Įsigyti mašiną – it loterija (papildyta) | Diena.lt

ĮSIGYTI MAŠINĄ – IT LOTERIJA (PAPILDYTA)

Mįslinga mašinos įsigijimo istorija moteriai tapo tikra gyvenimo pamoka. Apynaujis automobilis subyrėjo, kai vairuotoja juo iš pardavėjo kiemo nuvažiavo šimtą kilometrų. Taip paaiškėjo, kad automobilių prekeiviai įvaldė naują apgaulės būdą.

Mįslinga mašinos įsigijimo istorija moteriai tapo tikra gyvenimo pamoka. Apynaujis automobilis subyrėjo, kai vairuotoja juo iš pardavėjo kiemo nuvažiavo šimtą kilometrų. Taip paaiškėjo, kad automobilių prekeiviai įvaldė naują apgaulės būdą.

Duomenis tikrino

Gargždiškė Irena veikiausiai patirs didelių nuostolių. 2011 metais pagamintas automobilis „Opel Insignia“, kurį moteris nusipirko, šiuo metu remontuojamas autoservise, nors vairuotoja už mašiną paklojo net 34,6 tūkst. litų.

„Tokį automobilį galėjau nusipirkti kur kas pigiau. Tačiau išsirinkau būtent jį, nes man pasirodė priimtina šios mašinos rida. Radau skelbimą apie parduodamą automobilį interneto tinklalapyje. Peržvelgiau aprašymą, palyginau su kitomis mašinomis ir susisiekiau su pardavėju“, – apie savo nelemtą patirtį pasakojo moteris.

Skelbime buvo nurodyta, kad juodos spalvos „Opel Insignia“ buvo nuvažiavusi 107 tūkst. kilometrų.

„Paprašiau pardavėjo, kad jis man atsiųstų šios mašinos kėbulo numerį, vadinamąjį VIN kodą. Gavusi numerį, jį patikrinau „Opel“ centre ir gavau atsakymą, kad šis automobilis tikrai yra nuvažiavęs tiek kilometrų, kiek nurodyta. Atrodė, kad viskas sutampa, nėra prie ko prikibti“, – tikino gargždiškė.

Kaina neatbaidė

53 metų moteris su bičiuliu, kuris pats prekiauja automobiliais, iš Gargždų apžiūrėti norimą įsigyti automobilį išvyko net į Trakus.

„Tai ne vienintelis automobilis, kurį iš karto griebiau. Mašinos ieškojau jau du mėnesius. Atvykusi į Trakus, namuose paties pardavėjo neradau, tik jo sūnų. Tačiau mašiną apžiūrėjau, užvedėme dyzelinį variklį, šiek tiek pavažiavome. Man automobilis pasirodė fantastinis. Tikrai labai gražiai prižiūrėtas. Nors jo kaina ir buvo nemaža, už tokias pat mašinas kiti prašė kur kas mažiau, tačiau juo susigundžiau“, – prisiminė gargždiškė.

Moteris visiškai nusiramino, kai ir jos palydovas palinksėjo galva, kad mašina tikrai verta dėmesio.

„Jokios klastos neįtarėme, mašina buvo ta pati, kuri ir buvo nufotografuota. Visi daviniai atitiko, spidometras rodė tuos pačius skaičius, kuriuos gavau „Opel“ cente. Taigi apsisprendžiau pirkti mašiną“, – patvirtino moteris.

Skubėjo priregistruoti

Moteris sudvejojo duodama pinigus mašinos pardavėjo sūnui, tačiau šis parašė jai raštelį, kad reikiamą sumą tikrai gavo.

„Gavau specialų tuščią lapą, kurį užpildžiusi ir pasirašiusi oficialiai aš lyg ir įsigijau automobilį tiesiai iš vokiečių, mašinos pardavėjų. Neva taip perpardavinėtojai išvengia mokesčių. Man tai neatrodė kažkoks ypač blogas dalykas. Svarbu, kad prekė buvo gera ir kad ją įsigijau“, – pasakojo moteris.

Gargždiškė automobilį spėjo priregistruoti.

„Tai buvo paskutinė diena, kai aš mašiną galėjau priregistruoti be techninės apžiūros talono, todėl taip ir skubėjau“, – prisiminė pašnekovė.

Už 100 km sugedo variklis

Moteris ir jos draugas leidosi į kelią namo. Už Trakų pavažiavus apie 100 kilometrų iš automobilio variklio pasigirdo keisti garsai.

„Liaudiškai tariant, "užkalė" variklis. Užsidegė visos automobilio skydelio lemputės, įsižiebė užrašas, kad tai yra variklio gedimas“, – kalbėjo Irena.

Moteris paskambino automobilio pardavėjui ir pasakė, jog ką tik pirkta mašina subyrėjo.

„Su manimi tas vyras labai nemandagiai kalbėjo. Jis tik grubiai atšovė, kad mašiną aš nusipirkau ir visos automobilio problemos dabar yra mano, o ne pardavėjo bėdos. Tada mes nuvažiavome į tą patį automobilių aptarnavimo servisą, kuriame gavau šios mašinos duomenis pagal VIN kodą. Meistrai mašiną prisiminė ir nuramino, kad jos remontui turėtų galioti garantinis aptarnavimas“, – pasakojo moteris.

Tačiau paaiškėjo, kad automobilio pardavėjas moterį apmovė gana paprastu būdu. Jis pirkėjai nurodė identiško automobilio VIN kodą.

„Ar pardavėjas buvo turėjęs tokią mašiną, ar iš kažkur gavęs tokius duomenis, tačiau faktas, kad jis atsuko automobilio hodometrą, kuris rodo mašinos ridą, tiek, kad skaičiai identiškai sutaptų su automobilio dvynuko skaičiais. Paaiškėjo, kad reali šio mano įsigyto automobilio rida buvo tris kartus didesnė nei nurodyta“, – stebėjosi gargždiškė.

Moteris gavo patvirtinimą, kad ši „Opel Insignia“ jau yra nuriedėjusi 287 tūkst. 428 kilometrus.

Draudimas nebegalioja

Gargždiškė mašiną paliko vienoje iš degalinių šalia automagistralės. Mašinos pargabenimui teko iš Klaipėdos kviesti specialų vilkiką, kuris parvežė automobilį į uostamiestį.

„Paaiškėjo ir tai, kad mašinos pardavėjas "pakoregavo" automobilio knygelę, radome išplėštus lapus, suklastotus įrašus“, – patvirtino moteris.

Autoservise meistrai konstatavo, jog mašinos variklis buvo butaforiškai aptvarkytas, kad būtų įmanoma automobilį brangiai parduoti.

Moterį pribloškė dar vienas faktas, kad ji nebegalėjo pasinaudoti papildomu draudimu, kuris būtų padengęs variklio remonto išlaidas.

„Sykiu su mašina išpirkau papildomą draudimą, kuris galioja iki rugpjūčio. Todėl iš pradžių ir nesijaudinau, galvojau, kad subyrėjusį variklį susitvarkysiu ir atgausiu išmoką už papildomai išpirktą garantinės priežiūros draudimą“, – viltimis dalijosi moteris.

Tačiau paaiškėjo, kad draudimas būtų galiojęs tik tokiu atveju, jei automobilio rida būtų buvusi mažesnė.

„Sukčiai – nieko kito negaliu pasakyti apie pardavėjus. Variklio remontas kainuos apie 7 tūkst. litų. Vadinasi, šis pirkinys man kainuos 41,6 tūkst. litų. O tokį automobilį būčiau nusipirkusi už 28 tūkst. litų, net jei ir su sąžiningai nurodyta rida“, – nuostolius skaičiavo Irena.

Iškėlė bylą

Bėdos ištikta gargždiškė ėmė domėtis, ar galėtų mašinos pardavėjus patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

„Išgirdau, kad tokie atvejai dažni. Esą per pastarąsias dvi savaites iš Kauno turgaus Klaipėdos nepasiekė net trys automobiliai. Pakeliui jiems sugedo varikliai. Ir visi atvažiavo su tuščiais mašinos pardavimo dokumentais. Kam pasiskųsi?“ – girdėtas kalbas perpasakojo gargždiškė.

Moteris parašė pareiškimą policijai. Klaipėdos rajono policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

„Juk visi dabar užsiima automobilio spidometro atsukimu, tačiau Lietuvoje niekas nebaudžiamas. Esą mėginama teisintis, kad automobilis jau toks atgabentas iš Vokietijos. Tačiau Vokietijoje už hodometro duomenų suklastojimą numatytas laisvės atėmimas. Tad koks vokietis to griebsis?“ – sukčių išvedžiojimais stebėjosi pašnekovė.

Gargždiškė mėgino Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje teirautis, ar turi vilčių grąžinti netikusią prekę pardavėjui.

„Išgirdau tik nusistebėjimą, kad pirkau mašiną be jokios sąskaitos. Esą pirkėjas taip toleruoja mokesčių slėpimą, tad dar ir kalta likau. Juk perki automobilį ne du kartus per metus, o kartą per 10 metų“, – dėstė moteris.

Suklastos už 150–400 litų

Dienraščio „Klaipėda“ žurnalistai atliko eksperimentą ir internete rastais autoelektrikų telefonais pabandė užsakyti automobilio hodometro atsukimo paslaugą.

Paaiškėjo, kad auksarankiai meistrai hodometrą atsuka už 100–400 litų. Kaina priklauso ir nuo to, ar siekiama paslėpti įsikišimą į kompiuterinę sistemą, ar ne.

„Kiek žinau, „Volkswagen“ automobiliams tokia paslauga gali tekainuoti apie 80 litų. O štai kitų markių ar naujesnių automobilių hodometrų atsukimas gali kainuoti net 400 litų“, – aiškino vienas žinovų.

Paklausus, kiek kainuotų atsukti konkretaus „Mazda 626“ automobilio hodometrą, buvo pabrėžta, kad kaina prasidėtų nuo 150 litų.

„Su mazdomis yra reikalų. Nėra ten viskas taip paprasta, gali kainuoti ir kelis šimtus“, – rėžė meistras.


Komentaras

Kęstutis Masiulis
Seimo narys

Suprantu ir užjaučiu šią moterį, nes pats buvau patekęs į tokią situaciją. Nusipirkau automobilį, kuris taip pat subyrėjo, vos parsivariau jį iš Jurbarko. Mėginau ir aš aiškintis, tiesa, nesibylinėjau. Tačiau teisininkai teigė, jog galbūt užtektų ir dabar galiojančių įstatymų, kad būtų įmanoma pažaboti masinį hodometrų parametrų klastojimą. Juk tai yra sukčiavimas, duomenų klastojimas. Bet žmonių apgaulės praktika yra tokia dažna, o teisinė praktika Lietuvoje – lygi nuliui. Todėl manau, jog reikia atskiro įstatymo. Pateikiau Seimui Baudžiamojo kodekso pataisą ir nors esu opozicijoje, jai buvo pritarta. Rudens sesijoje pataisa bus įtraukta į svarstomų įstatymų projektų darbotvarkę. Nežinau, ar tikrai, tačiau gal Lietuva yra vienintelė Europoje, kurioje tokia veikla nebuvo uždrausta įstatymu. Už tokią veiką būtų baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Panašios baudos yra ir visoje Europoje. Vokietijos spaudoje esu skaitęs, kaip Rytų Europos meistrai realiai sėdo į kalėjimą už tokią veiklą.

Papildyta.

Snieguolė Šližytė
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos
Vartojimo prekių ir paslaugų skyriaus vyriausioji specialistė

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba sulaukia vartotojų prašymų ir skambučių dėl įsigytų netinkamos kokybės naudotų automobilių. Dažniausiai skundžiamasi dėl paslėptų ar vėliau išryškėjusių prekės defektų, dėl netinkamai užpildytų ar suklastotų įsigijimo ar registracijos dokumentų, dėl neišrašomų pinigų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų. Vartotojas, sudarydamas naudoto automobilio pirkimo - pardavimo sutartį, turėtų būti itin atidus ir prieš įsigydamas prekę pasinaudoti daikto patikrinimo teise, t. y. norėdamas įsitikinti, kad prekė neturi paslėptų ar neaptartų trūkumų, patikrinti jį automobilių servise. Taip pat - atidžiai perskaityti pasirašomą sutartį, kurioje numatomi pardavėjo įsipareigojimai ir atsakomybė, reikalauti mokėjimą patvirtinančių dokumentų. Išaiškėjus sutarties sudarymo metu neaptartiems automobilio trūkumams, vartotojas pirmiausia turėtų raštu kreiptis į pardavėją ir nurodyti konkretų reikalavimą. Pardavėjas per 10 dienų nuo vartotojo prašymo pateikimo dienos, privalo pateikti motyvuotą atsakymą. Jeigu pardavėjas neišduoda prekės įsigijimą iš pardavėjo patvirtinančio dokumento, vartotojas turėtų kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos. Įtariant nusikalstamus veiksmus savo, kaip vartotojo, atžvilgiu (pvz., automobilio įsigijimo dokumentų ar kitų duomenų klastojimą ir pan.) – į policiją.

GALERIJA

  • Rizika: politikai rudenį pradės svarstyti įstatymo pataisas, kurios už ridos klastojimą numatys net dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.
Rašyti komentarą
Komentarai (28)

LLL

hodometras.... ko gero nuo rusiško žodžio hodit???

Pamparam

perkant auto nereiketu bijoti su ja isvaziavus pasivazineti, sokt i greitkeli ir paspaust kad sirdis paciam drebetu, pakankinti varikli, gal tuomet greiciau islys visokie "papildomi" varikliuko remontai :)

Pamparam

perkant auto nereiketu bijoti su ja isvaziavus pasivazineti, sokt i greitkeli ir paspaust kad sirdis paciam drebetu, pakankinti varikli, gal tuomet greiciau islys visokie "papildomi" varikliuko remontai :)
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS