Šių metų balandžio 1-oji – Juokų arba melagių diena – atrodė kitaip nei prieš metus, kai visas pasaulis kalbėjo apie žmones išvarginusią pandemiją. 2022-ųjų pokštai – skaudūs, srūvantys krauju, kupini rusiškų keiksmažodžių ir makabriškų palinkėjimų. Visa tai tapo ir karo kovų dalimi, skirta palaikyti kovojančiųjų dvasią.

Čigonai pavogė S.Šoigu

Psichologas ir politikas Vytautas Čepas į karo meto humorą žiūri profesionalo akimis.

"Ginklai yra šūds, jei nėra kovinės dvasios. Vienas labiausiai ją keliančių yra humoras", – teigė jis.

Situacija diktuoja humoro formą.

Yra humoro klasika, anekdotai, pasakojimai apie juokingas situacijas.

Antai anekdotų kūrėjai labai greitai pasigavo pasakojimą apie tai, kad čigonai Ukrainoje pavogė rusų tanką. Iš to gimė ir kita frazė: "Dingo Šoigu, negi vėl čigonai?"

O perfrazuodami vieną iš dešimties Dievo įsakymų ukrainiečiai sukūrė atspindintį šių dienų aktualijas: "Negeisk savo artimo šalies ir jo laisvės, ir jo lašinių, ir jo Krymo – ir neįstrigs tavo subinėje jo šakės."

Ginklai yra šūds, jei nėra kovinės dvasios.

Lavoninė ar poilsiavietė?

Bet yra ir nešvankių pajuokavimų, kai paminamos moralės normos. Karo atveju tokiuose anekdotuose herojiškai iškyla nuskriaustieji, kurie ginasi iš paskutiniųjų, o jų ištariamos frazės tampa šūkiais.

Juos kartojantys žmonės jaučiasi prisidėję prie teisiųjų pusės. Dažniausiai tai yra trumpalaikės mados reikalas.

Karo meto anekdotai yra kur kas šiurkštesni nei įprastai, dažnai tai – juodas humoras.

"Dažniausiai tokiuose anekdotuose menkinami kitos pusės žmonės, ir tai plinta į kultūrą, meną, – kalbėjo V.Čepas. – Tokie dalykai žmonių sąmonėje išlieka dešimtmečius, o tai ne taip retai gadina santykius tarp tautų. Karu prieš Ukrainą rusai užsikrovė sau ant galvos bukos, kvailos, neinformuotos, pasiduodančios įtakai, trokštančios caro ir niekinančios kitus žmones įvaizdį. Dabar, kai barbarai užpuolė savo brolius slavus, į paviršių išlindo jiems būdingas žodynas – rusiški keiksmažodžiai. Tokių žodžių utriravimą aš vadinu emocine beprotyste. Tai būsena, kai žmogus laikinai nevaldo emocijų, pasidaro labai entuziastingas."

Psichologas pripažįsta, kad karo meto humoras nėra juokingas, jis veikiau skaudus, o jo tikslas – parodyti karo absurdą.

Tai, kas taikos metu atrodo nepriimtina, žiauru ir netinkama, karo metu tampa sarkazmo ir humoro apraiška.

Taip lengviau prisitaikyti, prisidėti prie kovos, o patiriamas siaubas nebeatrodo toks baisus. Taip prisijaukinamas net karas.

Vytautas Čepas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Šiomis dienomis daugelis emocingai ir su šypsena reaguoja į frazę "Rusija dar niekada negyveno taip blogai, kaip prie V.Zelenskio".

Šaipydamiesi iš V.Putino teiginio, kad tai, kas vyksta Ukrainoje, nėra karas, o "specialioji karinė operacija", ukrainiečiai sukūrė panašų teiginį: "Čia ne lavoninė, o speciali Rusijos piliečių poilsiavietė."

Situacijų anekdotai šiomis dienomis – labai populiarūs.

"Rusų derybininkai: "Mes mažiname pajėgas Kijevo ir Černigovo kryptimi." Ukrainiečiai: "Nė velnio, čia mes jas mažiname."

"Rusijos realybė – rusų armijos generolas spaudžia ranką ligoninės lovoje gulinčiam kariui, kuriam sprogimas nutraukė abi kojas: "Linkiu kuo greičiau atsistoti ant kojų."

"V.Zelenskis įvardijo pagrindinį karo technikos tiekėją Ukrainai. Tai – Rusija!"

"Rusija. Vaistinėje pirkėjas: "Man raminamųjų." Vaistininkas: "Ar turite receptą?" Pirkėjas: "O ką, neužtenka Rusijos piliečio paso?"

Sklinda ir kiti įsimintini šio karo kontekste iškilę opusai.

"Kariniame dalinyje suskamba telefonas:

– Laba diena. Ar čia raketų bazė?

– Taip.

– Skambinu jums dėl daržinės.

– Jūs ne čia pataikėte.

– Ne. Tai jūs ne ten pataikėte!"

"Rusijos kalėjime sėdi du kaliniai, vienas klausia kito:

– Už ką tave pasodino?

– Sukūriau komiksą, kuriame parašiau, kad mūsų prezidentas – debilas.

– Pagal kokį straipsnį: chuliganizmas ar ekstremizmas?

– Ne, už valstybės paslapties paviešinimą!"

Taktas: kiekvienam aišku, ką norėjo pasakyti protestuotojai. "Belsat" nuotr.

Pasienietis nenujautė šlovės

Į eterį rusų karinio laivo įgulai keiksmažodžiu atsakydamas ukrainiečių kariškis nesitikėjo tapti humoro klasiku, juo labiau didvyriu.

Tai tiesiog buvo natūralus, pykčio priešui kupinas, rusui suprantamas atsakymas. Ši frazė tapo drąsos simboliu.

Dabar neretai keiksmažodžiu šioje frazėje piktinasi net tie, kurie sakinio be necenzūrinio žodžio nesurezga, jiems pikta iš esmės.

"Jei ukrainietis jiems būtų atsakęs, kad pataria tiesiog atsigerti arbatos, tokio efekto nebūtų. Labai panašiai atsitiko Žiemos karo (1939 m. lapkričio 30 d. – 1940 m. kovo 13 d.) pabaigoje, kai rusai, pasirašę taikos sutartį, iš Vyborgo ir po to šaudė į Suomijos teritoriją. Suomiai jiems rėkė: "Ruskij, taika pasirašyta! Eik degtinės gerti!" Tada gal tai ir nebuvo juokinga, bet taip pat taiklu, kaip dabar ukrainiečio frazė. Karas iš esmės keičia žmonių sąmonę, vieni tampa kovotojais, kiti nenulaiko liežuvio ar plunksnos, prikalba ir prirašo, paskui bando ištrinti", – kalbėjo V.Čepas.

"V.Putinas nusprendė slapta patikrinti padėtį Novorosijoje. Pirmoje sankryžoje iš jo atėmė mersedesą, primušė ir įmetė į pakelės griovį. "Savi!" – su palengvėjimu atsiduso Vladimiras Vladimirovičius."

"Vizitas Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijoje:

– Laba diena. Ar čia pasakos vaikams kuriamos?

– Ne, čia Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės Marijos Zacharovos kabinetas.

– Vadinasi, pataikiau."

"Vladimiras Putinas komentuoja rusiško rublio nuvertėjimą: "Rublis krenta, bet krenta tiesus, išdidžiai iškėlęs galvą!"

Pasiteisinimas: mes turėjome sugriauti miestus, kad juos išsaugotume. Matto Wuerkerio karikatūra "Politico".

Kelia kovinę dvasią

Psichologas įsitikinęs, kad tik idiotai nieko nebijo. Jeigu žmogus nebijo karo ar priešo, jam būtina eiti pas psichiatrą.

Pirmiausia turime galvoti, ką tokie juokai mums duos: pakenks ar padės.

Pasak V.Čepo, juokaujant priešo tema, reikėtų labai pagalvoti, kokį efektą sukels karikatūros ir pasisakymai.

"Psichologijoje yra toks bumerango efektas, kai, agituojant kraštutinėmis priemonėmis, pasiekiamas priešingas, nei tikėtasi, rezultatas. Mano nuomone, piešdami V.Putiną karste ar panašiai tik stipriname putinistų pozicijas. Propagandos specialistai turi žinoti, kad šiuose dalykuose turi būti saikas, – įsitikinęs psichologas. – Viena vertus, tokie žiaurūs juokai sustiprina mūsų pusę, bet kartu anoje pusėje sukelia priešingą efektą, taip mes sustipriname jų tikėjimą V.Putinu ir jo teisumu. Pirmiausia turime galvoti, ką tokie juokai mums duos: pakenks ar padės."

Pačioje Ukrainoje, kur liejasi kraujas ir žmonės kasdien išgyvena tragedijas, galioja visai kiti dėsniai – jiems drastiški pasisakymai ir priešų pašiepimas kelia kovinę dvasią, suteikia jėgų. Todėl karo propaganda ir yra tokia žiauri.

"V.Putinas pasistengė, kad rusų šaldytuvai būtų pilni. Rusų morgų šaldytuvai."

"Anksti ryte V.Putinas atėjo į tualetą nusišlapinti ir staiga pro langą pamatė ant aukščiausio Maskvos pastato Ukrainos vėliavą. Tuo pačiu ir pakakojo."

"Skambutis į sandėlį:

– Sveiki. Čia lavoninė?

– Ne, čia sandėliuojamos trąšos Ukrainos ūkininkams."

"Važiavo rusas tanku per Ukrainos žemę ir susprogo. Juokinga, nes tiesa. Graudu, nes tai – karas."

"Tie, kas kaunasi dėl cukraus, niekada nesupras tų, kurie kovoja dėl laisvės."