Civiliniame kodekse siūloma įtvirtinti nuostatą, tiesiogiai apibrėžiančią galimybę išsireikalauti nuostolius, patirtus dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo ar bylos trukmės.

Pagal projektą, kuriam trečiadienį pritarė Vyriausybė ir kurį dar turės apsvarstyti Seimas, kodekse būtų įrašyta, kad "pagal (...) nustatytas taisykles atlyginama ir žala, atsiradusi dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo ar bylos teisminio proceso trukmės".

Be to, siūloma apibrėžti, kad teisėjas, valstybės politikas, valstybės pareigūnas ar kitas žalą padaręs asmuo turi atlyginti valstybės ar savivaldybės institucijai, su kuria jis yra tiesiogiai susijęs vykdydamas jam teisės aktuose nustatytas funkcijas, padarytą turtinę žalą.

"Žalą padaręs asmuo atlygina visą (...) žalą, jeigu ją padarė tyčia. Kitais atvejais atlygintinos žalos dydis negali viršyti šešių vidutinių žalą padariusio asmens darbo užmokesčių", - teigiama siūlomoje įtvirtinti nuostatoje.

"Šiuo metu iš minėtų asmenų praktiškai nėra galimybių išreikalauti grąžinti į valstybės piniginę lėšas, jei, pavyzdžiui, jie nusprendė neteisėtai pamaloninti savo pavaldinius "tryliktu" atlyginimu arba priėmė kitus valstybės pinigus švaistančius sprendimus. Ir visai nesvarbu, ar tai jie padarė tyčia, ar ne. Vyriausybė pritarė siūlymui pašalinti tokias galimo piktnaudžiavimo landas", - tvirtina Teisingumo ministerija.

Anot teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus, tokia tvarka šiuo metu jau galioja visiems valstybės tarnautojams, todėl skirtingi standartai neturėtų būti taikomi išimtinai politikams, teisėjams ar kitiems pareigūnams.

"Joks statusas, rangas ar pareigos negali būti skydu nuo atsakomybės už mokesčių mokėtojų pinigų švaistymą ar neskaidrų panaudojimą. Piktnaudžiavimu ar neatsakingumu padarytą žalą asmuo turėtų atlyginti asmeniškai", - sakė R.Šimašius.

Ministerijos aiškinimu, šiuo atveju kalbama apie materialinę žalą, padarytą priimant administracinius ar turto valdymo sprendimus, o ne, tarkim, netinkamus teisėjo sprendimus byloje. Tokiais atvejais įstatymuose jau numatyta atsakomybė. Ši tvarka taip pat neliečia sprendimų, kuriais Seimo nariai ar politikai išreiškia savo politinę valią dalyvaudami įstatymų leidybos procese.

Pasak Teisingumo ministerijos, kuri parengė minėtus pakeitimus numatantį nutarimo projektą, tiesiogiai įvardyti galimybę išsireikalauti nuostolius už ilgą ikiteisminį tyrimą ar bylinėjimąsi paskatino Europos Tarybos rekomendacija.

Šioje rekomendacijoje valstybės raginamos numatyti priemones spartinti procesus, atlyginti dėl pernelyg ilgų procesų patirtą žalą, taip pat, jei reikia, derinti abu šiuos būdus.

Dėl pernelyg ilgos bylų trukmės Lietuva dažnai pralaimi bylas Europos Žmogaus Teisių Teisme.