MAŽOMS PARTIJOMS – NYKIMO METAS

Nykštukinėse partijose – karštligiška panika. Jei iki kovo 1-osios paaiškės, kad politinis susivienijimas turi mažiau nei 2 tūkst. narių, jam gresia išnykimas. Dvi žemaičių vardą turinčios partijos taip pat rezga planus, kaip išsilaikyti politinėje arenoje.

Jungtuvės – migloje

Dar visai neseniai vertinta Žemaitijos partijos korta jau po savaitės gali tapti bevertė.

Viešumoje buvo pasklidę svarstymų, kad ši partija galėtų susijungti su pinigų plovimu įtariama partija "Tvarka ir teisingumas".

Toks žingsnis būtų palankus "tvarkiečiams", kurie, panašu, pasimokė iš Darbo partijos patirties.

Lietuvos apeliacinis teismas, išteisindamas juridinį asmenį – Darbo partiją juodosios buhalterijos byloje, konstatavo, kad restruktūrizuotas darinys negali atsakyti už savo pirmtaką.

2013 m. "darbiečiai" restruktūrizavosi, susijungdami su Leiboristų partija.

Ar bus pasinaudota ir Žemaitijos partijos koziriu?

Šios partijos faktiniu vadovu prisistatantis Romualdas Miceika patvirtina, kad derybos su partijos "Tvarka ir teisingumas" įkūrėju Rolandu Paksu vyko, bet galutiniai sprendimai – vis dar migloje.

"Ir ne tik su šia partija kalbėta. Pasiūlymų gal dešimt buvo. Tačiau kam jungtis su mažiukais? Nematau jokios naudos", – kalbėjo R.Miceika.

Žemaičiai susivienijo?

R.Miceika skaičiavo, kad šiuo metu Žemaitijos partijoje yra 1 148 nariai.

Anksčiau šiai partijai vadovavo Vaclovas Vasiliauskas. Kol kas jis partijos pirmininku registruotas ir Teisingumo ministerijos duomenų bazėje.

Tačiau R.Miceika aiškina, kad V.Vasiliauskas yra pasitraukęs iš partijos veiklos, ir jis pats perėmė partijos vairą.

Tačiau vakar kalbintas Žemaitijos partijos vienas steigėjų, buvęs Klaipėdos tarybos narys Egidijus Sabataitis, driokstelėjo naujieną, kuri nustebino abiejų žemaičių vardą turinčių partijų atstovus – esą Žemaitijos ir Žemaičių partijos jau susijungė.

"Kaip tai susijungė? Aš juk portfelyje partijos antspaudą nešiojuosi. Einu pažiūrėti, ar dar tebeturiu jį", – kalbėjo žado netekęs R.Miceika.

Skyrėsi, kad susijungtų?

Pats E.Sabataitis dienraščiui tvirtino, kad sprendimas žemaičiams jungtis jau yra ir tik laiko klausimas, kada procesas pajudės iš esmės.

"Ne, pavadinimo nekeitė, Žemaičių liko. Dabar turėtų būti apie 2,5 tūkst. narių partijoje. Aš įkūriau Žemaitijos partiją, o Egidijus Skarbalius įkūrė Žemaičių partiją. Tačiau dabartinį vadovą išsirinks visuotinė sueiga. Kada ji bus? Nežinau, bet bus", – aiškino E.Sabataitis.

Jo teigimu, Žemaitijos partijos kūrime dalyvavo dauguma tų narių, kurie paliko Žemaičių partijos gretas.

"Apie 65 proc. yra klaipėdiečiai. Tai mes ir kūrėme antrą partiją, kad vėliau galėtume susijungti ir sudaryti vieną gražų derinį", – kalbėjo E.Sabataitis.

Norėtų keisti valdžią rajone

E.Skarbalius dienraščiui patvirtino, kad nuo Žemaičių partijos vadovavimo jis yra nusišalinęs.

O Žemaitijos partijos vadovu prisistatantis R.Miceika pasakojo priešingą istoriją.

"Pats E. Sabataitis išmestas iš partijos. Kai tik buvo pradėtas tyrimas dėl narkotikų vartojimo, mes stabdėme jo narystę. O pasitvirtinus duomenims pašalinome", – rėžė R.Miceika.

E.Sabataitis į kvaišalų skandalą įsisuko 2009 m., būdamas Klaipėdos tarybos narys.

Paklausus, kokių politinių ambicijų gali turėti pagausėjusi Žemaičių partija, E.Sabataitis tarstelėjo, kad užmojai gana platūs.

"Žinoma, kad yra ambicijų, kam ta partija tuomet? Bet daugiau savivaldos lygmeniu. Klaipėdos rajone reikėtų valdžią keisti. O gal ir liberalams uostamiestyje reikėtų įkąsti?" – rėžė E.Sabataitis.

Žemaičiai – ne avinai

Oficialiai Žemaičių partijai vadovaujantis Stasys Gvazdžiauskas taip pat neigė E.Sabataičio žodžius, esą Žemaičių partija jungiasi su Žemaitijos partija.

"Kažkada buvo kalbėta, tačiau derybos nutrūko dar prieš keletą metų. Mūsų partijoje yra per 2,1 tūkst. narių. E.Sabataitis gali aiškinti, ką tik nori, bet partijos pirmininkas esu aš. Jokių sąrašų man niekas neperdavė", – kalbas paneigė S.Gvazdžiauskas.

Žemaičių partijos vedlys tikino, kad žemaičių, lyg avinų, bet kas iš gardo į gardą nepavaikys.

"Žmonės parašė pareiškimus stojantys į Žemaičių partiją, o ne Žemaitijos. Pirma reikia sušaukti partijos susirinkimus, oficialiai paskelbti apie susijungimą, čia viskas užtruktų apie mėnesį. Reikia paskelbti didžiąją sueigą ir dar pažiūrėti, ar žmonės pritars susijungimui", – kalbėjo S.Gvazdžiauskas.

S.Gvazdžiauskas tikino, kad jo partijai išnykimas negresia. Tačiau tarp Žemaitijos partijos narių sklando įtarimų, kad konkurentai, Žemaičių partija, per itin trumpą laiką savo gretas pagausino šimtais narių.

"Per metus gretos pagausėjo 600–700 narių. Prieš metus turėjome 1,4 tūkst. narių. Sužinoję, kad partijai yra reikalavimas turėti ne mažiau kaip 2 tūkst. narių, raginome stoti. Gal bus ir 3 tūkst. netrukus", – žadėjo S.Gvazdžiauskas.

Išgelbėjo 27 nariai

Kam reikalingos tokios intrigos apie neva besijungiančias partijas?

Teisingumo ministerijos Informacinių išteklių koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Žana Jerochovienė išaiškino, kur gali slypėti postringavimų apie partijų susijungimus užkulisiai.

"Žemaičių partija yra veikianti ir ji pateikė sąrašus, kuriuose oficialiai yra 2 027 piliečiai. Žemaitijos partija mus ignoruoja nuo 2014 m. ir jokių duomenų nepateikia. Bet sausio mėnesį gavome dokumentus dėl duomenų keitimo. Jie norėjo pakeisti pirmininką. Tačiau ministerija atsisakė patvirtini dokumentų atitikimą įstatymų reikalavimams. Pirmininkas išliko V.Vasiliauskas. Tai įregistruota Juridinių asmenų registre. R.Miceika prisistato partijos pirmininku, nes buvo išrinktas jų valdymo organe. Tačiau mes jo pirmininku nepatvirtinome", – aiškino Ž.Jerochovienė.

R.Miceika teigė, jog jis Teisingumo ministerijai, kaip vyriausiasis partijos senato narys, yra pateikęs dokumentus, kad jis yra faktinis Žemaitijos partijos vadovas.

"Informavau ministeriją, kad aš poste liksiu, kol įvyks visuotinė sueiga ir bus išrinktas naujas vadovas", – aiškino R.Miceika.

Vyksta narių vilionės?

Teisingumo ministerijos specialistė tikino, kad kalbos apie dviejų žemaitiškų partijų susijungimą telieka tušti plepalai.

"Kol jie nepateiks dokumentų apie partijų reorganizavimą, apie susijungimą negali būti nė kalbos. Tai yra ilgas procesas. Tai užtrunka apie mėnesį. Pirmiausia turi būti parengtos reorganizavimo sąlygos, apie tai turi būti viešai paskelbta. Juridinių asmenų registre turi būti įregistruotas naujas statusas. Dar reikėtų suorganizuoti vienos ir kitos partijos suvažiavimus ir po to rengti jungiamąjį suvažiavimą", – paaiškino specialistė.

Dėl kokios priežasties skleidžiamos kalbos apie partijų susijungimą, Ž.Jerochovienė tikino oficialių žinių neturinti.

"Galbūt veikianti partija norėtų pervilioti kitos partijos narius? Aš tik spėju. Niekas iš šių partijų nesikreipė į ministeriją skųsdami, kad partijų duomenis kas nors naudoja neteisėtai", – teigė specialistė.

Ž.Jerochovienė aiškino, kad piliečiui pareiškus valią tapti kurios nors partijos nariu, antrą kartą jokia kita politinė jėga negali jo įtraukti į savo sąrašus.

Ministerijos tinklalapyje bet kuris pilietis gali pasitikrinti, ar nėra įtrauktas į kokios nors partijos sąrašus.

Išregistruos be teismo

Panašu, kad toms partijoms, kurios iki kovo 1-osios neįstengs surinkti 2 tūkst. narių, gresia tyli mirtis.

"Jei duomenys nepateikiami, juridinių asmenų registrų tvarkytojas praneša partijai, kad bus pradėtas jos likvidavimas. Procesas pradedamas po metų supaprastinta tvarka, nesikreipiant į teismą. Yra ir daugiau panašių pavyzdžių, kai partijos viešai kalba apie susijungimus ar reorganizacijas. Tačiau teisinių žingsnių nebuvo žengta", – konstatavo Ž.Jerochovienė.

Tai, kad Žemaitijos partija gali nebespėti į jau nuvažiuojantį politinio išlikimo traukinį, R.Miceikos nenuliūdino.

"Man negaila. Turime visokių veiklų. O didelių politinių ambicijų ir neturėjome. O gal dar pavyks susiderėti?" – vylėsi R.Miceika.

Už manipuliacijas – byla

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas nesistebėjo, kad prieš pasibaigiant terminui pateikti narių sąrašus partijose prasidėjo bruzdėjimai.

"Teisinis partijos statusas turi būti registruotas. Negali du vadai sueiti ir sudėti į krūvą narių sąrašus. Gal tokie vadai savo partijų įstatų neskaito? Tiesa, pasitaikė toks atvejis, kai viena partija turėjo du vadovus. Vienas turėjo antspaudą, kitas valdė banko sąskaitą. Jie ten kovėsi ir net norėjo kelti du sąrašus rinkimuose. Bet mes jiems pateikėme ultimatumą, kad baigtųsi cirkai", – kalbėjo Z.Vaigauskas.

VRK pirmininkas pripažino, kad politinėje kovoje pasitaiko ir kriminalais dvelkiančių istorijų.

"Na, taip, visko būna. Ir sąrašus pasiima. Buvo čia toks vienas partijos pirmininkas, kuris statėsi namus. Tai jis savo statybininkams pareiškė, kad nemokės avansų ir atlyginimų, jei jie nestos į jo partiją. Aišku, iš tokios lipdytos partijos vėliau nieko nelieka", – pasakojo Z.Vaigauskas.

Jis prisiminė ir kitą kuriozinį atvejį, kai pilietis panoro išstoti iš vienos partijos.

"Tačiau šioji jo neišleido. Sako: esi mano narys ir turi būti", – juokėsi Z.Vaigauskas.

Tiesa, VRK pirmininkas akcentavo, jog, paaiškėjus, kad kuri nors politinė jėga į savo sąrašus įtraukė asmenį, kuris jau priklauso kitai partijai, jos atstovams teks lankytis prokuratūroje.

"Jei viena iš partijų nepateiktų savo narių sąrašų, ir Teisingumo ministerija negalėtų patikrinti, ar sąrašai nesidubliuoja, tuomet jau būtų kriminalas", – pripažino Z.Vaigauskas.

Šis faktas byloja, kad vis dėlto yra galimybė sukčiavimui. Ant išnykimo ribos balansuojančių partijų sąrašais iš tiesų įmanoma manipuliuoti, nebent patys partijų nariai susektų, kad jau tapo kito politinio judėjimo nariais.