Išsamesnis aiškinimas

Prieš kiekvienas "Žalgirio" rungtynes Eurolygoje, per jų ilgąsias pertraukas ir po varžybų LRT televizijos žiūrovams pateikiami žaidimo vertinimai ir komentarai. P.Cubera pastaruoju metu studijoje apie krepšinio subtilybes kalbasi su profesionaliu treneriu Mindaugu Braziu. Sporto žurnalistas išskiria, kad šiose laidose unikalu tai, kad kiekvienų rungtynių metu tiesiogiai karpomi svarbiausi žaidimo epidzodai, kurie iš karto vizualiai pateikiami kartu su krepšinio profesionalo paaiškinimais.

"Koronaviruso apribojimai mums neleidžia į studiją pasikviesti dviejų svečių, todėl pastaruosius du mėnesius esame tik su Mindaugu. O su Tomu Purliu ir dar vienu kolega – Hariu Zenkovu kiekvieną savaitę kalbamės LRT portalo tinklalaidėje "Čempionų pietūs. Eurolyga", – bendrą LRT Eurolygos naujienų paketą pristato P.Cubera.

Jis sako, kad didžiausi namų darbai prieš kiekvienas "Žalgirio" rungtynes ir pasiruošimas jų metu veikiausiai tenka M.Braziui. "Jis turi prisikarpyti vaizdų, pagalvoti, apie ką kalbės. Žurnalistai retai taip supranta krepšinį, kaip profesionalūs treneriai. Kiek žinau, mes pirmieji Lietuvoje šitaip pateikiame jau rungtynių metu karpytus vaizdus. Be to, turėjome idėją kalbėti ne tik apie rungtynes, bet ir terminus", – paaiškina žurnalistas.

Jis atvirai džiaugiasi pastebimu Lietuvos krepšinio žiniasklaidos bendruomenės sutvirtėjimu. Atsirado puikiai savo sritį suprantančių krepšinio komentatorių, kartu su jais – ir terminų, kurie dažniausiai sunkiai išverčiami į lietuvių kalbą.

"Pick and roll" (derinys "du prieš du") terminą turbūt jau žino visi, bet terminų tikrai yra labai daug. Tarp LRT televizijos žiūrovų yra ir vyresnių žmonių, be to, ir ne dėl amžiaus kai kurių dalykų kartais nesupranti. Manau, kad prieš rungtynes Mindaugo rodomi paaiškinimai, kaip mes juokais sakome – visuomenės švietimas krepšinio pagrindais, yra labai vertingi ir įdomūs. Tai tikrai darė ne vienas žmogus, bet gyvai karpomi epizodai, kurie praėjus vos kelioms minutėms po rungtynių parodomi žiūrovui, analizuojami esminiai rungtynių momentai, yra labai didelis ir įdomus žingsnis", – nei kiek neabejoja P.Cubera.

Varžybų užkratas

Lietuvoje nebūti krepšinio sirgaliumi neįmanoma. Sportas P.Cuberos gyvenime taip pat atsirado pirmiausia nuo krepšinio: vaikystėje kieme su draugais žaidžiant, treniruotėse. Tačiau vienas ryškiausių pirmųjų vaikystės prisiminimų yra "Žalgirio" laimėtas Eurolygos finalas 1999 m.

"Man buvo aštuoneri metai, buvau kažką susižeidęs ir žiūrėjau tas varžybas gulėdamas lovoje. Aišku, Sidnėjaus olimpinės žaidynės, kai man buvo dešimt metų, taip pat labai įsimintinos. Prisimenu, kaip su tėčiu kėlėmės naktį žiūrėti Lietuvos ir Kinijos rungtynių… Kai grupėje žaidėme su Amerikos rinktine, į mokyklas nėjome, kiti bėgo iš pamokų, kad pamatytų tas rungtynes, ar mokyklose žiūrėjo. Vėliau buvo pusfinalis, kurio vos nelaimėjome…" – prisimena šiandien jau sporto žurnalistas.

Jis visada domėjosi ir futbolu – nuo vaikystės nėra praleidęs nė vieno UEFA Čempionų lygos finalo ar pasaulio čempionato. "Lietuvoje įprastuose portaluose – ne tik sporto – jau atsiranda žurnalistų, kurie rašo tik apie krepšinį ar daugiau apie futbolą, bet norėdamas valgyti duoną Lietuvos sporto žiniasklaidoje dažniausiai turi domėtis visomis sporto šakomis. Man ir lengvoji atletika, ir plaukimas labai patinka – dirbau pasaulio plaukimo čempionate. Jeigu reikėtų rinktis, ar važiuoti į olimpines rungtynes, ar į pasaulio futbolo čempionatą, vis dėlto rinkčiausi olimpines žaidynes, nors jau esu vieną kartą jose buvęs", – atvirauja P.Cubera.

Palaikyk "Rytą" ar ne, bet pastaruosius sezonus tu žinai, kad jis niekaip negali prilygti "Žalgiriui" Lietuvos čempionate.

Daugiau intrigos

Gimęs Kaune, bet užaugęs Skuode, P.Cubera niekada nebuvo didelis kurios vienos Lietuvos krepšinio komandos gerbėjas.

"Aišku, 1998 m. visi "Žalgirį" palaikėme. Paskui Lietuvoje iškilo "Rytas". Buvau tokio amžiaus, kai būtinai reikėjo palaikyti ne tą komandą, kurią visi palaiko, – sirgdavau už "Rytą". Juk ir du Europos taurės titulai pelnyti, bet manau, kad tik visiški "Žalgirio" sirgaliai "Ryto" tada Europoje nepalaikė. Visada palaikiau lietuvių komandas, kurios žaidžia užsienyje. Turiu savybę palaikyti silpnesnį, nors, aišku, palaikyk "Rytą" ar ne, bet pastaruosius sezonus tu žinai, kad jis niekaip negali prilygti "Žalgiriui" Lietuvos čempionate. Retas Lietuvoje apie krepšinį rašantis žurnalistas, kai "Žalgiris" žaidžia su "Rytu", teikia kuriam pirmenybę. Prieš kelerius metus, kai "Rytas" laimėjo Karaliaus Mindaugo taurę, buvo nuostabios rungtynės – palaikyk, ką nori, bet tai buvo įspūdingas reginys", – nepamiršta jis.

Buvo laikai, kai tik Lietuvos čempionatą laimėjusi komanda galėdavo dalyvauti "Eurolygoje". Kažkada tai buvo paskata "Rytui" laimėti prieš "Žalgirį". "Dabar, net "Žalgiriui" netapus čempionu, jis vis tiek žaistų "Eurolygoje", ir aš manau, kad daugelis sirgalių netgi norėtų, kad konkurencija būtų truputėlį didesnė – tikrai būtų įdomiau žiūrėti Lietuvos čempionatą. Visi kalba, kad LKL čempionatas yra turbūt gražiausias per pastaruosius kelerius metus rinkodaros ir matomumo prasme ir kartu vienas neįdomiausių sportine prasme, jeigu kalbėtume apie pirmas tris komandas, nes paprasta nuspėti, kas laimės pirmą vietą, kas greičiausiai bus antras ir kas išsirikiuos toliau", – įžvalgomis dalijasi P.Cubera.

"Žurnalistas negali labai aiškiai palaikyti vienos komandos. Aišku, "Žalgiriui" žaidžiant "Eurolygoje" turi būti visiškas kietakaktis, "Ryto" palaikytojas, kad linkėtum pralaimėti "Žalgiriui", – juokiasi jis.

Komandinis sportas nugali

P.Cubera sako nežinantis tikslaus atsakymo į klausimą, kodėl lietuviai taip krepšinį myli. "Gal nuo vaikystės? Kai tėvai 1988 m. ūžė galvas varžybų su "CSKA" metu? Tikriausiai tai visiems pasilieka. Tarpukariu lietuviai futbolu anksčiau susidomėjo: tiek futbolo rinktinė anksčiau susidarė nei krepšinio, tiek net rezultatai tuo ankstyvuoju periodu buvo geresni už krepšinio – futbolo rinktinė ir olimpinėse žaidynėse dalyvavo. Kad ir kaip pasisekė, buvo pakviesti ir tik vėliau krepšinis išpopuliarėjo. Apskritai futbolas yra populiaresnė sporto šaka, kodėl sovietiniais laikais taip prikibome prie krepšinio – sunku paaiškinti. Todėl ir manau, kad devintasis dešimtmetis buvo labai svarbus, krepšinis ir politika susijungė į viena. Mano šeimoje nei tėvas, nei mama nebuvo tokie, kurie dėl krepšinio numirtų prie televizoriaus ekrano, bet vis tiek pagrindinius turnyrus olimpiadoje įsijungdavome pasižiūrėti", – pamena jis.

Žurnalistas įsitikinęs, kad komandinis sportas visada bus masiškesnis reiškinys, jį yra kur kas įdomiau stebėti. "Atėjęs į plaukimo važybas minutę ar tris pažiūri, ir viskas baigiasi, bėgimas taip pat panašiai trunka, atletika – truputį ilgiau, bet komandiniame sporte daugiau skirtingų charakterių, komandiškumo, žmonių tarpusavio santykių. O kai esame krepšinyje stipriausi, tai ir žiūrėti jį įdomiausia. Domėkis Lietuvos futbolu, kiek nori, bet kai įsijungi televizorių ir visada įvarčiai krenta ne į tuos vartus, kada nors – kad ir koks gerbėjas būtum – nusibos. Žmonėms reikia pergalių", – sako P.Cubera.

"Suvedė visi vaikus į plaukimą – Rūta baigė karjerą. Dabar yra Danas, o jeigu po Dano dar kas neatsiras, niekas ir vėl nebesirinks plaukimo. Tai yra visiškai normalus reiškinys. Lietuvis kokioje nors bėgimo rungtyje, kur dominuoja kitų fizinių savybių žmonės, užėmė 20 vietą ir džiaugiasi, o kitas lietuvis sako: "Jeigu ne prizinė – čia ne vieta." Komandiniame žaidime kitaip – gali išsilieti ant teisėjų ar ant sėkmės", – šypsosi žurnalistas.

"Lietuvoje į kai kuriuos krepšininkus pasižiūri ir supranti, kad jei jis būtų gimęs ne Lietuvoje, krepšininku tikriausiai ir nebūtų. Jis žaidžia LKL vidutinėje komandoje, uždirba daugiau negu vidutinis lietuvis, gali susitaupyti pinigų per karjerą, bet kitoje šalyje tikriausiai būtų kitą sporto šaką pasirinkęs. O Lietuvoje visi pradeda nuo krepšinio", – sako P.Cubera.