Pirmadienį atnaujinama virš Baltijos jūros dingusio lėktuvo su dviem lietuvių pilotais paieška.

Paieška vykdoma tik iš oro

Krašto apsaugos ministerija pranešė, kad paieškos ir gelbėjimo operacijai skiriamas Lietuvos karinių oro pajėgų  transporto lėktuvas „Spartan“ C-27J.

Lietuvos karinių jūrų pajėgų atstovas Antanas Brencius BNS sakė, kad paieškos operacija pirmadienį vykdoma tik iš oro, laivai nebus siunčiami. Be Lietuvos lėktuvo „Spartan“, joje taip pat dalyvauja Latvijos paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnis.

„Buvo kreiptasi ir į Švedijos jungtinį gelbėjimo koordinavimo centrą, dar kol kas atsakymo dėl pajėgų skyrimo neturime“, - sakė A.Brencius.

Anot jo, žvalgoma teritorija nuo Klaipėdos iki Liepojos. Latvių sraigtasparniui ir lietuvių lėktuvui paskirtos paieškos teritorijos, kurios turėtų būti išžvalgytos iki vakaro.

„Ieškoma gyvų likusių žmonių. Tokia yra Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centro funkcija - ieškoti gyvų žmonių ir juos išgelbėti“, - aiškino A.Brencius.

Jo teigimu, paieškos teritorijoje jūra šiuo metu nėra rami, bangų aukštis siekia apie du metrus.

„Orlaiviams tai nedaro įtakos žvalgybai, jei gali dirbti tokiu oru. Žinoma, geriau ir lengviau stebėti, kai yra visiškas štilis, kai bangų nėra, bet ką padarysi“, - pasakojo Lietuvos karinių jūrų pajėgų atstovas.

Jo duomenimis, paskutinis dingusio lėktuvo ryšys su krantu Lietuvoje užfiksuotas 97 jūrmylės nuo Lietuvos kranto.

„Čia nėra Lietuvos teritoriniai vandenys, į Lietuvos ekonominę zoną jie dar nebuvo įskridę. Tiesiog Baltijos jūra yra paskirstyta į paieškos ir gelbėjimo rajonus (...). Tai yra vienas iš atskaitos taškų, nuo kurio mes planuojame paieškos ir gelbėjimo rajoną“, - sakė A.Brencius.

Kartu jis sakė, jog nėra visiškai aišku, kad lėktuvas būtų nukritęs į jūrą.

„Neturiu informacijos, ar lėktuvas nukrito į jūrą“, - sakė jis, paklaustas, kokios dabar būtų žmogių galimybės išgyventi Baltijos vandenyje.

Operacijai vadovauja Lietuvos karinių pajėgų Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centras.

Lėktuvas „An-2“ su dviem patyrusiais pilotais dingo šeštadienio popietę skrisdamas iš Švedijos į Lietuvą.

Jūrą žvalgė Lietuvos, Švedijos ir Latvijos karo laivai ir orlaiviai, tačiau jokių pėdsakų aptikti nepavyko. Sekmadienio vakarą sutemus paieška buvo nutraukta.

Skrido 1,5 kilometro aukštyje

Virš Baltijos jūros dingęs bendrovės „Klaipėdos avialinijos“ lėktuvas skrido palyginti žemai, nevaldomoje oro erdvėje ir jo nefiksavo nė vienos šalies radarai. Oro eismo paslaugas teikiančios bendrovės „Oro navigacija“ atstovai teigia padarę viską, ką reikėjo daryti tokioje situacijoje.

„Kur mes teikiame paslaugas, ryšys yra geras, jokių nusiskundimų dėl to nesame sulaukę. Kiekvienais metais tikriname radijo siųstuvus, su jais viskas yra gerai. Skrydžių centruose budi ne po vieną darbuotoją, jie be leidimo iš darbo vietos neturi teisės pasitraukti. Tačiau mes teikiame paslaugas aukštyje nuo 3 kilometrų, tai, kas yra žemiau - vadinamoji nevaldoma oro erdvė“, - BNS sakė „Oro navigacijos“ vadovas Algimantas Raščius.

„Oro navigacijos“ Aeronautikos gelbėjimo koordinacinio centro viršininkas Vytautas Vaižmužis BNS patvirtino, kad į Lietuvos oro erdvę įskridęs lėktuvas pranešė, kad yra 4 tūkst. pėdų, arba 1,5 kilometro aukštyje.

„Tai buvo nevaldoma oro erdvė - vos 4 tūkst. pėdų. Lėktuvo nefiksavo nei Lietuvos, nei Lenkijos, nei Švedijos radarai, nes jis skrido per žemai bei buvo nutolęs nuo kranto daugiau nei per 100 kilometrų“, - BNS sakė V.Vaižmužis.

Pasak jo, tokiame aukštyje skrendantis lėktuvas neturi prievolės nuolat pranešinėti informacijos apie savo skrydį.

„Aviacijos specialistai ar lėktuvo savininkai geriau galėtų pasisakyti, kodėl buvo pasirinktas toks rizikingas kelias. Vienmotoris lėktuvas virš Baltijos jūros, toli nuo kranto yra retas atvejis“ , - BNS sakė „Oro navigacijos“ Aeronautikos gelbėjimo koordinacinio centro viršininkas.

Jo teigimu, lėktuvas galėjo būti gabenamas saugesniu keliu sausuma, kaip konteinerinis krovinys.

Tačiau vieno iš pilotų dukra Brigita Mačiulytė BNS sakė, kad skrydžiai per Baltijos jūrą lėktuvu „An-2“ buvo įprastas dalykas.

„Mūsų tėtis Mačiulis ne tokius atstumus yra įveikęs tokiu lėktuvu, todėl, kaip jis ne kartą sakydavo, Baltijos jūra jam tebuvo „pelkė“, - BNS sakė duktė.

Ji taip pat stebėjosi teiginiais, esą lėktuvai nefiksuojami oro erdvėje žemiau nei trys kilometrai aukščio, ir atkreipė dėmesį į pranešimus, kad švedai gelbėjimo operaciją pradėjo anksčiau nei lietuviai.

Palangos skrydžių valdymo centro vadovas Albinas Balčiūnas BNS teigė, kad „Oro navigacijos“ specialistai nuolat yra darbo vietoje, visi pokalbiai yra įrašinėjami.

„Prie pulto niekuomet nebudi vienas žmogus, budi keli. Jie gali pasitraukti tik gavę leidimą. Be to, yra įrašinėjami ne tik pokalbiai su pilotais, 24 valandas per parą yra įrašomi ir vidiniai mūsų darbuotojų pokalbiai“, - BNS sakė A.Balčiūnas.

Palangos skrydžių valdymo centro vadovo tvirtinimu, centro darbuotojai padarė viską, ką galėjo.

„Lėktuvui įskridus į oro erdvę viskas buvo tvarkoje. Kol vyksta tyrimas, nenoriu leistis į detales, galiu tik pasakyti, kad mūsų žmonės padarė viską ir dar daugiau negu reikėjo padaryti, mes pirmieji pradėjome ieškoti lėktuvo“, - BNS sakė A.Balčiūnas.

Baltijos jūroje dingusius lietuvius iš Švedijos išlydėjęs oro uosto vadovas sakė, kad skrendant iš Geteborgo į Klaipėdą Palangos centras kartais kurį laiką neatsiliepdavo į siunčiamus pranešimus.

„Dažnai būdavo, kad skambinu ir nesulaukiu atsakymo. Palangai kartais prireikdavo daug laiko atsiliepti“, - BNS telefonu iš Švedijos sekmadienį sakė Kattlebergo oro uosto Geteborge vadovas Kjelas Brattforsas.

Ministerija pradėjo tyrimą

Susisiekimo ministerija pradeda tyrimą dėl savaitgalį virš Baltijos jūros dingusio lėktuvo, kuriuo iš Švedijos į Lietuvą skrido du patyrę pilotai.

„Tyrimas yra pradėtas“, - BNS pirmadienį sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Tyrimo vadovu paskirtas Transporto avarijų ir incidentų tyrimo skyriaus vadovas Bronius Merkys žada sudaryti komisiją, kuri aiškinsis galimos nelaimės priežastis ir teiks pasiūlymus, ką galima tobulinti.

„Bus atliekamas saugos tyrimas. Aš sudarysiu komisiją. Aiškinsimės, kokiomis aplinkybėmis įvyko avarija ir ką galima padaryti, kad ateityje tokių avarijų išvengti, patobulinti paieškos, gelbėjimo procedūras, peržiūrėsime skrydžių valdymą“, - BNS pirmadienį sakė B.Merkys.

Jis sakė iki šiol nebuvo girdėjęs nusiskundimų, kad pilotams būtų buvę problemų susisiekti su Palangos skrydžių valdymo centru.

Lietuvoje registruotas civilinis orlaivis „An-2“ dingo šeštadienio popietę skrisdamas iš Švedijos į Lietuvą. Per paieškas, kurias vykdė kariniai laivai, lėktuvai ir sraigtasparniai, jokių orlaivio pėdsakų aptikti nepavyko.