Šiandien mūsų, ypač jaunosios kartos, kalba kartais primena lietuvių ir anglų kalbos mišrainę. Ar tokia realybė ir nieko čia nepadarysi? Ar verta stengtis kurti lietuviškus naujų reiškinių, terminų atitikmenis? Kodėl vieni naujadarai prigyja, kiti – ne?
Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus „Kauno diena“ ieško su naujadarus tyrinėjančia Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotoja Agne Aleksaite-Davidavičiene, ką tik išleidusia mokslo studiją „Pagrindiniai stilistiškai žymėtų daiktavardžių naujadaros bruožai“ .
Patogus tarti
– Jaunimas tarpusavyje dažnai bendrauja kalbų mišiniu – pusiau lietuviškai, pusiau angliškais žodžiais su pridėtomis lietuviškomis galūnėmis. Dažnai tai terminai iš kompiuterinio žodyno, nors ne tik. Kiek sukurtais naujais lietuviškais atitikmenimis įmanoma sumažinti vis labiau mūsų kalboje įsitvirtinančius „sulietuvintus“ anglų kalbos žodžius?
– Toks reiškinys neturėtų stebinti, nes ši kalba jiems nesvetima. Filmai, muzika – anglų kalba, kai kurie ir grožinę literatūrą skaito originalo kalba, o ką jau kalbėti apie socialinius tinklus ir tinklalaides, kur lietuviškas turinys užima tik labai nedidelę dalį. Be to, įterpti kokį nors anglišką žodį – madinga. Jaunimo kalbos ypatybės – atskira tema.
Vertinant lietuviškų atitikmenų ir skolinių santykį bendrinėje kalboje, mano nuomone, čia lemiamas vaidmuo tenka žmonėms. Svarbiausias kriterijus – ar lietuvišką žodį priima visuomenė, ar jį vartoja. Jei naujadarą patogu tarti, jis yra trumpas, taisyklingai padarytas ir nekelia kokių nors neigiamų asociacijų, tikėtina, tokį žodį vietoj skolinio žmonės ir pasirinks.
– Pavardykite vietoj svetimžodžių sukurtų naujadarų, sėkmingai prigijusių mūsų kalboje?
– „Asmenukė“, „dėlionė“, „jutiklis“, „kaitlentė“, „naršyklė“, „paštomatas“, „spausdintuvas“, „vadybininkas“ ir daugelis kitų.
Prigijo lietuviški naujadarai „asmenukė“, „dėlionė“, „jutiklis“, „kaitlentė“, „naršyklė“, „paštomatas“, „spausdintuvas“, „vadybininkas“ ir daugelis kitų. Tačiau, ko gero, jau vėlu pakeisti įsitvirtinusį „skrolinti“.
– Kokiems naujadarams, sukurtiems vietoj svetimžodžių, nepavyko prigyti? Kas, Jūsų nuomone, tai lemia – naujo žodžio patogumas tarti, aiškumas, svetimybės išpopuliarėjimo lygis ar dar kas nors?
– Mano galva, sunkiai sekasi daiktavardžiams „šlamštmaistis“ (angl. „junk food“) ir „šlamštlaiškis“ (angl. „spam“). Tokie naujadarai puikiai tiktų liežuviui pramankštinti, bet drįsčiau abejoti, kad, bendraujant greitakalbe, pavyktų šiuos žodžius sklandžiai ištarti iš pirmo karto. Be mano jau įvardytų kriterijų, labai svarbu, kad naujadaras atsirastų laiku. Jei skolinys jau yra paplitęs, įleidęs šaknis, jį išrauti ir pakeisti lietuvišku žodžiu labai sunku.
– Vis dažniau vartojami ir angliški žodžiai su lietuviškomis galūnėmis, nors turime tą patį reiškiančius lietuviškus žodžius, kad ir „update’inti“ ar „hate’eris“ (teisybės dėlei, žodis „nekentėjas“ nedažnai vartojamas). Kaip tokioje dvikovoje padėti išlikti lietuviškam variantui?
– Lietuviškas variantas turi būti geresnis. Tokių atitikmenų turime ieškoti visi kartu, pavyzdžiui, laidoje „Nepatogūs klausimai“ aktorius Arnoldas Eisimantas, kalbėdamas apie heiterius, spontaniškai sukūrė naujadarą „pagiežietis“ (menk. kas jaučia pagiežą).
Kuria patys žmonės
– Kaip gimsta naujadaras? Ar dažniau tai būna kokio nors žinomo asmens pasakytas ir prigijęs žodis, ar kalbininkai specialiai dirba ieškodami lietuviškų svetimžodžių ar tarptautiniais jau pripažintų žodžių atitikmenų?
– Naują žodį galime sukurti patys arba pasiskolinti iš kitos kalbos. Iškart noriu pabrėžti, kad kalbininkai naujadarų nekuria. Tai mitas. Apsilankę internetiniame Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne pamatysite, kad naujus žodžius kuria visuomenė: rašytojai, vertėjai, žurnalistai, politikai, nuomonės formuotojai ir kt.
Beje, šiame duomenyne fiksuojami ir kalbos mitai, pavyzdžiui, prie daiktavardžio „vielabraukis“ (juok. linksmas troleibuso pavadinimas) rasite tokią informaciją: „Sklando mitas, kad šį žodį yra sukūrę kalbininkai, turėdami rimtų ketinimų pakeisti skolinį „troleibusas“; tačiau „vielabraukis“ yra tik anekdotų srities žodis, sukurtas nežinomo autoriaus.“
– Kas sumanė sėkmingiausius naujadarus, pakeitusius svetimžodžius ar tarptautinius žodžius?
– Lietuviškų atitikmenų ieškome visi kartu, o naujadaro sėkmės receptas labai paprastas: jei žmonėms naujas žodis patinka, jis plinta iš lūpų į lūpas ir laikui bėgant pakeičia svetimybę. Taip nutiko ir su naujadaru „asmenukė“ (autoportretine nuotrauka, dažniausiai daroma išmaniuoju telefonu ar interneto kamera ir dedama į socialinius tinklus). Vos tik pradėjo plisti skolinys „selfis“, žmonės kaipmat sukūrė lietuvišką atitikmenį „asmenukė“, kuris viešojoje vartosenoje pakeitė „selfį“. Žinoma, šnekamojoje kalboje dar galima išgirsti abu variantus.
– Kokiais atvejais dažniausiai kuriami naujadarai – naujiems reiškiniams ar technologinėms naujovėms įvardyti ir kodėl?
– Naujadarai kuriami dėl dviejų priežasčių. Pirma – keičiasi mūsų gyvenimas, todėl mums reikia naujų daiktų, reiškinių ir profesijų pavadinimų. Antra – norime išreikšti savo emocijas, įvertinti kokį nors žmogų ar susiklosčiusią situaciją. Šiai grupei priklauso naujadarai „balionizmas“ (iron. su kontrabandiniais balionais, atskrendančiais į Lietuvą iš priešiškų valstybių ir trikdančiais oro uosto darbą, susijusi sumaištis valstybėje; šios problemos išpūtimas iki politinio absurdo), „čekistas“ (iron. savivaldybės tarybos narys, kai kada neteisėtais būdais renkantis čekius kanceliarinėms išlaidoms pateisinti), „kiaulega“ (juok. kiaulinantis kolega (kiaulė + kolega), „vyrozauras“ (juok. vyras, priklausantis nykstančiai tikrų vyrų rūšiai (vyras + dinozauras) ir kt.
– Savo mokslo darbuose esate minėjusi, kad daugiausia naujadarų – neigiamos konotacijos. Kodėl?
– Tokį reiškinį galima paaiškinti psichologinėmis ir socialinėmis priežastimis. Mes greičiau atkreipiame dėmesį į neigiamus dalykus, nes, pasak mokslininkų, žmogaus smegenys natūraliai labiau sutelkia dėmesį į neigiamas patirtis nei į teigiamas, be to, neigiami įvykiai palieka stipresnį emocinį pėdsaką nei teigiami, todėl lengviau įsimenami.
Kalbininkai naujadarų nekuria – juos kuria visuomenė: rašytojai, vertėjai, žurnalistai, politikai, nuomonės formuotojai ir kt.
Neigiamų žodžių gausa atskleidžia, kad šiuo metu gyvename itin sunkiu laikotarpiu, lietuvių akiratyje – vidaus ir užsienio (geo)politikos problemos, Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą ir kt. Žmonės piktinasi susiklosčiusia situacija ir kurdami naujadarus parodo savo emocijas. Pavyzdžiui, kai kurių politikų ir valstybių pataikavimas Putinui niekinamai pavadintas naujadaru „putlaižiavimas“ (nusižeminantis pataikavimas diktatoriaus Vladimiro Putino valdomai ir Ukrainą užpuolusiai Rusijai (Putinas + padlaižiavimas).
Keisti ar nekeisti
– Kiek šiuolaikiniame globaliame pasaulyje reikia ieškoti paplitusiems terminams savos kalbos atitikmenų? Gal Europoje neišvengiamas visų kalbų angliškėjimas? Ar ir mūsų kaimynių Baltijos šalių, kitų Europos tautų kalbos patiria analogiškų pokyčių?
– Daugelį kalbų veikia šių dienų „lingua franca“ – anglų kalba, o anglakalbis turinys, atsiradus internetui ir socialiniams tinklams, plinta kaip niekada. Jei norime, kad mūsų kalbos pamatai išliktų lietuviški, savų atitikmenų kūryba neturėtų nutrūkti. Žinoma, tikrai ne visus skolinius reikia keisti. Didesnė blogybė – bendrinei kalbai nebūtini, nereikalingi skoliniai, pavyzdžiui, veiksmažodis „deliverinti“. Kartais sakoma: „Kurjeris deliverina maistą.“ Kodėl netinka „Kurjeris pristato maistą“?
– Šiuolaikinėje mūsų visuomenėje paveiki nuomonės formuotojų, dažniau vadinamų „influenceriais“ (gal įmanoma ir čia sugalvoti geresnį lietuvišką atitikmenį?), nuomonė. Gal būtų sėkminga akcija, jei jie kreiptųsi į savo sekėjus ragindami gryninti savo lietuvių kalbą?
– Manau, papildomo raginimo net nereikėtų, nes visuomenė jau dabar aktyviai kuria įvairius atitikmenis ir bando surasti geriausią lietuvišką žodį. Šiai profesijai pavadinti prikurta ir pasiskolinta apie 30 įvairaus atspalvio daiktavardžių. Duomenyne fiksuotas naujadaras „įtakdarys“, kuris, jei žmonėms patiks, galėtų pakeisti svetimybę „influenceris“.
Juokaudama visuomenė prikūrė ir daugiau žodžių: „įtakininkas“, „įtakiukas“, „įtakonešis“, „burbulenceris“ (juok. savo informaciniame burbule veikiantis nuomonės formuotojas) ir kt. Į mūsų kalbą atėjo ir skoliniai: „megainfluenceris“ (stambaus masto įtakdarys, socialinių tinklų žvaigždė), „makroinfluenceris“ (itin daug, iki kelių šimtų tūkstančių, sekėjų turintis socialinių tinklų įtakdarys), „mikroinfluenceris“ (nedaug, 1 tūkst.–10 tūkst., sekėjų socialiniuose tinkluose turintis, bet kokybišką turinį kuriantis įtakdarys). Socialiniuose tinkluose veikiančioms mamoms pavadinti turime atskirą žodį – „mamfluencerė“ (nuomonės formuotoja (įtakdarė), savo motinystę naudojanti turiniui socialiniuose tinkluose kurti).
Naujadarai, kaip ir kiti žodžiai kalboje, parodo mūsų emocijas. Kai kuriuos žmones pykdo nedori ir pasitikėjimo nekeliantys nuomonės formuotojai. Jie niekinamai praminti „šūdinfluenceriais“. Pyktelėjęs prodiuseris Martynas Tyla sukūrė dar vieną žodį – „fuflenceris“ (menk. įtakdarys, kurio nuomonė laikoma beverte, nepagrįsta, paviršutiniška).
– Vis dėlto pusšimtį metų buvome okupuoti, tikslingai rusinami, tačiau rusicizmų šnekamojoje kalboje buvo mažiau nei dabar anglicizmų. Kodėl dabar nesiekiame išsaugoti savo kalbos grynumo?
– Aš tokio niūraus paveikslo nepieščiau. Internetas ištrynė iki tol buvusias aiškias ribas, o mus kasdien pasiekia milžiniškas naujienų srautas ir anglakalbis turinys. Anksčiau žmonės tokių galimybių neturėjo. Bėda, kad naujų technologijų ir pan. pavadinimai pirmiausia išplinta anglų kalba, o laiku neradus lietuviško atitikmens, įsitvirtina skolinys. Taip nutiko su veiksmažodžiu „skrolinti“ (slankioti kompiuterio ar kito įrenginio liečiamuoju ekranu aukštyn–žemyn). Vargu, ar pavyks jį pakeisti, nes, mano galva, jau šiek tiek per vėlu, bet, žinoma, niekada negali žinoti, kas ir kada gali sukurti puikų lietuvišką atitikmenį.
Dar vienas keblumas – į šalį plūstantys kitakalbiai. Natūralu, kad, kol atvykėlis nemoka lietuvių kalbos, jis prie angliško žodžio prilipdo lietuvišką galūnę ir taip bando susikalbėti. Mums universitete kaip sėkmingo, svetimybę išstūmusio naujadaro pavyzdį pateikdavo daiktavardį „sauskelnės“. Deja, dabar vis dažniau girdžiu abu variantus, tad į vartoseną grįžta ir „pampersai“.
– Koks anglicizmas Jums pačiai labiausiai nepatinka ir norėtumėte jį pakeisti lietuvišku atitikmeniu? Beje, ar esate pati sukūrusi kokį naujažodį? Kuris iš per pastaruosius kelerius ar daugiau metų sukurtas naujadaras jums atrodo sėkmingiausias?
– Negalėčiau įvardyti nei mane erzinančių, nei pačios sukurtų žodžių, nes jų nėra. Jau minėti naujadarai „asmenukė“, „dėlionė“, „jutiklis“, „kaitlentė“, „naršyklė“, „paštomatas“, „spausdintuvas“, „vadybininkas“ puikiai prigijo kalboje, tad juos reikėtų vertinti kaip sėkmingus.
Šiemet – „balionizmas“?
– Kaip registruojami, įteisinami naujadarai? Ar Lietuvių kalbos komisija turi palaiminti naujadarą kaip tinkamą vartoti?
– Naujažodžių duomenyne pateikiami nauji žodžiai, kurie nebuvo fiksuoti pagrindiniuose lietuvių kalbos žodynuose, t. y. „Lietuvių kalbos žodyne“, „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ ir „Tarptautinių žodžių žodyne“. Jei žodis iki šiol nebuvo pateiktas žodyne, jį galima traukti į bazę. Svarbu pabrėžti du dalykus. Pirma, šiame duomenyne kaupiami tik realiai pavartoti žodžiai iš konkrečių šaltinių (knygų, socialinių tinklų, žiniasklaidos, įvairių dokumentų, tinklaraščių ir pan.). Antra, jei žodis pateiktas duomenyne, dar nereiškia, kad jį galima vartoti bendrinėje kalboje. Reikėtų pasiskaityti pastabas vartotojams ir pasižiūrėti naujažodžio kodifikaciją.
– Kiek žodžių šiemet pasipildė Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas? Beje, ar žodis „naujažodis“ – taip pat naujadaras?
– Beveik 1 tūkst. – tiek naujažodžių šiemet atsirado duomenyne.
Daiktavardžio „naujažodis“ duomenyne nerasite, šis žodis fiksuotas pagrindiniuose lietuvių kalbos žodynuose, tad nėra laikomas nauju žodžiu.
– Kiek naujažodžių yra šiame duomenyne?
– Šiuo metu Naujažodžių duomenyne fiksuota 11,5 tūkst. naujažodžių, kuriuos sukūrė žmonės. Duomenynas kasmet papildomas 500–1 400 įrašų.
– Koks galėtų būti 2025 m. naujažodis?
– Nuo 2017 m. Lietuvoje vyksta Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai. Pernai visuomenė Metų žodžiu išrinko naujai sukurtą veiksmažodį „blinkevičiūtinti“ (pažadėti, bet neištesėti), o komisija – naujadarą „norimybė“ (norimas dalykas). Šio daiktavardžio vartosena tapo itin aktuali Rusijos ir Ukrainos karo įvykių fone. Karybos ekspertai Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas, rašydami karo įvykių apžvalgas, gana dažnai mini šį naujadarą kaip prieštarą realybei.
2025-ųjų Metų žodžiu galėtų tapti mano jau minėtas daiktavardis „balionizmas“, o kokį žodį (nebūtinai naujažodį), kuris geriausiai atspindi šių metų aktualijas, pasirinks žmonės, parodys greitai vyksiantys Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai.
(be temos)
(be temos)
(be temos)