.

"Staiga pakilo toks smarkus viesulas, kuris sukėlė dulkių sūkurius, o debesys užgulė tokie juodi, kad visai sutemo. Šis nepaprastas ir staigus gamtos reiškinys nepaprastai sujaudino eiseną", – rašė "Vakarai".

"Ir dangus apsitraukė gedulu". Būtent taip laikraštyje "Vakarai" pavadintas vienas straipsnio skyrelių, kuriame aprašytos tragiškai žuvusio jauno klaipėdiečio laidotuvės.

Žurnalistas turbūt nė pats nenutuokė, kokie pranašiški buvo jo žodžiai, nes praėjus mažiau nei 9 mėnesiams Klaipėdą užėmė naciai.

GALERIJA

  • Auka: per 1938-ųjų birželį vokietininkų sukeltas riaušes Klaipėdoje žuvęs P.Kontautas trumpam tapo kovos už lietuvybės išsaugojimą šiame krašte simboliu.
  • Demonstracija: teigiama, kad, pagerbdami nekaltai žuvusį klaipėdietį P.Kontautą, jo laidotuvėse dalyvavo apie 10 tūkst. žmonių.
Rašyti komentarą
Komentarai (7)

to purvasklaida

Kodel nerasot apie jubilieju,kuriuom galima didziuotis,apie pasiekimus Lietuvoje??80-metu atidarytas tiltas per Nemuna Alytuje(Didziausias Baltijos salyse)greiciausiai neuztenka vistos smegeneliu?o aprasot tendencingai kazkokias riausias,pridedama nuo saves fantastines informacijos,kurios vyko Lietuvoje esant karo padeciai!?

Mergaitę Mašą "tratina" Lokys vaikams matant

Tie, kas nesuprato, tai straipsnio žinutė "tarp eilučių", jog į putinoidinę propagandą negalima žvelgti pro pirštus.

Anonimui

Neapsikakok tik tais iš laimės, tavariščiau
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS