Šiandien šuneliu Gausu besirūpinančios gyvūnų globos įstaigos „Nuaro fondas“ vadovė Jurgita Gustaitienė sako, kad šis įvykis – vienas žiauriausių, kokius matė per visą savo darbo praktiką. Ji pabrėžia, kad toks žiaurus elgesys su gyvūnu išryškino socialines problemas, kurių vis dar apstu mūsų visuomenėje.

Laiku sureagavo tarnybos

Tai, kas prieš kelias savaites įvyko Ariogaloje, sunkiai suvokiama sveiku protu. Birželio 20-osios pavakarę neblaivi gyventoja sumušė ir gyvą užkasė šunį. Laimei, gyvūnas išgelbėtas, šiandien atidžiai prižiūrimas  veterinarijos gydytojų, savanorių ir jau sveiksta.

Prisiminusi dieną, kai Gausas pateko į „Nuarą“, J. Gustaitienė sako, kad jų savanoriai vyko kaip į eilinį iškvietimą, nes iš pradžių buvo pranešta, kad šuo – nebegyvas. Šiaulių apskrities policija birželio 20 d., apie 16.50 val., gavo pranešimą apie žiaurų elgesį su gyvūnu. Į įvykio vietą atvykę pareigūnai rado ir atkasė namo kieme užkastą dar gyvą, vos leisgyvį šunį.

„Kiekvienąkart viskas priklauso nuo žmogaus. Laimei, policijos pareigūnai suprato, kad, nelaukiant mūsų, šunį reikia atkasti. Jie greitai pamatė, kad šuo rodo gyvybės ženklus. Savanoriai pasakojo, kad važiuojant į kliniką šuo nustojo leisti garsus ir jie manė, kad jis jau nugaišo... Pas mane į kliniką Gausą atvežė 20.50 val.“, – įvykių seką prisimena pašnekovė.

Nerimas: šuo buvo patyręs tokį stiprų šoką, kad net būdamas kritinės būklės bandė šalintis žmonių. / „Nuaro fondo“ nuotr.

Nepamirš šuns reakcijos

To, kaip sureagavo Gausas, patekęs į kliniką, Jurgita nepamirš niekada: „Atsargiai nuėmiau viršutinę narvelio dalį, kad galėčiau jį apžiūrėti. Jis pakėlė į mus, jį ratu apspitusius žmones, raudonas akis. Jam prasidėjo panika. Šuo negalėjo judėti, tačiau akys skendėjo baimėje. Tik pradėjus jį kalbinti, glostyti, nurimo. Gausas išgyveno tikras žmogiškas emocijas ir jų buvo labai daug.“

Tądien Gausui bet kuris žmogus asocijavosi su smurtu, todėl jis iš paskutiniųjų bandė gintis ir saugotis. J. Gustaitienė pripažįsta per visą veiklos laikotarpį mačiusi įvairių gyvūnų gerovės pažeidimų, tačiau neabejoja, kad būtent šis patenka tarp trijų žiauriausių.

Patirtų sužeidimų neatskleidžia

Pamačius kritinę Gauso būklę iškart buvo suprasta, kad jis – ne „Nuaro“ klinikos jėgoms, todėl tą patį vakarą Jurgita šunį nuvežė į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) L. Kriaučeliūno smulkių gyvūnų kliniką. Šuo greitai pateko į intensyvios priežiūros palatą.

Nelengvą padėtį dar labiau sunkino šuns amžius – jam trylika metų. Baimintasi, kad jis gali nepabusti po sedacijos, tačiau, laimei, Gausas įrodė esantis be galo stiprus.

Kokių sužeidimų patyrė Gausas, „Nuaro“ atstovė nekomentuoja, nes tai  jautri ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tačiau Jurgita pasidalijo, kad jam buvo atlikta tomografija, padėjusi nustatyti pažeidimus tiek kaukolėje, tiek visame kūne.

Pažanga: sužalotą keturkojį prižiūrintys savanoriai džiaugiasi, kad jis jau išeina į lauką, jaučiasi energingesnis. / „Nuaro fondo“ nuotr.

Gelbėjo ir Gauso draugą

Gausas buvo ženklintas mikroschema ir tą patį vakarą paaiškėjo tikrasis jo šeimininkas.

„Kaip supratau, prieš šunį smurtavo šeimininko sugyventinė. Iš viešosios erdvės sužinojome, kad tas žmogus augina dar vieną šunį. Žmonės mūsų klausinėjo, ką darysime su juo, ar jis sveikas, o gal irgi sumuštas ar dar blogiau – nebegyvas. Bandėme įtikinti atsakingas tarnybas leisti mums ir kitą šunį paimti, tačiau viskas užtruko. Galiausiai gavome leidimą, bet šuo buvo paleistas į miestelį, mums patiems jį reikėjo sugauti“, – J. Gustaitienė dėkinga žmonėms už pilietišką reakciją.

Vadina stebuklu

Šiuo metu Gausas dienas leidžia LSMU L. Kriaučeliūno smulkių gyvūnų klinikoje. Jis pamažu sveiksta, kiekviena diena atneša vis daugiau naujienų.

„Nuaro“ vadovė su šypsena prisimena ir pirmą šunelio suurzgimą. Tai, kad jis pradėjo rodyti charakterį, – geras ženklas, parodė reakciją į aplinką. Gausas jau vaikšto, jį veterinarijos gydytojai išveda į lauką.

Šią savaitę šunelis sulaukė ir itin svarbios operacijos. Kokia ji, specialistai negali komentuoti, tačiau pabrėžia, kad ji gyvybiškai svarbi. „Nuaro“ savanoriai liepos 1 d. pasidžiaugė, kad operacija pavyko sklandžiai, Gausas pabudo po narkozės. Po operacijos paimti mėginiai išsiųsti į laboratoriją.

Atlikus šunelio apžiūrą, pastebėta tragiška burnos būklė – ji buvo pilna akmenų, sklido labai nemalonus kvapas. Deja, būklė buvo tokia tragiška, kad teko pašalinti dvylika dantų, tačiau visa tai padaryta dėl Gauso sveikatos.

Viltis: J. Gustaitienė tikisi, kad Gauso patirtos kančios nenueis perniek ir bus taisomos gyvūnų gerovės įstatymuose paliktos spragos. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Užgriuvo žmonių dėmesys

J. Gustaitienė sako, kad Gauso istorija parodė, kad žmonės, išgirdę istorijas kaip ši, susivienija. Jie ne tik nešė į kliniką skanesnio maisto, bet ir nuolat domėjosi, kaip jam sekasi, ar nieko netrūksta.

„Nuaro“ socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje netgi prašyta į kliniką nebeskambinti, nes dėl skambučių gausos veterinarijos gydytojai buvo nuolat atitraukiami nuo darbo ir tai ėmė trikdyti klinikos darbą.

„Tai, kad Gausas sveiksta – tikras stebuklas. Žmonės meldėsi, siuntė geras mintis. Po tokių istorijų aš tikrai tikiu stebuklais“, – sunkiai rinkdama žodžius džiaugiasi „Nuaro“ vadovė.

Laukia ilgas procesas

Jau susidarė ir norinčių Gausą priglausti eilė. Tačiau J. Gustaitienė atvira – šiandien apie jo išleidimą į naujus namus negali būti nė kalbos. Šuo dar nepasirengęs tam nei fiziškai, nei emociškai.

Be to, būsimi Gauso šeimininkai turi suprasti, kad tai nėra eilinio šuns istorija. Kai Gausas išsilaižys savo žaizdas, teks padirbėti su psichologiniais randais.

„Šunį atiduosime ne bet kam. Reikia suprasti, kad prireiks Gausą ne tik socializuoti, bet ir dresuoti, gydyti, o tam prireiks ir finansinių išteklių“, – priduria pašnekovė.

Paradoksali situacija

Jurgita pastebi ir gana paradoksalią situaciją: gelbstint ir gydant šunį, kartu gelbėjama ir prieš jį smurtavusi moteris.

Žmonės meldėsi, siuntė geras mintis. Po tokių istorijų aš tikrai tikiu stebuklais.

„Tikimės, kad prieš šunį smurtavusioji bus baudžiama ir gaus realią laisvės atėmimo bausmę. Kuo labiau geriname šuniuko būklę, tuo  padedame ir smurtautojai, nes švelniname potencialią bausmę – juk didžiausia bausmė skiriama, kai gyvūnas nužudomas. Šiuo atveju mes jį išgelbėjome“, – sako „Nuaro“ vadovė.

Ji aiškiai įvardija ir problemas dėl įstatymų: „Reikia peržiūrėti mūsų įstatymus. Svarbu įvertinti ir ilgalaikę gyvūno kančią. Kalbu apie daugintojų šunis, kurie visą savo gyvenimą mato tik narvą arba šunis, pririštus prie grandinės.“

Bendrystė: Gausą išgelbėjusius savanorius nustebino žmonių vienybė – jie aukojo, nešė maisto, žaislų. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Skylėti įstatymai

J. Gustaitienė viliasi, kad Gauso kančia nenueis perniek ir tai padės gerinti kitų gyvūnų gerovę. Tačiau ji pastebi, kad gyvūnų gerovės įstatymai į priekį iriasi per lėtai, o kartais teisės aktai parengiami taip, kad būtų tik parodomieji, neatneštų realios naudos gyvūnams.

„Pas mus priimta tvarka, kad gyvūnų rišti negali veisėjai. Tačiau ar žmogus, vežantis šunį į parodas, jį riš prie būdos? Tai absurdas. Viskas tik antraštėse skambėjo gražiai, bet jokių pokyčių neatnešė. Be to, pas mus kirpti šunų ausis jau uždrausta daug metų, bet nepriimtas įstatymas dėl tokių šunų importo. Lietuvoje galioja visuotinis gyvūnų ženklinimas, bet pas mus į prieglaudą 99,9 proc. gyvūnų patenka neženklinti. Taigi gyvūnai neženklinami“, – įstatymų spragas vardija J. Gustaitienė.

Atvėrė opių problemų

Nuolat susidurianti su žiauraus elgesio su gyvūnais atvejais „Nuaro“ vadovė tikina, kad tai tiesiogiai susiję su socialinėmis problemomis.

„Tokie įvykiai dažniausiai nutinka ten, kur yra socialinių bėdų. Kuo ilgiau bedarbiams leidžiame nedirbti, mokame jiems išmokas, tuo labiau skatiname jų degradaciją. Reikia, kad žmonės būtų motyvuoti eiti į darbą, užsidirbti, gyventi taip, kad patys gautų pinigų, eitų į kolektyvus, socializuotųsi. Dabar pinigai įkrinta į sąskaitą ryte, o vakare jau būna pragerti“, – atvirai rėžia pašnekovė.

Ji pastebi, kad kaimuose, nedideliuose miesteliuose žmonės bijo pranešti apie tai, ką mato darant kaimynus. Tai nedidelės bendruomenės, kur vieni apie kitus viską žino, todėl nemaža dalis žmonių nusprendžia nesikišti ir nesipykti su kaimynu.

„Žmonės bijo ir keršto. Tokie gyvūnų skriaudėjai gali ir pranešusio žmogaus augintinį sužaloti ar nužudyti. Nemaža dalis praneša anonimiškai. Man liūdniausia, kad atvykę iškviestų institucijų atstovai tokiems veikėjams tik išrašo baudą už gyvūno nepriežiūrą ar blogą elgesį. Žinote, ką jie gali daryti su tomis baudomis? Sienas klijuoti kvitais, nes nieko neturi be pašalpų, kurias valstybė duoda. Gyvūnų skriaudėjai žino, kad niekas iš jų atsakomybės nepareikalaus“, – karčių žodžių negaili J. Gustaitienė.

Gyvūnų nuodytojai nedingo

Daug kam žiaurus elgesys su gyvūnais asocijuojasi su fiziniu smurtu, tačiau yra ir kitų ne mažiau pavojingų jo formų. Pavyzdžiui, miestų parkuose, gyvenamųjų namų, daugiabučių teritorijose vis dar primėtoma užnuodytų skanėstų.

„Nuaro“ vadovei į ją kreipęsi žmonės pasakojo, kad nuodų buvo primėtyta Dainavos parke, netoli kūdros.

„Girdžiu tokias istorijas ir netikiu savo ausimis. Tokie žmonės turėtų būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, – įsitikinusi J. Gustaitienė.

Pašnekovė nedvejodama sako, kad priemonių šiai problemai spręsti yra, tačiau parlamentarai kol kas kurti gyvūnų gynėjų prašymams.

Ji pabrėžia, kad norint užkardyti įžūlius šunų, kačių nuodytojus pirmiausia reikia neprekiauti žiurknuodžiais prekybos tinklų parduotuvėse – šiomis prekėmis turėtų būti prekiaujama tik specializuotose parduotuvėse ar veterinarijos klinikose.

Ji primena augintinių šeimininkams, kad, šuniui ką nors nuo žemės surijus, būtina nedelsiant kreiptis į medikus. Jeigu gyvūnas prarijo apnuodyto maisto, svarbi kiekviena minutė.

„Dresuokite savo šunis, kad jie nieko nuo žemės neėstų. Yra pasitaikę, kai apnuodytas gyvūnas užgęsta klinikoje, o apie tai pranešus pareigūnams, jie nelinkę pradėti tyrimo. Per visą mano darbo praktiką neteko girdėti, kad būtų išaiškintas nors vienas nuodytojas“, – apgailestauja J. Gustaitienė.

Siūlo suvienodinti šunų ir kačių gerovės standartus

KD fotomontažas

• Birželį Europos Parlamento (EP) nariai patvirtino pasiūlymus dėl ES taisyklių projekto, kuriuo siekiama pirmą kartą ES lygiu sutarti dėl šunų ir kačių veisimo, laikymo ir priežiūros standartų.

• Europarlamentarai siūlo įpareigoti šunų ir kačių savininkus registruoti visus augintinius ir ženklinti juos lustais, kurių numeriai ir sąsaja su nacionaliniais registrais būtų saugoma Europos Komisijos (EK) valdomoje duomenų bazėje.

• Siekdami užkirsti kelią nesąžiningam šunų ir kačių importui asmeniniais tikslais, vėliau siekiant juos parduoti, EP nariai nori, kad naujosios taisyklės būtų taikomos tiek komerciniam, tiek ir nekomerciniam augintinių importui. Parduoti skirti šunys ir katės prieš jų importą į ES turės būti paženklinti lustais ir užregistruoti nacionaliniame registre. Asmeninių augintinių savininkai bent penkias dienas iki jų atvežimo į ES turės lustais paženklintus gyvūnus užregistruoti atitinkamoje duomenų bazėje internete.

• Europarlamentarai įsitikinę, kad būtina nustatyti griežtesnius veisimo reikalavimus, pavyzdžiui, drausti kergti tėvus ir jų palikuonis iki antros kartos. Jų nuomone, reikėtų uždrausti veisti šunis ar kates, turinčius kraštutinių deformacijų. Šie gyvūnai, kaip ir suluošinti šunys ir katės, neturėtų dalyvauti parodose ar varžybose, mano europarlamentarai.

• Jie taip pat siūlo drausti laikyti ir parduoti šunis ar kates gyvūnų augintinių parduotuvėse. Europarlamentarai siūlo neleisti spygliuotų ir smaugiamų antkaklių be apsauginio mechanizmo naudojimo ir laikyti gyvūnus pririštus ilgiau nei vieną valandą, išskyrus gydymo metu.

• EK duomenimis, 44 proc. ES piliečių laiko augintinius. Prekyba katėmis ir šunimis kasmet sudaro apie 1,3 mlrd. eurų, o 60 proc. jos sudaro prekyba internetu.